BNS nuotrauka.
2019-02-13 / 15:19 — Jonas Deveikis, LRT.lt https://www.lrt.lt/naujienos/ekonomika/4/244592/lietuvoje-vyru-nedarbas-didesnis-nei-moteru-ekonomistai-izvelgia-gresmiu?no_header&fbclid=IwAR2VM4LIvrFactSTJb37rxJxmDzPtc7o06y2Qrnwq36vMBwuVtGtcIuqhM0
Lietuvoje 2018 metais nedarbo lygis sumažėjo iki 6,2 proc. o paskutinį praėjusių metu ketvirtį jis siekė 6,0 proc. Ekonomistai teigia, kad tokie įverčiai vis dar yra sveiki ekonomikai, tačiau ir toliau mažėjantis nedarbas gali sukelti papildomą spaudimą atlyginimų kėlimui bei infliacijos didėjimui. Pastebima ir dar viena tendencija – Lietuvoje darbo neturinčių vyrų skaičius santykinai išlieka aukštesnis nei moterų. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad tai kelia papildomų grėsmių.
Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad vyrų nedarbas 2018 metais Lietuvoje siekė 6,9 proc. Tuo metu moterų nedarbo lygis buvo 5,5 proc.
Nors pastaruoju metu vyrų nedarbo lygis Lietuvoje mažėja, Ž. Mauricas pastebi, kad pasaulyje yra tik dvi šalys, kuriose moterų užimtumas yra didesnis nei vyrų – tai Latvija ir Lietuva, nors moterys anksčiau išeina į pensiją bei pasiima motinystės atostogas.
Ekonomistas pastebi, kad dabar šis skirtumas jau nebėra toks didelis kaip 2010–2012 metais, tačiau vis dar kelia tam tikrų grėsmių.
„Vyrai yra labiau nukentėjusioje pusėje. Kalbant apie lyčių lygybę, tegu nesupyksta moterys, bet reikėtų didesnį dėmesį skirti vyrams. Nes vyrai ir žudosi dėl to labiau, girtuokliauja, yra linkę nusikalsti“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Kitas svarbus aspektas, kurį pažymi ekonomistas – per krizes labiausiai nukenčia vyrai. Didžioji dalis moterų dirba viešajame sektoriuje, o vyrai privačiame. Taip pat moterys renkasi mažiau cikliškas darbo pozicijas, priešingai negu vyrai.
„Tie sektoriai, kuriuose dirba vyrai, labiausiai nukentėdavo per visas krizes. Po sovietmečio buvo uždarytos pramonės įmonės, kur didžioji dalis darbuotojų buvo vyrai. Susiduriame su dideliu iššūkiu, nes vyrai yra labiau linkę ir nusikaltimus daryti, ir girtuokliauti“, – potalui LRT.lt teigė Ž. Mauricas.
A. Maldeikienė: neturime tradicijos, kad moterys sėdėtų namuose
Seimo narės bei ekonomistės Aušros Maldeikienės nuomone, tendencija, kada moterų užimtumas yra didesnis nei vyrų, yra ganėtinai reta, o daugelyje pasaulio valstybių, vyrai yra pagrindinė darbo jėga. Ekonomistė teigė, kad santykinai didelį moterų užimtumą lemia jų darbštumas
„Mes esame atėję iš valstybės, kur moterys dirbo masiškai. Sovietinės moterys dirbo. Mes neturime tos tradicijos, kad moterys sėdėtų namuose“, – LRT.lt sakė ji.
A. Maldeikienė pastebi, kad nors moterų užimtumas didesnis, jos dirba prasčiau apmokamus darbus.
„Turime tokią ūkio struktūrą, kur iš tikrųjų moterys atlikinėja labai daug tų funkcijų, kurios yra žemo produktyvumo sektoriuose. Sėdi kasose, aptarnavimo sityje dirba ir sukuria tą didelę masę. O vyrai paprastai dirba rimtesnėje pramonėje. Istorinės priežastys ir ūkio struktūra tai lemia“, – aiškino A. Maldeikienė.
Ekonomistė taip pat pažymi, kad dėl žemų atlyginimų vyrai pradeda trauktis iš viešojo sektoriaus.
„Mes turime istorinę nuostatą, kad vyrai turėtų išlaikyti šeimą. Tai lemia, kad valstybės sektorius jų jau nebeišlaiko, nes jų netenkina atlyginimai“, – LRT.lt sakė ji.
Nedarbo lygis šalyje sumažėjo
Be vyrų ir moterų nedarbo lygio atotrūkio, 2018 metais šalyje pastebimos ir kitos tendencijos. Nedarbo lygis smuko iki 6,2 proc. ir buvo 0,9 procentinio punkto mažesnis nei 2017 metais, pranešė Statistikos departamentas.
Ž. Mauricas šį skaičių vertina nevienareikšmiškai. Anot jo, sveikas nedarbo lygis kiekvienai šaliai yra skirtingas. Jis priklauso nuo ekonomikos sveikumo ir rinkos mobilumo. Yra valstybių kur sveikas nedarbo lygis siekia vos 3–4 proc., o kitur jis gali būti ir 6–8 proc.
„Sveikas nedarbo lygis yra toks, kuris nedidina infliacijos“, sakė jis bei pridūrė, kad Lietuvoje faktinis nedarbo lygis yra mažesnis nei natūralus ir sveikas Lietuvai. Tai rodo didelis darbuotojų trūkumas ir spaudimas darbo užmokesčio kėlimui.
Seimo narė A. Maldeikienė sutiko su tokia nuomone bei pridūrė, kad jei nedarbas pasiektų 3 proc., koks buvo prieš krizę, tai būtų pavojaus ženklas ekonomikai.
„Jeigu nedarbas būtų 3 procentai, tai gal būtų ir skandalas“, – sakė ji.
Ž. Mauricas pastebi, kad yra 3 priežastys, lėmusios nedarbo mažėjimą. Pirmoji, naujų darbo vietų kūrimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
„Dabar dirbančiųjų turime tiek, kiek turėjome 2007 metais. 2010 metais šis skaičius buvo 30 proc. mažesnis, tai rodo, kad vyksta darbo vietų kūrimas“.
Antroji priežastis yra emigracija, o trečioji – sparčiai mažėjantis jaunimo skaičius.
Jaunimo grupėje – nauja tendencija
Ekonomistai pastebi, kad per pastaruosius metus ženkliai sumažėjo jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis. 2012 metais šis skaičius siekė 26,7 proc., o 2018 metais rodiklis sumenko iki 11,4 proc.
Ž. Mauricas sako, kad jaunimo nedarbo lygis yra ženkliai mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, o tokią tendenciją lemia sumažėjęs jaunimo skaičius.
„Dabar universitetus baigia vos ne dvigubai mažiau žmonių nei buvo prieš 5–6 metus“, – pastebi jis.
Antroji tendencija – darbo rinkoje jaunimas yra patrauklesnis negu vyresnio amžiaus žmonės. „Tačiau tokios tendencijos reikės greitu metu atsisakyti, nes paprasčiausiai nebebus tokio jaunų žmonių skaičiaus ir tai bus didelis iššūkis mums“, – pridūrė Ž. Mauricas.
Registruota bedarbystė pasiekė 9,2 % ir greičiausiai toliau stabiliai augs, bet valstybė remiasi subjektyviais apkalusų rezultatais, kurie rodo nedarbo mažėjimo tendenciją. Taip dalis registruotų bedarbių yra simuliantai, tai apytikriai 10 % nuo visų registruotų.
Bet tai nelemia tendencijos.
2018 trečiame ketvirtyje Lietuvos ekonomika nuėjo į prieš recesinę būseną, todėl registruoto nedarbo statistiką galima laikyti pakankamai tikslia.
Geriausia apkausa yra situacija darbo vietose. Jei anksčiau į vieną darbo vietą buvo gaunama nuo 1 iki 3 CV, tai jau 2018 m .rudenį į vieną laisvą darbo vietą buvo gaunama apie 15 – 20 CV. Todėl akivaizdu, kad bedarbystė kyla ir akplausos rezultatai neteikia patikimumo.
Reali situacija rinkoje – tai algos 500 – 550 į rankas. Jei pasiūloma alga bent apie 200 eur. daugiau, tuomet CV yra gaunama tiek daug, kad atrinkėjams būna papildomas krūvis.
Didesnesnes algas siūlo Lietuvoje Vokiečiai ir Skandinavai ir Estai. Jie kaip taisyklė susirenka geriausius talentus. Tuo pasekoje LT įmones nesugeba sukonkuruoti su užsienio kapitalo įmonėmis. Tuomet priverstos atsivežti imigrantų.
Padažnėja konflikltų darbo vietose, nes retas imigrantas iš Rytų moka Angliškai, Lietuviškai irgi nesimokina. Jaunimas Lietuvoje kalba Angliškai.
Įdomu, bet kai Lietuviai važiavo dirbti į Norvegiją pvz ligoinines personalu, išpradžių pirmus metus jie mokėsi Norvegų kalbos Lietuvoje, o tik veliau jiems buvo leista įsidarbinti.
Lietuvos transporto sektorius beveik visus vaisuotojus susirenka per agentūras, kurios darbuotojus suranda Rytuose. Ten labai paplitę mokesčių nemokėjimas, algos vokeliuose ir kontrobanda.
Gaunasi, kad sąžiningi Vakarų Europos vežėjai turi konkuruoti su masiškai mokesčius slepenčiais Lietuviais. Tai iš dalies pagimdė mobilumo paketą.
Lietuvos vežėjai sukilo, bet ne vienas iš jų nepsakė OK mes nustosime mokėti algas vokeliuose ir pradėsime mokėti ir kitus mokesčius, tik atšaukite tą mobilumo paketą.
O čia labai tiksli info viesiems idealistams, kurie formuoja Lietuvos pražūtingą užsienio politiką.
Žymiausio Ukrainos žurnalisto analizė apie Ukrainą:
https://www.youtube.com/watch?v=PLOv6989CG8
„Sveikas nedarbo lygis yra toks, kuris nedidina infliacijos“ yra anekdotas, kaip ir dalis kitų Maurico teiginių. Didžiausias nedarbas ES buvo krizės įkarštyje, kaip jos pasekmei siaučiant defliacijai.
Šiaip vienu klausimu pritariu Vaidotui, keista ekonomistės bloge skaityti tokį kratinį, paremtą Stat.depo apklausa, o ne registruota bedarbyste. Tik nesutinku dėl visokių recesijos diagnozių ir “darbdaviai priversti”. Bumas yra akivaizdus, o bedarbystės šoktelėjimas sausį-vasarį sezoninis. Tiek, kad ji didesnė, o prežastis – 45 tūkst. darbo leidimų pernai trečiųjų šalių piliečiams ir dar nežinia kiek komandiruotų. Tai taip pat politika.
Dėl recesijos; mes neturime 4-ojo ketvirčio BVP duomenų, o tai parodys tikslią padėtį. Vokietija išvengė recesijos per plauką, turėdama nulinį BVP augimą paskutiniame ketvirtyje. Jei jie būtų turėję recesiją, ta banga būtų atėjūsi į Lietuvą.
Šiuo metu į laisvas darbo vietas gaunama pakankamai CV. Jokio ženklaus daruotojų trūkumo nėra. Esmė tame, kad siūlomi masiškai darbai už 450 – 500 eur. Kai dauguma nenori dirbti už šią mažą algą, tuomet darbdaviai skundžiasi darbuotojų trūkumu.
Bumas ekonomikoje pasireiškia stebint vidutines algas. Šiuo metu rinkoje vidutiniškos pozicijos darbas – tai apie 550 eur. į rankas. Todėl jokio bumo nėra.
Dėl darbuotojų iš užsienio. Daug Ukrainiečių šalyje dirba visiškai nelegaliai, čia atvykę kaip turistai, nes yra bevizis. Tai turi įtakos algų lygiui.
mes neturime 4-ojo ketvirčio BVP duomenų? Gal jūs ir neturite, bet yra kas turi:
https://www.lb.lt/lt/eap-naujausi-ekonominiai-rodikliai
Jau paskelbė, ačiū.
Taip Lietuvoje BVP auga, eksportas auga, BVP PPP auga, biudžeto pajamos auga, investicijos auga, o masė žmonių kaip uždirbdavo po 500 eur. taip ir toliau uždirba, jokių pokyčių.
CV.lt skelbia, kad šis apačioje skelbimas populiarus, daug norinčių kandidatuoti, alga net 650 eur. į rankas, čia apsurdas.
https://www.cv.lt/administravimo-darbai/biuro-vadove-as-vilniuje-1-326179059/?sri=3
Estijoje net kai buvo minusinis BVP augimas, algos kilo ganėtinai smarkiai.
Statisitika rodo, kad LIetuvoje algos kyla. Mano manymu, tai aukščiausių vadovų kylantys bonus’ai. Juos gauna, nes gerą įmonei pelną sugeneravo taupant ant algų.
Todėl ir algų vidurkis kyla statistikoje. Pagal ES duomenis pajamų nelygybė Lietuvoje viena didžiausių ES.
Oficialiai algų augimas 10 proc., bet dauguma žmonių tokio pakėlimo neturi.
Todėl neina kalbėti apie realaus pragyvenimo lygio gerėjimą.
Estų mentalitetas pažangesnis minimum dešimčia metų
Teko su bendrauti su Ukrainiečiais bei taip pat stebėti jų pačių tarpusavio komunikaciją, bei mąstymą.
Jų mentalitetas atsilikęs nuo Lietuviško apie 20 metų. Tuo tarpu Lietuviai nuo Estų atsilikę mentališkai apie 10 metų. Tai kas Lietuvosvisuomenėje buvo suvokiama apie 1999 – 2000 metus, tai šiuo metu Ukrainoje tie procesai visuomenėje yra tik gimimo stadijoje.
Pati Estija nuo Suomijos mentališkai atsilikusi apie 17 – 18 metų, bet šis atsilikimas kasmet stabiai mažėja. Kuo Estija smarkiai skiriasi nuo Lietuvos, tai, kad ten visa visuomenė nuo jaunimo iki elito vieningai dirba ties pažanga šioje srityje. Ten tiek iš jauno tiek ir iš vyresnio, bei korporatyvinio ar politinio elito išgirsi – mes Skandinavija. Jie žino kas jie yra, ką nori pasiekti ir kaip tai pasiekti. Visa tai yra pažangos pagrindas. Palyginkime tai su Lietuvos dreifuojančiu betiksliai laivu.
Tokį panašų Estišką vieningumą Lietuva turėjo tik Baltijos kelio metu, kovojant už nepriklausomybę. Todėl kasmet pas Estus jaučiasi vislabiau šviesesnis ir inovatyvesnis protas, ko pasekoje ekonomika rodo vis geresnius rezultatus.
Skandinavams dėl atsilikusio Lietuvos mentaliteto dažnai nėra apie ką su mumis
šnekėti. Jiems didesnis komfortas su Estais, dėl to daug pelningų sandorių ir plačiai atvertos eksporto rinkos į vieną didžiausių algų rinkąpasaulyje. Tuo tarpu Lietuviai didžiuojasi, kad jie Rytų šalių ekspertai ir ten moka bendrauti. Greičiausiai dėl to, kad faktiškai vienodo mentaliteto.
Mentalinis atsilikimas Lietuvoje – tai kaip minimum cheap business focus ir to pasekoje užsienio investicijų praradimas, o tai mažesnės algos ir mažiau pajamų iždui. O kur dar liaudies tamsumo pasekoje korupcija, bukas biurokratizmas, siauras mąstymas ir nenoras keistis.
Vienas didžiausių EE ir LT visuomenės skirtumų yra tai, kad Estai jaučia malonumą keistis ir augti, o kai Lietuvoje vienas iš didžiausiųmalonumų tai “būti savimi”, išverčiant tai reiškia mentalinė postsovietinė stagnacija.
Didžiausias Ukrainos trūkumas – tai tos šalies žmonių mentalitetas. Visos kitos problemos tik jo sukurtos. Ir visos Ukrainos problemos – tai tos pačios Lietuvos problemos, tik išdidintos iki katastrofinių proporcijų.
Ukrainiečiai jau pastebėjo, kad mentališkai iš Baltijos šalių jie artimiausi lietuviams ir vadina Lietuvos mentalitetą irgi slavišku. Taip pat jie pastebi, kad Estai žymiai auksčiau Lietuvių.
Lietuva atstovauja visas Baltijos šalis rytų politikoje, tuo tarpu Estai atstovauja tik save ir iš dalies Latvius Skandinavijos politikoje. Kylaklausimas, ar Estai tokie savanaudžiai ar
tiesiog Lietuviai niekada neprašė Estų vesti Lietuvius į Šiaurę.
Ukraina dėl savo karštesnio temperamentingo būdo ir esamo mentaliteto neprognozuojama šalis, o Lietuva jos besąlygiška ištikima įkaitė.Todėl ir Lietuvos ateitis mažai prognozuojama. Kyla automatiškai grėsmė Lietuvos valstybingumui.
Tuo tarpu kai Estija yra inovatyvios ir progresyvios Suomijos įkaitė gerąja prasme.
Ukrainoje Rusijos spec. tarnybos lengvai įvykdė savo planus dėl vietinės bendruomenės
palaikymo. Taip pat ir Ukrainos prezidentūra, parlamentas, spec. pajegos, kariuomenė. Ukrainos opozicija buvo pilnai infiltruota Rusijos agentų. Maidano šaudymai buvo
suorganizuoti Rusijos spec. tarnybų, veikiant per Ukrainos opoziciją.
O šiuo metu Rusija sėkmingai užkulisiai remia Lenkijos patriotus ir nacionalistus, kurie
įkvėpti meile savo šaliai griauna ES iš vidaus, taip pat silpnina ir savo santykius su kaimynais ir taip dirba Kremliaus naudai. Rusija sėkmingai siekia savus tikslus kitų šalių patriotų rankomis. Lenkija – labiausiai nacionalistiškiausia šalis Europoje. Ji turi pretenzijas beveik visom savo kaimynėm. Rusijos planas ant tiek paprastas, kad net genialus.
Šiuo metu Lietuvos politika susideda iš dviejų dalių; tai kova su Rusijos įtaka, bei tuo pat metu metodiška šalies rusifikacija, atsižvelgiant įimigracijos tendencijas. Tai kaip šuo kuris gaudo savo uodegą. Lietuvos iracionalumui ribų nėra. Estai tik tyliai mirktelna…nu Baltijos Čigonai.
Didėjanti rytų bendruomenė Lietuvoje yra puiki ertmė Rusijos spec. tarnyboms kaip “safe house”. Todėl ji čia iš esmės ir jaučiausi kaip namie. Vadinamas Sniečkus išdaviku, bet net jis kovojo prieš Lietuvių tautos asimiliaciją. Šiais laikais su žiburiu nerasi tokio “išdaviko”.
Estija – tai metodiška integracija į Skandinaviją, Latvija seka paskui, o Lietuvos dreifuojantis laivas kasdien kupinas naujomis iracionaliomis idėjomis, ko pasekoje ir toliau
tiksliai prognozuotai atsilieka ūkiškai. Lietuviai nori daryti tą patį ką darė ir visada, tik nori kitokių, geresnių rezultatų.
Kalbant apie kitą geopolitinį regioną; Višegradas – tai aklavietės kryptis, nes Lietuvai belieka aplenkti Čekiją ekonomiškai, o ji tai gali padaryti perartimiausius 3-4 metus ir tuomet ji bus ten pati turtingiausia. Lietuva ten bus ne tik Lenkijos vasalė, bet dar ir svetima kitoms šalims. Tame regione beLenkijos apie Lietuvą daugiausia žino Čėkija, kuri mus laiko Rusais. Tokio Įžeidimo nesu girdėjęs nė iš vieno Skandinavo, nors su jais nepertraukiamaikontaktuoju daugiau nei 10 metų. Centrinėje Europoje Lietuva būtų Lenkijos įtakos zonoje + Lenkijos temperamentingų neprognozuojamų intrigų įkaitė. Ji būtų to regiono pati mažiausia ir turtingiausia šalis.
Lietuvos krypčiai į Šiaurę alternatyvos nėra, kuri buvo suformuota žymiausio Lietuvos geopolitiko stratego Kazio Pakšto dar iki antrojo pasaulinio karo.
Lietuvoje tik vienas iššūkis – tai iracionalus mentalitetas.Didžiausias Estijos turtas – Skandinaviškas mentalitetas.
Tiek daug pasakyta, realiai komentaras – niekinis. Jo, skandinavai tik su estais bendrauja, nes jų mentalitetas geresnis. Taip, verslui tikrai tai yra svarbiausia, tikrai ne rinkos dydis. Estija yra pati mažiausia iš visų Baltijos valstybių, tad net aritmetiškai mums tenka daugiau nei jiems. Bet net ne tame esmė. Koks skirtumas, kur ir kaip kas geriau kažką daro? Ar visas gyvenimas yra paremtas tik turėjimu daugiau, darymu geriau ir t.t.? Mes esame nedidelė šalis ir reikia su tuo susitaikyti ir koncentruotis į tai, ką mes galime padaryti ir pasiekti realiai, o ne skraidyti padebesiais ir norėti sukurti kažkokią utopinę ekonomiką iš niekur ir be jokių resursų. Jeigu jums taip norisi jaustis dideliu, tai važiuokite gyventi į US, ten, va, visada bus DAUGIAU GERIAU IR GREIČIAU. Jeigu tik toks gyvenimo tikslas, tai – pirmyn.
O jūs pastebėjot, kad čia ne mano komentaras, o LRT žurnalisto tekstas ? 🙂 beje, ir apie tai, ką čia kritikuojate, nekalbama.
Bent jau BVP aritmetiškai Lietuvai netenka daugiau nei Estams. Bendras BVP PPP bei Nominalaus BVP vidurkis aukščiau Estijoje nei Lietuvoje. Jūsų komentaro esmė kaip supratau: pas mus yra kaip yra Lietuvoje, o kas nori geriau, tai važiuokit gyventį į klestinčią šalį.
Toks požiūris nepriimtinas.
Beje ne resursai šalį daro klestinčią, o racionalus mentalitetas, korupcijos bei šešėlinės ekonomikos sumažinimas iki minimumo bei Vakarietiška darbo etika.
Jei zmogus nedirba, bet nesiregistruoja darbo birzoje, jis laikomas dirbanciuoju? Ar kas isivaizduoja kiek tokiu yra? Ar kiek isvykusiu, bet nedeklaravusiu isvykimo? Dirba sau, nes mokesciai Norvegijoje ar Svedijoje nespaudzia, cia grizta tik atostogauti. Arba visa seima cia, vyras isvykes. Nedarbo statistika gereja? Juk tokie pusiau emigrantai susimoka PSD.
Ne veltui tiek ukrainiečių vežiasi pas mus dirbti, jie darbštūs, pareigingi, visos galimybės pas mus sužibėti, tik reikia nebijoti įsileisti.
Pats baisiausias dalykas yra tie “darbštūs” ukrainiečiai su slavišku korupcijos ir nuolankumo mentalitetu. Puikiai čia apie juos viskas parašyra vis aujščiau viename komentare.
Pats baisiausias dalykas imortuojant darbo jėgą iš trečių šalių, tai kartu ir trečios šalies mentaliteto importas. Verta paminėti, kad būtent racionalus mentalitetas bei Vakarietiška daro etika kuria pirmo pasaulio ūkį.
Šalies nutautinimas – tai baisus dalykas, bet dar baisiau išnaikinti Vakarietišką mentalitetą šalyje atskiedžiant jį atvežtiniu iš kultūtiškai mums svetimų šalių. Žinoma verslininkams socialinis dempingas – tai “greytas pialnas”. Jie darys viską, kad politikai jiems pramuštų landas socialiniam dempingui.
Nes moterys nori galėti sau leisti viską, taip pat dauguma jų vienos turi išlaikyti ir savo vaikus. Vis tik atsakomybė yra didesnė moterų, ne vyrų. Žinoma, nekalbu apie daugumą. Aš ir vyras esam dirbantys, bet, kad ir kaip viską išlaikytų vyras, aš taip pat sau noriu galėti nusipirkti firminių rūbų, kokybiškos kosmetikos ar būtent man individualiai gaminamų papuošalų, žiedų.
Nu va, o moterys šaukia kad jos silpnoji lytis, jas diskriminuoja ir panašiai:)
Vyrai turbūt tingi dabar jau dirbt, kada moterys ima iniciatyvą, vyrai galvoja “aš jau atidirbau savo, tegul dabar moterys dirba”