Europos Parlamentas nuo pirmųjų karo dienų labai aiškiai stojo Ukrainos pusėn. Ilga virtine rezoliucijų, priimtų didele balsų persvara, jis pasisakė prieš Rusijos sukeltą karą, rėmė didesnę karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai, reikalavo greičiau ir platesniu mastu taikyti sankcijas agresorei.

Nors buvo suprantama, kad šios sankcijos, ypač susijusios su energetiniu ištekliu importu, gali rimtai paveikti ir valstybių narių ūkius bei tapti rimta ekonomine ir politine našta, sprendimus nusvėrė vertybinė dimensija. Europos Parlamentas aiškiai skelbė, kad agresoriai turi būti stabdomi ir stabdomi visomis įmanomomis priemonėmis. 

Planas sušaldyti neišdegė

Dar pernai balandį ES asamblėja pareikalavo sukurti bendrą europinę energetinių išteklių atsargų strategiją bei sumažinti išorinę priklausomybę nuo energetinių išteklių importo ir jų kainų svyravimų.  

Gegužę priimtoje rezoliucijoje parlamentas akcentavo, kad privalu esmingai didinti investicijas į energetinę infrastruktūrą, nes tai galiausiai garantuos energetinį saugumą bei strateginę autonomiją.

Pernai spalį, reaguodamas į energetinių išteklių brangimą, Europos Parlamentas dar kartą reikalavo didinti investicijas į atsinaujinančius išteklius bei finansuoti energetinį efektyvumą garantuojančius projektus. 

Rusijos planas šią žiemą sušaldyti Europą mažinant energetinių išteklių, visų pirma gamtinių dujų, tiekimą bei manipuliuojant jų kainomis, neišdegė. 

Alternatyvūs dujų tiekimo maršrutai, viso žemyno pastangos taupyti energiją, šilta žiema bei dėl itin griežtų kovido apribojimų gerokai sumenkusi suskystintų dujų paklausa Kinijoje lėmė priešingą rezultatą: Europa ne tik išvengė pranašauto energijos išteklių trūkumo šaltuoju sezonu, bet ir dar labiau sumažino savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Priklausomybės mažinimas

2021 metais, iki karo Ukrainoje, Europos Sąjungos priklausomybė nuo rusiškų gamtinių dujų siekė 36 procentus. Įvertinus tai, kad Rusija tiekė 45 proc. Europos Sąjungai reikalingų anglių bei 25 proc. naftos, ji buvo didžiausias Europos Sąjungos energetinių išteklių tiekėjas. 

Šiuo metu padėtis iš esmės kitokia. Reaguodama į Rusijos karą Ukrainoje, Europos Sąjunga paskelbė embargo anglių importui, kuris galutinai įsigaliojo nuo 2022 metų rugpjūčio. Embargo rusiškai naftai paskelbtas pernai metų pabaigoje, o naftos produktų galutinai atsisakyta nuo 2023 metų vasario 5-osios.

Skelbiama, kad pagal paskutinius oficialius duomenis 2022 metų trečiąjį ketvirtį  Europos Sąjunga iš Rusijos importavo tik 13 proc. jai būtinos anglies, 14 proc. naftos ir 18 proc. dujų. Dabar skaičiai bus dar mažesni.

Kovodama su energetine krize pernai Europos Sąjunga ėmėsi įvairiausių priemonių. Buvo priimta virtinė naujų reglamentų, pateikti siūlymai veikiančioms energetinėms direktyvoms, diegiamos naujos tvarkos.  

Pastaruoju metu ypač svarbus priklausomybės nuo gamtinių dujų iš Rusijos mažinimas, kuris apima dvi svarbias dedamąsias. 

Pirmiausia diversifikuojami tiekimo maršrutai, paprasčiau kalbant, ieškoma naujų, daugiausia suskystintų gamtinių dujų, tiekėjų. Tuo pačiu metu įvairiomis priemonėmis garantuojamas energijos taupymas. 

Reikia dėkoti klimato kaitai

Reaguodama dar iki karo Ukrainoje prasidėjusią beprecedentę energijos išteklių kainų krizę ir besiruošdama šaltajam sezonui Europos Sąjunga 2022-2023 metų šildymo sezonui atliko namų darbus, žiemą pasitikdama beveik pilnomis gamtinių dujų saugyklomis. 

Dėl to net ir įpusėjus žiemai šių metų pradžioje Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos buvo užpildytos maždaug 85 proc. – gerokai viršijant jų užpildymo lygį tuo pačiu metu per pastaruosius penkerius metus. Net dabar, kai žiema jau baigėsi, gamtinių dujų Europos saugyklose turime dar gana daug. Šiuo metu saugyklos užpildytos 56 proc., kai pernai tuo pat metu – tik 26 procentais. 

Dujos saugyklose išsilaikė dėl šiltos žiemos, sumažėjusios paklausos ir masinio importo alternatyviais maršrutais.

Rusija Europoje tikėjosi šaltos žiemos, tačiau, visiškai atvirkščiai, visame žemyne buvo galima stebėti žiemoms įprastai nebūdingus šilumos rekordus. Taigi šiuo atveju gan paradoksaliai galima dėkoti klimato kaitai.

Neįprastai šilta žiema prisidėjo prie to, kad šildymui reikalingos energijos buvo suvartota ženkliai mažiau, o išteklių kainos smarkiai krito – gamtinių dujų kaina netgi smuko iki tokio lygio, kurį paskutinį kartą stebėjome dar gerokai iki karo Ukrainoje.

Sureagavo pakankamai lanksčiai

Be šiltos žiemos, valstybės narės taip pat buvo įsipareigojusios taupyti energiją, ir tai joms sekėsi labai gerai. Be to, priešingai nei prognozuota, energijos taupymas nesukėlė drastiškų neigiamų pasekmių Sąjungos pramonei ir ekonomikai.

Nepaisant taupymo, gamyba ir toliau augo, taip pat pavyko išvengti masinių gamyklų uždarymų ar drastiško produkcijos mažinimo. Taigi, panašu, kad tiek pramonė, tiek namų ūkiai į krizinę situaciją sureagavo pakankamai lanksčiai. 

Kalbant apie alternatyvius gamtinių dujų tiekimo maršrutus arba importo išskaidymą, svarbiausia dujų tiekėja vamzdynais buvo Norvegija, o suskystintų gamtinių dujų pavidalu daugiausia jų buvo importuojama iš JAV. 

Prasidėjus karui Ukrainoje Europa importavo rekordinius suskystintų gamtinių dujų kiekius. Vis dėlto ir čia esama iššūkių. Norėdama priimti išaugusias suskystintų dujų apimtis, Europos Sąjunga susiduria su reikiamos infrastruktūros stygiumi, tad jau statoma ir planuojama statyti dar daugiau  suskystintų gamtinių dujų terminalų.

Globalios rinkos pokyčių iššūkiai

Trumpai sakant, kol kas su energetikos krize Europos Sąjungai tvarkytis sekėsi išties neblogai. Labai tikėtina ir tai, kad beprotiškas gamtinių dujų kainų svyravimas, su kuriuo teko tvarkytis pernai, nebepasikartos. 

Šiuo metu Europa pereina į kokybiškai naują etapą, kai rusiškų dujų bus importuojama smarkiai mažiau, o ilgainiui ir visiškai atsisakyta. Taigi iškyla kitas sudėtingas uždavinys, kaip balansuoti tarp paklausos Europos Sąjungoje ir gamtinių dujų pasiūlos globalioje rinkoje.

Iki šiol rusiškos dujos į Europos Sąjungą didžiąja dalimi patekdavo vamzdynais. Dabar Sąjunga privalės pereiti prie tanklaiviais iš viso pasaulio atplukdomų suskystintų gamtinių dujų. Kita vertus, suskystintos gamtinės dujos paprastai yra brangesnės, o jų pasiūlą ir kainą lemia daug platesnės globalios rinkos pokyčiai.

Tai, kad Šiaurės Europa pradeda importuoti gerokai daugiau suskystintų gamtinių dujų, reiškia Europos energetikos gilesnę integraciją į pasaulinę dujų rinką. Tai galima vertinti teigiamai, mat dujų balanso sutrikimus Sąjungoje gali sušvelninti globali rinka, kuri atsvertų spaudimą Europos rinkai. 

Kita vertus, galima ir priešinga nepalanki situacija. Naujieji tiekimo šaltiniai reiškia, kad, jiems įsigalėjus, Europos dujų rinka labai priklausys nuo pasaulinės suskystintų gamtinių dujų rinkos pokyčių. Tarkime, papildoma paklausa Kinijoje arba tiekimo iš JAV sumažėjimas tikrai neigiamai paveiktų padėtį Europoje. 

Įpareigojimas užpildyti dujų saugyklas

Siekiant švelninti tokio pobūdžio įtampas dar šią vasarą numatyta paleisti Europos Sąjungos energetikos platformą, kurios tikslas yra koordinuoti Sąjungos suskystintų gamtinių dujų paklausą.

Taip turėtų būti padedama toms valstybėms narėms, kurios niekada anksčiau negalvojo apie tai, ką darytų, jeigu reikėtų pakeisti rusiškas dujas. Per šią bendrą platformą valstybės narės bus įpareigotos savo saugyklas užpildyti mažiausiai 15 procentų. 

Bendrai imant, valstybės iki ateinančios žiemos pradžios įpareigotos savo dujų saugyklas užpildyti 90 procentų. Tai reiškia, kad Europa pradeda mokytis iš savo klaidų ir supranta, kad nori nenori privalo būti kaip reikiant pasiruošus žiemai, įskaitant įvairiausias force majeure aplinkybes, tarp jų ir tokias tragiškas kaip karas.

Vis dėlto net jei Europai šiais metais pasiseks su gamtinių dujų pasiūla, t. y. jeigu jai pavyks išlaikyti rekordinį suskystintų gamtinių dujų importą ir žiemą pasitikti pilnomis dujų saugyklomis, teks reguliuoti ir paklausą. Vartotojai ir toliau bus įpareigojami mažinti energijos suvartojimą. 

Mažinti gamtinių dujų suvartojimą

Nors pernai priimtas į(si)pareigojimą valstybėms narėms 15 proc. sumažinti gamtinių dujų suvartojimą turėjo baigtis kovo pabaigoje, atsižvelgdama į naujas aplinkybes Europos Komisija pasiūlė jį pratęsti dar metams. 

Beje, nors šis į(si)pareigojimas buvo savanoriškas, nuo pernai rugpjūčio iki šių metų sausio Europos Sąjungos šalys jį netgi viršijo ir bendrą dujų suvartojimą sumažino net 19 procentų.

Galime sakyti, kad Europos pramonė ir šeimos pademonstravo, jog geba vartoti mažiau energijos. Maža to, toks mažėjimas neigiamai nepaveikė Europos ekonomikos. 

Kita vertus, iki šiol energijos paklausos sumažėjimą visų pirma lėmė aukštos kainos ir didelės sąskaitos. Dabar, kai energijos kainos Europoje mažėja, galimas perteklinis vartojimas, ypač jeigu vasara bus labai karšta. O jeigu taip atsitiktų, vėl kiltų nerimas, ar sukauptų dujų pakaks.

Platesnis tvariųjų išteklių vartojimas 

Kur išeitis? Matyt, garantuotą saugų energetinės rinkos veikimą gali nulemti tik platesnis tvariųjų atsinaujinančių išteklių vartojimas. 

Tarkime, bus įrengiama dar daugiau saulės elektrinių ar šilumos siurblių, o valstybės narės visomis įmanomomis priemonėms tai skatins.