MENIU

lobizmas
Žymų archyvas

5297

Dar viena tyrimo komisija skaidrumo politikoje nesukurs

Darbas Seime, Ekonominė mintis, Įžvalgos

25 rugsėjo, 2018

Tokios tyrimo komisijos neturi jokio gero vardo dar nuo tų laikų, kai tarpusavyje vieni kitus juodino socialdemokratai ir konservatoriai.

Seime esančios verslo grupės nori tirti kitas grupes – „Agrokoncernas“  nori tirti kitus koncernus. Veikiausiai komisijos iniciatoriai jau žino, ką tirs ir ką jie nori rasti, taigi čia stebime politinį teatrą. Dar blogiau yra tai, kad taip kuriami ne teisiniai, o politiniai faktai, tęsiamas valstybės „valdymas pažymomis“. Korupciją turi tirti ne Seimas ir ne tokio pobūdžio komisijos. Šiuo atveju dar viena komisija  yra bandymas su žemėmis sumaišyti tiek konservatorius, tiek ir visu kitus, kurie šiuo metu neįtinka valstiečiams bei Kirkilo partijai. Kartu viliamasi  panaudoti komisijos „radinius“ būsimoms rinkiminėms kovoms.

Jeigu korupcija slypėtų iš tiesų labai giliai, būtų atitinkamą medžiagą jau turinčių tarnybų – VSD ir STT. Jei šioms tarnyboms paviešinti svarbią medžiagą ar naudoti ją baudžiamajame kontekste rankos yra surištos, galima pakeisti įstatymus. Tarp kitko, iki šiol egzistavusių tyrimo komisijų pagrindu teisėkūra stebėtinai įstrigusi, nes komisijų „tyrimai“ jau seniai tapo savitiksle veikla.

Akivaizdu, kad daug dėmesio bus skiriama energetikos sektoriui. Ten yra problemų ir bėdų, tik vėlgi – sprendžiamos ne realios problemos, o kaupiamas bei perskirstomas politinis kapitalas. Ir tai yra viskas, ko siekiama. Aš tokiame šou dalyvauti nenoriu.

Manau, kad naujosios komisijos tikslas nėra sutramdyti stambaus verslo įtakos grupes. Veikiau bus siekiama tą patį įtakos lauką perdalinti kitiems žaidėjams.

Aš palaikau naujo modelio lobistinę veiklą reguliuojančius įstatymus. Jie išskaidrintų įstatymų leidybos procesą ir stabdytų grupes, kurios siekia daryti įtaką  politiniams sprendimams bei vykdo lobistinę veiklą prisidengę įvairių „asociacijų“ vardu. Gavau verksmingus visokiausių konfederacijų laiškus, kuriuose iš esmės rašoma apie tai, kad jie nenori būti liečiami, nenori deklaruoti savo interesų ir susitikimų. Tarkime, NVO sektorius, su kuriuo tenka susidurti įstatymų leidyboje, neturi jokių problemų su susitikimų deklaravimu. Tad jei dabartinių komisijų „komisarams“ norisi skaidrinti politinį procesą, siūlau palaikyti griežtą ir aiškų interesų, susitikimų bei poveikio deklaravimą. Tai neleistų žaisti slapčia.

Na ir galiausiai teisinės pasekmės: jų tokios komisijos praktiškai nesukuria. Nepaisant pilamo purvo, visi ir toliau sėkmingai išlieka pareigose, pozicijose bei postuose. Jokio rezultato. Skardžius liko. Bastys grįš.

Skaityti straipsnį

4341

Ar politikai gali bendrauti su verslininkais?

#išsaugokgalvą

8 gegužės, 2018

Šios dienos LRT laidos “LRT aktualijų studija” įrašą rasite čia.

Perklauskime kitaip: ar verslininkai yra rinkėjai ir ar jie yra ypatingo dėmesio reikalaujantys rinkėjai? Performulavus klausimą, kyla kitokios problemos, tarkime, o kaip bendrai verslininkai bendrauja su politikais? Kokios tokių susitikimų pasekmės? Kaip tai turi būti viešinama? Kaip atskleidžiami interesai? Ar sutampa verslininkų interesai?

Labai trumpas mano atsakymas: atskiras verslo subjektas su Seimo nariu gali susitikti tik išimtinu atveju. Manau, jog Seimo narys PRIVALO bendrauti su asocijuotomis verslo struktūromis, kurių sprendimai paprastai yra labiau pasverti, racionalūs, apgalvoti, geriau surašyti. Nieko keista, nes jie specializuojasi sprendžiant jiems svarbius klausimus. Visoms pusėms geriau kai interesų grupės pradeda burtis. Tada tie interesai ne tik geriau išgirstami, bet ir interesų grupės viduje jie yra moderuojami, keičiami, racionalizuojami ir geriau paaiškinama visuomenei, ko siekiama. Vertindama teisėkūros procesus šitą dalį dažnai praleidžia, įsivaizduojant politiką kaip įrankį, kuris visuomenei gali ką nors primesti.

Ši tiesa tinka ir profesinių sąjungų susivienijimams, ir skėtinėms nevyriausybinėms organizacijoms ar skirtingus verslo interesus atstovaujančioms asociacijoms. Tokie junginiai veikia geriau ir efektyviau, o politikui paprasčiau kalbėtis su grupe žmonių, kurie aiškiai dėsto klausimus ir problemas.

Tad jei norite geriau atstovaujamų interesų organizuokitės, grupuokitės, junkitės. Tokiu būdu jos gali pradėti kalbyti taisyklių, o ne partikuliarinių interesų kalba. Čia pagrindinė mintis.

Yra dar viena grupė žmonių, kuriuos labai palaikau – registruoti lobistai.

Apie lobizmą, politikų santykius su verslu ir kalbama šioje laidoje.

Nuo pat išrinkimo į Vilniaus miesto tarybą 2015 metais aš pradėjau viešai, savo internetiniame puslapyje www.maldeikiene.lt registruoti visus susitikimus, jų datas, temas, kieno iniciatyvas buvo susitikta ir kitas mano nuomone svarbias detales.

Mano patirtis rodo, kad, pirma, tai jog viešai skelbiu asmenis, kurie ateina intereso vedini, mane saugo nuo žmonių su neaiškiais interesais. Antra, kad lobistų Lietuvoje yra labai nedaug ir bent jau Seime jie nėra labai aktyvūs. Trečia, nors teoriškai Seimas yra pagrindinė įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, dauguma lobistų puikiai suvokia, kad daug prasmingiau vaikščioti po ministerijų, kur ruošiama dauguma įstatymų projektų, koridorius. Ir tai logiška: kam vargti viešai, kai gali susitarti su keliais
biurokratais ir viskas bus OK.

Bendrai imant, su verslininkais, jų asociacijomis ir lobistais būtina bendrauti, kaip ir su bet kuria kita interesų grupe, vien tam, kad prieš priimant sprendimą būtų išgirstos visos pusės. Žinoma, tokie susitikimai turi būti viešinami.

Skaityti straipsnį

12759

Mirusio įstatymo gimdymo skausmai

#išgyvenkLietuvoje, Įžvalgos

13 balandžio, 2015

Lietuva ketina rengti (techniškai to darbo jau ėmėsi Teisingumo ministerija) naują Lobistinės veiklos įstatymą, nes dabar veikiantis esą toks griežtas, kad norinčių būti lobistais kaip ir neatsiranda. Būtent tokia proga Lietuvos Transperancy International skyrius šiandien, balandžio 13 dieną, ir organizavo konferenciją-diskusiją „Politikos užkulisiai: ar žinome, kas Lietuvoje kuria įstatymus“.

(daugiau…)

Skaityti straipsnį