Seimo narė Aušra Maldeikienė kreipėsi į Lietuvos Banką, prašydama pateikti informaciją apie finansinio turto pasiskirstymą tarp įvairaus amžiaus, lyties bei struktūros namų ūkių, nes ši informacija yra būtina pasvertiems politiniams sprendimams priimti bei įstatyminei bazei keisti.
Tarptautiniai tyrimai bei tarptautinių organizacijų – Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei TVF ataskaitos pajamų ir turto nelygybę išskiria, kaip vieną iš giluminių šalies plėtros problemų, gimdančią galimybių nelygybę, atskirtį ir pakertančią Lietuvos ateities perspektyvas.
Norint, kad nelygybės ir su ja susijusios esamos apmokestinimo sistemos klausimai būtų sprendžiami ne šūkiais, o remiantis realiais duomenimis, visuomenė ir politikos formuotojai privalo naudotis gerokai platesne ir tyrimams tinkama duomenų baze.
Seimo narė džiaugiasi, kad praėjus kelioms dienoms po jos kreipimosi Lietuvos bankas pradėjo viešinti daugiau namų ūkių finansinio turto informacijos, tačiau pateikiami labai apibendrinti duomenys tinka makroekonominei analizei, o ne politinių sprendimų priėmimui ir jų pasekmių analizei.
Neturint duomenų apie finansinio turto pasiskirstymą, neįmanoma priimti pasvertų politinių sprendimų bei vertinti, kaip, kiek ir kokias konkrečiai gyventojų grupes palies siūlomos įstatymų pataisos bei mokesčių ir kitos Vyriausybės žadamos reformos.
Lietuvos banko 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvos gyventojų finansinis turtas sudarė 39,6 mlrd. Eurų, iš jų investicijos 15,6 mlrd. Eurų, santaupos 14,3 mlrd. Eurų, o kaupimas pensijai ir draudimas 3,9 mlrd. Eurų. Namų ūkių įsipareigojimai viršijo 11 mlrd. Eurų, iš kurių paskolos būstui sudarė 7,2 mlrd. Eurų ir net 1,7 mlrd. Eurų buvo įsiskolinimai už prekes ir paslaugas.
