MENIU

rinkimai
Žymų archyvas

5765

2019 m. Prezidento rinkimų kampanija: Po tamsos ateina aušra

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokeurą, #išsaugokgalvą

25 birželio, 2018

2018 m. vasarą dr. Aušra Maldeikienė pradeda Prezidento rinkimų kampanijos turą per Lietuvą. Kviečiame į kampanijos renginius, kuriais siekiama grąžinti Lietuvai politines diskusijas.

Aušros Maldeikienės 2019 m. Prezidento rinkimų programos 95 tezės:

PO TAMSOS ATEINA AUŠRA 

1.    ATĖJO LAIKAS Į LIETUVĄ GRĄŽINTI POLITIKOS VIRŠENYBĘ.

2.    POLITIKA YRA MORALĖS DILEMŲ SPRENDIMŲ LAUKAS.

3.    POLITIKAI PRIVALO KABĖTI MORALĖS, O NE EKONOMIKOS KATEGORIJOMIS.

4.    VALSTYBĖS VADOVAS GERBDAMAS PILIEČIUS KALBA TIESĄ.

5.    LIETUVOS PROBLEMA NĖRA LAISVĖS PERTEKLIUS, O PRIEŠINGAI – LAISVĖS STYGIUS.

6.    VALSTYBĖS VADOVAS – ATVIRAS IR ARGUMENTUOJA SAVO SPRENDIMUS.

7.    UŽSTODAMAS SILPNESNIUOSIUS VALSTYBĖS VADOVAS SIEKIA SVEIKOS, SUBALANSUOTOS IR ĮTRAUKIOS VISUOMENĖS.

8.    VALSTYBĖS VADOVAS RAGINA ŽMONES NEBIJOTI GYVENTI: KALBĖTIS, JUNGTIS Į BENDRUOMENES, GINTI SAVO INTERESUS.

9.    LIETUVOS PILIEČIAI TURI BŪTI ĮGALINAMI GINTI SAVO ASMENINES, POLITINES, SOCIALINES IR EKONOMINES TEISES.

10. RESPUBLIKOS PAMATĄ SUDARO VALSTYBINIS ŠVIETIMAS, NEPRIKLAUSOMAS MOKSLAS IR ŽODŽIO LAISVĖ.

11. NEPRIKLAUSOMA ŽINIASKLAIDA – DEMOKRATINĖS VISUOMENĖS RAMSTIS.

12. TARPTAUTINĖS KULTŪRINĖS, POLITINĖS IR EKONOMINĖS INFORMACIJOS BADAS, ŽUDANTIS LIETUVĄ, TURI LIAUTIS.

13. UNIVERSITETAMS TURI BŪTI GRĄŽINTAS JŲ TRADICINIS VAIDMUO – NAUJOS TIKROVĖS KŪRIMAS.

14. LIETUVOS IŠLIKS, JEIGU JOJE BUS PLĖTOJAMA HUMANISTIKA LIETUVIŲ KALBA.

15. PREZIDENTAS VALSTYBĘ VALDO KARTU SU SEIMU.

16. VALSTYBĖS VADOVAS IŠKLAUSO IR KALBASI SU VISOMIS PARLAMENTINĖMIS PARTIJOMIS.

17. VALSTYBĖS VADOVAS SKATINA IDĖJINES DISKUSIJAS IR IDEOLOGIJOMIS GRĮSTAS POLITINES PARTIJAS.

18. VALSTYBĖS VADOVO METINIAI PRANEŠIMAI SIŪLO NAUJUS KELIUS LIETUVAI.

19. KINTANČIAME PASAULYJE LIETUVA PRIVALO RASTI SAVO VIETĄ.

20. ATSAKAS DEŠINIAJAM POPULIZMUI IR AUTORITARIZMUI YRA DAUGIAU DEMOKRATIJOS.

21. KRIZĖS AKIVAIZDOJE LIETUVA PALAIKO EUROPOS SĄJUNGOS REFORMAS.

22. BENDRYSTĖ SU KITOMIS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖMIS YRA MŪSŲ TAUTOS IŠLIKIMO GARANTAS.

23. LIETUVA TURI PERIMTI GERIAUSIAS KULTŪRINES IR SOCIALINES EUROPOS PATIRTIS.

24. LIETUVAI BŪTINA AKTYVIAU DALYVAUTI FORMUOJANT EUROPOS SĄJUNGOS DARBOTVARKĘ.

25. LIETUVOS DALIS EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETE TURI NUOLAT AUGTI.

26. LIETUVA IŠTIKIMA ĮSTATYMO VIRŠENYBEI IR ŽMOGAUS TEISĖMS.

27. LIETUVA TURI BŪTI LANKSTI IR PRAGMATIŠKA SANTYKIUOSE SU KITOMIS EUROPOS SĄJUNGOS NARĖMIS.

28. EUROPOS SĄJUNGOS PLĖTRA PO VAKARŲ BALKANŲ ĮTRAUKIMO TURI BŪTI ĮŠALDYTA.

29. PREZIDENTAS GINA LIETUVOS PILIEČIUS VISAME PASAULYJE.

30. LIETUVOS PILIEČIAI JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE NEBUS PALIKTI LIKIMO VALIAI.

31. LIETUVA REMIA IR REMS EUROPOS BENDROS ENERGENTINĖS SĄJUNGOS IDĖJĄ.

32. LIETUVA REMIA BENDRO EUROPOS SOCIALINIŲ TEISIŲ RAMSČIO KŪRIMĄ.

33. LIETUVA PRISIDEDA PRIE EUROPOS SĄJUNGOS KOVOS PRIEŠ SOCIALINĮ DEMPINGĄ.

34. EUROPOS SĄJUNGOS BENDROJI ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA PRIVALO UŽTIKRINTI TVARŲ ŽEMĖS ŪKIO VYSTYMĄSI.

35. LIETUVAI BŪTINAS DIDESNIS SOLIDARUMAS SU PABĖGĖLIŲ KRIZES PATIRIANČIOMIS EUROPOS SĄJUNGININKĖMIS.

36. EUROPAI GYVYBIŠKAI BŪTINA PALAIKYTI KONFLIKTŲ SIAUBIAMŲ KAIMYNIŲ TVARIĄ PLĖTRĄ.

37. LIETUVA VISOMIS IŠGALĖMIS PALAIKO EUROPOS SĄJUNGOS TĘSTINUMĄ, BET PRIVALO TURĖTI ALTERNATYVŲ PLANĄ, JEIGU EUROPA NUSPRĘSTŲ „IŠSIVAIKŠČIOTI“.

38. LIETUVA PRIVALO TURĖTI ALTERNATYVŲ PLANĄ KYLANČIO GLOBALAUS PROTEKCIONIZMO AKIVAIZDOJE.

39. LIETUVA PALAIKO LAISVOS PREKYBOS PRINCIPĄ.

40. LIETUVA ŠIMTMEČIUS TURĖJO YPATINGUS SANTYKIUS SU LENKIJA IR JŲ TĘSTINUMAS SAUGUMO IR EKONOMIKOS SRITYSE IŠLIEKA PRIORITETU.

41. JAV BUVO, YRA IR IŠLIKS PAGRINDINIS LIETUVOS SAUGUMO GARANTAS.

42. LIETUVA TURI BŪTI AKTUALIZUOTA JAV POLITINĖJE DARBOTVARKĖJE.

43. LIETUVAI BŪTINAS ATVIRUMAS JAV KULTŪRAI IR MOKSLUI.

44. LIETUVOS POLITINIAI SANTYKIAI SU RUSIJA TURI BŪTI EUROPOS SĄJUNGOS UŽSIENIO POLITIKOS DALIS.

45. ŽMOGAUS TEISIŲ MATMUO TURI ATSISPINDĖTI LIETUVOS SANTYKIUOSE SU RUSIJA.

46. Į CIVILIZUOTŲ ŠALIŲ TARPĄ RUSIJA GALI SUGRĮŽTI TIK SUGRĄŽINUSI NETEISĖTAI OKUPUOTAS IR ANEKSUOTAS SVETIMŲ VALSTYBIŲ TERITORIJAS.

47. LIETUVA TURI SUPRASTI, KAD EKONOMINIAI SANTYKIAI SU RUSIJA YRA RIZIKINI DĖL ŠIOS ŠALIES IŠSKIRTINIO EKONOMIKOS NEAPIBRĖŽTUMO.

48. PREZIDENTAS REMIA KALININGRADO SRITIES DEMILITARIZACIJOS INICIATYVAS.

49. LIETUVA PALAIKO PILIETINĖS VISUOMENĖS PLĖTRĄ RUSIJOJE.

50. LABIAU SAVARANKIŠKOS CENTRINĖS AZIJOS VALSTYBĖS ATITINKA LIETUVOS INTERESUS.

51. LIETUVA NEBEGALI NUOLAIDŽIAUTI AUTORITARINIAM BALTARUSIJOS REŽIMU.

52. LIETUVAI NAUDINGA PLĖTOTI JAU SUSIFORMAVUSIUS GLAUDŽIUS RYŠIUS SU UKRAINA.

53. TURKIJOS STOJIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ KLAUSIMAS ŠIUO METU NEGALI BŪTI SVARSTOMAS.

54. ABIPUSIAI NAUDINGI SANTYKIAI SU KINIJA TURI BŪTI PLĖTOJAMI NEPAMIRŠTANT DEMOKRATIJOS IR ŽMOGAUS TEISIŲ KLAUSIMŲ.

55. KINIJOS PASTANGOS PRIRIŠTI EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBES PRIE SAVO RINKŲ TURI BŪTI VERTINAMOS KRITIŠKAI.

56. ĮTAMPOS PIETŲ KINIJOS JŪROJE BEI KORĖJOS PUSIASALYJE TURI BŪTI VERTINAMOS RIMTAI.

57. VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO BIUDŽETAS TURI BŪTI NAUDOJAMAS KRYPTINGAI.

58. ŠALIES SAUGUMAS YRA KOMPLEKSINIS REIŠKINYS – NUO KOKYBIŠKAI APGINKLUOTŲ PROFESIONALIŲ KARIŲ IKI KRITIŠKAI MĄSTANČIOS TAUTOS.

59. PENKTASIS NATO SUTARTIES STRAIPSNIS YRA IR IŠLIKS VAKARŲ DEMOKRATIJŲ SAUGUMO GARANTAS

60. LIETUVA ATSAKINGAI LAIKYSIS SAVO ĮSIPAREIGOJIMŲ NATO SKIRTI GYNYBAI 2 PROC. BVP.

61. JEI AUGA GYNYBOS BIUDŽETAS PROPORCINGAI TURI DIDĖTI JO DALIS MOKSLINIAMS TYRIMAMS .

62. KOL BENT VIENA EUROPOS SĄJUNGOS NARĖ PATIRIA GRĖSMES, TOL BENDROJI SĄJUNGOS ERDVĖ NĖRA NEI VIENINGA, NEI LAISVA.

63. LIETUVA REMS EUROPOS GYNYBOS FONDO KŪRIMĄ.

64. LIETUVA REMS EUROPOS SĄJUNGOS LYGMENS NUOLATINIO STRUKTŪRIZUOTO BENDRADARBIAVIMO GYNYBOS SRITYJE INICIATYVAS (PESCO).

65. LIETUVA PASIRENGS GALIMOMS ATEITIES KONFRONTACIJOMS KIBERERDVĖJE.

66. TVYRANT GLOBALIAM NEAPIBRĖŽTUMUI LIETUVA TURI PASIRENGTI GALIMAI TERORIZMO GRĖSMEI.

67. PRIVALU AKTYVIAI FORMUOTI DARBOTVARKĘ IR SUSITARIMUS DĖL BENDRŲ GYNYBOS IR SIENŲ APSAUGOS PROGRAMŲ.

68. KAI KURIUOS GYNYBINIUS PIRKIMUS LIETUVA GALI ATLIKTI BENDRADARBIAUDAMA SU SĄJUNGININKĖMIS.

69. BŪTINA UŽTIKRINTI SOCIALINES KARIŲ PROFESIONALŲ IR SAVANORIŲ GARANTIJAS.

70. IKI 2024 METŲ PRIVALU PADVIGUBINTI KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGŲ (KASP) DYDĮ.

71. LIETUVOS MOBILIZACINĖ SISTEMA PRIVALO BŪTI IŠ ESMĖS SUSTIPRINTA.

72. CIVILINĖS SAUGOS SISTEMA PRIVALO BŪTI SUVOKIAMA, KAIP INTEGRALI KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS DALIS.

73. LAISVĖS STYGIAUS SPRENDINYS — ĮTRAUKI VISUOMENĖ, KURI VIENINTELĖ GARANTUOJA DIDESNES PAJAMAS, SOCIALINĮ MOBILUMĄ, PAGARBĄ ŽMOGAUS AUTONOMIJAI.

74. ĮTRAUKIOS VISUOMENĖS DRAUDIMAS SUKURTI NEĮMANOMA.

75. BŪTINA UŽKIRSTI KELIĄ KLERIKALIZMUI LIETUVOJE.

76. AUGANTI PAJAMŲ, TURTINĖ IR GALIMYBIŲ NELYGYBĖ TAPO DIDŽIAUSIA GRĖSMĖ LIETUVOS ATEIČIAI.

77. VALSTYBĖ PRIVALO PADĖTI ŠEIMAI GERBDAMA JOS NARIŲ PASIRINKIMUS.

78. VISUOMENĖ IR VALSTYBĖ PRIVALO GINTI VAIKUS, GARANTUODAMA JIEMS KOKYBIŠKĄ IŠSILAVINIMĄ IR PARAMĄ SUDĖTINGOSE SITUACIJOSE.

79. VALSTYBĖ TURI GARANTUOTI, JOG SENJORAI GAUTŲ VISAPUSĘ PARAMĄ, YPAČ PSICHOLOGINĘ.

80. LIETUVOS NEĮGALIEJI PRIVALO BŪTI GRĄŽINTI Į VISUOMENĖS GYVENIMĄ IR AKTYVIĄ DARBO RINKĄ.

81. TOS PAČIOS LYTIES ASMENYS, KURIE LAIKO SAVE ŠEIMA, IRGI YRA ŠEIMA.

82. NEPALAIKAU ABORTŲ DRAUDIMO.

83. ŽMONĖS, KURIE DĖL APLINKOS SPAUDIMO AR SAVO PAČIŲ NEATSAKINGO ELGESIO PATENKA Į BLOGIO SPĄSTUS, TURI GAUTI TINKAMĄ PARAMĄ BEI PSICHOLOGINĘ PAGALBĄ.

84. LIETUVOS SOCIALINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI NEPADENGIAMI EKONOMINĖMIS GALIMYBĖMIS JŲ ĮGYVENDINTI, IR TAI NELEIDŽIA PLĖTOTIS ĮTRAUKIAI VISUOMENEI.

85. PRODUKTYVUMAS YRA VISOS VISUOMENĖS IR JOS INSTITUTŲ SĄVEIKOS REZULTATAS.

86. LIETUVOJE KLAIDINGAI MENKINAMAS VIEŠOJO SEKTORIAUS VAIDMUO.

87. PER VALSTYBĖS BIUDŽETĄ TURI BŪTI PERSKIRSTOMA DIDESNĖ PAJAMŲ DALIS, O VIRŠUTINIS VISUOMENĖS SLUOKSNIS IR STAMBUS VERSLAS TURI PROPORCINGIAU PRISIDĖTI PRIE VISUOMENĖS GEROVĖS.

88. LIETUVA PRIVALO NEATIDĖLIODAMA ĮSIVESTI ADEKVAČIĄ PROGRESINIŲ MOKESČIŲ SISTEMĄ.

89. LIETUVA PRIVALO ATSISAKYTI NEPAGRĮSTŲ MOKESTINIŲ LENGVATŲ MAITINANČIŲ NEPRODUKTYVŲ VERSLĄ IR KORUPCIJĄ.

90. BŪTINA REFORMUOTI LIETUVOS SOCIALINIO DRAUDIMO SISTEMĄ IR SUBALANSUOTI ĮMOKAS IR IŠMOKAS.

91. PREZIDENTAS SKATINS VEIKSMINGESNĮ PROFESINIŲ SĄJUNGŲ VAIDMENĮ STIPRINANT DARBUOTOJŲ DERYBINES GALIAS.

92. DARBO RINKOS LANKSTUMO NUOSTATAS PRIVALO ATSVERTI DIDESNĖS DIRBANČIŲJŲ SAUGUMO GARANTIJOS.

93. DARBO MIGRACIJA TURI BŪTI SKAIDRI IR KONTROLIUOJAMA.

94. SLINKTIS PASLAUGŲ EKONOMIKOS LINK PRIVALO BŪTI SKATINAMA VISOMIS VALSTYBEI PRIEINAMOMIS PRIEMONĖMIS.

95. PARAMOS ŽEMĖS ŪKIUI SISTEMA TURI BŪTI NUKREIPTA Į SMULKIUS IR ŠEIMOS ŪKIUS.

Norite pakviesti Aušrą Maldeikienę į savo miestą, bendruomenę ar savo organizuojamą diskusiją? Rašykite mums el. paštu info@maldeikiene.lt arba susisiekite su rinkimų štabo vadove Alvyda Eigminiene telefonu +37061112002.

Kviečiame prisijungti, savanoriauti, veikti kartu su mumis ir padėti iš esmės reformuoti mūsų valstybę!

Užsiregistruoti savanoriu galite naudodami šią formą.

Daugiau informacijos — kampanijos interneto svetainėje www.ausra2019.lt.

Nuolatos atnaujinamas renginių sąrašas:
Birželio 25 d. 10:00. Vilnius, „Galerija555“, T. Ševčenkos g. 16. Aušros Maldeikienės 2019 m. Prezidento rinkimų programos pristatymas.
Birželio 25 d. 16:00. Kaunas, Jaunųjų Gydytojų Asociacijos Biuras (LSMUL KK Paslaugų centras, priešais valgyklą), Eivenių g. 2. Susitikimas su Medikų sąjūdžio atstovais „Auk plačiau“.
Birželio 25 d. 18:00. Kaunas, Kauno apskrities viešoji biblioteka, 322 auditorija, Radastų g. 2. Susitikimas su Mokytojų sąjūdžio iniciatyvine grupe. Tema: „Ar „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.“ yra tik lozungas, o gal pasiekiama realybė? Renginio Facebook nuoroda:.
Birželio 27 d. 17:00. Vilnius, Vilniaus centrinė biblioteka, Žirmūnų g. 6, Konferencijų salė 3 a, Žirmūnų g. 6, Konferencijų salėje 3 a. Susitikimas su Aušra Maldeikiene ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos asmens duomenų apsaugos pareigūnu Aurimu Gadeikiu. Tema: Asmens duomenų apsauga švietimo srityje.
Liepos 7 d. 17.30. Vazgaikiemis, Prienų rajonas, „Harmony park“.Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas, „Pokalbiai be politikos“. Pokalbį ves Justinas Jankevičius.
Liepos 11 d. 13:30. Švenčionys, Švenčionių biblioteka, Vilniaus g. 2. Tema: Kodėl mus taip gąsdina augančios kainos?
Liepos 11 d. 17:00. Utena, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, Maironio g. 12. Tema: Kodėl taip ilgai laukiame gydytojo pagalbos?
Liepos 16 d. 14:00. Pasvalys, Mariaus Katiliškio viešosios biblioteka, Vytauto Didžiojo a. 7. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti?.
Liepos 16 d. 18:00. Šiauliai, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Aušros al. 62. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti. Renginio Facebook nuoroda.
Liepos 18 d. 14:00. Žiežmariai, Žiežmarių kultūros centras, Žaslių g. 6. Tema: Ar kas nors pasikeis, pakeitus mokesčių sistemą?
Liepos 18 d. 18:00. Vievis, Vievio kultūros centras, Bažnyčios g. 4. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti?
Liepos 19 d. 17:00. Palanga, Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, Vytauto g. 61. Tema:  Kodėl mus taip gąsdina augančios kainos?
Liepos 25 d. 17:00. Šilutė, Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, Tilžės g. 10. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti?
Liepos 26 d. 17:00. Joniškis, Joniškio rajono savivaldybės J. Avyžiaus viešoji biblioteka, Vilniaus g. 3.  Tema: Kiek Lietuvoje reikia pinigų, kad galėtum gyventi oriai?
Liepos 27 d. 17:00. Birštonas, Birštono viešoji biblioteka, S. Dariaus ir S. Girėno g. 12. Tema: Kodėl mus taip gąsdina augančios kainos?
Rugpjūčio 13 d. 14:00. Prienai, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka. Kauno g. 2A. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti?.
Rugpjūčio 20 d. 18:00. Panevėžys, Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Beržų g. 50. Tema: Kodėl mums taip nepatinka Seimas ir partijos?
Rugpjūčio 24 d. 16:00. Naujoji Akmenė, Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, V. Kudirkos g. 9. Tema: Kodėl taip ilgai laukiame gydytojo pagalbos?
Rugpjūčio 27 d. 18:00. Elektrėnai, Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka, Draugystės g. 2. Tema: Kodėl mus taip gąsdina augančios kainos?

Skaityti straipsnį

3354

Italijos rinkimai: naujausias smūgis politiniam elitui ir biudžeto ribojimo taisyklėms ES

#išsaugokeurą

5 kovo, 2018

Italijoje įvyko rinkimai ir šįsyk politinio elito partijos patyrė pralaimėjimą.

Išankstiniai rezultatai tokie: laimėjo 5 žvaigždžių judėjimas (Movimento 5 Stelle) dabartiniais duomenimis surinkęs (31.62%), centro dešinės koalicija, sudaryta iš Šiaurės Lygos, Berluskonio Forza Italia, fašistinės tradicijos pasekėjai “Italijos broliai” (37.05%) Centro kairės koalicija, kurioje dominavo Matteo Renzi vadovaujama Demokratų partija (23.33%). Tai reiškia, jog politinės krizė Italijoje tęsiasi.

Prieš establišmentą nukreiptas 5 žvaigždžių judėjimas bus stipriausia jėga, koks bebūtų jėgų santykis koalicijoje.

Bendrai imant, 5 žvaigždžių judėjimas kai kuriais bruožais yra panašus į E. Macrono judėjimą En Marche Prancūzijoje laimėjusį rinkimus praeitais metais. Iš principo tai centristinis judėjimas, reaguojantis į sisteminę politinio elito korupciją ir negebėjimą spręsti realių šalies problemų.

Centro dešinės atstovų surinkti balsai rodo stiprią konkurenciją tarp dviejų didelių partijų, Šiaurės Lygos ir Berluskonio, tad nėra aišku, ar tokia koalicija galėtų efektyviai veikti ir sugebėtų įgyvendinti S. Berluskonio svajonę grįžti į valdžią (jo partija pagal balsų skaičių tėra 4 vietoje.)

Centro kairės Demokratų partija rinkimus pralaimėjo (2013 metais surinko 25%, kurie leido jiems tapti netvarios ir nestabilios valdančiosios koalicijos branduoliu), bet tai nėra tokio mąsto pralaimėjimas, kokius socialdemokratinės partijos patyrė Vokietijoje ar Prancūzijoje. Mažesnį pralaimėjimą partija, tikėtina, patyrė gana charizmatiško ir ambicingo Matteo Renzi įtaka.

Kas lėmė tokius rezultatus? Svarbiausia tai, kad Italija iki šiol neiškopia duobės, į kurią įpuolė 2008 metais: valstybės skola milžiniška, politinis establišmentas kaip taisyklė rinkėjų suprantamas kaip korumpuotas, be to, Italija, kaip ir Graikija, atsidūrė pabėgėlių krizės epicentre. Vien 2017 m. į šalį atplaukė 119 tūkstančių pabėgėlių, daugiausiai iš Afrikos ir Vidurio Rytų.

Ekonominis sąstingis taip pat skatina euroskeptiškas nuotaikas, ir bent iš dalies partijų (Šiaurės lygos ir Italijos Brolių) galima tikėtis bandymų organizuoti referendumą dėl Italijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Tiesa, 5 žvaigždžių judėjimas į valdžią atvesiantis labai margą publiką irgi buvo siejamas su euroskeptiškomis nuotaikomis, bet prieš rinkimus šios partijos vadovas Luigi Di Maio sušvelnino savo poziciją, ir teigė, kad sieks persitarti dėl kai kurių ES taisyklių, lygiai taip pat pasikeitė partijos retorika ir dėl buvimo Euro zonoje.

Taisyklės, dėl kurių Italija norės tartis, aiškia deklaruotos Di Maio, kai paklaustas, ką jis norėtų nuveikti ES lygmenyje, jis pasakė, jog “Metas sukurti deficitą, pritraukti investicijų ir iš naujo startuoti Italijos ekonomiką”. Taigi prieš establišmentą nukreiptos nuotaikos Italijos rinkimuose puolė ne Europos Sąjungą kaip tokią, bet tuos biudžeto formavimo apribojimų taisykles, kurios labiausiai nuo krizės nukentėjusioms šalims nesuteikia manevro laisvės.

Tikėtina, kad 5 žvaigždžių judėjimo pergalė ir bandymas ES lygmeniu peržiūrėti šias taisykles sukels didesnį konfliktą, nei iki šiol. Anksčiau panašios retorikos ėmėsi ir M. Renzi, kuris labai aiškiai pasisakė prieš ES konsensusą dėl Italijos bankų gelbėjimo plano.

Italija ir konservatyvios fiskalinės politikos nuostatas palaikančios Vokietija, Nyderlandai ir Suomija surems ragus, ir po D. Britanijos pasitraukimo didesnę įtaką Europos mastu turėsianti Italija gali bandyti keisti bendras fiskalines žaidimo taisykles. Tokiu atveju, ES valstybės turės rinktis – ar švelninti taisykles, ar rizikuoti kad kitame rinkiminiame cikle iš ES rūmo pradės byrėti dar daugiau plytų.

Skaityti straipsnį

5171

Rinkimų apžvalga

#darbasTaryboje, Politine programa, Rinkimų reklama

25 spalio, 2016

Rinkimai baigėsi, ir, kaip žadėjau, atsiskaitau jums už man rinkimams paaukotus pinigus.

Mano prašymą, kuris buvo skelbtas tik mano Facebooko paskyroje ir tinklaraštyje  išgirdo 147 žmones, kurie visi kartu mano paaukojo 3126,46 eurus. Labai labai jums dėkoju ir tikiuosi nenuvilsiu. Absoliuti dauguma jūsų man pervedėte iki 12 eurų.

Iš viso mano rinkiminės išlaidos sudarė 2716,84 eurus, iš jų reklamos konsultacijos— 800 eurų, spauda 1553,84 euro  ir reklaminės medžiagos platinimas — 363 eurai. Likę nepanaudoti 404, 61 euro pagal politinių kampanijų finansavimo reikalavimus atiteko Lietuvos sąrašo politinei partijai, kuri mane įtraukė į savo rinkimų sąrašą. (daugiau…)

Skaityti straipsnį

3204

Nieko išskyrus tiesą „Kauno žiniose“

Žiniasklaida ir aš

8 rugsėjo, 2016

Nieko išskyrus tiesą: apie sunkiausius gyvenime sprendimus, nuveiktus darbus ir nūdienos aktualijas „Kauno žiniose“:

Politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ kandidatė Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 4 Aušra Maldeikienė.

Koks buvo sudėtingiausias Jūsų gyvenimo sprendimas? Kodėl?

– Palikti mokyklą bei dėstymą universitete, ir atsidėti politikai. Tai iš tikrųjų reiškė sugriautą asmeninį gyvenimą, nuolatinę emocinę ir psichinę įtampą, tarnavimą žmonėms, kurie yra žiauriai nedėkingi. Su vaikais — mokiniais ar studentais — labai lengva: juos mokai, atiduodi širdį ir jų akys žvilga. Rinkėjai dažniausiai patys nežino, ko nori, turi jiems aiškinti, ko jie turėtų ir/ar galėtų norėti. Taip, tai yra labai sunkus sprendimas.
Pilną straipsnį skaitykite čia >>>

Skaityti straipsnį

LS kandidatė Aušra Maldeikienė

#darbasTaryboje, Politine programa, Rinkimų reklama, Video

3 rugsėjo, 2016

Kokios pasaulinės veikia Lietuvos ekonomiką, ką pirmiausia siūlau daryti, kaip siūlyčiau mažinti pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį – mano požiūrį ir viziją pasakoju šiame trumpame vaizdo siužete.

Skaityti straipsnį

24268

Tikiu ir pažadu

#darbasTaryboje, Politine programa

7 rugpjūčio, 2016

Aušra Maldeikienė

 2016 metų vasara

Vis stipriau įsisukančiose lenktynėse, kas pažadės didesnes algas, nedalyvausiu: deja, puikiai suprantu, kad visi tie pažadai tušti, ir niekas jų nė neketina vykdyti. Tai — tik masalas naivesniems rinkėjams tuo metu, kai pasaulis kinta iš esmės,  ir veriasi nauja  grėsminga tikrovė,  formuojama kelių persipynusių ir, blogiausia, vienas kitą stiprinančių tendencijų. (daugiau…)

Skaityti straipsnį

5628

Pinigai nekvepia, ar ne Liutaurai?

#Maldeikienė, Įžvalgos

29 spalio, 2015

Ryšių su visuomene grandas Liutauras Ulevičius Facebooke šaukte šaukia : „SEIMO RINKIMAI JAU ČIA!“ Ir kaip čia, žmogau,  nerėksi, kai  reikia prisikviesti tuos, kurie  „jau dalyvauja Seimo rinkimų kampanijoje“, bet „dar nežino, kodėl turi LAIMĖTI?“

Ryšių su visuomene grandas turi pasiūlymą. Už  300 eurų  per mėnesį jis sutinka kurti tekstus, kai tik prisireikia, už 200 eurų per mėnesį bus sukurta 10 tekstų, o jeigu paklosite 150 eurų tai per savaitę bus iškepta 50 bandelių, atsiprašau, tekstų. Po 3 eurus už tekstą,— tiek, kiek dienos pietūs Vilnius miegamojo rajono kavinukėje. Už tą pietų kainą žadama kandidatui parinkit artimą sritį, įsigilinti į jos problemas, kurti aktualijas, kritikuoti konkurentus, siūlyti idėjas, pateikti pozicijas žiniasklaidai, ir t.t.  Kitaip sakant, sukurti nugalėtoją.

Aptikus skelbimą, nejučia nusijuokiau ir paklausiau Liutauro, kodėl žmogus, neturintis idėjų ir gebėjimo jas dėstyti, apskritai turėtų eiti į politiką?

Atsakymas atėjo labai greit. Man buvo paaiškinta, kad “dažnai kandidatai (a) neturi laiko techniniam darbui (pvz. tekstų rašymui); (b) neturi įgūdžių savo mintis verčiant į populiarią (rinkėjų) kalbą skirtingoms erdvėms (pvz. portalo tekstas skiriasi nuo kalbos susitikime su rinkėjais); (c) neturi laiko gilintis į atskirų sričių aktualijas ir ieškoti ten argumentų, idėjų etc. (d) techninį darbą (pvz. tekstų rašymą) laiko „juodu“, kuris kandidatui „nepridera“
(e) ir t.t.“

Ir tada siūlau pažiūrėti į klausimą iš kitos pusės. O kiek tokia viešųjų ryšių praktika  kainuoja ir kainuos ateityje mums, Lietuvos rinkėjams?

Už 300 eurų, kuriuos uždirbs Liutauras, mes gausime žmogų, kuris a) neįgalus pats suformuluoti minties, b) nemoka analizuoti ir argumentuotai rašyti; c) negeba komunikuoti su rinkėjais ir dar gražiau — d) techninį darbą laiko „žemesnio sluoksnio“ veikla.

Prisiminkite, kada paskutinį kart matėte politiką, kuris laisvai reaguotų ir sakytų ilgesnes, negu 5 sakinukų kalbas be popieriuko? Aš — seniai, gal kokiais 1993 metais. Nuo 1997-ųjų, kai Lietuvoje įsigalėjo ryšiai su visuomene, tokie apskritai išnyko.

Apibendrinu. Artėja rinkimai, visi liutaurai užsidirbs, o mes gausime neįgalių  „politikų“, kurie miega per posėdžius, nesugeba rišlaus sakinio suregzti, jeigu jiems nepadiktuoja koks grandas, negeba išsireikalauti informacijos, nesupranta savo pačių pasiūlymų logikos ir pasekmių.

Dabar supratau ir tai, kodėl visų tų jakilaičių vedamos rinkiminės „diskusijų“ laidos yra tokios fantastiškai beprotiškai migdančios, o prelegentams neleidžiama kalbėti ilgiau, nei porą minučių. Jie tiesiog ilgesnio teksto ir pasakyti nesugebėtų, kita vertus, už 3 eurus ilgesnio jie ir neįperka.

Bet dėl Dievo, kuo čia dėta politika? Čia gi tiesiog intelektualinė prostitucija, parakas byrančiai valstybei.

Skaityti straipsnį

4693

Rinkimų programos tezės

#darbasTaryboje, Politine programa

1 vasario, 2015

  1. Einu į rinkimus dar ir dar kartą priminti, kad didžiausia grėsmė Lietuvos laisvei kyla ne išorėje, o viduje. Visuomenė, kuri praranda suvokimą, kad iki ekonomikos yra politika, ima fragmentuotis, skaidytis ir nykti. Valstybė, kuri ekonomiką iškelia aukščiau politikos, didžiųjų sutarimų apie laisvę, atsakomybę, pareigą, solidarumą, meilę ar kovą erdvės, žlunga, nes čia nyksta ir degraduoja švietimas, mokslas, gynyba, užsienio politika, ir galiausiai net piliečių saugumas ar net valstybės nepriklausomybė.
  2. Valstybė, kuri pataikauja bet kokiam verslui, galiausia virsta valstybe, kurią valdo pirkliai ir jų intelektualiniai tarnai. Ir tokia valstybė pasmerkta pradžioje pinigo, po to jau dvasios ir kūno nelaisvei. Visų Lietuvos piliečių laisvės idealus keičia trumpalaikės materialinės naudos siekis, kuris dalį išgina iš Tėvynės, o kitus pasmerkia įstatymais įteisintai piliečių nelygybei.
  3. Šalis, kuri negeba matyti realių socialinių problemų, jas susiaurindama tik iki paramos skurstantiesiems, kurių ratas didinamas neproporcingai dideliais mokesčiais apkraunat mažesnes, dažnai net neleidžiančias išgyventi samdomų darbuotojų pajamas, labai dideliame pavojuje jau vien todėl, kad netenka piliečių. Kol nebus suvokta, kad emigruojantis žmogus — tai ne išvykstanti darbo jėga, o išvykstantis pilietis, taigi ir šalies laisvės granatas bei tos laisvės priežastis, grėsmė laisvei nenurims nė sekundei.
  4. Neteisingumas — blogis, kuriam pritariama,— linksta plėsti savo kenksmingą galią ir tyliai griauti politinės bei socialinės sistemos pagrindus, net jei noriai tikima, kad namas stovi ant tvirtų pajamų.
  5. Valstybė, kur nuolat didžiausią skurstančių žmonių grupę sudaro vaikai, naikina savo ateitį.
  6. Šalis, kuri įsivaizduoja, kad visose bėdose išgelbės kiti — per ekonominę krizę duos pinigų, o karinio konflikto atveju už ją ir „pašaudys“ — yra nesubrendęs paauglys, laisvės nevertas. Visa tai mums visiems reikia keisti.

Skaityti straipsnį