MENIU

Komentarai (37) #išsaugokgalvą, #Maldeikienė, Įžvalgos, Video

Kur tėvų streikas?

Vakar dalyvavau Andriaus Užkalnio laidoje, kur daugiausia kalbėjome apie artėjantį mokytojų streiką.

Laidos įrašą galite rasti čia:
http://lnkgo.alfa.lt/visi-video/ramanauskas-uzkalnis-plius/ziurek-a-uzkalnis-plius-23

Esminis klausimas, kuris aptariamų streikų kontekste turėtų būti nagrinėjamas viešojoje erdvėje, — kas kenčia dėl esamos padėties, kai mokytojai žeminami ir moraliai, ir finansiškai? Mąstant nuosekliai — tik vaikai.

O dabar pagalvokime, kas tokiu atveju turėtų streikuoti?

Įvairūs „mąstytojai“ žinių apie streiką komentaruose dėsto seniai žinomas „tiesas“, kad mokytojai „neturėtų žaisti vaikų ateitimi“, „jie turėtų suprasti, kad patys pasirinko tokią specialybę, kur daug neuždirbs“, „geri mokytojai nezirzia, o dirba“, „bet jie gi turi ilgas atostogas“ ir panašiai.

Va tik porą panašaus „mąstymo“ perliukų po „Lietuvos ryto“ tekstu: „291 O kodėl negali mokytojai emigruot? Juk tų mokytojų Lietuva jau priruošė bent 30-čiai metų į priekį. Į emigravusio vietą lengvai ras kokią kasininkę ar valytoją su magistro išsilavinimu. Ir tikriausiai tokia nestreikuos, nes jau gyvenimo yra mačiusi.“; „283 just sumazinkim mokyklu skaiciu saziningai pagal vaiku skaiciu. isvyksta daugybe zmoniu, ir vaiku skaicius mazeja. nesurenka reikiamo skaiciaus ir uzdaryt reikia. tegul eina dirbti i privatu sektoriu, persikvalifikuoja, taip pinigu susitaupytu ju algu didinimui.“ (kalba netaisyta).

Tekstas, kurio komentarus cituoju irgi trykšta „išmintimi“:   „Aišku, mokytojai nėra blogi žmonės, nes jie gali pasiūlyti visiems kartu ateiti į mitingą, kartu pastreikuoti, tačiau ar dirbantys privačiame sektoriuje gali sau leisti tokią prabangą? Mokytojai ir visi likę gyvena skirtinguose pasauliuose, todėl sunku vieniems kitus suprasti“. [Gerumas, pasirodo, yra toks būdo bruožas, kai pasiūlai kartu mitinguoti. — A.M.] Po to vėl kažkokie labai juokingi samprotavimai, kuriuose bandoma įrodyti, kaip gerai ten, kur mūsų nėra, ir kaip blogai ten, kur esame: „ Įsivaizduokite privačią įmonę, kurioje yra 10 darbuotojų. Tarkime, tie darbuotojai pajunta, kad jų atlyginimai – 500 eurų į rankas – per maži, nes dirbama už du ar net tris, ir nusprendžia, kad metas kurti profsąjungą, rengti mitingus bei streikus. Tikslai aiškūs ir teisingi: didesnis atlyginimas, apmokami viršvalandžiai, viršvalandžių ribojimas, mažesnis išnaudojimas. Tačiau nereikia būti aiškiaregiu, kad suprastum, kas lauktų tokių darbuotojų, – dar tą pačią dieną jie būtų atleisti pagal kokį nors Lietuvos Respublikos darbo kodekso straipsnį. Formaliai, bet griežtai. O jau kitą dieną toje pačioje įmonėje dirbtų kiti darbuotojai. Neturintys išankstinių reikalavimų, pageidavimų ir tikrai nenorintys mitingų. Gal net pigesni ir dar efektyviau dirbantys“. Va taip.

Trumpai galima tam „rašytojui“ patarti mesti tą “žvėrišką“ privatų verslą ir eiti rojaus obuoliukų mokyklose skinti. Bet kalbėkime rimtai.

Visus šituos komentarus rašo žmonės, kuriuos, nors ir jaučiasi protingi ir išsilavinę, vienija vienas didelis bendras jausmas — neapykanta savo vaikams. Taip. Ne mokytojams, ne mokyklai, o savo vaikams. Tokie žmonės savo šuns ar katės nepaliks saugoti pervargusiam žmogui, jie nesityčioja iš veterinarijos gydytojų, bet nuosavas vaikas jiems blogiau naminio gyvulėlio. Ta vaiką jie atiduos bet kam, nežiūrės, ar tas žmogus turi tinkamas kompetencijas (jeigu atlygis neadekvatus, kompetencijos, patinka tai ar ne, tikrai sumenks), ar jis pajėgus save apginti (jeigu nepajėgus, tikrai to neišmokys ir vaiko), ar jo akiratis platus ir jis turi įvairių galimybių jį plėsti (jei neturi, vaikas irgi to negaus).

Tiesa, tie, kurie suprantate, kad panašūs samprotavimai absurdiški, pagalvokite: panašiai mąstančių tėvų vaikai sėdi tose pačiose klasėse, kaip ir jūsų vaikai. Ir tai tikrai nieko gero nežada jūsų vaikui, jo išsilavinimui ir ateičiai. Arba reikia ieškoti privačios mokyklos (o tai brangu, ir ne visur jų yra), arba… net nežinau, ką daryti — nuleisti rankas? Samdyti korepetitorius? Bet pastarieji moko konkrečių dalykų, o ne gyvenimo bendruomenėje, suvokimo apie savo vertę, apie kitų žmonių vertę ir prasmę tavo gyvenime.

Jei manote, kad straipsnio pradžioje cituoti „bomžiniai“ pamąstymai būdingi tik komentarų rašinėtojams, paklausykite šalies premjero. Kokias švietimo problemas bėdas mato A. Butkevičius?

Kaip įprasta, jo akiratis negeba išsiskleisti plačiau skaičiukų ir pinigučių. Jis kažką nerišliai svarsto apie vaikų ir mokytojų skaičius. Klausome ir sužinome, kad didžiausia problema šiuo metu yra vaikų mažėjimas mokyklose, tad būtina įgyvendinti tam tikras reformas: „vaikų skaičius, kuris mokyklose mažėja, o mokytojų skaičius yra išlikęs, tai savivaldybės turėtų kažko imtis“. Jeigu supratote, apie ką kalbama, puiku, bet kažkaip jaučiu liepiama sumažinti finansavimą mokykloms, jeigu vaikų mažiau, nes A. Butkevičiui mokytojas yra bandelių kepėjas: jeigu valgytojų mažiau, tai bandelių reikia kepti mažiau. Kaip tai susiję su mokytojo darbu, sunku suvokti, bet premjero visas kalbas suvokti sunku.

Svarstome. Kodėl didžiausia problema vaikų skaičius? Ir kaip tai susiję su mokytojų gyvenimu? Mokytojai, pasak premjero, turėtų daugiau vaikų gimdyti? Ar visuomenė jų turėtų daugiau gimdyti? Jeigu šalyje tragiškai mažėja gyventojų ir šalis sensta, tai sveikas protas sako, kad reikia visais įmanomais būdais didinti likusių kokybę: gerinti švietimą, plėtoti aukštąsias technologijas ir panašiai. Ir susidėlioti prioritetus.

Kai A. Butkevičius aiškina, kad išlaidos švietimui „ženkliai didėja“, jis pamiršta pasakyti, kiek mažiau pinigų gauna Lietuvos vaikai, palyginus su kitų pasaulio valstybių (ir nebūtinai turtingesnių) vaikais. 2011 metais, įvertinus kainas, Europos Sąjungoje vidutiniškai vieno vaiko ugdymas kainavo 6,85 tūkst. dolerių per metus, Lietuvoje — 4 tūkst. dolerių (palyginimui, Japonijoje 8 tūkst. dolerių, JAV — 11,3 tūkst. dolerių). Tiesa, nesame paskutiniai, — mažiau skiriama Bulgarijoje ir Rumunijoje, tik tai, bent mane, menkai paguodžia.

Manau, kad ne vaikų skaičius yra bėda, o vaikų „kokybė“. Kai vaikus moko pervargę mokytojai ir, tai dar blogiau, pervargusios darželinukų auklėtojos, neturinčios pinigų rimtoms knygoms ar kokybiškam laisvalaikiui, tikėtis, kad tas mokytojas ar auklėtoja ugdys laisvą, protingą, savarankišką ir kritišką vaiką, yra naivu. Ir, žinoma, naivu tikėtis, kad turėsime kokybišką, subalansuotą, psichiškai sveiką visuomenę, gebančią realiai matyti ir suvokti savo problemas.

Visokie butkevičiai (jų vardas legionas) įsitikinę, kad geriausiai vaiką išugdysi, kai taupysi ir nepirkti jam knygų, išmaniųjų pramogų, gerų koncertų ir spektaklių (tie dalykai brangūs) ir nesamdysi įdomių, protingų, išsilavinusių mokytojų. Biudžetui bus geriau.

Žinoma, mokyklose vis dar nemažai mokytojų, kurie verti visokeriopos pagarbos ir tikrai kitokių atlyginimų. Bet jų ten mažėja ir mažės — ekonomika negailestinga.

Seniau norėjau verkti. Dabar tik juokinga. Yra tokia situacija, kai sustabdyti traukinį praktiškai nebeįmanoma. Kiek liko iki avarijos?

Jei turėtume protingų žmonių visuomenę, tai streikuotų ne mokytojai, streikuotų tėvai.

37 komentarai įraše "Kur tėvų streikas?"

  1. Grazina parašė:

    Bet tevai tam turi subresti…

    • Gražina parašė:

      Mano vyras anglų k. mokytojas, turi dvi auklėjamąsias klases, vadovauja muzikos būreliui, pavaduoja visus ir visada, nes, ačiū Dievui, beveik niekada neserga. Vaikučiai jį mėgsta ir jis myli savo mokinius, netingi visur su jais keliauti, rengti vakarones. Didžiuojuosi juo ir šiek tiek pavydžiu jo auklėtiniams, o kad mano laikais būtume tokį mokytoją turėję… Tačiau už sausį gavo 360 eurų atlyginimą, neva, buvo vaikų atostogos. Kiekvieną sausio mėnesio dieną į mokyklą eiti reikėjo – susirinkimai, posėdžiai, grafikai, planai ir lentelės…mokytojai žino apie ką čia aš. Labai gaila mokyklos ir vaikų, gaila investuotų į aukštąjį išsilavinimą mūsų šeimos laiko ir pinigų, kai visi gyvenom susispaudę (turim 4 vaikus), kad tėtukas baigtų mokslus. Dabar į atėjusius mokesčių už butą ir paslaugas lapelius žiūrim su dideliu nerimu, vėl į Anglijos sandėlius ir fabrikus?.. Ten dirbant tikrai susimokėsim už butą ir dar maistui liks. Bet siela dūsta, kai esi priverstas svetimoje šalyje samdiniu tarnauti. Švento Rašto patarlėje apie palaidūną sūnų pasakojama, kad tėvas akis pražiūrėjo, sūnaus belaukdamas. Jei įsivaizduoti tėvynę, kaip tėvą, tai mūsiškis nei laukia, nei žiūri, nei džiaugtųsi grįžusiu. Tiek mūsų tie sūnai terūpi. Todėl netikiu, kad streikas padės. Tai vėl taps paukšteliu ant profsąjungos lyderių darbų sąrašo. Jei valstybės politika nesikeis, nepradėsim gerbti ir vertinti žmonių, kurie tos valstybės pagrindus formuoja, tikrai jokie streikai mūsų valdininkų nepagąsdins. Bet tai tik mano ne mokytojos nuomonė. Ačiū poniai Maldeikienei už jos sveiko proto apraiškas ir tiesos balsą snūduriuojančioje mūsų visuomenėje. Gaila tik, kad jis taip ir liks balsu tyruose…

  2. Žaneta parašė:

    Neviltis. Vien į ministrę pažiūrėjus… Klausytis jos jau nebereikia. O premjerą galima tiesiai į Dviratį be kupiūrų ir montažo… nors liberalų jaunimėlio į švietimą, sveikatą ir kultūrą taip pat “įleisti” nepatartina. Privačios mokyklos dar brendimo etape. Beje ir viduriniosios klasės kaip ir nėra, kad tas mokyklas vaikais užpildytų. Nu neviltis.

    • Ausra M. parašė:

      mane irgi apima neviltis. Savo sūnus išgelbėaju Jėzuitš gimnazijoje, anūką — prancūzų mokykloje. Bet ką sau galvoja dauguma, nesuvokiu.

      • zyle parašė:

        Pagarba ir susižavėjimas: matote esmę. Ir dar: rašykite knygas, nes Jūsų sarkazmas ir humoras- nepakartojami

  3. Vilija parašė:

    Aš manau, kad mokytojais iš tikrųjų turėtų dirbti žmonės, turintys reikiamą specialybę, bet prieš tai padirbėję privačiame sektoriuje. Ir jei pamokas vesdamas pervargsti, tada tikrai eik kito darbo dirbti. Keliais eurais padidėjusi alga nuovargio nesumažins.

    • Ausra M. parašė:

      na va, — taip ir matau — sėdi mano sūnūs su anūkias tokioje aplinkoje, kur visi tokie primityvai, kaip tamsta. Vograuja kažkokius niekus apie privatų sektorių, kitas banalybes… Ir ką jau ten privačiame sektoriuje pradinukų mokytoja darys? Ar dar geriau — darželio auklėtoja? Nu bet kvailybė be ribų… 🙂
      Gerai, kad turiu proto ir pinigų nuo tokių glušių apsisaugoti? O jei ne… Siaubas būtų.

      • Raimonda parašė:

        Pagarba Jums. Visada žavėjausi Jūsų vedamomis paskaitomis, išleistais vadovėliais, knygomis… pasisakymais… net širdis dainuoja, kad dar yra išlikusių “blaiviai” mąstančių šviesuolių… o skaitant komentarus, net graudu darosi, toks jausmas,kad visuomenė kuo toliau , tuo bukeanė darosi…

      • Vilija parašė:

        Aš pati esu dirbusi pas privatininką – sekretore. Pažįstu dar keletą žmonių, kurie prieš ateidami į mokyklą, dirbo kas “Maximoje”, kas dar kur panašiai. Jie vertina darbą mokykloje ir visiems bambekliams atsako, kad mokykla tikrai gera darbovietė.
        Ir tiesiog noriu paklausti – kaip pagerės mano vaiko ugdymas, jei padidės asmeninės mokytojo pajamos? Finansavimas mokyklai – naujesni vadovėliai, vaizdinės priemonės, dalomoji medžiaga, edukaciniai užsiėmimai, bibliotekos fondų pildymas naujausiomis knygomis ir t.t. duotų kur kas geresnių rezultatų.

        • Ausra M. parašė:

          man vienodai rodo, ką ponia vertinate kaip gerą darbą. Jūs ką, manote, kad sutikčiau jums patikėti savo vaikus ar anūką???? Koks man skirtumas, kur jums gerai, man svarbu, kad būtų gerai mano vaikams ir visuomenei. Dėl to ir sakau, kad tėvai turi streikuoti, nes tėvams reikia gerų mokyklų, o kol nėra dermos tvarkos galvoje, dearoms pagarbos ir noralaus atlygio, visokie maksiminiai, kurime matote gerai, lenda į mokyklas. r

          • Vilija parašė:

            Nemanau, kad tėvai, uždirbantys mažiau už mokytoją, eitų streikuoti, kad mokytojui dar pakeltų atlyginimą. Na, mes, ponia Aušra (beje, jūs mūsų mažylės bendravardė 🙂 ), pernelyg toli viena nuo kitos gyvename, tad asmeniškai man tikrai neteks bendrauti su jūsų vaikais ar anūkais. O darbas nėra gėdingas nei Maximoje, nei dar kur. Geriau dirbti Maximoje, jei iš karto nepavyksta gauti darbo mokykloje, nei sėdėti tėvams ant sprando ar vogti. Manau, tokių žmonių moralinės nuostatos tikrai geresnės, nei akis draskančių įžūleivų.

        • Dalia parašė:

          Vilijai. Žinoma, kad naujesni vadovėliai, vaizdinės priemonės, dalomoji medžiaga, edukaciniai užsiėmimai, bibliotekos fondų pildymas naujausiomis knygomis ir t.t. neduotų kur kas geresnių rezultatų, nes jei mama tokio mąstymo, tai ko norėti iš jos vaikų. Priemonėmis proto neįkrėsi.

  4. Regina parašė:

    Mokytojų streikas – dalelytė trūkinėjančios švietimo virvės, atsikabinusios ir lekiančios žemyn, tai įspėjimas, kad švietime kažkas negerai. Ir ne mažas mokytojų atlyginimas svarbiausia virvės dalis, šaknys gilesnės : mokykloj nėra jaunų pedagogų o kas renkasi pedagogo specialybę? Trūksta įvairių technologijų, turimos jau neatlaiko senumo – rašyk projektą ( gausi? kai visoj Lietuvoj neblizgam), vis tiek bandyk, mokytojau.Bet manyčiau, kad bėda ( kam laimė) ta, kad nebėra ką mokyti. Jau ir miestuose tokia grėsmė kyla pamažu. Tik tai pridengiama mokytojo nuovargiu darbe, didžiulėm vadovėlių kainom, rūpesčiu dėl mokinių pavėžėjimo (vaikas rytą jau 7 valandą stotelėj į mokyklą, o grįžta 17 val.)… Pastaruoju metu populiari naujovė – daugiafunkciniai komplektai. Tai bent taupumas! Gal juose atsiras daugiau vaikų?! Išeitis – virvę nupjaut…tik po rinkimų…

    • Ausra M. parašė:

      mokytojų streikas ne tiek švietimo sistemos problema. . Tai visos neveikiančios arba labai chaotiškai veikainčios Lietuvos sistemos detalė. Sistemos, kuri negeba pati savaime vysytis ir tobulėti.

  5. Elžbieta parašė:

    Esu lietuvių kalbos mokytoja, ruošiu egzaminams, kiekvieną savaitę parsitempiu namo mažiausiai 30 rašinių po 500-600 žodžių. Juos ištaisyt reikia, pamokoms pasiruošt reikia. Vaikams turi būti įdomu. Gaunu 460€ “į rankas”. Ačiū Dievui,kad dar doktorantūroje studijuoju – gaunu stipendiją. Bet disertacijai irgi reikia arti. Kiek dar tempsiu šitą krūvį, nežinau. O darbas iš tiesų labai patinka, vaikai irgi patenkinti, bet kai pagalvoji apie krūvio ir atlyginimo santykį, na… Teks keisti profesiją.

  6. Rasa parašė:

    AČIŪ, Aušra ! mokytojams labai reikia protingų žmonių palaikymo.

  7. lee parašė:

    \žinau ,kad nesate aiškeregė,bet visgi ,kada Jūsų manymu įvyks “avarija”? 2018m.?

    • Ausra M. parašė:

      turėtų žinoti mano darželio grupės draugė Palmyra Kelertienė. Jei rimtai, socialinės sistemos yra inertiškos ir panaši stagnacija gali tęstis labai ilgai. Paprasati jos griūva dėl išorinių įtampų. Mūsų atveju tai gali būti, tarkime, pasibaigusi ar dėl politinių priežasčių sulūžusi ES pinigų dalinimo mašina.

  8. Arvydas parašė:

    mielieji, kokia avarija ???jau senei avarija įvyko, 25 metus to trūkusio vamzdžio skylė tik didėja.kur dingo europos pinigai? tokioj Letuvėlėj su 1,5 milijono dar likusių žmonių turėjo senei visi būti milijonieriais bet tapo tik ,,švogeriai,, o ant mūsų, mūsų vaikų ir mokyklų jiems giliai nusispjaut. jų vaikai mokosi kitaip ir kitur. o kuo daugiau tautos emigruoja tuo jiems lengviau- neliks kam nepasitenkinimo reikšt. ypač tokie čia nepageidaujami kaip gerb.Aušra,kuri turi sveiką protą ir kurią manau visi blaiviai mąstantys likusieji čia palaiko. švogeriams nepalanki. paskutinė Letuvos VILTIS!!!!! o va tokia Vlija komentarą parašiusi matyt neturi vaikų ir negali turėt. ir dar kai ko mažoka. pagarbiai.

    • Ausra M. parašė:

      Vilija verta dirbti Maksimoje. Bet ji iš jos ištrūko ir dabar džiaugiasi perkopusi savo kompetencijų lygį. Ir juokinga, ir graudu.

  9. Vaida Tučinskienė parašė:

    Darželių auklėtojos Vilniuje dirba 2dienas per savaitę po 11val.,sąraše grupėse po22,23vaikus.
    Kuo Juos sudominti,kai naujų žaislų,knygų,naujausių technologijų niekas neaprūpina.Vaikų lanko po 17-22 .Nėra jokių nekontaktinių valandų.Pareiname į namus su nuo triukšmo skaudančiomis galvomis tas 2d.,kai dirbame po11 val.Manau turėtume dirbti nedaugiau kaip po 7 val.per dieną ir turėtų būti mažinamas vaikų skaičius grupėse iki 15 vaikų,o lopšelyje iki 10 vaikų.Atlyginimai apgailėtini …

  10. sonata, mama parašė:

    O yra dar viena švietimo pusė, tai ŠMM, kuri rengia tokias programas ir taip tobulai sapalioja, kaip tą vaiką ugdyti, kad mokytojams kasdieninis stresas ir nežinia, kokių paistalynių dar sulauks. Nes kaip mokyti vaikus, geriausiai žino tie, kurie patys vaikais nebuvo ir savo vaikų neturėjo ir apie padagogiką žino tik iš knygų, sprenndžiant iš rezultatų, išknygų, kurios rašo tik ką kitaip, tik kad kitoniškai

  11. alina parašė:

    Aš noriu paliesti tą problemą, kuri tik prašmėžuoja Jūsų komentaruose: mokytojų perkrovimas darbais. Visokios tvarkos, auditai, grupės, kur dar renginiai,popamokinė veikla…Mokytojai dirba daug administracijos darbų, tipo sprendžia apačios, jos ir vykdo. Popierių kalnai, o juk turime savo dalykų kontrolinius, kuriuos reikia laiku patikrinti, naujos metodikos,kurias ir patiems įdomu pritaikyti, bet kada tai padaryti…Popieriai, ataskaitos…O juk visus šiuos darbus dirba pagrinde moterys, nes jų mokykloje dauguma. Klausimas: ar galima taip apkrauti moteris. Jos turi šeimas, augina vaikus, prižiūri senus savo tėvus. Ar galima jas taip įkinkyti, vyrai ministeriai? Čia galima rašyti ir rašyti apie tai. Guikit iš mokyklos tą popierizmą, mokytojai atsities, pralinksmės, žiūrėkit, už mažesnį darbą ir atlygio kelti nebereikalaus.

  12. Rasa parašė:

    Vaida, Sonata, Alina, nesąmoningos tvarkos mokyklose ir darželiuose atsiranda todėl, kad mokytojai visas “iš viršaus” nuleidžiamas nesąmones VYKDO AKLAI, neklausdami, kodėl jie turėtų už tą pačią algą daryti krūvas nereikalingų darbų. Kol apačios nesipriešina, viršūnės tuo naudojasi.

  13. alina parašė:

    bet kad priešintis yra labai sunku. Vienos mokytojos moterys viską priima nuolankiai, nes bijo prarasti krūvio dalį, kitos, kurios yra veiklios, priešinasi, priima administracijų kerštą, na ir lieka vienos lauke. Moterų kolektyvuose labai nėra vienybės.

  14. Tomas parašė:

    Mažėjant vaikų turi mažėti mokytojų. Tada likusiems paskirstant tą patį lėšų kiekį teoriškai vienam mokytojui tenkantis atlyginimas turėtų augti. Be to, augantis atlyginimas iš mokytojo nepadarytų Mokytojo. Tokia teorija ir dominuojantis leitmotyvas viešojoje erdvėje. Aš pats tuo nuoširdžiai tikėjau. Netgi galvojau reiks Aušrai parašyti matematikos ir ekonomikos pradžiamokslį (analogišką jos rašytam Vilniaus liberalams). Bet… Nuėjau į statistikos departamento tinklapį, susiradau reikalingas temines lenteles ir supratau, kad esu neteisus.
    Mokytojų skaičius mažėja ne lėčiau nei mokinių, o vienam besimokančiam asmeniui tenkančių lešų kiekis jau kuris laikas faktiškai nesikeičia ir, jeigu tikėti komentaruose pateikiamais skaičiais, atlyginimai išties yra nepadoriai maži. Padidinus atlyginimus trumpuoju laikotarpiu pokyčio, aišku, nebūtų ir blogi mokytojai geriau mokinti nepradėtų, bet ilguoju laikotarpiu į mokyklą imtų ateiti vis daugiau Mokytojų ir situacija galimai pasikeistų.

  15. rasa parašė:

    Reikia pakeisti žeminančius žodžius,, Mokytojas-paslaugų tiekėjas”.Todėl ir prilyginamas mokytojo darbas maximos darbuotojams , todėl ir maišomas su bandelių kepėjais, valytojais…. ir tt, o ir atlyginimas toks pat….

    • Tomas parašė:

      Mokytojas ir yra paslaugos tiekėjas. Kas tame žeminančio? Tiesiog tai paslauga, kuri turėtų būti vertinama kaip investicija į ilgalaikę valstybės gerovę. Tai nepadaro mokytojo nei geresniu, nei blogesniu už kitų paslaugų teikėjus. Taip, norint būti mokytoju reikia įdėti daugiau pastangų ir vargo, nei norint tapti kasininke, tačiau yra tikrai daug paslaugų, kurias teikti reikia ne mažesnės kompetencijos. Susipriešinime sprendimo nerasime, tik konfliktą.

      • rasa parašė:

        Bet mokytojas nėra vien tik paslaugų tiekėjas, nes reikia ne tik mokėti savo dėstomą profesiją, ne tik mokėti mokyti, būti psichologu, jautriu , draugišku, tuo pačiu labai lanksčiu žmogumi,bet pačiam švytėti, būti sektinu pavyzdžiu, kad sudomintum, kad siektų,…reikia būti kūrėju, tai paslaugų tiekėjas yra per siauras neteisingas apibūdinimas

  16. Paulius parašė:

    Klausimas Aušrai Maldeikienei apie švietimo finansavimą: Eurostat skelbia, kad bendrai švietimui Lietuva skiria 5,6 proc. BVP, kai ES28 viurkis 5 proc. PVB (2013 m. duomenys, tai tikra išimtis, nes kitos valstybės sritys yra finasuojamos santykinai mažiau, tai puikiai žinote). Dabar nesigilinant į atskiras švietimo sritis, kurios finansuojamos santykinai labai skirtingai lyginant su ES, panagrinėkim tik vidurinio išsilavinimo finansavimą. 2013 m. tiek Lietuva, tiek ES skyrė po 1,9 proc. BVP viuriniam išsilavinimui. Neseniai Mačiulis skelbė, kad LT mokytojų atlyginimai absoliučiai mažiausi ES28, nors žinom, kad pagal BVP nesam paskutiniai nei nominaliai nei pagal perkamosios galios paritetą. Logiškai dėliojant, pagal dabartinį finansavimą, jau dabar mokytojų atlyginimai turėtų būti didesni (gal 20-40 proc.) ir tikrai nominaliai lenkti bent kelias ES28 šalis. Taigi klausimas – kur dingsta pinigai pvz. viduriniam išsilavinimui, gal santykinai per daug mokyklų, pastatų, per daug mokytojų, neūkiškai leidžiami pinigai ar dar kas nors. Ką manote?

    • Linas parašė:

      pinigai dingsta rajonuose,mokyklos pustuštėsinfrastruktūra(,pastatai ir kt.) siaubingai neadekvatūs pagal visus parametrus,pertvarkyti trūksta valios ,nes savivaldybėse švogerizmas viršija visus rekordus ….

      • Kvazimodas parašė:

        Jus rasote BVP o nesigilinate koks BVP, kaip savaime suprantamas dalyka. Apskritai mokytojai, kaip bebuve mokslo atstovai, labai puikiai pademonstravo, kaip jie suvokia net toki elementaru rodikli, kaip BVP. Tarsi sventa karve. Kaip kas nori taip tas melzia, tik nei vienas nesupranta kiek ji realiai duoda pieno… BVP rodikliai yra skirtingi mielieji vien pagal skaiciavimo metoda.

        • Paulius parašė:

          Be konkrečių argumentų, tik abstarktūs lozungai iš įsivaizduojamo dramblio kaulo bokšto, neįdomu. Todėl klausimas ir buvo skirtas ne tau, Kvazimodai, o Aušrai Maldeikienei, nes tikiu, kad ji suprato klausimą.

          • Kvazimodas parašė:

            Visu pirma kai bet ka matuoji, reikia aiskiai isivaizduot kuom matuoji. Siuo atveju BVP. Ir tam issiaiskinti nebutina
            konkreti pagalba.. O po to aiskintis santyki. Na gerai, jei tu mazas berniukas ir tau rupi pakalbet su seimininke, as kuriu atskira poteme. Gal kas is lankytoju mane apsvies kas tas BVP. Bet rafinuotos kalbos neprizadu…

  17. Kvazimodas parašė:

    Jei cia kas lankosi dar karta, as siulau padiskutuoti su sio blogo lankytojais tarpusavi. Apskritai seimininke skundesi kad ji neturi laiko, be to ji kaip ten issireiske blokuoja intelektualinius bomzus. Zinote as labai solidarus su sia minties israiska. Nes toks sutapimas, as save taip ir pristatau. Kaip intelektualinis bomzas. Arba tiesiog bomzas. Tai jei cia yra daugiau tokiu intelektualiniu bomziu, as visu pirma siulau issiaiskinti pagaliau kas ta musu valstybes sventa karve BVP. Nes man kaip intelektualiniui bomzui visiskai tai neaisku….
    Taigi as zinau jei atsiduriu nezinomoje vietoje, visu pirma aiskinuosi kokia kalba kalba cionyksciai. Kadangi koks as bebuves, na tas intelektualinis bomza, visgi gyvenu ES sajungoje. Nors ta ora kvepuoju. Bent jau kol jo neapmokestino. Nors kartais ir oru sunku pavadinti. Taigi ziuriu kokiu BVP ES matuoja savo valstybiu tarpusavio santykius…. Ir man juodu ant balto aiskiai raso.
    GDP (PPP) PER CAPITA….
    Kas tas PER CAPITA as jau suprantu dar nuo hitler caput laiku. Reiskia PER GALVA…
    GDP ir kaip viskas aisku. Ta musu valstybine sventa karve BVP
    O kas tas PPP….. O dievuliau kai as pradejau skaitineti musu sventos zemeles rasinelius. A dar kokiu sviesiu galvu….. As aisku jusu netrikdysiu ne visai rafinuotais terminais, su kuo man pradejo asocijuotis sitas PPP ( Paritetine Perkamoji Galia), bet mano galvele visai susisuko. O dar kai matau TV ekrane tokias rimtas veido israiskas apie ta BVP kalbant, suprantu kad tik as vienas sioje sventoje padangeje marsietis ir nei velnio nesuprantu kokiu matu matuoja tas rimtas dede ar teta, musu valstybeje ta bendra sventos zemes primilzi…Tai prisiminiau dar kai mano senelis sakydavo. Nori suprast kaip gyvena seima, tu ne i teva ir ne i motina ziurek, o i vaika. Kadangi as ne toks “razumnas” kaip musu parlamentarai, daug smegenu neturiu, taip ir padariau. Nutariau pasiaiskint ka man apskritai sako bendra prasme apie si visa jungini. GDP (PPP) PER CAPITA
    Ir atradau tik viena sakini. Kas man labai patiko. Ilgiau valandos su google translate aiskintis nereikejo.
    value of all final goods and services produced within a country in a given year, divided by the average (or mid-year) population for the same year.
    Kad man nebutu per daug, as ta reikala sutrumpinau
    all final goods and services produced
    Man mokykloje su anglu labai prastai buvo…. Bet viena man anglu mokytoja net man ikale. Kad sakini primines savokos eina pradzioje. Tai mielieji mano…. Kas musu valstybei ALL GOOD SERVIZAI tai net as zinau…. Ir kaip pagal juos kainos matuojamos. Neseniai sumaises duris su tauriuju gerimu parduotuve, i masazo salona uzejau. Tai man smulkmeniskai isaiskino kas yra GOOD servizai…
    Tai dabar jus man intelektualiniui bomzui isaiskinkit i ta ALL GOOD AND SERVICES ES finansuojami projektai ieina ar ne? Pastatem valdovus rumus GOOD ar ne? Pristatem ciuozyklu, aiksciu, ar siaip baiboku ant kuriu gandrai skraido. Kaip supratau jie svietimo ministrui vaikus skaiciu didina. GOOD ar ne? O kiek musu mokytojai GOOD service per vasareles prikure. Net tai vadina tik issilavinusiu zmoniu preogatyva… GOOD ar ne? Ieina i ta GDP (PPP) PER CAPITA?
    Ir staiga girdziu is savo varpines, skalambija musu sviesios tautos sviesus vedliai. BVP na tas dar neaisku koks, atitrukes nuo realaus pragyvenimo lygio. Pasirodo visose 28 ES valstybese BVP labai artimas siu valstybiu vidutinio atlygio vidurkiui. Jei imti tam vienam per capita. O pas mus…. vos ne 50% atitrukes i prieki. Pagal BVP lenkiam net tokias salis kaip Lenkija, Graikija, Latvija. lyginames su Estija .. O va pagal vid atlygi, arba realu pragyvenimo lygi, paciam paciam ES gale. Kaip cia gali but? Vienintele tokia “sventa karve” visoje ES. Vieni saukia valio valio valio valio. Kaip saunu pirmi esame. Mokytojai rekia algas mum pagal tai sukelkit… Kiti ta duobe isvadino seseliu… Va tam seseli mielieji as tai visai pasimeciau. Dar su savo galvele.
    Man rodo per TV drebanti senuka kuriam is kisenes istrauke kelias pakuotes vaistu. va jusu priesas seselis. Pagavo su keliom dezem kontrabandiniu cigareciu, seselis… Kur pezvelgsi vien seseliai, net nakti uzmigt baugu. Moteryte viena prisipazino kad daktariukui i kisene idejo… Pasirodo seseliu seselis.. Net ja prie sienos su sakemis prie gedos stulpo prismeige. Kur pazvelgsi vien seseliai ir seseliai, dar vieni kitus gaudo. Ber kaip gera ant sirdeles palieka. Va isijungi Panorama, va ten nors dusele atsigauna. Nors pasiziuri
    tokiu geru ir sventu zmoniu auras. BE JOKIO SESELIO. Bet kur tas seselis, kaip jo isvengti kad ta duobe persokti, tarp pragyvenimo
    lygio ir BVP PPP vis tiek lieku nesuprates…
    Bet kaip gerai kad musu sventoje zemeje yra sviesiu mokslo zmoniu ir kulturos darbuotoju…. Dievuliau mano kokios statybos vyksta.
    Kaip kazkada viena sviesi istorine asmenybe pareiske, VSIEMIRNAJA ELEKTRIFIKACIJA, taip pas mus dabar Litovskaja Kulturizacija. Kokiu tik sventenybiu nepristatyta. Ir parkuose, ir sporto aikstelese. Nu aisku ten manes niekas neileido. Na kad su savo purvinais kerzo batais nesupurvinciau aukstojo kulturinio luomo kurybos. Ir kas tik netriuse prie tos is ES finansavimu programu keliamos, mano kaip intelektualinio bomzo kulturos. Ir muzikantai ir nemuzikantai, beje pastarieji pas mus apskritai visapusiskai sviesu tautos vedliai. Ir mokytojai per vasareles triuse, ir net mokiniai projektelius rase. Net maciau rasinelius kaip gyventi paprasciau ir lengviau per ES finansavimo programas….
    Zinot tai vaikstau, groziuosi tokia grazia tevyne. Bet taip viduriuose gurgia ir negera… O valgyti tai norisi. Tai as ir klausiu vieno tokio sviesuolio. Kaip man atsikust ar kaip galeciau tokio neispasakyto kulturinio grozio. Cia dar sako google i visus klausimus atsako.
    Tai googlinu poreikiai. Ir man ismeta MASLOVO POREIKIU PIRAMIDE.. Ir joje matau apacioje mano pilvas, aiskiai nupiesta, virsuje kultura.. Aciu dievui kad man sviesus zmogus isaiskino. Kad kultura auksciau visko. Pirma pastatys virsune, o po to ji savaime kitas
    piramides pagrinda ir net pamatus kame mano pilvas pakastas pritems.
    Tai zinot ziuriu as viena nakti per pilnati i dangu. Vilku kaukiu, zinote vis tas pilvas. Ir niekaip nesuprantu, kaip prie piramides virsunes pakibusios danguje, ta pagrinda prilipdyt. Nu jei as savo tam paciam seneliui buciau pasakes kad namas statomas nuo stogo, ko gero
    buciau nulinciuotas be teises sugrizti. O cia dievuliau mano iki ko isaugo technologijos. Piramidziu statybos nuo virsuniu. Ir
    po to mokslas sviesa ju pagrindus ir pamatus pritems. Nu vis tiek ant sirdies sviesu ir gera paliko, jei ne as, tai nors aplink kiek daug sviesiu zmoniu. O dar sako siam pasauli ufonautu nera…
    Dar atsiverciu paskutiniu metu biudzeta. Ziuriu ES lesos. Nu as zinot negudrus zmogelis, iprates tiesiog ismieras sulygint. Nu vos ne tip top kaip ta duobe tarp BVP ir pragyvenimo lygio. Na kur visi apie ja kalba ir seseliu vadina.
    BRANGUCIAI MANO KOKS TAI SESELIS, TAI MUSU TAUTOS SVIESI PIRAMIDES ZVAIGZDE, VEDANTI I SVIESIA ATEITI, KURI PAMATUS PAGAL NAUJAUSIAS TECHNOLOGIJAS PRITEMS…

    Tik va su tais mokytojais as likau vis tiek nesuprates, kai jie savo pilvus ligina su ta tokia nuostabia kulturine zvaigzde pakibusia danguje. Ar tai jiems jos sviesos per mazai, kurios kurime ir dauguma ju paciu dalyvavo. Ar tai ten apacioje su ta piramide kazkas ne taip. Bet va atlyginimus jie butent santyki su ta kulturine zvaigzdute pamatavo. Turi buti jie kaip danguje taip ir ant zemes. Per amzius ir visada.
    Amen.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *