MENIU

Komentarai (26) #Maldeikienė, Įžvalgos

Naujoji Europos ekonomikos (o gal ir politikos?) megažvaigždė

Tas vyras gerokai panašesnis į kovinio filmo ar roko žvaigždę, nei profesorių. Šiomis dienomis jis sukrėtė britų politinė elitą į sutikimą šalies finansų ministru Georgu Osbornu atvykęs visiškai atsipalaidavęs, ryškiu mėlynu megztuku ir odiniu švarku. Ir be jokio tokiems atvejams ar panašaus rango asmenims būdingo pasipūtimo. Kas tas žmogus? Jei dar nežinote, prisiminkite jo pavardę. Tai Yanis Varoufakis, jau kelios dienos jis naujasis Graikijos finansų ministras.

Varoufakio blogą aptikau prieš kelis metus ir nuo tada kartas nuo karto jį skaitau. Jo tekstais apie neoklasikinės ekonomikos metodologines ir teorines problemas remiuosi savo Ekonominės minties paskaitose.

Esminis dalykas, kuris mane paperka bet kuriame mokslininke, — jo gebėjimas nežaisti pagal visuotinai priimtas taisykles, nuobodžiai kartojant įsitvirtinusias ir jau vien todėl esą nuostabiai teisingas tiesas. Jei visas mokslas — tai gudrus svetimų minčių išdėstymas esą nauja forma ir pastovus banalybių kartojimas pasitelkus ne tik tvarkingai sušukuotą galvą, bet ir nuostabiai išlygintas ir prigludintas smegenis ( o Dieve, kiek daug tokių „mokslininkų“ mačiau per savo ilgoką gyvenimą), tai koks gi skirtumas tarp mokslininko ir biurokrato. Jokio. Ir tada — kam būti mokslininku, jei gali būti biurokratu?

Profesorius Varoufakis iš tų, kurie žino žaidimo taisykles, bet gimsta jas permąstyti ir sudėlioti iš naujo. Taigi, grįžta prie mokslo ištakų. Ir jau vien tuo yra gyvas ir įdomus.

Varoufakis žino taisykles ir teoriją, ir jis nėra ekstremistas, net jeigu to labai trokštų jo oponentai. Ekonomistas, matematikas, ekonometras, grįžęs prie ekonomikos ištakų,  — o tai reiškia galiausiai atgavęs politinės ekonomijos tyrėjo vardą, Varoufakis yra aistringas rinkos ekonomikos šalininkas, bet jo aistra nėra akla. Jis geba matyti ir plačiau, ir daugiau, nei vien bukai kartoti kelias bereikšmes frazes.

Jo ekonomikos sampratoje aptinkame gyvus žmones ir jų realias problemas, o ne vien miglotas kalbas apie atsietas ekonomikos reformas, kurios labai dažnai remiasi vos dviem prielaidomis: nėra žmonių, ir nėra ateities gyvenimo. Yra tik šios dienos schema ant kokio nors politiko stalo. Jums ką nors primena? Man — taip.

Varoufakis pasisako už Graikijos išlikimą eurozonoje, bet primena, kad vien „ciniškos pastangos privačių bankų nuostolius permesti ant silpnų pačių silpniausių mokesčių mokėtojų Europoje pečių“ padėties neišgelbės.

Jis blaiviai vertina savo, kaip finansų ministro, perspektyvas: „nėra jokių sėkmės garantijų; iššūkį priėmiau tik todėl, kad kai laimėjusios politinės partijos lyderis tau suteikia galimybę imtis tos ekonominės politikos, kurią metų metus propagavai, išsisukinėdamas pademonstruotum, kad esi absoliutus bailys. Ar man pasiseks? Aš galiu pasakyti tik tai, kad aš pabandysiu“.

Norite pažiūrėti, kaip kalba Yanis Varoufakis? Va puikus filmukas tiems, kurie mokate angliškai. Jei nemokate, vis tiek pažiūrėkite. Taip mano galva turi atrodyti bet koks lyderis bet kokioje srityje. Kapotais  sakiniais 2 minučių tiradas dėsto tik bukoki diktatoriai.

 

 

26 komentarai įraše "Naujoji Europos ekonomikos (o gal ir politikos?) megažvaigždė"

  1. Karolis parašė:

    Sukrėtė britų politinį elitą? Nejaugi? Visi pasityčiojo, kad žmogus atvažiavo apsirengęs lyg ruoštųsi atstovauti Graikiją Eurovizijos dainų konkurse, o ne spręsti rimtų, dalykinių reikalų, ir pamiršo. Tiek ir to sukrėtimo 🙂

    • Žodis sukrėtė turi daug prasmių. Atskleidėte vieną, o aš — kitą. Vertinimai, beje, įvairūs. Kai kam labai patinka diktatorių frenčai, kai kam — biurokratinia kostiumai, o man — laisva profesorių apranga.

  2. Rokas parašė:

    Šiandien sapnuosiu kaip prieš 2016 metų seimo rinkimus Lietuvos politikai atskirai prades kurti tokio tipo filmukus, kuriuose aiškins problemas ir pateiks sprendimo būdus. Galima tik pasapnuoti.

  3. Rimanta parašė:

    Geras profesoriaus apibudinimas.Tarkime taip ir yra.Tuomet seka labai paprastas klausimas-Ar Jus matote Lietuvoje tokia politine jega, kurios tikslas tarnauti tautai? Mes mateme, ka gali padaryt, kad ir musu konservatoriai, kad ilistu be muilo ten kazkam, ne ka labiau stengiasi dabartiniai. Tikslas vienas- nuskurdinti ir prigasdinti.O baimes apimtas zmogelis yra paklusnus..Tik tautai atsidavusi politine jega gali iskelti toki zmogu- nebijanti issukiu ir dirbanti savo liaudziai.
    Gerai pastebejote, kad musu tariamieji ekonomistai (ypac premjerai) kalba sablonais.Liudniausia, kad viena diena reiskini traktuoja su giliu isitikinimu vienaip, o jau sekancia diena, jei to reikia,gali su dar gilesniu isitikinimu traktuoti priesingai.O tai jau rodo, kad net nesuvokiama to sablono esme…Labai liudna…Belieka prisipazint, kad jau is viso ju nebeklausau, nes nebetikiu.O nebetikiu todel, kad jie patys netiki tuom, ka kalba, nes kalba tai , ka reikia.Atsiprasau jei klausimas ne i tema.

  4. Vokietys parašė:

    Wow profesorius. Patys davėt mum bapkių, patys kalti, turėjot matyt kad mes durni ir neduot. O dabar bus taip, skolas padalinam visiem, kad būtų bendra, o investicijas nukreipkit pas vargšus, na pas mus tipo. Nesvarbu, kad mes viską įsisavinsim (pravalgysim) ir jokios grąžos nebus, na bet bent pabaliavosim antrąkart už svetimas bapkes, gal šikart pachmielo nebus. Aj dar, kodėl jūs visi į mus žiūrit kaip į alchašus, mes svajonių turim! Gerbit mūsų laisvę švaistyt neuždirbtus pinigus!

    • Gal galite tada pasakyti, kuo skiriasi Lietuva? 🙂

      • Vokietys parašė:

        Niekuo, akivaizdu. Mus irgi kaip tik svarsto palikt ar išmest iš eurozonos, nes po mėnesio pamatė, kad irgi prisimelavę prisijungėm, bet nu gal išsiderėsim dar kokius metus veltėdžiavimo. Ir skolos santykis su BVP panašus, nedarbas irgi. Tik naujų Porshe skaičius vienam gyventojui pas mus mažesnis nei Vokietijoje, Graikija šitoj vietoj lenkia vokiečius. Smulkmenos.

  5. Egidijus parašė:

    Norėčiau pamatyti mūsų politiką, kuris šį durneliu pavadintų – čia ne koks lapiniakepuris Gylys ir ne teismo pripažintas nemokša finansuose finansų mokslo daktaras Bosas. Šitas bus per sunkus derybininkas Troikai, juolab, kad ją jau suskaldė.

    Beje, graikai kovoja ir už mūsų teises ateityje, tik nedėkingi lietuviai nelabai suvokia, iš ko padengiama LR trečdalis biudžeto.

    O jo tinklaraštį į RSS įsitrauksiu, ačiū.

  6. Dalia parašė:

    nepykit, bet filmuko iki galo perziureti nesugebejau. anglu kalba man nesvetima, taciau jo idejos – siek tiek taip. visomis jegomis palaikau Vokietija, nors manau, kad ju elgesys Graikijos atzvilgiu netgi kiek per svelnus. man idomu, kaip drista sie naujai isrinkti politikai viska versti aukstyn kojomis be jokiu pamastymu, kaip tai is tikruju paveiks ju paciu sali. kodel jie neturetu ”taupyti”, kodel jie gali ir toliau leisti sau nedaryti nieko, tik verkti ir kaltinti kitus? nauja valdzia nieko nepakeis, bent jau i gera puse. taip, jie sujudino viska is esmes, taip sio profesoriaus idejose yra tiesos, ir ne jis kaltas, kad Graikija taip nusivaziavo. taciau sprendimo budai ne tokie (turetu buti).

    • O gal esate įpratusi girdėti tik tą nuomonę, kurią jau kartą girdėjote? Kodėl vis dėlto konkrečiai palaikote Vokietiją?
      Bendri taupymo poltikos rezultatai Graikijoje — per pastaruosius metus Graikijos skola, kuri dabar sudaro apie 300 mlrd. eurų dabar 11 mlrd. eurų mažesnė, nei 2010 metais, tačiau kaip BVP dalis ji padidėjo nuo 146 proc. 2010 metais iki 175 proc.2013 metais (krizės pradžioje buvo 109 proc.) , nes žlunga ekonomika (nuo 2009 metų šalies ekonomika susitraukė 22 proc., kai skola padidėjo 35 proc.). Taigi, jai taip toliau (ir nieko nekeisti) Graikija vis tiek skolos negrąžins, tik ilgiau bus lavonas pūdomas. Beje, čia panašiai, kaip su Lietuva, kuri krizę tai suvaldė, bet neteko per 200 darbo vietų ir šimtų tūkstančių jaunų žmonių. Taigi, suvaldė? O gal vis dėlto nukėlė problemas ir krizes ateičiai… Na problemos gal nebus tik tuo atveju, jeigu nutars mano kartai nemokėti pensijų. Tai sprendimas?… O ji palaikytumėte?

      • Antanas parašė:

        Neitikina profesorius su lekstais pasiulymais Graikijos ir kt silpnesniu problemas perkelti i “centra” – tada kuri laika problemos bus pasletos. Taciau jei jau jis nori tureti bendra pinigu katila, tuomet reikia ir kur kas labiau centralizuotos valdzios. Itariu, kad valstybinguma ir galimybe zaisti komunizma profesorius vistik siulo palikti Graikijai as is. O rasau savo komentara cia, nes neitikina ir p.Maldeikiene su argumentais, kad Graikija skolos vistiek negrazins, ir vaje vaje, skolos santykis su BVP stai koks baisus. Per paskaitas mane kitaip mokete – neziureti i klasikinius ekonomikos rodiklius, jie gali buti klaidinantys 🙂 Kai valytoja stumdanti kedes uzdirbs ne Lietuvos atlyginimo vidurki, o Lietuvos valytojos atlyginima, visos problemos issispres. Ir jei valstybe desimtmeti darydama reformas ir spresdama problemas pagyvens su aukstesniu debt/gdp ratio, nieko neatsitiks, o po to problemos issispres per infliacijs, augimus etc. Ir dar viena politekoniminis klausimas: kodel visi zmones turetu gyventi vienodai gerai, cia kai esi Europos zemyne, tau ateina kazkokia prigimtine teise iskart gauti visa geroves paketa?

    • Tomas parašė:

      Iš Graikijos padarytas kažkoks baubas, tarsi ta šalis kažką būtų užgrobusi ir apiplėšusi. Pvz. vargšę Vokietiją 🙂 Problema ta, kad daugelis žiūri į situaciją iš moralinės pusės, o ne elementarios aritmetinės.

      Pasistengsiu p. Daliai supaprastintai paaiškinti iš kur atsirado Graikijos skola ir ką su ja daryti. Procesas maždaug toks:

      1. Graikas nori nusipirkti mersedesą. Jis nueina į banką paskolos. Bankas monetizuoja graiko įsipareigojimus jam – šnekant buitiškai suteikia paskolą. Graikas perveda pinigus vokiečiui už mersedesą. Visi patenkinti – graikas turi skolą bankui (ne vokiečiui mersedeso pardavejui!!!) ir mersedesą, o vokietis turi eurus.
      2. Vokietis nori pirkti vagoną graikiško alyvuogių aliejaus. Jis nueina į banką paskolos. Bankas monetizuoja vokiečio įsipareigojimus jam – suteikia paskolą. Vokietis perveda eurus graikui ir gauna savo išsvajotą vagoną aliejaus. Vėl visi patenkinti. Graikas turi skolą bankui, mersedesą ir krūvą eurų už aliejų. Vokietis turi skolą bankui, vagoną aliejaus ir krūvą eurų už mersedesą. Graikas ir vokietis tarpusavyje jokių skolų neturi.
      3. Graikas už aliejų gautus pinigus atiduoda savo bankui ir taip padengia savo skolą. Vokietis už mersedesą gautus pinigus atiduoda savo bankui padengdamas skolą. Vėl visi patenkinti – vokietis patenkintas, graikas patenkintas, bankai patenkinti. Skolų nėra, įvyko pageidautas apsikeitimas realiais daiktais – mersedesu ir aliejumi.
      4. Vokietis nutaria pirkti mažiau graikiško aliejaus, nes jam norisi turėti daugiau eurų, o ne aliejaus. Jis ima kaupti eurus, kurie yra ne kas kita kaip graiko skola. Situacija šiek tiek keičiasi – vokietis patenkintas, nes jis turi eurus. Graikas nepatenkintas, nes jis turi mersedesą, o skolos gražinti jis neturi iš ko. Graiko bankas irgi nepatenkintas dėl tos pačios priežasties.
      Išvada paprasta – graiko skola kilo iš vokiečio nenoro pirkti atitinkamo kiekio realių produktų iš graiko. T.y. dėl dabar labai madingos į eksportą orientuotos vokiečio politikos.

      Dabar įdomioji dalis. Jei graikas ėmė paskolą mersedesui iš graikų banko – jų bėdos yra vidine Graikijos problema (primenu, kad vokietis savo pinigus iš graiko jau gavo ir nuoskaudų neturi). Bet jei graikas ėmė paskolą mersedesui iš vokiečių banko – tai tampa ir Vokietijos problema, nes vokiečių banko balansas pasidaro nebegražus.

      Kaip išspręsti Vokietijos bankų negražaus balanso problemą? Galimi mažiausiai 3 variantai:
      1. Vokietija pereina nuo į eksportą orientuotos politikos prie subalansuotos užsienio prekybos politikos, o Graikijos atžvilgiu į importą orientuotos politikos. T.y. uždraudžia mersedesų eksportą į Graikiją, o visus valstybės tarnautojus privaloma tvarka siunčia 2 sav. kasmetinių atostogų į Graikiją.
      Gautus pinigus graikai panaudoja skoloms dengti. Per kažkiek metų problema išsisprendžia.

      2. Vokietija iš savo eksporto pertekliaus uždirbtus pinigus panaudoja savo bankų balanso skylėms lopyti.

      3. Kadangi problema visų pirma yra buhalterinė – graikų skolos gali būti nurašytos, ECB gali pataisyti vokiečių bankų balansus ir problema pamiršta.
      Taip būtų formalizuotas faktiškai įvykęs Vokietijos ekonomikos skatinimas 🙂

      Štai ir viskas. O Vokietijos politika – už skolas išpjauti svarą mėsos iš gyvo kūno – deja, bet niekur neveda.

  7. ray parašė:

    Kiek realu, kad Varoufakis turetu radikalu ekonomikos pertvarkymo plana globaliniu lygiu? ir kaip manote, kokia jo naujojo galimo pasaulio vizija?

  8. Algis Jočys -- Algmar parašė:

    Šis genialus Yanis bus dar vienas marksistų – kapitalizmo gelbėtojų rikiuotėje: Keinsas, Fridmanas, Minskis… Kokį Markso fragmentėlį pastvėrę ar galimą išvadėlę trečiaeilę, dar gerai jei interpretaciją pakitusiose sąlygose – suabsoliutina į sistemą, naują mokslo žodį išganingą (Markso galima ir nebeminėti), ir garbsto valdžia ir kolegos proto bokštą nobeliuotą. Paskum netikėta viešnia – sena pažįstama KRIZĖ… ir išeina Fridmanas iš mados. O be reikalo, juk tiesą sakė – perversmai tikrai proga prisigrobti. Bet iškyla naujas gelbėtojas, vėl iš Markso šešėlio.

    Tai taip ir Yanis – mato kas ir kaip, ir kad iš mielos jam rinkos ekonomikos nepabėgsi, na, graikų situacijoj gal šį tą išsiderės. Graikai mat, vaikučiai, nežinojo, kur gyvenimas skolon veda. Ir dar kaimynai bjaurūs – reikalauja grąžinti. O kam jiems reikia, ar mažai turi… Visai buitiškas vaizdelis.
    Jei neturėjo, ką kiti pirktų, reikėjo dviračiais važinėti, kiniškais.
    Įdomu būtų sužinoti smulkiau, ką Yanis sako kitaip, negu anksčiau kalbėję marksistai – kurių idėjos išsikvėpė.

    • O kurią iš Keinso, Minsky ar Varoufakio knygų skaitėte? Gal galite pakomentuoti, kur konkrečiai ten slypi marksizmas? Ypač būtų įdomu apie pateis marksizmo sampratą Keyneso darbuose?

      • Algis Jočys -- Algmar parašė:

        Adminas matyt įklimpo ano atsakymo gilybėj. Kad nesibaigtų klaustuku, dabar trumpiau:

        Keinsas, Fridmanas, Minskis, Varoufakis… T. Piketty ir dar t. t. žvaigždės apsireiškia su 400 ar 700 puslapių man nuobodžių šnekalų, tai geriau tinka jų siūlymų išdėstymas viename arba dešimtyje puslapių – sužinai nemažiau. Juoba, kol naršysi 400 puslapių, apsireikš kita superžvaigždė su 700 puslapių.

        Marksizmas Keineso darbuose – kapitalizmo gelbėjimas Markso įžvalgų pagalba, – kai gerai pamokytas perprato ciklus ir burbulus. Karas neleido stebėti, kiek ilgai jo metodika būtų atlaikiusi savo vidinius prieštaravimus. Paskui „Maršalo“ turbūt buvo Keinso planas.

        Plačiau kas čia liesta:
        https://www.facebook.com/algis.jocys/posts/658659584278264

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *