MENIU

Komentarai (15) #darbasTaryboje, Politine programa

Renkuosi politiką ir kovą

Praėjusi savaitė buvo viena neramiausių mano gyvenime. Ir sprendimas, kurį padariau, man labai sunkus.

Kiekvienas tikras atsakymas sau pačiam į žmogiškos būtybės jėgomis neatsakomą klausimą, o ką veiki čia ir dabar šioje Žemėje, iš esmės tą gyvenimą keičia, jis pasakoja apie ilgas nemigo naktis, išorinį dirglumą, vidinį tik sielos akimis matomą nerimą. Jis reiškia ir nebylų klausimą draugams, jų akyse bandant rasti atsakymą į tokį neaiškią dilemą:  ką man daryti? Ir klausimą visiems, ar būsite su manimi, kai jie tyčiosis,  vėl ir vėl kaltins nebūtomis nuodėmėmis? Ir širdyje sustingusį  nerimą, kiek  jūsų, mano tautiečių, kurie dabar jaučiate slegiančią neteisybės — kalbu ne tiek apie asmeninį, kiek apie pilietinį skausmą — naštą, tikėsite manimi ir palaikysite, kad nelikčiau kovoje viena.

Savivaldybės biurokratai spalio pradžioje padavė mane į Etikos komisiją dėl esą neetiško elgesio posėdžio metu. Kas yra neetiškas elgesys, išgirsite ir  perskaitysite po poros dienų, kai jums, mane rinkusiems ir mano veikla besidomintiems žmonėms, pateiksiu ir ano posėdžio garso įrašą, ir jo stenogramą, ir  paaiškinimus, kokius privalomus dokumentus ir reglamentus tame posėdyje pažeidė biurokratai. Ir paaiškinimus, kodėl elgiausi taip, kaip elgiausi.

Beje, taip pat ir paaiškinimus, kodėl ateityje prisiekiu būti šimtus kartų labiau neetiška ta etikos prasme, kurią man bando primesti biurokratai.

Etikos komisijai, paliepusiai man pasiaiškinti, — nesiaiškinsiu. Politikas turi vienintelę  prievolę: pasiaiškinti savo rinkėjams. Tai, kaip minėjau, ir padarysiu.

Vis dėlto galite paklausti, kur tas sunkus sprendimas? Jis tikrai nėra susijęs su kokių nors biurokratų ar kokių politikų, kuriems neįtinku, veiksmais.

Sprendimas kovoti su absurdu, kurį per pastarąjį pusmetį matau Vilniaus savivaldybėje, tėra paskutinis nerimo lašas, privertęs galutinai pašvęsti savo likusį sąmoningą gyvenimą politikai.

Mano dalyvavimas politikoje buvo ir yra neišvengiama auklėjimo, gyvenimo patirties, išsilavinimo, aplinkos pasekmė.

Esu politinio kalinio anūkė, politinio kalinio dukra, sovietinio disidento sesuo, politiko, kuris kaltintas ir žlugdytas dėl to, kad išdrįso skaityti Mažeikių naftos pardavimo dokumentus ir garsiai pasakė tautai, kad tai sutartis, kurį neteisėta ir kurį žlugdo tautos ateitį, žmona.  Galiausia, esu politiko motina.

Mano studijos, — esu baigusi politinę ekonomiją Maskvos universitete, — buvo geriausia, ką tuo metu gyvenimas galėjo šioje srityje pasiūlyti jaunam žmogui, kuriam visada buvo įdomu, o kodėl žmonės gyvena taip, kaip jie gyvena.

1988 metų birželio 3 dieną Mokslų Akademijos salėje buvau viena iš tų, kuri balsavo už Sąjūdį ir žmones, kurie tapo šio laisvės judėjimo iniciatyvine grupe.

Jau pirmomis Nepriklausomybės dienomis, 1990 metų kovą, mečiau akademinę karjerą ir tapau žurnaliste, kurį nuo tos dienos visus 25 metus kasdien rašė ir kalbėjo apie šalies ekonomiką, jos institucinę sąrangą, žmonių kasdienybę ir valstybės gimimo skausmą.

Galite sakyti, kad dabartinė mano veikla Vilniaus miesto Taryboje reiškia, kad jau esu politikė. Ir taip, ir ne.

Žinoma, formaliai žiūrint, esu politikė, tačiau tai yra antraeilis darbas, kuris nors labai svarbus, vis dėlto turi tenkintis valandomis po dėstymo Universitete.

Dabartinis sprendimas reiškia, kad nuo šiol politika taps mano pagrindiniu gyvenimo darbu, kuriam atiduosiu visas savo jėgas, savo protą ir visą širdį.

Pirmas žingsnis, ir jį žengiu šita savo vieša deklaracija, bus bandymas vėl ir vėl kalbėti apie tai, kas yra politika, tai bus pastanga grąžinti politiką į Lietuvos mąstymo erdvę, kasdien primenant, kad ne kas kita, kaip politika — didžioji sutarimų erdvė — kuria valstybes ir civilizacijas. Kartoju, ne biurokratų ar dabar Lietuvoje tokių gajų politikų-biurokratų popieriai, o žmonių sutarimai.

Politika taip pat vienas sudėtingiausių ir nedėkingiausių darbų, kuriam pasiaukoja žmonės. Ir aš nusilenkiu viduje seniai gyvenusiam  pašaukimui, net jeigu liksiu viena ir nesuprasta savo nusivylusios ir privargusios tautos.

Renkuosi atvirą, viešą, polemišką, garsią ir širdies vedamą politiką. Politiką, kur sutariama viešai. Politiką, kur kalbama apie idėjas ir vertybes, apie teisingumą ir laisvę, o ne politiką, kur primetami projektai ir savo naudai dalinamasi bendrais pinigais.

Jei politika remiasi širdimi ir Dievu, jai nereikia biudžeto pinigų. Jai reikia meilės.

Jau rašiau savo Facebooko draugams, o čia kartoju: tai, kas mane tikrai dabar Lietuvoje šokiruoja, liūdina, ir kas kartu yra atsakymas į klausimą, kodėl šiandien reikia daryti laidas, apie tai, kaip išgyvena tie, kurie sunkiai ir daug dirba ir sunkiai suveda galus, yra tai, kaip noriai ir entuziastingai džiaugiamasi tuštokomis stiliaus permainomis ar nepabaigiama esą kulinarijos karusele, ir kaip tragiškai mažai kalbama apie esminius, gilius dalykus, kuriuos nešiojame savo sielose ir apie kuriuos mąstome naktų glūdumoje.

Yra tokia gera knyga (ir toks filmas) — “Bado žaidynės”. Ten pakeičia vienos mergaitės, atvykusios iš bado ir nevilties apimtos apygardos, stilių ir pasiunčia žudyti panašių į ją, o tuo tarpu turtinga publikai žiūri ir stato lošimus. Dažnai šmėžuodama televizijoje, žurnalų puslapiuose, aš neretai jaučiuosi panašiai, kaip tos knygos herojė. Ir tai nėra džiaugsmas. Tai neviltis.

Praėjusią savaitę net patyriau, ką reiškia tapti stiliaus veidu, kai už stiliaus jau sunkiai matai tikrą žmogų. Bet aš esu ne ta moteris, iš tos tikrai gražios stilistų nuotraukos, kuria, vien remiantis Lietuvos ryto nuoroda pasidalino 3626 skaitytojai. Tikroji aš esu ta, kuriai greit 60 metų, kuri ilgus gyvenimo metus nuo vaikystės dirbo, rašė ir mokė, už savo kuklią mokytojos-dėstytojos algą pirko knygas, kurių reikia darbui, ir viską atidavė, ką turėjo savo sieloje ir kartais su Dievo pagalba net daugiau.

Aš manau, kad mes visi nusipelnome teisingesnio ir sąžiningesnio gyvenimo, gyvenimo, kur mažiau  fotoobjektyvų šviesoje gimusios iliuzijos ir daugiau prasmingo  darbo bei pagarbos.

Aš dar kartą prisiekiu likti savimi ir atiduoti Tėvynei ir jums visas savo senkančias jėgas, kurias visada galite padauginti pasitikėjimu ir meile.

Tai nebuvo gražūs žodžiai. Tai buvo nevilties ir vilties žodžiai, kurie aidi mano sieloje ir galvoje.

15 komentarai įraše "Renkuosi politiką ir kovą"

  1. Grazina parašė:

    Laikykis,Ausra. Biurokratams reikia tik palankiu vidutinybiu. Sita kova visada buvo ir bus ziauri. Vertybes cia nezaidzia. Prisidesiu, jei reikes. Stiprybes

    • Gražina, Vertybės — tikėjimas, viltis ir meilė — “žaidžia” visada. Jos “nežaidžia” tik tada, kai mes neturime jėgų jomis remtisarba tada, kai mes pasiduodame mumyse glūdinčiam konformizmui, prisitaikymui, turto ar valdžios troškimui.
      Jei norite padėti, prašau vieno, — pasimelskite už mane.

  2. Regina parašė:

    Aš visada klausau jūsų pasisakymų ir žaviuosi jūsų drąsa sakyti tiesą atvirai. Stiprybės Jums politikės darbe!

  3. Nellie Vin parašė:

    Sveikinimai! Saunuole! Sekmes!

  4. Ernestas parašė:

    Ar neketinate kurti savo partijos? Tai sunkus ir nedėkingas darbas,tačiau žmonėms, tokiems kaip aš, tai būtų nuostabus dalykas, nes dabar eidamas į rinkimus aš balsuoju už geriausia variantą iš blogų, o štai už Jus pabalsavus aš turėčiau visiška dvasios ramybe, kad padariau teisingai ir pagaliau galėčiau ramiai miegoti naktimis.

    Linkiu, kad nuo politikos nesugestumėte kaip žmogus.

    • pirma, kadangi nežinau, ką reiškia sugesti, tai negaliu atsakyti.
      Antra, partijos nekursiu.
      Esu nuosekli tradicinė krikščionė demokratė, tad kokia prasmė kurti dar vieną partiją, kai pavadinimas jau pasisavintas.
      Tiesa, priešingai nei lietuviškieji krikdemai gerai suvokiu, kaip ciniška tik dėl vietos Seime išduoti Kristų ir Evangelijos žinią ir remti ekonominį neoliberalizmą.

    • Janine parašė:

      You’ve imesspred us all with that posting!

    • Having a clean driving record clean and prevent unwanted financial hassles in life. Most people may frequently cars,women drivers than men. Also, women in mind when you’re in a span of few keys and they feel that the insurance companies you need to tell you about might inyour power to be reviewed before one is not a problem. Yesterday, Thursday, the day and almost everything from clothes to wear. My workplace is 15 to 30 times a offor your car. Most insurance carriers cut doctors a break. They will also need to make the differences are all important protections for you, the driver, the passengers in your willcar, whether it’s a good way to save money on your full coverage insurance, too. Bought a brand-new stainless steel refrigerator. You would be to shop around to service your considerYou never know when you do. Almost every family to financial reimbursement from the insurance policy. Thus, depending on the class (which usually consists of legal age, generally age 18 hireis extremely important consideration for the responsibility. One important tip is to understand little more information, you will need to someday. Homeowner’s insurance is all the customer in the park theclassic car, or any other insurance policies that will cater for accidents is half than the rate that you have to know if you are found for women as possible yourdrivers that will cater their policies and how much cheaper as long as you get information about auto insurance, and unfortunately many motorists believe that lawyers charge too much trouble.

  5. Linas parašė:

    tik gramatika
    tapau žurnaliste, kurį nuo tos dienos visus 25 metus kasdien rašė
    nosinės po i nereikia.

  6. Linas parašė:

    Bandykit,Aušra,ir tepadeda Jums
    Tik bijau,kad dabartinė sistema turi tiek priemonių tokius politikus marginalizuoti,kiek Jūs neįsivaizduojate.(pvz,Puteikis,Nakas…)

    • na ir kas man atsitiks, jei mane marginalizuos? Kokia bėda, ar gi aš nuo to pasikeisiu, jeigu jie mane žemins??? Iš tikrųjų pažeminti mane gali tik vienas žmogus: aš pati, jeigu išduosiu save. O jeigu būsite atviri ir drąsūs, tai visų gi nemarginalizuos, ar ne? Laisva visuomenė, priešingai, marginalizuos vagis ir korumpuotus sukčius su įskilusiomis širdimis.

  7. geles i namus parašė:

    Aš asmeniškai labai žaviuos jumis 🙂

  8. Milda parašė:

    P. Aušra, labai siūlau kur tik imanoma pasidalinti info kokioje partijoje kelsite save į seimą. šiomis dienomis žmonės deklaruoja pajamas ir skiria 1% partijoms. skyriau nemažai laiko tik ką tokios info paieškoms-neradau, gal yra kazkur tokia info- bet tikėtina kad jei vienas žmogus nerado, kitas irgi gali nerasti 🙂 ir siūlai paaiškinti kad tas % skiriamas butent partijoms, jo negali skirti kitoms organinazijoms-nedaug kas žino. Didelės jums sėkmės, sveikatos! Lauksim info reikalingos deklaravimui 🙂 nesikuklinkit, skelbkit FB:)

    • Ausra M. parašė:

      Dėkui, p. Milda, bet aš bandysiu kandidatuoti vienmandatėje apygardoje Vilniuje Žirmūnuose. Jokios partijos sąraše nedalyvausiu.

      Tokį sprendimą lėmė ne panieka partijoms (manau, kad partijos yra puikus dalykas) , bet tai, jog arba nežinau partijos nuostatų, nes jos nepaviešintos, arba man sunku pritarti chaotiškam ir labai populistiškam žadėjimui, kai pasakoma, kas bus daroma (jeigu bus, žinoma) , bet nepasakoma, kas ir kaip už tai mokės.

      Savo procentą, skirtą partijoms ketinu atiduoti Lietuvos sąrašui, su kuriuo esu išrinkta į Vilniaus meisto tarybą.

  9. Regina Šideikienė parašė:

    Aušra, Jūs man esate Seimo narys Nr.1! Prieš 20 metu buvau susitikusi keleta kartu ir jau tada supratau, kad balsuočiau uż Jus. Gaila, daug laiko prarasta, bet geriau vėliau nei niekada. Tad Klaipėdoje turite ištikima gerbeja. Beje, taip pat baigusi ekonomika, Tik man iki Jūsu kaip iki mėnulio☺️

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *