MENIU

Komentarai (3) #darbasTaryboje, Darbas Vilniaus Taryboje

Politikų emocijos ir tariamas pavydas

Mano darbas: 17 įrašas. Tesiu pažadus rinkėjams

2015 rugsėjo 24 diena

Vakar buvo eilinis, jau devintasis, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis. Dienotvarkėje — įprasta rutina, išskyrus tai, jog posėdis prasidėjo valanda anksčiau, mat Vilniaus miesto Liberalų sąjūdis turėjo kažkokį didelį partinį renginį. Gal todėl posėdis vyko ilgiau nei įprasta, tad kolegos iš Liberalų sąjūdžio į savo posėdį, matyt,  gerokai pavėlavo. Buvo gėda ir labai nemalonu, kaip daug kitų politinių jėgų politikų visais įmanomais būdais stengėsi tempti laiką ir tyčiojosi iš mero ir jo frakcijos draugų, užduodami nelogiškus klausimus, atsakymai į kuriuos buvo aiškūs savaime, ir nuolat įsiveldami į tuščią polemiką tempė laiką.

Tarybos salėje balsuoja 51 politikas. Taigi, kas geriau, jei ne jie patys, gali suvokti, koks rimtas yra politikų darbas, net jeigu tą darbą dirba žmonės yra iš kokios kitos, oponuojančios partijos? Ir kas geriau, nei jie patys, žino, koks rimtas dalykas yra partijos susirinkimas? Kalbu atsakingai ir nejuokauju, net jeigu mūsų nuo primityvios „papų“ ir/ar „storų piniginių“ „politikos“ apdujusioje visuomenėje šios iš esmės banalios tiesos skambės kaip naujas atvėrimas. Atsipašau kolegų iš Liberalų sąjūdžio frakcijos už tą obstrukciją dėl obstrukcijos, kurią vakar mačiau, o sąmoningai „ne į temą“ oponavusiems kolegoms noriu priminti: pagarba visiems politikams ir jų darbui (vienam sudėtingiausių darbų pasaulyje, jei dirbama rimtai) prasideda nuo pagarbos pačiai politikai, kuri neįmanoma be skirtingų nuomonių, skirtingų vizijų ir skirtingų kelių, vedančių į (ne)įmanomą pasaulio darnos kelią, paieškos.

Jei grįžti prie turinio, tai pasikartosiu ir pasakysiu tai, ką jau ne kartą sakiau: vėl turėjome pasiūlymų, kaip sumažinti Vilniaus pajamas, ir jokių kalbų, kaip tą mažėjimą kompensuoti. Pajamų mažinimui pritarta, o kalbos apie tai, o kaip tas pajamas vis dėlto bandysim didinti, nė neprasidėjo.

„Pinigai yra žmonių veiklos produktas“, — ekonominę neaiškybę paskelbia kolega Gediminas Rudžionis, kai suabejojama, ar logiška miesto gyventojų pinigais išlaikyti apgriuvusią Šeškinės vietą, kur renkasi bočių organizacija, dideli plotai ilgas dienas stovi tušti, tuo tarpu 5 min. pėsčiomis užtenka patekti į kitą erdvę, kur vyksta panašūs susiėjimai, veiklos daugiau ir yra laisvų plotų. Vėliau kalbant paaiškėja, kad pinigai yra ne žmonių veiklos produktas, o tiesiog Vilniaus miesto biudžeto privaloma dotacija, nes jei nebus duota, tai vėl parodysim, kaip nekenčiam senolių.

Kur logika? Jos nėra. Yra primityvi demagogija ir dėl savo taipogi senyvo amžiaus, dėkui Dievui, galiu tai drąsiai pasakyti. Kol kas nežinau, ar tikrai turime atsisakyti patalpų Šeškinėje, bet argumentai, kad jei jau kažko reikia pensininkams, tai šventa, manęs neveikia. Absoliučiai neveikia, priešingai — skatina balsuoti prieš. Aš pageidauju rimtesnio ir solidesnio nemenkų būsimų išlaidų pagrįstumo įrodymų.

Pavydo tema dar kart iškilo, kai pradėta kalbėti apie tai, ar suteikti Vilniaus miesto administracijos direktorės pavaduotojui Rokui Uscilai galimybę papildomai dirbti Riomerio universitete. Kolega Mykolas Majauskas abejojančius apkaltino tuo, kad tiesiog pavydime.

Praktika, kad Riomerio universitete dirba daugybė Valstybės tarnautojų yra ne tiek keista, kiek iš esmės ydinga. Žmogus, kuris, kaip nuolat aiškina Administracijos direktorė, yra iš komandos, kuri perkrauta darbais (sutinku, tikrai darbo labai labai daug) ir kuris gauna solidų priedą prie tikrai solidžios algos, už didelį papildomą darbo krūvį, pasirodo dar gali ir dėstyti.

Balsavau prieš. Ir todėl, kad (1) Universitetus ir dėstymo kaip rimto darbo prasmę žlugdo tragiškas srautas kartkartėmis užsukančių dėstytojų, o Riomeris čia išsiskiria ypatingai; (2) nemanau, kad bent kol kas p. Roko Uscilos darbas yra tiek kokybiškas, kad jis dar gali papildomai kažkuo užsiimti, o prisistatydamas jis negebėjo atsakyti net į iš esmės primityvų klausimą, kaip jis mano, kokia mūsų, politikų, darbo logika; (3) matau realaus galimo interesų konflikto grėsmę: tarkime, prieš kelias dienas jau čia rašiau, kad administracija teikė sprendimo projektą, kuriuo siūlo nuo 52,3 tūkst. eurų NT mokesčio atleisti Lietuvos futbolo federaciją, nes be kita ko, „…. ji leido nemokamai naudotis stadionu Riomerio universitetui už 16,627 tūkst. eurų“. Pati idėja dėl to mažinti miesto pajamas ir Riomerio išlaidas permesti miesto gyventojams yra stulbinanti savo cinizmu, bet ji atrodo dar keisčiau, kai prisimeni, kad ponas Rokas Uscila administracijoje kuruoja sportą. Gal čia nieko nereiškiantys sutapimai, bet mintys kyla įvairios, ypač prisimenant Riomerio universiteto nuo senų dar p. Vagnoriaus laikų išskirtinę dažnai abipusiai naudingą meilę valdininkijai.

Tad sakau: tai ne pavydas, Mykolai. Think twice.

Du konkretūs sprendimai realiai sumažino būsimas skolose paskendusio miesto pajamas.

Nuo 2016 metų sausio pirmos dienos miestas atsisako pinigų, kuriuos gaudavo už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose. Registravimo atsakoma, nes naujas Gyvūnų gėrovės įstatymas augintinių registraciją patiki Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, na o vietinė rinkliava naikinama, nes, pasak Sprendimo rengėjų, ji diskriminuoja „gyvūnų laikytojus“ tik pagal gyvūnų laikymo vietą, kita vertus, neskatina gyvūnų registracijos. Iš esmės sprendimas gan logiškas, bet tokiu būdu Savivaldybė netenka per 58 tūkst. eurų pajamų, kurios likdavo jos biudžete 2013 ir 2014 metais. Pajamoms išnykus, prievolė pasirūpinti šunų dresavimui skirtomis aikštelėmis ir pagalba valkataujantiems gyvūnams išlieka. Kolegės Violetos Podolsakitės paaiškinimas, kad „ kai įvesime aiškumą, kai žinosime, už ką mokame, tada bus ir kitos taisyklės, o dabar tik 7 (???) metus apiplėšinėjome žmones“ manęs neįtikino, nes aš savomis akimis mačiau ir tikrai labai gražiai globojamus gyvūnus „Grindoje“, ir įrangą šunims.

Sprendimas, kuriuo nuo vietinės rinkliavos už leidimus prekiauti atleidžiamos kai kurios papildomos gyventojų grupės (žmonės, kurie pardavinėja pačių surinktas ar užaugintas gėrybės, moksleiviai, studentai, jauni bedarbiai, o taip pat tie, kurie prekiauja sendaikčiais “blusų“ turgeliuose), irgi nėra blogas, vis dėlto miestas ir čia netenka pajamų, kurių planas nuolat neįvykdomas, o naujų pajamų šaltinių nenurodoma. Dar blogiau tai, kad pristatydamas klausimą savivaldybės tarnautojas nutyli ir nepasako, kad Ekonomikos ir finansų komitete toks pasiūlymas buvo suformuotas visų politinių partijų atstovų bendru sutarimu. Cituoju: „Pritarti Tarybos sprendimo projektui su siūlymais:

  1. Patikslinti aiškinamąjį raštą; [t.y. nurodyti prarandamų lėšų tikėtinas apimtis, — mano pastaba].
  2. Suteikiant lengvatas reiktų numatyti mechanizmą kaip negautas pajamas padengti;
  3. Skatinti naktinių barų administracijų iniciatyvas kurti saugią aplinką, mažinti teisės pažeidimų skaičių naktinio baro prieigose (triukšmas, šiukšlės ir pan.), bei skleisti gerosios praktikos patirtį, siekiant užtikrinti taikius santykius tarp viešųjų vietų lankytojų ir netoliese jų gyvenančių žmonių, turistų;
  4. Apsvarstyti galimybę didinti naktinių barų administracijoms mokesčius už išduodamas licencijas ir išduodant licencijas įpareigoti naktinių barų administracijas sutvarkyti savo prieigas iki 6 ryto.“

Kaip jau rašiau, nelogiškas ir pats teikiamo dokumento aprašas. Jo priedas vadinasi Administracinės veiklos naštos mažinimas miestiečiams, nors dokumente kalbama tik apie tam tikrą mokesčių mažinimą pajusiančią gyventojų grupę — savo išaugintomis ar surinktomis gėrybėmis prekiaujančius pensininkus, neįgaliuosius, moksleivius, studentus ar jaunus bedarbius. Sprendimas ganėtinai logiškas, tačiau jis priešingai, nei teigiama, tikrai nemažina mokestinės naštos miestiečiams. Jis mažina mokestinę naštą tam tikroms gyventojų grupėms, o kitiems skolose paskendusio miesto gyventojams ta našta galiausia didėja.

Apie kitus posėdyje svarstytus klausimus ir kaip jie gali veikti miesto gyventojų ateitį kitą kart.

3 komentarai įraše "Politikų emocijos ir tariamas pavydas"

  1. Avatar Kaba Vilnius parašė:

    Blogiausia, kas gali Lietuvoje ir Vilniuje nutikti, tai tokių rėksnių,kaip Maldeikienė atsiradimas. Tiesiog, savo bekompromisiu sovietiniu rėkimu apdumia žmonėms protą. Nesigaudantys ekonomikoje pamano, kad štai jų išsigelbėjimas. Proletariato duobkasys atsirado. O ta Maldeikienė tik elementari klimaksinė ir isteriška boba. Būtų gerai, kad kiekvienas jos rinkėjas susipažintų artimiau. Ir tokių isterikių ir sergančių nervų ligom niekas nerinktų. Tikėkimės, greitai žmonėm atsibos tokia elementari ir neturinti pakantumo rėksnė. Tokia ir yra šio žmogaus esmė. Tokie nepakantūs kitai nuomonei ir netolerantiški, kitus vadinantys pusgalviais žmonės daro mums didžiausią žalą. Laikas tai suprasti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *