Lietuviškasis Occupy Wall Street (toliau OWS) daugiaprasmiu vardu „Gyvenimas per brangus“ prasidėjo praėjus beveik penkeriems metams nuo tos 2011-ųjų rugsėjo 17-osios, kai taupymo politikos prislėgti vienos iš labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių piliečiai pasakė, kad nebenori taikstytis su socialine ir ekonomine nelygybe. (daugiau…)
Politika
Žymų archyvas
Matematikos ir ekonomikos pradžiamokslis Vilniaus liberalams
Skirtingai, nei kolega Vincas Jurgutis, turintis išskirtinį išsilavinimą[i], neketinu atradinėti Amerikų: jeigu turime biudžeto deficitą, skola auga.
Nors kartais, sekant Michal Kalecki, ekonomika sarkastiškai pavadinama „sankaupų ir srautų supainiojimo mokslu“, vis dėlto ekonomistai, sekdami logika, matematika ir ekonomikos teorija aiškiai supranta, kas sieja sankaupas ir srautus. (daugiau…)
Otai su baravykais kaip empatijos matas
Antradienį dalyvavau Andriaus Užkalnio laidoje, kaip ten įprasta kalbėjome apie pastarųjų dienų aktualijas. Pagrindinis klausimas — ką reikėtų daryti, kad išvengtume tokių tragedijų, kokia įvyko metų pradžioje Kėdainiuose.
Tikrai žinau, ko NEREIKIA daryti, kad tragedijos, kai nuo prasto išsilavinimo, socialinių įgūdžių stokos, dvasinio abuojumo ir, tikėtina, alkoholinės abstinencijos apdujęs žmogus muša žmoną ir žudo savo vaikus, nepasikartotų. (daugiau…)
Forumas „Vilniaus pinigų dilemos“ jau rytoj!!!
Labai laukiu. Parodykime apkiautusiems biurokratams, kad mums ne vis vien. Ir paremkime tuos valdininkus ir politikus, kurie dirba. Ar tikrai žinome, kokio dabar dydžio Vilniaus skola? Ar realu, kad Vilniui skiriama GPM dalis padidėtų ir tokios būtų tokio perskirstymo pasekmės? Ką išties turėtų veikti miesto gyventojų išrinktas politikas, kuris nuoširdžiai nori padėti miestui ir jo žmonėms? Šiuos ir kitus klausimus Vilniaus Tarybos Lietuvos Sąrašo frakcija kviečia aptarti forume “Vilniaus pinigų dilemos”. Forume laukiami sostinės bendruomenės nariai, politikai, žurnalistai, ekspertai, mokslininkai, visi, kam rūpi Vilniaus miesto pinigai ir jų valdymas. Ypatingai kviečiame Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narius ir Administracijos darbuotojus Forume kalbės kviestiniai svečiai — buvusi Finansų ministrė Ingrida Šimonytė („Ar (ne)duoti Vilniui didesnę GPM dalį“) ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas dr. Raimondas Kuodis („Keli patarimai Vilniui, kaip nustoti švaistyti pinigus“). Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos nariai pasidalins savo mintimis apie tai, kokias problemas jie mato Vilniaus pinigų srautų valdyme ir/arba pateiks galimus situacijos tobulinimo receptus. Konservatorius Mykolas Majauskas kalbės apie klaidas, iš kurių nepasimokome, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Skirmantas Tumelis nagrinės valdininkų ir politikų dilemos debesis, o Lietuvos sąrašo frakcijos narė dr. Aušra Maldeikienė primins, koks politikų vaidmuo formuojant ir valdant miesto biudžetą.
Forumas vyks šių metų lapkričio 10 dieną, antradienį, nuo 18 iki 21 val., Vilniaus miesto Tarybos salėje, Konstitucijos pr. 3. Labai laukiu.
Pinigai nekvepia, ar ne Liutaurai?
Ryšių su visuomene grandas Liutauras Ulevičius Facebooke šaukte šaukia : „SEIMO RINKIMAI JAU ČIA!“ Ir kaip čia, žmogau, nerėksi, kai reikia prisikviesti tuos, kurie „jau dalyvauja Seimo rinkimų kampanijoje“, bet „dar nežino, kodėl turi LAIMĖTI?“
Ryšių su visuomene grandas turi pasiūlymą. Už 300 eurų per mėnesį jis sutinka kurti tekstus, kai tik prisireikia, už 200 eurų per mėnesį bus sukurta 10 tekstų, o jeigu paklosite 150 eurų tai per savaitę bus iškepta 50 bandelių, atsiprašau, tekstų. Po 3 eurus už tekstą,— tiek, kiek dienos pietūs Vilnius miegamojo rajono kavinukėje. Už tą pietų kainą žadama kandidatui parinkit artimą sritį, įsigilinti į jos problemas, kurti aktualijas, kritikuoti konkurentus, siūlyti idėjas, pateikti pozicijas žiniasklaidai, ir t.t. Kitaip sakant, sukurti nugalėtoją.
Aptikus skelbimą, nejučia nusijuokiau ir paklausiau Liutauro, kodėl žmogus, neturintis idėjų ir gebėjimo jas dėstyti, apskritai turėtų eiti į politiką?
Atsakymas atėjo labai greit. Man buvo paaiškinta, kad “dažnai kandidatai (a) neturi laiko techniniam darbui (pvz. tekstų rašymui); (b) neturi įgūdžių savo mintis verčiant į populiarią (rinkėjų) kalbą skirtingoms erdvėms (pvz. portalo tekstas skiriasi nuo kalbos susitikime su rinkėjais); (c) neturi laiko gilintis į atskirų sričių aktualijas ir ieškoti ten argumentų, idėjų etc. (d) techninį darbą (pvz. tekstų rašymą) laiko “juodu”, kuris kandidatui “nepridera”
(e) ir t.t.“
Ir tada siūlau pažiūrėti į klausimą iš kitos pusės. O kiek tokia viešųjų ryšių praktika kainuoja ir kainuos ateityje mums, Lietuvos rinkėjams?
Už 300 eurų, kuriuos uždirbs Liutauras, mes gausime žmogų, kuris a) neįgalus pats suformuluoti minties, b) nemoka analizuoti ir argumentuotai rašyti; c) negeba komunikuoti su rinkėjais ir dar gražiau — d) techninį darbą laiko „žemesnio sluoksnio“ veikla.
Prisiminkite, kada paskutinį kart matėte politiką, kuris laisvai reaguotų ir sakytų ilgesnes, negu 5 sakinukų kalbas be popieriuko? Aš — seniai, gal kokiais 1993 metais. Nuo 1997-ųjų, kai Lietuvoje įsigalėjo ryšiai su visuomene, tokie apskritai išnyko.
Apibendrinu. Artėja rinkimai, visi liutaurai užsidirbs, o mes gausime neįgalių „politikų“, kurie miega per posėdžius, nesugeba rišlaus sakinio suregzti, jeigu jiems nepadiktuoja koks grandas, negeba išsireikalauti informacijos, nesupranta savo pačių pasiūlymų logikos ir pasekmių.
Dabar supratau ir tai, kodėl visų tų jakilaičių vedamos rinkiminės „diskusijų“ laidos yra tokios fantastiškai beprotiškai migdančios, o prelegentams neleidžiama kalbėti ilgiau, nei porą minučių. Jie tiesiog ilgesnio teksto ir pasakyti nesugebėtų, kita vertus, už 3 eurus ilgesnio jie ir neįperka.
Bet dėl Dievo, kuo čia dėta politika? Čia gi tiesiog intelektualinė prostitucija, parakas byrančiai valstybei.
Syso mokesčiai nėra progresiniai mokesčiai, neišprusimas nėra kairumas
Savo svetainėje ponas Algimantas Sysas didžiosiomis raidėmis šaukia, esąs KAIRYSIS. Kairysis???
Seimo nario kairumą, matyt, turėtų įrodyti ir pateiktas bei pirmu skaitymu Seime priimtas vadinamasis progresinio apmokestinimo įstatymas, kuriuo kuriamas naujas pajamų perdalijimo mechanizmas bei nustatoma, kas konkrečiai yra tas turtuolis, iš kurio jau galima atimti ir padalinti. (daugiau…)
Rinkėjams, tiems, kurie per pusmetį Vilniaus Tarybos salėje prisiminti nebuvo. Politikams, tiems, kurie turite sąžinę.
Pusę metų Vilniaus Taryboje nuoširdžiai skaičiau popierius. Dirbau savo darbą Ekonomikos ir finansų komitete. Skaičiau dokumentus, kiek suvokiu, — komentavau ir aiškiau. Apie tai galėjote nuolat skaityti šiame mano bloge ir Facebooko paskiroje. Kai nesuprasdavau — klausiau. (daugiau…)
Etikos žaidimai Vilniaus savivaldybės rūmuose arba kaip užčiaupti maldeikienę?
Spalio pradžioje Vilniaus miesto Finansų departamento direktoriaus pavaduotojas Algis Žvejis padavė mane Etikos komisijai. Jo keipimąsi galite paskaityti toliau. Iš esmės, esu kaltinama, kad posėdžio, kurio įrašą galite išklausyti ir stenogramą su mano komentarais perskaityti, metu žeminau Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojus, kaltindama juos nekompetencija ir melu. Patvirtinu, kad tikrai įrašas įrodo, jog kompetencijos nerasta (galite susidaryti savo nuomonę patys), o dėl dokume ntų teikimo meluojama. Jeigu tai, ką girdite, yra etikos pažeidimai, tai ateityje, kai bus skirstomi jūsų pinigai, ketinu būti dar reiklesnė, tad departamento darbuotojų nuomone, mažiau etiška. Bet mano etikos samprata, kurią girdėsite ir įraše, yra kitokia. Sprendimas jūsų, rinkėjai, nes čia jūs teisėjai. (daugiau…)
Kaip NEGALIMA nagrinėti biudžetų arba apie nuolankius politikus.
Praėjusį trečiadienį, spalio 7 dieną, Savivaldybėje vyko Ekonomikos ir finansų komiteto posėdis. Dienotvarkėje — 13 klausimų, ir tik…. 188 puslapiai dokumentų, kuriuos privalu perskaityti ir išnagrinėti. (daugiau…)
Renkuosi politiką ir kovą
Praėjusi savaitė buvo viena neramiausių mano gyvenime. Ir sprendimas, kurį padariau, man labai sunkus.
Kiekvienas tikras atsakymas sau pačiam į žmogiškos būtybės jėgomis neatsakomą klausimą, o ką veiki čia ir dabar šioje Žemėje, iš esmės tą gyvenimą keičia, jis pasakoja apie ilgas nemigo naktis, išorinį dirglumą, vidinį tik sielos akimis matomą nerimą. Jis reiškia ir nebylų klausimą draugams, jų akyse bandant rasti atsakymą į tokį neaiškią dilemą: ką man daryti? Ir klausimą visiems, ar būsite su manimi, kai jie tyčiosis, vėl ir vėl kaltins nebūtomis nuodėmėmis? Ir širdyje sustingusį nerimą, kiek jūsų, mano tautiečių, kurie dabar jaučiate slegiančią neteisybės — kalbu ne tiek apie asmeninį, kiek apie pilietinį skausmą — naštą, tikėsite manimi ir palaikysite, kad nelikčiau kovoje viena.
