MENIU

Komentarai (38) #išgyvenkLietuvoje, #išsaugokeurą, #išsaugokgalvą

Kodėl palikau prezidentines lenktynes?

Kodėl palikau prezidentines lenktynes?

Pirma, yra formalios, iš esmės antrinės priežastys – parašai, pinigai, reitingai, palaikytojai, etc. etc. etc. Priešingai, nei įprasta kalti į mažai išsilavinusios abejingosios daugumos galvas, tai tik išvestiniai dalykai.

Antra. Svarbesnė ir tikrai gilesnė mano pasitraukimo priežastis – debatų logika ir jų vedėjų abuojas cinizmas. Man tikrai buvo gėda ir už kėdėje išsidrėbusį ir absoliučių niekų Utenoje klausinėjantį Aidą Puklevičių, ir už nuobodžiaujantį Paulių Gritėną Vytauto didžiojo universitete, uždavinėjanti kažkokius smulkius, jam pačiam akivaizdžiai neįdomius klausimus. Abu tuos žmones gerbiau. Gaila, bet … tiesa man brangesnė už saldų padlaižiavimą, juolab laikas baigiasi. Istorijos laikas, turiu galvoje.

Tikrai geriau atrodė Rasa Tapinienė KTU salėje, bet klausimų lygis (juos, kaip suprantu, rengė KTU akademinė bendruomenė ir jos lyderis Ainius Lašas) domėjosi tik patiems svarbiais aukštojo mokslo klausimais, tarsi visiškai pamiršę prigimtinę akademiko prievolę būti aukščiau minios ir asmeninio savanaudiškumo. Man iš esmės tapo visiškai aišku, jog jokių rimtų debatų tikrai nesulauksime, kai sužinojau, jog jų vedimas vėl pavestas jakailaičiams ir pumprickaitėms. Nepykit, bet tai tereiškia, jog debatų nebus, o išdrįsęs pasakyti, ką manai esant svarbiu dalyku, būsi tamsuolio „žurnalisto“ auklėjamas. Aš tokio auklėjimo jau mačiau anais sovietiniais laikais prie ruso, tai nenoriu valstybės gėdos dauginti.

Tačiau svarbiausia kita. Taigi, trečia.

Prezidentines kovas palieku todėl, kad, deja, man nepavyko inspiruoti jokių rimtų debatų, net patiekus rinkimų programą.

Akivaizdu, jog Lietuvos intelektualai, jei tokių liko, tyli (bijo????), ir komentarai nusirita iki krupavičių, baršauskų, etc. lygio pigaus plagiato vienas iš kito kelių lėkštų šūkių, kurių jie net nebando kažkaip pagrįsti, juolab analizuoti pasauliniame kontekste.

Na ne valytoją, ne sodžiaus pirmininką ir net ne miesto merą ruošiasi rinkti Lietuva. Dabartinis prezidentas ateina valdyti šalį tuo metu, kai pasaulis iš esmės kasdien vis labiau artėja prie globalių tektoninių politinių lūžių:

  • JAV pasitraukia „į namus“ (America first);
  • JAV santykiai su ES formuojami per naudos (visų pirma, ekonominės) prizmę ir įtampa tarp šių centrų toliau augs, patinka tai mums ar ne, ir, nebeapgaudinėkime savęs, tą įtampą kelia tikrai ne vien Rusija;
  • dviejų plotmių geopolitinę erdvę keičia mažiausiai keturių geopolitinių centrų struktūra: vietoje branduoline galia paremtos pusiausvyros tarp JAV ir SSSR bei liberalios demokratijos priešpriešos likusiam pasauliui ateina JAV, ES su daug išcentrinių jėgų, Kinija, Rusija. Paveikslą dar labiau skaido atskiri besiformuojantys ir kol kas labai neapibrėžti galios centriukai (Šiaurės Korėja, Iranas, Irakas, Turkija(?), Šiaurės Afrika, etc.);
  • protekcionizmo stiprėjimas keičia vadinamąją laisvąją prekybą (Vašingtono konsensusą) ir grįžta merkantilizmo laikai;
  • liberalioji demokratija, kurioje teisės viršenybė atrodė neatsiejamai sulieta su demokratija, yra keičiama į demokratiją be teisės viršenybės, ir ateina dešiniojo populizmo laikai.

Gyvename laikais, kai istorija tik prasideda ir į politiką grįžta politika. Elitinius technokratus (lietuviškai jie vadinasi „specialistais“) keičia politikai. Prezidentas ateina vesti Lietuvos per audringą pasaulio jūrą, kurioje kasdien keičiasi ir bangų lygis, ir srovių kryptis, ir veikimo logika.

Jeigu turėtume žurnalistų, jie jau vakar būtų visų pretendentų klausę, o ką reiškia Lietuvai JAV pasitraukimas iš vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties. Klausimo negirdėjau.

Prezidento rinkimai prasidės, kai imsime kalbėti apie ateitį iš ateities perspektyvos. O mes įsikalinę praeityje ir primityvių neįvykdomų pažadų žarstyme.

Net mano mylima Ingrida tada, kai jau seniai privalo kalbėti savo tautai apie rimtus dalykus, vis dar žada pradėti tartis ir susitarti. Tai kad ne laikas kalbėti apie tai, kokias daržoves būsimam baliui auginsime, kai svečiai prie stalo sėda.

Dabartinė prezidentinės kovos taktika neturi jokio gilesnio turinio, nes kandidatai neformuluoja jokių savo strateginių tikslų, išskyrus ganėtinai lėkštą siekį įsitaisyti Daukanto aikštės rūmuose. Klausimas, kuris čia įdomiausias, yra klausimas, o ko ten eiti?

Atsiribojant nuo viešojoje erdvėje vykstančios prezidentinės kampanijos „analizės“, kuri iš esmės paremta primityvias viešųjų ryšių triukais, pirma reikėtų apibrėžti prielaidas, kurios formuotų esamą rinkimų kontekstą bei tai, kaip kandidatas vertina esamą geopolitinę situaciją.

O dabar, kokias matau tikras problemas, su kuriomis neišvengiamai susidurs būsimas Lietuvos vadovas. Kai eisite prie rinkimų urnų, pagalvokite, ar tikite, kad tas žmogus sugebės išlaviruoti tarp daugybės rifų.

Prikabinu tezes apie tai, kokie klausimai ano galva šiuo metu svarbiausi Lietuvai ir kokius klausimus dabar turi klausti bent minimaliais išsilavinęs ir savo valstybę mylintis žurnalistas, debatų vedėjas.

  1. Lietuvos Prezidento galios priklauso ir nuo Konstitucijos, ir nuo konkretaus asmens gebėjimo jas sukaupti savo rankose.

Taigi, klausimas kandidatui, kokio valdymo stiliaus – demokratinio ar autoritarinio – ir kodėl laikysitės?

  1. Klausantis šiuo metu vykstančių vadinamųjų debatų akivaizdu, kad daroma klaidinga prielaida, kad, cituojant Francis Fukuyama, „istorija jau pasibaigė“. Tiek klausimai, tiek atsakymai sukasi apie tai, kaip keliausime į šviesų rytojų ir tai tereiškia, jog mes pernelyg optimistiškai ir labai naiviai vertiname pasaulio padėtį. Pretendentai į Lietuvos valstybės vadovus turi aiškiai formuluoti iššūkius, su kuriais jie ketina susidurti per savo prezidentavimą. Taigi, įdomūs ne atsakymai apie tai, kaip kokiame nors Utenos rajone stimuliuoti jaunimo norą verslauti (konkretus pavyzdys iš konkrečių prezidentinių (?) „debatų“), o kokį pasaulį pretendentas mato 2024 ar net 2029 metais ir kaip tame naujame pasaulyje ketina išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę bei jos Konstitucinius principus.

Taigi, klausimas kandidatui, kokias rimčiausias grėsmes jau artimiausiu metu teks įveikti Lietuvai santykiuose su kitomis pasaulio valstybėmis? Kap galima plačiau ir nuosekliau, su visomis povandeninėmis srovėmis.

  1. Dabartiniame pasaulyje tarptautinėmis sutartimis kontroliuojama pasaulio tvarka, kurią iki šiol „prižiūrėjo“ JAV, dekonstruojama ir pereinama prie dvišaliais mainais grįstos tarptautinės politikos ir tai jau per artimiausią dešimtmetį iš esmės pakeis pasaulio geopolitinį vaizdą.

Taigi, klausimas kandidatui, kur ir kokios povandeninės srovės čia laukia Lietuvos ir kaip reikėtų elgtis?

  1. Lietuvos socialinis ekonominis modelis, pagrįstas žema pridėtine verte ir išskirtine pajamų ir turto nelygybe, „nebepatemps“ dar poros dešimtmečių ir jis atvirai graso valstybės nepriklausomybei.

Kita vertus, dabartinis Lietuvos socialinis ekonominis modelis tiek priklauso nuo senųjų technologijų, kad dar dešimtmečio neišlaikys ir visų pirma tarptautiniame lygmenyje : tarkime, proteguodama savo vežėjus Lietuva nenori matyti Prancūzijos vežėjų, kurie irgi balsuoja. Tik labai naivus žmogus gali manyti, kad Prancūzija ir Vokietija savo rinkimų programose įsirašys „Linavos“ savininkams naudingus dalykus, o mąstant iki galimos tokio vienos, tegul ir įtakingos, Lietuvos interesų grupės pageidavimų aptarnavimo atomazgos – mus gali tiesiog paprašyti palikti Sąjungą.

Taigi, klausimas kandidatui, kaip ketinate realizuoti savo Konstitucines galias bandydamas eliminuoti arba sušvelninti valstybės išlikimui grėsmingus gilesnius struktūrinius lūžius (

  1. Pretendentas turi aiškiai formuluoti už kokius principus jis kausis iki galo, nes būtent vertybinių visuomenės nuostatų pokytis galiausia gali grasinti ir Lietuvos nepriklausomybei. Tarkime, jeigu Lietuva pasuka Vyšegrado kryptimi, ji nori nenori tampa Lenkijos vasalu (savotišku jaunesniuoju broliu) ir tai labai tikėtina galutinai suskaldo Baltijos valstybių, tegul ir tariamą, vienybę, nes Estija pasuks Skandinavijos link.

Taigi, klausimas kandidatui, kaip vertinate teisės viršenybės principą ir valdžių balansą? Koks Prezidento veikimo stilius šiuo metu būtų naudingiausias valstybės suverenumo išsaugojimui? Kodėl?

38 komentarai įraše "Kodėl palikau prezidentines lenktynes?"

  1. Andrius parašė:

    Jai ne Juozaičio atėjimas, tai balsą būčiau atidavęs už Jus Aušra. Tikrai keliomis galvomis aukščiau esate už Šimonytę. Tai , kad pasitraukėte, tikrai suprantu ir manau garbingai pasielgėte, nes bandant stebėti alia debatus, susidaro toks labai slogus jausmas. Na, kaip tarybmečio filmus, kokiais 1980 metais kurtus, kurie užsakyti iš viršaus. Režisieriai ir aktoriai atvaidina, sumontuoja, parodo ir jaučiasi totalus falšas. Nors tarybmečiu buvau dar vaikas, bet pamenu kaip vyko balsavimai, eidavau į kultūrkę pažiūrėti koncerto. Mesdavo balsus žmonės kaip pasityčiojimą. Kiti nemesdavo, o išeidavo numodami ranka. Tai, vat. Šimonytė, Nausėda, Skvernelis – jiems ne vieta prezidentūroje. Juozaitis taip. Manau ir Jums taip.

    • Mauras parašė:

      mielasis, Juozaitis yra tas pats dešinysis populistas, apie kuriuos kalba AM. Tie, kurie nori atjoti į valdžią Trumpo ir Centrinės Europos autoritarų keliu. Juozaitis vakar į kameras pažadėjo paimti milijardo draugystės kreditą iš savo draugo AfD, kai tie valdys Vokietiją (ko sprendžiant iš paskutinių rinkimų Bavarijoje tikrai nebus) o jis bus Lietuvos prezidentu ir padalinti grįžtantiems į Tėvynę lietuviams po 10tūkst. Žemiau smukti turbūt nėra kur.

      • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

        visada yra kur žemiau smukti. Kaip rašė Varlamas Šalamovas „Kolymos apsakymuose“ po dugno, kai jis pasiekimas, seka nežmogiškumas. (nečelovečnost)

    • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

      Andriau, Arvydas Juozaitis yra tos naujos ateinančios dešiniojo populizmo, kuriame atsisakoma teisės viršenybės, veidas. Man tokios Lietuvos nesinori.

      • Gerimantas parašė:

        Aušra, kiekvienas politikas yra daugiau mažiau populistas, nes bando įsiteikti savo elektoratui. Taip vadinami dešinieji populistai, ne kas kita, o tik vakarykščiai konservatyvieji. Kadangi krikščionys demokratai baigia visai nučiuožti link liberal-kairumo pataikaudami tendencijoms (balsų juk norisi gauti kaip galima daugiau) ir nesilaikydami savo vertybių. Kaip ten sako – politika kompromisų menas :))
        „Tarkime, jeigu Lietuva pasuka Vyšegrado kryptimi, ji nori nenori tampa Lenkijos vasalu“ – aš taip nemanau, nes dabar tiesiogiai ar netiesiogiai esam Vokiečių-Prancūzų ašies vasalai ir baigiam prarasti visus savo valstybės savigarbos likučius. Žiūrint į Lietuvos istoriją tai mes sugebėdavome laviruoti tarp tuo meto galingiausiųjų, žinoma ne visada pavykdavo (kai atskirų asmenybių, grupuočių ambicijos būdavo aukščiau valstybės reikalų).
        Pasaulis toks koks yra – kokias kortas mums padalino su tokiomis ir žaisim.

        • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

          Aš nesu jūsų kandidatė. Nemąstau taip, kaip jūs. Priešingai nei jūs, nesu prancūzų- vokiečių vasalė, bet gerbiu tuos, kurie mums dovanoja 18 proc. biudžeto.

  2. Edvinas parašė:

    Naglis Puteikis tinkamiausias kandidatas į prezidentus.

  3. Linas parašė:

    gaila gaila,kad Jūsų nebus,o už bile ką balsuoti,jau nebeįdomu 🙁

  4. Apropos parašė:

    Labai geras straipsnis. Tiktai siūlyčiau pakeisti pavadinimą suprantamesniu. Pavyzdžiui: „Maldeikienė bedė pirštu į š i k n ą Lietuvos prezidentui“.

  5. Vytautas parašė:

    Labai gaila, ir labai labai neparanku ponios M. reputacijai. Kažkokių neaiškių debatų neaiškių vedėjų klausimai neturėtų būti tai, kas priverstų Prezidentą(-ę), ar šiaip suaugusį žmogų nebekandidatuoti. Toksai aiškinimas skamba iš lyg istorijos apie gerai mokykloje besimokiusį jaunuolį, kuris tikėjo, kad dėl to kažkaip gaus ir kažkokį gerą darbą, bus kažkaip įvertintas, turės padėtį visuomenėje, bet baigęs mokslus suprato, kad jo visgi niekam nereikia. Ir tada viską metu – pasaulis neteisingas. Norėčiau tikėt, kad tiesiog pritrūko organizacinių resursų, o ne emocinio intelekto nuosekliai siekti pamatuotai išsikelto tikslo.

    Dėl ko būčiau balsavęs už, yra Maldeikienės sugebėjimas atpažinti ir įvardinti esmines problemas ir klausimus, į kuriuos turime atsakyti patys sau, kaip Lietuva. Įraše kandidatams suformuoti klausimai irgi yra to pavyzdys.

    Tai, apie ką kalba ir apie ką nekalba politikai, žiniasklaida ir kiti viešieji veikėjai yra didžiulė problema visame Vakarų pasaulyje. Mums Lietuvoje taip pat yra maloniausia kalbėti apie įvaikinimo tarnybas, rinktinės rezultatus ar dar apie kokį nors emociškai prieinamą, tačiau iš esmės mažareikšmį Respublikai reikalą. O galėtų būti daug geriau.

    Vienas iš kelių, kaip padaryti, jog mūsų pilietinėje visuomenėje vyktų diskusijos esminiais šaliai klausimais yra šių klausimų/problemų suformavimas, ir po to uždavimas viešiems veikėjams. Panašu, Maldeikienė būtų geriausia žurnalistė, bet kaip ji gali šių klausimų paklausti? Facebooko įrašai tikrai nėra pakankamai platus eteris. Kas norėtų eiti pas ją į laidą? Gal jau reikėtų šitaip pradėt galvot ir apie 2024-ųjų rinkimus?

    Dar grįžtant prie debatų – neatsimenu nė vienų iš praeitų rinkimų. Ar juos kas darydavo? Ar ten jau geriau klausinėjo? Grybauskaitės tai neatbaidė, šiaip ar taip. Gal neadekvatūs lūkesčiai nuo pat pradžių susikurti…

    • Mikas parašė:

      Forume, štai čia – https://xxis.lt/talk/index.php?topic=15.0 aš komentavau debatus nežinodamas apie gerb. Aušros sprendimą. Sužinojęs nuliūdau, bet ir apsidžiaugiau. Nuliūdau nes debatai be jos nebus tokie kaip buvo, progresyvių kandidatų nebeliko. Apsidžiaugiau, nes tikrai nebūtų laimėjusi, tik iššvaistytų daug laiko ir pinigų. Lietuvos prezidento darbas yra gražiai čiulbėti, nes daugiau nelabai ką gali nuveikti. O bendravimo įgūdžių per mėnesį neišmoksi.

  6. Martynas parašė:

    Aušra, jūs visiems darote gėdą. Iš pradžių pažadėjote, kad niekada neisite į politiką – dabar sėdite seime. Pasitraukimas iš prezidento rinkimų kampanijos irgi tokio pačio lygio, pasitraukiat ir apkaltinat visus kitus išskyrus save, o rinkėjai lieka nuvilti.

    • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

      O kodėl dėl mano, kaip sakote, nevykusių sprendimų gėda JUMS? Man negėda, kad jūs nesuprantate, ką rašau. Juolab Lietuva laisva šalis, ir tikrai nebūtina skaityti mano tekstų.

      • Jonas parašė:

        Gerb. Maldeikiene. Prašau neįsižeisti, rašau ne tam, kad tyčiotis, o padėti.
        Dėl tokios bendravimo manieros Jūs atstumiate daugybę žmonių. Juk galima buvo tą patį parašyti taip, kad tai būtų Jums ir kitiems naudinga, o ne kenktų. Nebūtina sakyti ir rašyti visko kas šauna į galvą. Per debatus sakėte, kad į negyvenamą salą paimtumėte Bibliją. Jei tai atsitiktų tai siūlau pradėti nuo patarlių knygos, ten Karalius Saliamonas daug rašo apie žmones, kurie nekontroliuoja savo liežuvio.
        O Lietuva tikrai laisva? Nėra NATO ir ES dalis? Ar ne 4 mėnesius Paleckis be teismo sėdi prieš pat rinkimus?
        Dėl pinigų, tai kodėl nepaprašėte gerbėjų paramos? Piniginė yra geriausias gerbėjų testas.
        Grįžtant prie biblijos – Lk 14,28 „Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad žinotų, ar turės iš ko užbaigti?“

        • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

          labai gilios įžvalgos. Ir tai, kad darau gėdą VISIEMS ir kad piniginė viską lemia. Tik dar kartą įsitikinau, kaip žiauriai netinku melo politikai.

  7. Darius parašė:

    Visi tikėjomės, kad po tamsos pagaliau ateis AUŠRA tačiau eilinį kartą teko stipriai nusivilti

  8. Mauras parašė:

    tai kas toliau? Patarinėsite žurnalistams, ko klausti kandidatų? Viešai paremsite (kurią nors iš jų)? Politikų tarp jų tai nematyti, vieni technokratai, ir eina ne su idėjomis apie Lietuvos ateitį (gerovės valstybės nelaikau idėja, tai neįvykdomas pažadas), o užimti posto.

    • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

      rašau knygą, kodėl mes verti tik tokio prezidento , kurį gausime. Ir kodėl tai gali reikšti valstybės pabaigą. Kalbėti ir kandidatuoti galima visaip. Mano kelias yra kalbėti net kai negirdi. Žurnalistai,žinoma, mano patarimų neklaus.

  9. Mantas parašė:

    Šiandien klausiau Aušros Maldeikienės Prezidento rinkimų programos ir tiesiog stebėjausi, kaip anksčiau nebuvau atradęs šios kandidatės, nes mintyse labai pritariau jūsų idėjoms ir tiesiog net džiaugiausi, kad klausau tokio intelektualaus ir, paprastai tariant, akivaizdžiai pagrindines Lietuvos problemas suprantančio žmogaus. Gaila, kad reikėjo grįžt į realybę ir prisimint, jog jūs nebekandidatuosit.
    Anyway, labai patiko jūsų čia parašytas klausimas apie Vyšegrado grupę. Girdėjau, A. Juozaitis į ją žiūri kaip į pavyzdį ir norėtų kreipti Lietuvą tos grupės link. Kažkaip keista daros, jog jis taip lengvai griautų Lietuvos priklausymą Baltijos šalims (nors ir teigia, kad Lietuva į Vyšegradą dar ir Latviją bandytų nusitempt) ir griautų mūsų ilgą kelią Šiaurės kryptimi (Nordic Baltic 8 ir t.t.). Labai tikiuosi, jog būsimas prezidentas laikysis mūsų šiaurietiškos užsienio politikos krypties.

    • Marius parašė:

      Ir kas nuo to kad girdi Lietuva laikosi „šiaurietiškos“ krypties? Man išvis juokingi tokie pasisakymai „mes laikomes tokios ir tokios krypties“. Cha. Tai toks pat tarybinies minties raugas girdi: „mes einame socializmo keliu“. Na o jei dar rimčiau Lietuva nėra šiaurietiška valstybė, čia blaivaus proto ir protestantiško racionalizmo nėra ir nebus, čia vyksta aistros ir drabstymasis purvais, politikų pijaras, pati tikriausia pokazucha, valstybė kur bažnyčia iki šiol (tai neįtikėtina, bet tai tiesa) vis dar nėra realiai atskirta nuo valstybės – valstybė vis dar finansuoja katalikiškas mokyklas…Nesame net pasaulietinė valstybė. Ir išvis Donskis buvo teisus: esame Mažoji Rusija, veidrodinis jos atspindys su vietiniais akcentais: veteranų , oi atsiprašau šventųjų miškiniu kultu.

      • Vaidotas parašė:

        Taip įššūkių yra su Šiaurietiška kryptimi, bet alternatyvos jai nėra. Čia kaip islamiška Turkija. Kokia ji Europa a ne, bet ji laikosi Europos krypties ir tai jai neša didelę naudą.

        • Marius parašė:

          Nerašykite nesąmonių. Turkija nėra ir nebus Europos Sąjungoje, bent apžvelgiamoje ateityje.

          • Vaidotas parašė:

            Mano požiūris strateginis, jis eina giliau nei apžvelgiama ateitis.

            Europos sąjūngos elitas turi itin skirtingą nuomonę dėl Turkijos nei jūs.

  10. Marius parašė:

    Labai gaila kad pasitraukiate. Būčiau už jus balsavęs. Gi žmonės nori ekonomisto prezidento poste, na va sakau savo tėvams: kuo blogai Maldeikienė gi ji taip pat ekonomistė?! Tėtį buvau jau įtikinęs balsuoti už jus, nes Nausėda buvo vienas iš Kubiliaus „antikrizinio plano“ autorių (mažai tai kas žino) kuriame buvo nuostata iš dirbančių pensininkų atimti dalį pensijos už tai kad jie, žalčiai, dar dirba. Mano tėtį taip apvogė lietuviška valdžia… ok dabar gražina. Tai dabar pensininkai balsuos už Gitanėlį gi va koks inteligentiškas, gi va jei jis turtingas tai gal ir mes tapsime tokiais pat… Baudžiaunininkų tauta kur blaivaus proto nėra… Nebežinau už ką balsuoti iš rimtųjų va taip atsakingai balsuojant. Teks balsuoti protestuojant, imant už pagrindą protesto poziciją, gal už Puteikį.

    • Marius parašė:

      Nesurašiau, nes rašiau iš išmaniojo, o juo naudotis nepatogu, bet dabar surašysiu. Tiesą rašant aš ant jūsų tamsta Aušra Maldeikiene, net supykau, kad nusprendėte pasitraukti. Visada jūs vertinau kaip principingai pasišventusią darbui ir blaivaus proto visuomenės veikėją, svarbiausia – kaip autentišką ekonomistę, kuri, tikiu (nerandu tinkamo žodžio, tad tiks toks), besivadovaudama tuo kuo pati skelbė pastaruosius 15-20 metų ir jei tą patį darytų būdama prezidente pagerintų Lietuvos žmonių gerovę ir svarbiausia apskritai pakeistų tą beprotišką Lietuvos politiką, kuri galų gale atsiliepia ir ekonomikai. Prezidentas gi turi teisę siūlyti įstatymus, jūs dar priedo sugebate argumentuotai savo nuomonę pagrįsti. Kas išdrįstu prieš jus, kaip patyrusią ekonomistę, pasipriešinti? „Melo ekonomiką“ pakritikiavo tik toks veikėjas, kaip Bradauskas… ir tai be argumentų. Cha! Tai pats geriausias pripažinimas, kad niekas ir neprieštaravo.

      • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

        Mane daužė visi.Daužė. Žemino. Tyčiojosi. Gėdinosi su manimi kalbėti. O Nausėda atvirai tyčiojosi. Kur tada visi buvote???? Atbudo palaikytojų minios. net nežinau, ką pasakyti.

        • Marius parašė:

          Atsiprašau jei kaip nors užgavau. Bet kaip jūs tada manote kaip aš galėjau palaikyti jūsų mintis išdėstytas jūsų knygoje? Esu eilinis žmogus, ne visuomenės veikėjas. Mane tada prajuokino socdemo-milijonieriaus Bradausko vapalionės girdi „kas tokias knygas gali skaityti“ Todėl tada ir nusprendžiau jūsų knygą perskaityti. Nausėdos nemėgstu.

  11. Vaidotas parašė:

    Višegradas – tai aklavietės kryptis, nes Lietuvai belieka aplenkti Čekiją ekonomiškai ir ji tai gaii padaryti per artimiausius 3-4 metus. Tuomet Lietuva ten bus ne tik Lenkijos vasalė, bet ir vetima kitoms šaiims. Tame regione be Lenkijos apie Lietuvą daugiausią žino Čėkija, kuri mus laiko Rusais. Ten Lietuva būtų Lenkijos įtakos zonoje + Lenkijos neprognozuojamų intrigų įkaitė. Ji taip pat būtų to regiono mažiausia ir turtingiausia šalis. Lietuvos krypčiai į Šiaurę alternatyvos nėra.

    • Marius parašė:

      Tamsta Vaidotai, nuo jūsų teksto norisi vemti, nes tai ką surašėte yra ideologizuota ir angažuota dogmatinė nesąmonė. Jūs tikras homo sovieticus, tik su kitais akcentais bet tai tas pats. Jūsų fanatišką dogmatizmą įrodo: „šiaurė“ iš didžiosios Š, „einame socializmo keliu“ pas jus atitinka „Šiaurietiška kryptis“, „alternatyvos nėra“ – aha, visąžinantis pranašas. Dvokia net smetonišku raugu – Lenkija suprask užgoš Lietuvą. Ir nejuokinkite su Čekija, mes Slovakijos nepasivysime kol gyvensime taip kaip iki šiol gyvename.

      Lietuva buvo ir bus rytų Europa. Ir tai gerai. Reikia būti savimi, o ne kažką megdžioti. Tai nėra a priori pasmerktas regionas su sąlyga kad jei bus savimi ir ne mėgdžios velniai žino ką, tuomet šį bei tą pasieks. Istorija liudininke. Čia nebuvo religinių karų, čia buvo pirtys – gi vakarų Europoje katalikiški fanatikai žiūrėjo į jas kaip į velno irštvą (vykimes vakarus! ;-)…), to pasekoje pas mus buvo daugiau higienos. Esame ULB regiono šalis (kas žino ką tai reiškia, tas supras), bet net su tuo B Lietuva nesutaria.

      Na o visi tokie persiformatavimai tik niokoja Lietuvą visomis prasmėmis. Labai konkrečiai: kažkokie lietuviški valdžiažmoginiai debilai nuvažiavo į Skandinaviją ir pamatė, kad slidūs šaligatviai ten barstomi granitine skaldele. Aha, „ir mums taip reikia, gi mes einame Šiaurės keliu! Mes šaurietiška valstybė!“ – nusprendė lietuviški valdžiažmoginiai debilai, na ir pradėjo barstyti skaldele (dolomitine) ir čia Lietuvoje. Bet jie pamiršo kad po žiemos ta skaldelė Skandinavijoje kruopščiai surenkama, o Lietuvoje skaldelė jau kelis metus nerenkama, guli krūvos ant vėjos, arba nuteka į lietaus kanalizaciją. Ruoškites, po kelių jūsų gatvė bus perkasta, nes reiks keisti lietaus kanalizaciją, nes po lietaus vanduo nebenutekės. Jei tai žema vieta – užpils jūsų automobilį ar rūsį. O viso to pradžia, kad kažkas ėmė kopijuoti Skandinaviją, o nukopijuoti gerai, deja, reikia taip pat mokėti.

      • Vaidotas parašė:

        Sveiki,

        Jūsų komentaras sklidinas nešvankiai žodžiais. Apie Sovieticus ką parašėte – tai psichoanalitikai pavadintų saviprojekcija.

        Noriu informuoti, kad LIetuva jau aplenkė ekonomiškai tiek Lenkiją, tiek ir Čekiją.

        Jūs palaikote Maldeikienę, pagal jos elektoratą galima spręsti ir apie patį kandidatą.

        Rytų Europa yra Ortodoksų civilizacija. Lietuva nėra Rytų Europa. Centrinė Europa – didesnio temperamento Katalikai.

        Žemaičiai yra šiaurės tauta. Jei Lietuviai save priskiria Centriniai Europai, tuomet Lietuvos skilimas užprogramuotas. Žemaitija eis į Skandinaviją, o Lietuva link slavų.

        Žemaičiams ir Vakarų aukštaičiams Skandinavija – tai būti savimi.

        Dažnai Dzūkams būti savimi – tai Centrinės Europos kryptis. Jie mažiausiai Skandinaviška Lietuvos dalis. Tai istoriškai skurdžiausia LIetuvos dalis. Ji šiuo metu smarkiai atsilikūsi nuo Žemaitijos ekonomiškai.

        Skandinavija – tai protestantiška darbo moralė ir racionalus Skandinaviškas mentalitetas, o ne šaligatvuų barstymas.

      • Vaidotas parašė:

        Pataisymas: Lietuva aplenkė Slovakiją, Čekija bus greičiausiai aplenkta už 3 – 4 m.

        Dzūkai nori būti savimi. Žemaičiai irgi, ir jie nesiruošia laukti kol Dzukija pavys Žemaitiją mentališkai ir ekonomiiškai, nes tai nelabai įmanoma.

        Žemaičių net kalba yra Skandinaviška, nelabant jau apie būdą.

        Mes neturėtume kivirčytis, o tiesiog kiekvienas eiti savo keliais. Jei jums arčiau Baltarusija, tai nereikia to primetinėti Žemaitijai.

        Aš nejaučiu jokio komforto gyventi biurokratizuotoje iki absurdo ir korumpuotoje iki amoralumo žemų algų iracionalioje visuomenėje, Jei visa tai jums buvimas savimi – tuomet mums nepakeliui.

        No kun saka?

        • Marius parašė:

          Ačiū. Tik įrodyte ką ir sakiau: esate angažuotas ir idelogizuotas fanatikas. Kai žmogus pradėta vapalioti apie žemaičius, kaip tautą, Dzūkus – kaip kažką atskiro suprantu tai dar priedo jūs lietuviškas etnofanatikas-rekonstruktorius. Nėra žemaičių tautos, na o dzūkai viso labo lingvistinė kategorija kuri ėmė dzūkuoti dėl baltarusių kalbos įtakos. Cha-cha! Štai jums ir ryšių nebuvimas.
          Antra, kol nesuprasime kas mes esame tol ir nepasikeisime. Ir tai nereiškia kad man patinka kas yra dabar. Sekmės einant „šiaurės kryptimi“!
          Na ir svarbiausia jūs esate melagis. Pagal absoliutų BVP Slovakija 106,940 mlrd. usd, Lietuva – 52,468 mlrd. usd. Pagal absoliutų tenkantį asmeniui: Slovakija 20,508 usd, Lietuva – 16,730 usd. Na ir pagal santykinį atsiževlgaint į kainas kuris a priori yra subjektyvus: Slovakija – 33,025 usd, Lietuva – 32,298. Duomenys 2017 metų, užtruko 5 minutės paieškoti. Iš kur jūs tokie lendate?

  12. Vaidotas parašė:

    Man vienodai jūsų psichoanalizė kaip aš atrodau. Mane domina faktai.

    Labai šaunu, kad esate pozityvus dėl Dzūkų regiono. Jums belieka tuo įtikinti daugumą jaunų ir Skandinaviškų Žemaičių. Faktas, kad Dzūkai jau beveik apie 700 metų ekonomiškai mažiau pažengę nei Žemaičiai ir Žemaičiai spręs ką jie norės išlaikyti už savo pinigus Lietuvoje ateityje arba tiesiog eiti savu keliu.

    Visa vidurio Europa turėjo startinį ekonominį privalumą, nes neturėjo S. Sąjungos okupacijos, kas žymiai smarkiau sugriovė rinkos enkonomiką. Tačiau Lietuva jau šias šalis pasivijo ir pradėjo aplenkinėti. Tiksliausiai šalies lygį parodo vidutinės algos „NET“.
    Slovakia -758.20 Eur. Lietuva – 780 eur. (oficialūs galutiniai duomenys bus 2019 Kovą)

    • Marius parašė:

      2018 metai baigėsi neseniai, statisitikos dar pilnos nėra. Na bet jūs turite altrenatyvią statistikos tarnybą… Cha! Būdmas nuoseklus surašiau pilną statistiką už 2017 metus. Lietuva nepavijo Slovakijos, tad jūs paprasčiausias melagis. Antra, vidutinė alga ne pagrindinis rodiklis, o kiek Slovakikoje bedarbių? Koks Gini indeksas? Koks laimės indeksas? Taigi. Nevaizduokite žinovo, juo nesate.
      Trečia, jums su galvą kažkas tikrai negerai Kas čia per biesas „Skandinaviški žemaičiai“? Cha-cha. Nėra jokio dzūkų regiono, tai paprasčiausias išmislas, tad kaip galiu būti pozityvus juo atžvilgiu. Na o žmonės priskyrė Lietuvą ULB regionui buvo protingesni ir už mane ir už jus. Esame būtent čia, esame būtent tokie. Ir jokio skandinaviškumo nėra: kai švenčiate Velykas ir Kalėdas pasidomėkite iš kur tai atėjo į Lietuvą. Nustebsite. Cha-cha!

    • Marius parašė:

      Ir žinote ką? Apie tą „Skandinaviją“ girdime nuo 1989 metų. Tuomet buvo paskelbtas šūkis: „jei Lietuva paskelbs nepriklausomybę, po 10 metų gyvensime kaip Švedijoje“. Rezultatas po 30 metų – tapome mažąja Rusija… Elementari išvada: arba reikia keisti siekiamą tikslą, arba metodus. Bet kokiu atveju užkeikimai neveikia… na bet tai ne naujiena.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *