MENIU

Komentarai (1) Darbas Europos Parlamente, Ketvirtadienio Pranešimai

Vienas kroviklis viskam: sutaupysime ir mažiau teršime

Europos Parlamentas Strasbūro savaitės metu įprastai balsuoja dėl daugybės įvairių dokumentų, rezoliucijų, vyksta debatai, kurie gali baigtis tam tikrais politiniais pareiškimais. Ne išimtis buvo ir ši savaitė.

Pagrindiniai šios savaitės trečiadienio debatai, kuriuose kalbėjo Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumui Josepas Borrellis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen buvo skirti apžvelgti iššūkiams, kuriuos kelia karas Ukrainoje.

Laimėsime būdami solidarūs

Akcentuota, kad ir Ukraina laimės, ir Europos Sąjunga atrems agresyvius putino veiksmus tik būdama solidari. Jeigu neįvyks kas nors labai netikėta ir svarbu, apie tai, kaip sankcijos veikia Rusijos ekonomiką ir europiečių gyvenimą, tikiuosi kalbėti kitą savaitę, o dabar pasidalinsiu linksmesnėmis žiniomis. Juolab kad šiais sudėtingais laikais jų labai norisi.

Europos Parlamentas ne kasdien priima sprendimus, kurie paliečia kiekvieno gyvenimą ir piniginę. Būtent toks sprendimas po dešimties metų diskusijų buvo priimtas antradienį – 602 balsais prieš 13 (dar aštuoni parlamentarai susilaikė) buvo nutarta suvienodinti reikalavimus visiems krovikliams nepriklausomai nuo jų gamintojo.

Jau artimiausiu metu visus naujus skaitmeninius fotoaparatus, nešiojamas vaizdo žaidimų konsoles bei garsiakalbius, elektronines skaitykles, peles, navigacijos sistemas, belaides ausines ir net dantų šepetėlius galėsime pakrauti tuo pačiu standartiniu krovikliu.

Pakaks vieno kroviklio

Manau ne tik man, bet ir jums tikrai patiks ir tai, jog kiekvienas turėsime galimybę naują nešiojamą elektroninį prietaisą įsigyti be kroviklio, tad namuose turėtų pakakti vos vieno tokio įrenginio.

Taigi ir piniginė nenukentės, ir galvai bus lengviau, mat bent jau aš tikrai pasiklystų, kuris kroviklis mano ausinėms, kuris laikrodžiui, o kuris telefonui, kuris jau nejaunas, tad jam netinka tie, kurie pritaikyti naujesniems modeliams.

Bus suvienodintas ir visų greitąjį įkrovimą palaikančių įrenginių įkrovimo greitis. Numatyta ir teisinė apsauga, kad vartotojai netaptų priklausomi nuo vieno gamintojo.

Sprendimo nauda matuojama ne vien patogumu. Suvienodinus reikalavimus krovikliams ES šeimos kasmet turėtų sutaupyti iki 250 mln. eurų. Žymiai sumažės ir tarša, nes išmetami ir nenaudojami krovikliai kasmet supila 11 tūkstančių tonų elektronikos atliekų kalną.

Dokumente numatyti reikalavimai įsigalios palaipsniui. 2024 m. pabaigoje visi Sąjungoje parduodami mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ar vaizdo kameros privalės turėti vieno tipo kroviklį. Dar po pusantrų metų – nuo 2026-ųjų pavasario – šis reikalavimas bus taikomas ir nešiojamiesiems kompiuteriams.

Kodėl reikėjo ištiso dešimtmečio?

Europos Parlamento priimtą teisės aktą dar turės patvirtinti Sąjungos Taryba, ir vos per metus visos valstybės narės privalės nuostatas perkelti į savo nacionalinę teisę. Tiesa, naujosios taisyklės nebus taikomos gaminiams, kurie Sąjungos rinką pasieks iki įstatymo įsigaliojimo datos. Praktinis patarimas: artėjant terminui sutaupysite, jeigu pirkinį atidėsite.

Galite paklausti, o kodėl reikėjo ištiso dešimtmečio, kad toks, atrodytų, visiems labai naudingas sprendimas taptų įstatymu?

Atsakymas nėra labai sudėtingas: nuo pirmų dienų, kai ši idėja buvo iškelta, įsijungė galingi verslo lobistai, kurie aistringai aiškino, kad suvienodinus reikalavimus krovikliams bus stabdomos inovacijos.

Siekiant išvengti tokio nepageidaujamo šalutinio poveikio, numatyta, kad  jei atsiras naujas standartas, kuris bus geresnis už dabartinę USB-C jungtį, taisyklės bus priderintos prie naujovės.

Raginimas reguliuoti kriptoturtą

Dar vienas šią savaitę ES asamblėjoje priimtas teisės aktas paragino Europos Komisiją pradėti plačiau reguliuoti modernią turto ir pinigų formą – kriptoturtą, taip inicijuojant sprendimus visai virtinei problemų.

Nors žodis kriptoturtas daugeliui gali būti naujas ir ganėtinai svetimas, tačiau bendram supratimui verta žinoti, kad tai yra mums gerai pažįstamų dalykų – valiutų, ateities sandorių (kitaip, sakant įsipareigojimų tam tikru metu įsigyti tam tikrą turtą) ar tam tikrų nuosavybės žetonų skaitmeninės versijos. Pasaulio banko duomenimis, bendra kriptoturto vertė praėjusių metų pabaigoje siekė beveik tris trilijonus JAV dolerių.

Populiariausia kriptoturto forma yra kriptovaliutos, kurias pasaulyje išpopuliarinti padėjo dar 2008-aisiais gimęs bitkoinas. Nuo tada atsirado ir kitokių kriptoturto formų, tokių, kaip, pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės ar vis labiau populiarėjantys nepakeičiamieji žetonai (ang. NFT – Non-fungible tokens), kurie veikia panašiai kaip globalūs registro ar nuosavybės teisės išrašai.

Šioje vietoje pagrįstai galėtų kilti klausimas, o kam apskritai reikalingas kriptoturtas ir kodėl jo apimtys pasaulyje auga, jeigu jis nieko nauja nesukūrė, o tiesiog pasiūlė alternatyvą dažnu atveju jau egzistuojančioms mokėjimų ir turto priemonėms.

Padeda apeiti finansų rinkų žaidimo taisykles

Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, tačiau akivaizdu, kad kriptovaliutos padeda jas turintiems žmonėms apeiti finansų rinkoje veikiančias institucijas, tarkime, bankus, ir šių rinkų žaidimo taisykles.  

Konkrečiau kalbant, kriptovaliutos jų vartotojams žada galimybę pabėgti nuo valstybių ekonominės politikos ir stebėsenos. Kriptovaliutos nepatenka į centrinių bankų ir pinigų politikos reguliavimo lauką.

Operacijoms su kriptovaliutomis vykdyti nereikalingi bankai – jos vyksta tiesiogiai tarp dviejų šalių, panašiai kaip ir mokant fiziniais banknotais, tačiau naudojantis visais skaitmeninio pasaulio privalumais.

Dviašmenis kalavijas

Panašios savybės būdingos ir nepakeičiamiesiems žetonams. Bet kokiam savo turtui ar kūriniui savininkas ar autorius gali sukurti žetoną. Skaitmeninėje erdvėje, kur absoliučiai viskas kopijuojama, šių žetonų išskirtinė savybė yra būtent ta, kad neegzistuoja du identiški žetonai.

Tad menininkas, sukūręs skaitmeninį kūrinį, gali naudoti nepakeičiamą žetoną kaip įrankį, patvirtinantį pirkėjui, kad šis įsigijo autentišką kūrinį, kuris nuo šiol priklauso tik jam. Skaitmeninio turto kopijas nesunku dauginti ir dalyti, tačiau žetono padauginti neįmanoma.

Autoriui tai atveria galimybę prekiauti savo kūryba pagal tam tikrą verslo modelį, pavyzdžiui, individualiai nustatant, kokias teises įgyja žetoną nusipirkęs žmogus. Autorius taip pat gali suteikti pirkėjui galimybę perpardavinėti jo kūrinį už tam tikrą komisinį mokestį. Tokiu atveju antriniai pirkėjai taip pat gali būti garantuoti dėl kūrinio autoriaus. Skaitmeninėje erdvėje visa tai vyksta be jokių tarpininkų.

Vis dėlto būtent šis besikartojantis esą teigiamas motyvas, kad atsisakoma tarpininkų, yra dviašmenis kalavijas. Reguliavimas visada ne tik kuria barjerus, bet ir saugo.

Briuselio efektas

Bankai pasitarnauja žmonėms ne vien tuo, kad teikia paskolas, saugo indėlius ar padeda apmokėti sąskaitas. Ne mažiau svarbi jų veiklos sritis yra pagalba visuomenei, kuri nenori gyventi korumpuotoje valstybėje.

Bankai padeda kovoti su terorizmo finansavimu, pinigų plovimu, užtikrina vartotojų teises, pavyzdžiui, gali padėti jiems apsisaugoti nuo neatsakingų investicinių sprendimų.

Kriptovaliutų rinkos ir technologijos palyginus yra dar labai naujas fenomenas, kuris dažniausiai naudojamas spekuliaciniais tikslais – siekiant pasipelnyti iš jų nepastovios vertės. Kadangi tai naujas reiškinys, tai ir jo reguliavimas vis dar gemalo stadijoje, tačiau rinkoms augant, reguliavimas neišvengiamai plėsis.

Taip siekiant užkardyti neteisėtas finansines operacijas Europos Sąjungos institucijos šių metų birželį susiderėjo, kad nuo 2024 metų kriptoturto paslaugų teikėjai privalės kaupti informaciją apie visas įvykdytas operacijas ir jas įvykdžiusius klientus.

Jau vien šis žingsnis Europos Sąjungą pavertė regionu, kur kriptoturtas stebimas bene akyliausiai. Tikėtina, kad netolimoje ateityje pasireikš ir vadinamasis Briuselio efektas – Europos Sąjungos reguliavimo nuostatomis šioje srityje paseks ir kitos valstybės.

Kriptoturto apmokestinimas

Nemažiau svarbus dalykas yra ir kriptoturto apmokestinimas. Civilizuotas visuomenes sukuria visos visuomenės kiek įmanoma solidariau mokami mokesčiai, tad jokios naujos turto formos negali naudotis privilegija jų išvengti.

Parlamente priimtoje rezoliucijoje Europos Komisija įpareigojama imtis virtinės veiksmų.

Pirma, nurodyta aiškiai apibrėžti įvairias kriptoturto formas ir operacijas, kurios svarbios apmokestinimui. Tarkime, reikia aiškiai numatyti, kas yra kriptoturto pajamos, kaip jas apmokestinti ir t. t.

Antra, Komisija įpareigota sukurti sąlygas, kurios valstybėms narėms leistų keistis informacija apie kriptoturtą ir operacijas su juo.

Trečia, paliepta atlikti tyrimus, kurie paaiškintų, kaip geriausiai užtikrinti efektyvų kriptovaliutų teisinį reguliavimą ir apmokestinimą.

Ketvirta, Komisija įpareigota įvertinti, kiek veiksminga jau veikianti kriptoturto mokestinė teisėkūra ir ypač tai, ar suderinti įstatymai skirti įprastinėms valiutoms ir kriptovaliutoms.

Penkta, Komisijai pavesta garantuoti, kad visų valstybių narių nacionalinės institucijos, tarkime, Lietuvoje tai būtų valstybinė mokesčių inspekcija, gerai išmanytų kriptorinkas, gebėtų įvertinti kriptopriemonių apskaitą bei atpažintų galimus pinigų plovimo atvejus.  

Nedėkingas pirmeivės vaidmuo

Apibendrindama galiu pasakyti, kad man tikrai labai priimtina tai, kad Europos Sąjunga dažnai yra linkusi imtis ganėtinai nedėkingo vaidmens būti pirmeive sprendžiant sudėtingas sistemines problemas, viena kurių yra kriptorinkų reguliavimas.

Ir visai pabaigai — Europos Parlamento atitinkamas komitetas pirmadienį balsavo už dokumentą, kuris įpareigos valstybes nares iki 2026 m. pasirūpinti, kad greitaeigės elektrinių automobilių įkrovimo stotelės būtų ne rečiau kaip kas 60 km.

Kai šį dokumentą jau po poros savaičių, tikėtina, patvirtins Parlamentas, prasidės galutinių derybų su valstybėmis narėmis etapas. Kai dokumentas galiausiai bus priimtas, turėsime dar vieną gerą žinią.

1 komentaras įraše Vienas kroviklis viskam: sutaupysime ir mažiau teršime

  1. Avatar Rimantas parašė:

    Idėjote youtube video 2022.06.02.
    Bet kad jau dalį perklausiau, tai būtų Įdomu išgirsti iš Maldeikienės palyginimą ką birželio pražioje prognozavo su sankcijomis ir kas gavosi dabar spalį – jau turim 7 mėnesius karo, o karas UA kaip vyko taip vyksta, rosijanai, gal ir negyvena geriau – bet karo mašiną tai mažai stabdo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *