MENIU

programa
Žymų archyvas

3136

58 klausimai Gitanui Nausėdai apie jo “Gerovės” rinkimų programą

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokeurą, #išsaugokgalvą

21 lapkričio, 2018

Vakar skelbiau gabaliuka “Gerovės” programos teksto. Šiandien klausimai to kūrinio autoriui Gitanui Nausėdai.
Nesu naivi, nemanau, kad atsakys, bet tikėtis niekas nedraudžia. Jeigu sulauksiu atsakymų, tai bus lengviau tą tekstą analizuoti. Jeigu nesulauksiu, prabočykit prabangios austrės, bus ne kas. 
Junkitės ir jūs – klauskite, kas domina.
Taigi, – po laidos su ponu G. Nausėda, kur su juo teko akis į akį pasimatyti pirmą kartą, kilo įvairių klausimų ir nebe įdomiausias, kodėl šis asmuo, nė dienos nebuvęs politiku, nusprendė tapti Prezidentu. Gal atsakymą rasime jo programoje?

Skaitant programą, kilo dar daugiau klausimų. Pradedu:
Ką reiškia frazė „[g]erovės valstybę žmonės supranta kur kas plačiau nei politikai“? Ar tikrai visi politikai remia „gerovės valstybę“, kaip idėją ar koncepciją?
Ar tikrai politikai „gerovės valstybę“ suvokia vien tik per materialinius aspektus, žinant, kad originalioji, socialdemokratiška idėja, iš kurios visi skolinasi, labiau akcentavo laisvę, lygybę ir orumą?
Kaip „LR“ (taip rašo G. Nausėda savo rinkimų programoje) Prezidentas gali tapti visuomenės psichologinės atmosferos garantu?
Kaip Prezidentas gali garantuoti „socialinės, sveikatos apsaugos ir švietimo infrastruktūrą“, jei vėliau savo programoje G. Nausėda teigia, kad jam svarbi savivalda, kurios kompetencijose ir priežiūroje yra absoliuti dauguma šių sistemų įstaigų?
Ar G. Nausėda tikrins, ar kiekvienoje mokykloje ir ligoninėje neprakiuręs stogas?
G. Nausėda (o gal koks neseniai Filosofijos fakulteto rūmus palikęs pseudo krikščioniškas veikėjas su ambicijomis, bet ne amunicijomis, kuris vargo kurdamas šią programą) teigia, kad „aukštos žmonių pajamos yra kryptingos ir nuoseklios ekonominės-socialinės politikos pasekmė, o ne priežastis“. Kokią kryptingą ir nuoseklią ekonominę-socialinę politiką vykdo iš resursų išgavimo gyvenančios šalys, pvz. Persijos įlankos valstybės?
Kiek kartų mirė žmonių, parašiusių sakinį „[ž]mogus ir orientacija į jo poreikius yra kertinė rinkiminė idėja ir variklis“, siela?
Kodėl programoje žodis „gerovė“ rašomas iš didžiosios? Ar tai yra netiesioginė konservų gamyba užsiimančios įmonės reklama?
Kaip galima kurti „gerovę“ orientuojantis į „konkrečius žmonių lūkesčius ir reikšmes(?!!!)“, jei Lietuvos žmonės yra labai skirtingi, jų lūkesčiai ir interesai yra itin skirtingi? Ką daryti, jei daliai visuomenės dabartinė mokesčių sistema ir veikiantis gyvulių ūkis yra tiesiogiai naudingas?
Programoje teigiama: „Esame hibridinio, geopolitinio poveikio zonoje, kurioje visos valstybės aršiai konkuruoja dėl pagridinio tikslo – socialinio ir ekonominio augimo būtent savosios šalies viduje.„ Taigi, …
Ar tikrai visos valstybės turi tik tokius tikslus? Ar tikrai vis dar veikia neoliberalusis Vašingtono konsensusas? Ar tikrai visos valstybės rūpinasi tik ekonominiu ir socialiniu augimu? Ar negrįžo geopolitika? Ar Rusijos invazijos į Gruziją, Krymą ir Donbasą, Kinijos ekonominė ekspansija Rytinėje Europos Sąjungos dalyje yra tik „socialinio augimo būtent <…> šalies viduje“ pavyzdžiai?
Ar tikrai tik Prezidentas yra vienintelis, gaunantis „visos Tautos mandatą“, jeigu Konstitucijoje yra įrėžta laisvo, nuo politinių partijų ar atstovaujamos vienmandatės ar daugiamandatės nepriklausomo Tautos atstovo idėja? Ar G. Nausėda yra skaitęs Lietuvos Konstituciją?
Kokias konkrečias problemas G. Nausėda rengiasi spręsti, inicijuodamas konkrečius įstatymų projektus? Ar stipriai G. Nausėda verktų, jei jo siūlomos kryptys ir įstatymų keitimo pasiūlymai būtų atmesti Seimo, kuris dažnai teisėtai atsargiai žiūri į savo pagrindinės prievolės – įstatymų leidybos – prerogatyvą?
Kodėl G. Nausėda rinkimų programoje kalba apie politines partijas apskritai, kada valstybės vadovo ir politinių partijų santykis politiniame procese yra retas ir epizodinis, nes dažniau bendraujama su rinktais pareigūnais, ne su politinėmis partijomis, kaip institucijomis?
G. Nausėda yra viešai deklaravęs savo dešiniąsias politines pažiūras. Programoje jis teigia, kad Prezidentu „turi pasitikėti visos politinės jėgos, kaip objektyviausiu demokratijos garantu, siekiančiu gerovės kiekvienam LR piliečiui“. Kaip, žinant jo gerai dokumentuotas ilgalaikes ir nuoseklias pašaipas iš žmonių, kurie nesilaiko liberalių ar dešiniųjų pažiūrų, jis tikisi, kad kas nors pasitikės tokiu Prezidentu?
Kodėl Prezidento rinkiminėje kampanijoje iš viso atsiranda teiginiai apie politinių partijų finansavimą? Ar Gitanas Nausėda nori būti Tautos atstovu, ar politinių partijų atstovu? Ar politinių partijų finansavimo klausimus G. Nausėda laiko svarbesniu klausimu, nei šalies socioekonominę griūtį, kurią išgyvena Lietuva?
Kur Konstitucijoje G. Nausėda randa priedermę kažką priminti politinėms partijoms? Ar Gitanas Nausėda Lietuvos žmones prilygina auksinėms žuvytėms, kurios neprisimena priežasčių, kodėl rinko Seimą ir savivaldą, ir ko iš savo atstovų tikisi? Ar tikrai TAM reikia Prezidento? Ar nepakaktų priminimo telefonuose?
Ką reiškia teiginys „Lietuvos užsienio politika turi būti subalansuota“? Ar dabar ji nėra subalansuota?
Ar „plėtojant svarią ekonomikos bei verslo interesų dedamąją“ G. Nausėda siūlys Lietuvai imti kruvinus Kinijos pinigus? Ar G. Nausėda teigia, kad Lietuva, gindama mažų valstybių ir mūsų partnerių postsovietinėje erdvėje nepriklausomybę bei atsparumą Rusijai, „dirbtinai kuria konfliktus”?
Ar G. Nausėda turi sąžinės prisiminti, ką jis teigė, kai buvo diskutuojama apie vėliau priimtą ultra liberalų naująjį darbo kodeksą?
Ar jis vis dar mano, kad „socialinė atskirtis <…> tėra vizualus efektas“?
Ar jis nemano, kad jo palaikytas naujasis Darbo Kodeksas padidino socialinę nelygybę ir atskirtį?
Kaip yra įmanoma mažinti socialinę nelygybę, jei darbo teisės reguliavimas užtikrina, kad ji būtų didelė ir augtų?
Ar G. Nausėda vis dar mano, kad profesinės sąjungos Lietuvoje remiasi marksistinėmis nuostatomis?
Ar G. Nausėda yra susipažinęs su naujausiais ekonomikos veikalais, kurie teigia, kad valstybės intervencija per minimalios algos reguliavimą yra labai neefektyvi (nors labai patogi politiškai)?
Kokie “koučeriai” patarė kalbėti apie tai, ką aš, R. Kuodis, R. Lazutka VISĄ LAIKĄ teigėme apie progresinių mokesčių būtinybę? Ar jo nuomonė apie progresinius mokesčius nebūtų kitokia, jei jis nekandidatuotų į Prezidentus? Ar G. Nausėda turi stuburą?
Ar G. Nausėda nepriskiria viešojo sektoriaus darbuotojų vidurinei klasei?
Ar G. Nausėda nemano, kad Lietuvos būsto ir nekilnojamojo turto rinka ir visiškas nuomojamo būsto rinkos nesubalansuotumas kyla iš to, kad pirmuoju atkurtos nepriklausomybės dešimtmečiu Lietuva jau tapo būsto savininkų visuomene? Ar jis nemato kad tai sukuria papildomų problemų?
Ar G. Nausėda nemato struktūrinių verslo finansavimo problemų, kurios yra pagrindinis kliuvinys smulkaus verslo plėtrai, kurias daugiausiai sukelia pernelyg didelę įtaką šiam procesui turintys bankai?
Ar G. Nausėda nemato, kad mokestinės lengvatos, skatinančios įmones atlyginti darbuotojams įmonės akcijomis, yra iš principo ydingas pasiūlymas, nes tai yra turto perskirstymas iš vidurinės klasės į viršų, ir eiliniai darbuotojai nepajus jokio rezultato, o už viską sumokės vidurinės klasės atstovai?
Ar G. Nausėda nemano, kad pagrindinė problema su įmonių akcijų naudojimu, kaip papildoma motyvacine priemone, yra nepasitikėjimas institucijomis, reguliuojančiomis akcines bendroves, ir kad bet kokiai panašiai schemai reikėtų sustiprinti tesinę tokių įmonių vadovų ir savininkų atsakomybę – taigi, stiprinti reguliavimą, suteikti didesnį teisinį saugumą ir reikšmingai išplėsti teisinę apsaugą smulkiesiems akcininkams (kaip tai padarė tokios valstybės, kaip JAV).
Kokių paskatų vedamas G. Nausėda siūlo grąžinti Užimtumo tarnybą atgal į situaciją, kurioje ji buvo iki reformos, ir siūlo “decentralizuoti Užimtumo tarnybą”?
Kaip G. Nausėda, būdamas Prezidentu, rengiasi perkelti ministerijų padalinius iš vienos ministerijos į kitą?
Ar savivaldos klausimai G. Nausėdai apsiriboja vien europinių lėšų melžimu?
Ar G. Nausėda, kalbėdamas apie “nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių”, nori Lietuvoje panaikinti demokratiją ir valdžių kaitą?
Kodėl G. Nausėdai atrodo, kad būtent 500 – 600 mokinių turinčios mokyklos yra tai, ko reikia?
Ar “Idėja Lietuvai” (su visais absurdais apie mokytojo profesiją, kuri taip staiga taps prestižine 2025 m.) buvo jo rinkimų kampanijos dalimi? Jei taip, ar jis rengiasi deklaruoti savo išlaidas rinkimų kampanijos metu?
Kaip G. Nausėdos nuomone Prezidento institucija investuos į “aukštosios, profesionaliosios kūrybos puoselėjimą bei sklaidą šalyje, tiek į iškiliausių jos kūrinių eksportą, įgalinantį kurti teigiamą šalies įvaizdį svetur”?
Kas yra nacionalumas ir kuo jis skiriasi nuo tautiškumo ir nacionalizmo?

Tęsinių bus daug./ Laukiame Gitano Nausėdos atsakymų. 

Skaityti straipsnį

6393

2019 m. Prezidento rinkimų kampanija: Po tamsos ateina aušra

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokeurą, #išsaugokgalvą

25 birželio, 2018

2018 m. vasarą dr. Aušra Maldeikienė pradeda Prezidento rinkimų kampanijos turą per Lietuvą. Kviečiame į kampanijos renginius, kuriais siekiama grąžinti Lietuvai politines diskusijas.

Aušros Maldeikienės 2019 m. Prezidento rinkimų programos 95 tezės:

PO TAMSOS ATEINA AUŠRA 

1.    ATĖJO LAIKAS Į LIETUVĄ GRĄŽINTI POLITIKOS VIRŠENYBĘ.

2.    POLITIKA YRA MORALĖS DILEMŲ SPRENDIMŲ LAUKAS.

3.    POLITIKAI PRIVALO KABĖTI MORALĖS, O NE EKONOMIKOS KATEGORIJOMIS.

4.    VALSTYBĖS VADOVAS GERBDAMAS PILIEČIUS KALBA TIESĄ.

5.    LIETUVOS PROBLEMA NĖRA LAISVĖS PERTEKLIUS, O PRIEŠINGAI – LAISVĖS STYGIUS.

6.    VALSTYBĖS VADOVAS – ATVIRAS IR ARGUMENTUOJA SAVO SPRENDIMUS.

7.    UŽSTODAMAS SILPNESNIUOSIUS VALSTYBĖS VADOVAS SIEKIA SVEIKOS, SUBALANSUOTOS IR ĮTRAUKIOS VISUOMENĖS.

8.    VALSTYBĖS VADOVAS RAGINA ŽMONES NEBIJOTI GYVENTI: KALBĖTIS, JUNGTIS Į BENDRUOMENES, GINTI SAVO INTERESUS.

9.    LIETUVOS PILIEČIAI TURI BŪTI ĮGALINAMI GINTI SAVO ASMENINES, POLITINES, SOCIALINES IR EKONOMINES TEISES.

10. RESPUBLIKOS PAMATĄ SUDARO VALSTYBINIS ŠVIETIMAS, NEPRIKLAUSOMAS MOKSLAS IR ŽODŽIO LAISVĖ.

11. NEPRIKLAUSOMA ŽINIASKLAIDA – DEMOKRATINĖS VISUOMENĖS RAMSTIS.

12. TARPTAUTINĖS KULTŪRINĖS, POLITINĖS IR EKONOMINĖS INFORMACIJOS BADAS, ŽUDANTIS LIETUVĄ, TURI LIAUTIS.

13. UNIVERSITETAMS TURI BŪTI GRĄŽINTAS JŲ TRADICINIS VAIDMUO – NAUJOS TIKROVĖS KŪRIMAS.

14. LIETUVOS IŠLIKS, JEIGU JOJE BUS PLĖTOJAMA HUMANISTIKA LIETUVIŲ KALBA.

15. PREZIDENTAS VALSTYBĘ VALDO KARTU SU SEIMU.

16. VALSTYBĖS VADOVAS IŠKLAUSO IR KALBASI SU VISOMIS PARLAMENTINĖMIS PARTIJOMIS.

17. VALSTYBĖS VADOVAS SKATINA IDĖJINES DISKUSIJAS IR IDEOLOGIJOMIS GRĮSTAS POLITINES PARTIJAS.

18. VALSTYBĖS VADOVO METINIAI PRANEŠIMAI SIŪLO NAUJUS KELIUS LIETUVAI.

19. KINTANČIAME PASAULYJE LIETUVA PRIVALO RASTI SAVO VIETĄ.

20. ATSAKAS DEŠINIAJAM POPULIZMUI IR AUTORITARIZMUI YRA DAUGIAU DEMOKRATIJOS.

21. KRIZĖS AKIVAIZDOJE LIETUVA PALAIKO EUROPOS SĄJUNGOS REFORMAS.

22. BENDRYSTĖ SU KITOMIS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖMIS YRA MŪSŲ TAUTOS IŠLIKIMO GARANTAS.

23. LIETUVA TURI PERIMTI GERIAUSIAS KULTŪRINES IR SOCIALINES EUROPOS PATIRTIS.

24. LIETUVAI BŪTINA AKTYVIAU DALYVAUTI FORMUOJANT EUROPOS SĄJUNGOS DARBOTVARKĘ.

25. LIETUVOS DALIS EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETE TURI NUOLAT AUGTI.

26. LIETUVA IŠTIKIMA ĮSTATYMO VIRŠENYBEI IR ŽMOGAUS TEISĖMS.

27. LIETUVA TURI BŪTI LANKSTI IR PRAGMATIŠKA SANTYKIUOSE SU KITOMIS EUROPOS SĄJUNGOS NARĖMIS.

28. EUROPOS SĄJUNGOS PLĖTRA PO VAKARŲ BALKANŲ ĮTRAUKIMO TURI BŪTI ĮŠALDYTA.

29. PREZIDENTAS GINA LIETUVOS PILIEČIUS VISAME PASAULYJE.

30. LIETUVOS PILIEČIAI JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE NEBUS PALIKTI LIKIMO VALIAI.

31. LIETUVA REMIA IR REMS EUROPOS BENDROS ENERGENTINĖS SĄJUNGOS IDĖJĄ.

32. LIETUVA REMIA BENDRO EUROPOS SOCIALINIŲ TEISIŲ RAMSČIO KŪRIMĄ.

33. LIETUVA PRISIDEDA PRIE EUROPOS SĄJUNGOS KOVOS PRIEŠ SOCIALINĮ DEMPINGĄ.

34. EUROPOS SĄJUNGOS BENDROJI ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA PRIVALO UŽTIKRINTI TVARŲ ŽEMĖS ŪKIO VYSTYMĄSI.

35. LIETUVAI BŪTINAS DIDESNIS SOLIDARUMAS SU PABĖGĖLIŲ KRIZES PATIRIANČIOMIS EUROPOS SĄJUNGININKĖMIS.

36. EUROPAI GYVYBIŠKAI BŪTINA PALAIKYTI KONFLIKTŲ SIAUBIAMŲ KAIMYNIŲ TVARIĄ PLĖTRĄ.

37. LIETUVA VISOMIS IŠGALĖMIS PALAIKO EUROPOS SĄJUNGOS TĘSTINUMĄ, BET PRIVALO TURĖTI ALTERNATYVŲ PLANĄ, JEIGU EUROPA NUSPRĘSTŲ „IŠSIVAIKŠČIOTI“.

38. LIETUVA PRIVALO TURĖTI ALTERNATYVŲ PLANĄ KYLANČIO GLOBALAUS PROTEKCIONIZMO AKIVAIZDOJE.

39. LIETUVA PALAIKO LAISVOS PREKYBOS PRINCIPĄ.

40. LIETUVA ŠIMTMEČIUS TURĖJO YPATINGUS SANTYKIUS SU LENKIJA IR JŲ TĘSTINUMAS SAUGUMO IR EKONOMIKOS SRITYSE IŠLIEKA PRIORITETU.

41. JAV BUVO, YRA IR IŠLIKS PAGRINDINIS LIETUVOS SAUGUMO GARANTAS.

42. LIETUVA TURI BŪTI AKTUALIZUOTA JAV POLITINĖJE DARBOTVARKĖJE.

43. LIETUVAI BŪTINAS ATVIRUMAS JAV KULTŪRAI IR MOKSLUI.

44. LIETUVOS POLITINIAI SANTYKIAI SU RUSIJA TURI BŪTI EUROPOS SĄJUNGOS UŽSIENIO POLITIKOS DALIS.

45. ŽMOGAUS TEISIŲ MATMUO TURI ATSISPINDĖTI LIETUVOS SANTYKIUOSE SU RUSIJA.

46. Į CIVILIZUOTŲ ŠALIŲ TARPĄ RUSIJA GALI SUGRĮŽTI TIK SUGRĄŽINUSI NETEISĖTAI OKUPUOTAS IR ANEKSUOTAS SVETIMŲ VALSTYBIŲ TERITORIJAS.

47. LIETUVA TURI SUPRASTI, KAD EKONOMINIAI SANTYKIAI SU RUSIJA YRA RIZIKINI DĖL ŠIOS ŠALIES IŠSKIRTINIO EKONOMIKOS NEAPIBRĖŽTUMO.

48. PREZIDENTAS REMIA KALININGRADO SRITIES DEMILITARIZACIJOS INICIATYVAS.

49. LIETUVA PALAIKO PILIETINĖS VISUOMENĖS PLĖTRĄ RUSIJOJE.

50. LABIAU SAVARANKIŠKOS CENTRINĖS AZIJOS VALSTYBĖS ATITINKA LIETUVOS INTERESUS.

51. LIETUVA NEBEGALI NUOLAIDŽIAUTI AUTORITARINIAM BALTARUSIJOS REŽIMU.

52. LIETUVAI NAUDINGA PLĖTOTI JAU SUSIFORMAVUSIUS GLAUDŽIUS RYŠIUS SU UKRAINA.

53. TURKIJOS STOJIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ KLAUSIMAS ŠIUO METU NEGALI BŪTI SVARSTOMAS.

54. ABIPUSIAI NAUDINGI SANTYKIAI SU KINIJA TURI BŪTI PLĖTOJAMI NEPAMIRŠTANT DEMOKRATIJOS IR ŽMOGAUS TEISIŲ KLAUSIMŲ.

55. KINIJOS PASTANGOS PRIRIŠTI EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBES PRIE SAVO RINKŲ TURI BŪTI VERTINAMOS KRITIŠKAI.

56. ĮTAMPOS PIETŲ KINIJOS JŪROJE BEI KORĖJOS PUSIASALYJE TURI BŪTI VERTINAMOS RIMTAI.

57. VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO BIUDŽETAS TURI BŪTI NAUDOJAMAS KRYPTINGAI.

58. ŠALIES SAUGUMAS YRA KOMPLEKSINIS REIŠKINYS – NUO KOKYBIŠKAI APGINKLUOTŲ PROFESIONALIŲ KARIŲ IKI KRITIŠKAI MĄSTANČIOS TAUTOS.

59. PENKTASIS NATO SUTARTIES STRAIPSNIS YRA IR IŠLIKS VAKARŲ DEMOKRATIJŲ SAUGUMO GARANTAS

60. LIETUVA ATSAKINGAI LAIKYSIS SAVO ĮSIPAREIGOJIMŲ NATO SKIRTI GYNYBAI 2 PROC. BVP.

61. JEI AUGA GYNYBOS BIUDŽETAS PROPORCINGAI TURI DIDĖTI JO DALIS MOKSLINIAMS TYRIMAMS .

62. KOL BENT VIENA EUROPOS SĄJUNGOS NARĖ PATIRIA GRĖSMES, TOL BENDROJI SĄJUNGOS ERDVĖ NĖRA NEI VIENINGA, NEI LAISVA.

63. LIETUVA REMS EUROPOS GYNYBOS FONDO KŪRIMĄ.

64. LIETUVA REMS EUROPOS SĄJUNGOS LYGMENS NUOLATINIO STRUKTŪRIZUOTO BENDRADARBIAVIMO GYNYBOS SRITYJE INICIATYVAS (PESCO).

65. LIETUVA PASIRENGS GALIMOMS ATEITIES KONFRONTACIJOMS KIBERERDVĖJE.

66. TVYRANT GLOBALIAM NEAPIBRĖŽTUMUI LIETUVA TURI PASIRENGTI GALIMAI TERORIZMO GRĖSMEI.

67. PRIVALU AKTYVIAI FORMUOTI DARBOTVARKĘ IR SUSITARIMUS DĖL BENDRŲ GYNYBOS IR SIENŲ APSAUGOS PROGRAMŲ.

68. KAI KURIUOS GYNYBINIUS PIRKIMUS LIETUVA GALI ATLIKTI BENDRADARBIAUDAMA SU SĄJUNGININKĖMIS.

69. BŪTINA UŽTIKRINTI SOCIALINES KARIŲ PROFESIONALŲ IR SAVANORIŲ GARANTIJAS.

70. IKI 2024 METŲ PRIVALU PADVIGUBINTI KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGŲ (KASP) DYDĮ.

71. LIETUVOS MOBILIZACINĖ SISTEMA PRIVALO BŪTI IŠ ESMĖS SUSTIPRINTA.

72. CIVILINĖS SAUGOS SISTEMA PRIVALO BŪTI SUVOKIAMA, KAIP INTEGRALI KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS DALIS.

73. LAISVĖS STYGIAUS SPRENDINYS — ĮTRAUKI VISUOMENĖ, KURI VIENINTELĖ GARANTUOJA DIDESNES PAJAMAS, SOCIALINĮ MOBILUMĄ, PAGARBĄ ŽMOGAUS AUTONOMIJAI.

74. ĮTRAUKIOS VISUOMENĖS DRAUDIMAS SUKURTI NEĮMANOMA.

75. BŪTINA UŽKIRSTI KELIĄ KLERIKALIZMUI LIETUVOJE.

76. AUGANTI PAJAMŲ, TURTINĖ IR GALIMYBIŲ NELYGYBĖ TAPO DIDŽIAUSIA GRĖSMĖ LIETUVOS ATEIČIAI.

77. VALSTYBĖ PRIVALO PADĖTI ŠEIMAI GERBDAMA JOS NARIŲ PASIRINKIMUS.

78. VISUOMENĖ IR VALSTYBĖ PRIVALO GINTI VAIKUS, GARANTUODAMA JIEMS KOKYBIŠKĄ IŠSILAVINIMĄ IR PARAMĄ SUDĖTINGOSE SITUACIJOSE.

79. VALSTYBĖ TURI GARANTUOTI, JOG SENJORAI GAUTŲ VISAPUSĘ PARAMĄ, YPAČ PSICHOLOGINĘ.

80. LIETUVOS NEĮGALIEJI PRIVALO BŪTI GRĄŽINTI Į VISUOMENĖS GYVENIMĄ IR AKTYVIĄ DARBO RINKĄ.

81. TOS PAČIOS LYTIES ASMENYS, KURIE LAIKO SAVE ŠEIMA, IRGI YRA ŠEIMA.

82. NEPALAIKAU ABORTŲ DRAUDIMO.

83. ŽMONĖS, KURIE DĖL APLINKOS SPAUDIMO AR SAVO PAČIŲ NEATSAKINGO ELGESIO PATENKA Į BLOGIO SPĄSTUS, TURI GAUTI TINKAMĄ PARAMĄ BEI PSICHOLOGINĘ PAGALBĄ.

84. LIETUVOS SOCIALINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI NEPADENGIAMI EKONOMINĖMIS GALIMYBĖMIS JŲ ĮGYVENDINTI, IR TAI NELEIDŽIA PLĖTOTIS ĮTRAUKIAI VISUOMENEI.

85. PRODUKTYVUMAS YRA VISOS VISUOMENĖS IR JOS INSTITUTŲ SĄVEIKOS REZULTATAS.

86. LIETUVOJE KLAIDINGAI MENKINAMAS VIEŠOJO SEKTORIAUS VAIDMUO.

87. PER VALSTYBĖS BIUDŽETĄ TURI BŪTI PERSKIRSTOMA DIDESNĖ PAJAMŲ DALIS, O VIRŠUTINIS VISUOMENĖS SLUOKSNIS IR STAMBUS VERSLAS TURI PROPORCINGIAU PRISIDĖTI PRIE VISUOMENĖS GEROVĖS.

88. LIETUVA PRIVALO NEATIDĖLIODAMA ĮSIVESTI ADEKVAČIĄ PROGRESINIŲ MOKESČIŲ SISTEMĄ.

89. LIETUVA PRIVALO ATSISAKYTI NEPAGRĮSTŲ MOKESTINIŲ LENGVATŲ MAITINANČIŲ NEPRODUKTYVŲ VERSLĄ IR KORUPCIJĄ.

90. BŪTINA REFORMUOTI LIETUVOS SOCIALINIO DRAUDIMO SISTEMĄ IR SUBALANSUOTI ĮMOKAS IR IŠMOKAS.

91. PREZIDENTAS SKATINS VEIKSMINGESNĮ PROFESINIŲ SĄJUNGŲ VAIDMENĮ STIPRINANT DARBUOTOJŲ DERYBINES GALIAS.

92. DARBO RINKOS LANKSTUMO NUOSTATAS PRIVALO ATSVERTI DIDESNĖS DIRBANČIŲJŲ SAUGUMO GARANTIJOS.

93. DARBO MIGRACIJA TURI BŪTI SKAIDRI IR KONTROLIUOJAMA.

94. SLINKTIS PASLAUGŲ EKONOMIKOS LINK PRIVALO BŪTI SKATINAMA VISOMIS VALSTYBEI PRIEINAMOMIS PRIEMONĖMIS.

95. PARAMOS ŽEMĖS ŪKIUI SISTEMA TURI BŪTI NUKREIPTA Į SMULKIUS IR ŠEIMOS ŪKIUS.

Norite pakviesti Aušrą Maldeikienę į savo miestą, bendruomenę ar savo organizuojamą diskusiją? Rašykite mums el. paštu info@maldeikiene.lt arba susisiekite su rinkimų štabo vadove Alvyda Eigminiene telefonu +37061112002.

Kviečiame prisijungti, savanoriauti, veikti kartu su mumis ir padėti iš esmės reformuoti mūsų valstybę!

Užsiregistruoti savanoriu galite naudodami šią formą.

Daugiau informacijos — kampanijos interneto svetainėje www.ausra2019.lt.

Nuolatos atnaujinamas renginių sąrašas:
Birželio 25 d. 10:00. Vilnius, „Galerija555“, T. Ševčenkos g. 16. Aušros Maldeikienės 2019 m. Prezidento rinkimų programos pristatymas.
Birželio 25 d. 16:00. Kaunas, Jaunųjų Gydytojų Asociacijos Biuras (LSMUL KK Paslaugų centras, priešais valgyklą), Eivenių g. 2. Susitikimas su Medikų sąjūdžio atstovais „Auk plačiau“.
Birželio 25 d. 18:00. Kaunas, Kauno apskrities viešoji biblioteka, 322 auditorija, Radastų g. 2. Susitikimas su Mokytojų sąjūdžio iniciatyvine grupe. Tema: „Ar “Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.” yra tik lozungas, o gal pasiekiama realybė? Renginio Facebook nuoroda:.
Birželio 27 d. 17:00. Vilnius, Vilniaus centrinė biblioteka, Žirmūnų g. 6, Konferencijų salė 3 a, Žirmūnų g. 6, Konferencijų salėje 3 a. Susitikimas su Aušra Maldeikiene ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos asmens duomenų apsaugos pareigūnu Aurimu Gadeikiu. Tema: Asmens duomenų apsauga švietimo srityje.
Liepos 7 d. 17.30. Vazgaikiemis, Prienų rajonas, „Harmony park“.Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas, „Pokalbiai be politikos“. Pokalbį ves Justinas Jankevičius.
Liepos 11 d. 13:30. Švenčionys, Švenčionių biblioteka, Vilniaus g. 2. Tema: Kodėl mus taip gąsdina augančios kainos?
Liepos 11 d. 17:00. Utena, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, Maironio g. 12. Tema: Kodėl taip ilgai laukiame gydytojo pagalbos?
Liepos 16 d. 14:00. Pasvalys, Mariaus Katiliškio viešosios biblioteka, Vytauto Didžiojo a. 7. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti?.
Liepos 16 d. 18:00. Šiauliai, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Aušros al. 62. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti. Renginio Facebook nuoroda.
Liepos 18 d. 14:00. Žiežmariai, Žiežmarių kultūros centras, Žaslių g. 6. Tema: Ar kas nors pasikeis, pakeitus mokesčių sistemą?
Liepos 18 d. 18:00. Vievis, Vievio kultūros centras, Bažnyčios g. 4. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti?
Liepos 19 d. 17:00. Palanga, Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, Vytauto g. 61. Tema:  Kodėl mus taip gąsdina augančios kainos?
Liepos 25 d. 17:00. Šilutė, Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, Tilžės g. 10. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti?
Liepos 26 d. 17:00. Joniškis, Joniškio rajono savivaldybės J. Avyžiaus viešoji biblioteka, Vilniaus g. 3.  Tema: Kiek Lietuvoje reikia pinigų, kad galėtum gyventi oriai?
Liepos 27 d. 17:00. Birštonas, Birštono viešoji biblioteka, S. Dariaus ir S. Girėno g. 12. Tema: Kodėl mus taip gąsdina augančios kainos?
Rugpjūčio 13 d. 14:00. Prienai, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka. Kauno g. 2A. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti?.
Rugpjūčio 20 d. 18:00. Panevėžys, Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Beržų g. 50. Tema: Kodėl mums taip nepatinka Seimas ir partijos?
Rugpjūčio 24 d. 16:00. Naujoji Akmenė, Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, V. Kudirkos g. 9. Tema: Kodėl taip ilgai laukiame gydytojo pagalbos?
Rugpjūčio 27 d. 18:00. Elektrėnai, Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka, Draugystės g. 2. Tema: Kodėl mus taip gąsdina augančios kainos?

Skaityti straipsnį

6542

Rinkimų apžvalga

#darbasTaryboje, Politine programa, Rinkimų reklama

25 spalio, 2016

Rinkimai baigėsi, ir, kaip žadėjau, atsiskaitau jums už man rinkimams paaukotus pinigus.

Mano prašymą, kuris buvo skelbtas tik mano Facebooko paskyroje ir tinklaraštyje  išgirdo 147 žmones, kurie visi kartu mano paaukojo 3126,46 eurus. Labai labai jums dėkoju ir tikiuosi nenuvilsiu. Absoliuti dauguma jūsų man pervedėte iki 12 eurų.

Iš viso mano rinkiminės išlaidos sudarė 2716,84 eurus, iš jų reklamos konsultacijos— 800 eurų, spauda 1553,84 euro  ir reklaminės medžiagos platinimas — 363 eurai. Likę nepanaudoti 404, 61 euro pagal politinių kampanijų finansavimo reikalavimus atiteko Lietuvos sąrašo politinei partijai, kuri mane įtraukė į savo rinkimų sąrašą. (daugiau…)

Skaityti straipsnį

25008

Tikiu ir pažadu

#darbasTaryboje, Politine programa

7 rugpjūčio, 2016

Aušra Maldeikienė

 2016 metų vasara

Vis stipriau įsisukančiose lenktynėse, kas pažadės didesnes algas, nedalyvausiu: deja, puikiai suprantu, kad visi tie pažadai tušti, ir niekas jų nė neketina vykdyti. Tai — tik masalas naivesniems rinkėjams tuo metu, kai pasaulis kinta iš esmės,  ir veriasi nauja  grėsminga tikrovė,  formuojama kelių persipynusių ir, blogiausia, vienas kitą stiprinančių tendencijų. (daugiau…)

Skaityti straipsnį

13088

Renkuosi politiką ir kovą

#darbasTaryboje, Politine programa

11 spalio, 2015

Praėjusi savaitė buvo viena neramiausių mano gyvenime. Ir sprendimas, kurį padariau, man labai sunkus.

Kiekvienas tikras atsakymas sau pačiam į žmogiškos būtybės jėgomis neatsakomą klausimą, o ką veiki čia ir dabar šioje Žemėje, iš esmės tą gyvenimą keičia, jis pasakoja apie ilgas nemigo naktis, išorinį dirglumą, vidinį tik sielos akimis matomą nerimą. Jis reiškia ir nebylų klausimą draugams, jų akyse bandant rasti atsakymą į tokį neaiškią dilemą:  ką man daryti? Ir klausimą visiems, ar būsite su manimi, kai jie tyčiosis,  vėl ir vėl kaltins nebūtomis nuodėmėmis? Ir širdyje sustingusį  nerimą, kiek  jūsų, mano tautiečių, kurie dabar jaučiate slegiančią neteisybės — kalbu ne tiek apie asmeninį, kiek apie pilietinį skausmą — naštą, tikėsite manimi ir palaikysite, kad nelikčiau kovoje viena.

(daugiau…)

Skaityti straipsnį

5139

Rinkimų programos tezės

#darbasTaryboje, Politine programa

1 vasario, 2015

  1. Einu į rinkimus dar ir dar kartą priminti, kad didžiausia grėsmė Lietuvos laisvei kyla ne išorėje, o viduje. Visuomenė, kuri praranda suvokimą, kad iki ekonomikos yra politika, ima fragmentuotis, skaidytis ir nykti. Valstybė, kuri ekonomiką iškelia aukščiau politikos, didžiųjų sutarimų apie laisvę, atsakomybę, pareigą, solidarumą, meilę ar kovą erdvės, žlunga, nes čia nyksta ir degraduoja švietimas, mokslas, gynyba, užsienio politika, ir galiausiai net piliečių saugumas ar net valstybės nepriklausomybė.
  2. Valstybė, kuri pataikauja bet kokiam verslui, galiausia virsta valstybe, kurią valdo pirkliai ir jų intelektualiniai tarnai. Ir tokia valstybė pasmerkta pradžioje pinigo, po to jau dvasios ir kūno nelaisvei. Visų Lietuvos piliečių laisvės idealus keičia trumpalaikės materialinės naudos siekis, kuris dalį išgina iš Tėvynės, o kitus pasmerkia įstatymais įteisintai piliečių nelygybei.
  3. Šalis, kuri negeba matyti realių socialinių problemų, jas susiaurindama tik iki paramos skurstantiesiems, kurių ratas didinamas neproporcingai dideliais mokesčiais apkraunat mažesnes, dažnai net neleidžiančias išgyventi samdomų darbuotojų pajamas, labai dideliame pavojuje jau vien todėl, kad netenka piliečių. Kol nebus suvokta, kad emigruojantis žmogus — tai ne išvykstanti darbo jėga, o išvykstantis pilietis, taigi ir šalies laisvės granatas bei tos laisvės priežastis, grėsmė laisvei nenurims nė sekundei.
  4. Neteisingumas — blogis, kuriam pritariama,— linksta plėsti savo kenksmingą galią ir tyliai griauti politinės bei socialinės sistemos pagrindus, net jei noriai tikima, kad namas stovi ant tvirtų pajamų.
  5. Valstybė, kur nuolat didžiausią skurstančių žmonių grupę sudaro vaikai, naikina savo ateitį.
  6. Šalis, kuri įsivaizduoja, kad visose bėdose išgelbės kiti — per ekonominę krizę duos pinigų, o karinio konflikto atveju už ją ir „pašaudys“ — yra nesubrendęs paauglys, laisvės nevertas. Visa tai mums visiems reikia keisti.

Skaityti straipsnį