MENIU

Komentarai (1) Be kategorijos

Demistifikuojame naują sąmokslo teoriją

Prezidentą vėl išdūrė jo patarėjai. 

Šiandien kalbėsiu apie naują sąmokslo teorijų raundą, kuris, atrodo, dar kartą paaštrins kultūrinius karus Lietuvoje. 

Viskas prasidėjo prieš porą savaičių, kai lapkričio 3 dieną Seimui svarstant Mokėjimų įstatymo pataisas kairysis ir tuo pačiu metu šeimos vertybių sargas vis dar socialdemokratas Gintautas Paluckas pasipiktino, kad priimamas įstatymas leis bankui lįsti į jo miegamąjį.

Politiškai seksualinės vizijos

Žmogus tikrai labai nervinosi. Jam buvo baisu, kad bankas sužinos, ką jis ten daro ir su kuo daro. Išsigando jis ir dėl to, kad, sužinojęs jo politines preferencijas, bankas jam gali nebeteikti paslaugų.

Galite paklausti, o koks šių politiškai seksualinių vizijų ryšys su bankų mokėjimo tvarka?  

Atsakau iš karto – jokio ryšio nėra. Akivaizdu, kad labai menkai suvokdamas, kaip veikia bankai, kaip vykdomi bankų pavedimai ir kas išties rašoma Seimui pateiktuose Mokėjimų įstatymo pakeitimų dokumentuose, G. Paluckas tik tuščioje vietoje pabandė iš naujo Lietuvoje įžiebti kultūrinius karus. 

Stebina, žinoma, kad agresyviu kairiuoju bandęs save pozicionuoti politikas imasi kraštutinių dešiniųjų retorikos. 

Kita vertus, kai neturi jokios rimtos politinės darbotvarkės, nelieka nieko kita kaip bandyti atkreipti dėmesį į save, kartojant raktinius žodžius, kurie verčia rinkėjus suklusti. Konkrečiu atveju retorika rėmėsi lova ir vizijomis apie veiksmus joje.  

Nors Seime svarstant įstatymą susilaikė ganėtinai daug Seimo narių, tuomet į atvirą kovą pakilo tik socialdemokratas. 

Lovų pasakos ir Kinija 

Puikus panašių manipuliacijų meistras Mindaugas Puidokas pabudo po savaitės ir graudžiai paprašė prezidentą įstatymo pataisas vetuoti. Jis kalbėjo jau ne apie lovas ir veiksmus joje, bet pranešė, kad įstatymui įsigaliojus bankai galės rinkti ir saugoti specialiųjų kategorijų duomenis.

Kaip ir socialdemokratas, įstatymo pakeitimų turinio jis nesuprato. Nesuvokė net to, kad tie bankai visada panašius duomenis gaudavo. Pabrėžiu, bankai jų nerinkdavo. Patys bankų klientai juos noriai bankams teikdavo vykdydami mokėjimus. 

Žibalo į ugnį papylė ir Nacionalinis transliuotojas bei LRT radijas, kurio apžvalgininkas žengė toliau ir visas tas lovų pasakas prilygino Kinijos socialinio kredito sistemai, kurios tikslas sekti ir politiškai vertinti  piliečių veiksmus.

Pataisų tas apžvalgininkas arba neskaitė arba nesuprato tekste nieko. 

Kai visokias nesąmones viešai dėsto visokios žuvys ir panašios rūtos, savo tinklais gaudančios naivias prastai išsilavinusias žuveles, tiesiog nebekreipi dėmesio.

Praras galimybę laisvai naudoti klientų duomenis

Vis dėlto lyg ir garbių žmonių kalbos gali suklaidinti ne vieną, tad pabandykime išnarplioti, apie ką iš tiesų kalba įstatymas.

Tiesa ta, kad įstatymui įsigaliojus Lietuvos bankai PRARAS galimybę laisvai naudoti klientų jų pačių valia pateikiamus asmeninius duomenis, tarp jų ir visus taip išgąsdinusius vadinamuosius specialiųjų kategorijų duomenis. 

Kas tie specialieji duomenys? Tai duomenys apie žmogaus sveikatą, politines pažiūras, išpažįstamą religiją, etninę priklausomybę ar, tarkime, seksualinę orientaciją. 

Dabar veikiantis Mokėjimų įstatymas nieko specialiai nekalba apie tokių duomenų apsaugą. Teoriškai šiuo metu bankai gali pasinaudoti kliento laisva valia pateikiama informacija, kurią galima priskirtų specialiesiems duomenims. 

Tarkime, bankas mato, kad klientas dažnai perveda lėšas medicinos įstaigai ar net pavedimo skiltyje paaiškina, kad apmoka už operaciją.

Taigi, bankas gali įtarti, jog žmogaus sveikata šlubuoja, ir gavęs jo paskolos ar draudimo prašymą vertinti jį kaip priklausantį padidintos rizikos grupei. Ir tai reiškia didesnes palūkanas arba brangesnį draudimą. 

Žinia apie ligą tapo vieša 

Norite labai asmeniško ir itin konkretaus pavyzdžio? 2019 metais per savo banką padariau pavedimą vienai mokslo įstaigai už brangų genetinį vėžio ląstelių tyrimą.

Tikrai netikiu, jog kažkas iš banko darbuotojų paskleidė žinią apie mano onkologinę ligą, bet ši žinia tapo vieša po keleto savaičių.

Žinau, kad pernai Lietuvos bankai šalies viduje atliko 738 mln. pavedimų, tad tikrai jiems labai sunku sekti, kas ką rašo mokėjimo paskirtyje, nors dėl pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos įstatymų panašią informaciją priversti stebėti. 

Beje, kai vėliau prašiau paskolos, sulaukiau klausimų, kurie aiškiai rodė, kad mano finansų istorija rimtai analizuota, tad ir žinia apie vėžį buvo žinoma.

Netikiu, kad bankas kažkaip mane dėl to skriaudė ir brangino paskolą, bet teoriškai jie turėjo tokią galimybę, mat mano mokėjimo pavedimai leido jiems matyti pluoštą mano duomenų, kurie gali būti priskirti specialiųjų kategorijai. 

Tarkime, jeigu bankai norėtų, tai tikrai sužinotų, kad niekada finansiškai nepalaikiau socialdemokratų ar kokių šeimos maršų.

Ironiškai galiu tik pridurti, kad bankas matė po pralaimėtos bylos šeimos maršų gynėjų man pervestus kompensacijos tūkstančius. Taigi, jis žino, kad anų pretenzijos man teismų neįtikino.

Draus galimybę teikti pirmenybę

Kitas pavyzdys. Remdamiesi kliento pavedimais, kurie skirti tai ar kitai politinei partijai ar judėjimui, dabar bankai teoriškai gali nustatyti ir politines žmogaus pažiūras. 

Priimdami sprendimus finansuoti kliento veiklą, jie teoriškai turi galimybę teikti pirmenybę tiems klientams, kurių pažiūros jiems atrodo solidesnės. 

Analogiškai ir dėl seksualinės orientacijos. Jeigu bankas mato, kad klientas dažnai daro pavedimus kokiai nors organizacijai, kuri viena ar kita forma remia LGBT bendruomenę, ar, priešingai, turi finansinių ryšių su kokios nors tradicinės laisvės ir šeimos institutais, jis gali daryti išvadas dėl asmens seksualinės orientacijos.

Ir, analogiškai kaip sveikatos ar politinių pažiūrų atveju, teikti pirmenybę tai ar kitai gyventojų grupei. 

Naujai priimtas įstatymas tokias praktikas UŽDRAUDŽIA. 

Priešingai, nei šaukia kritikai, naujasis įstatymas aiškiai pabrėžia, kad bankas kliento mokėjimų pavedimais sukauptą informaciją gali naudotis TIK mokėjimo pavedimui atlikti.

Jis negali jos naudoti jokiai kitai ūkinei ar socialiniai veiklai. Tokių patikslinimų reikia, nes, vykdydamas savo įsipareigojimus, bankas nori nenori apie savo klientus sužino daugybę įvairių perteklinių asmeninių duomenų. 

Bankų klientai išlošia dvigubai 

Panašios priežastys lėmė, kad Europos Sąjungai priėmus Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, buvo palikta išlyga įvairioms įstaigoms naudoti asmeninius duomenis, jei tik jos gali įrodyti, kad jie būtini kasdienėms operacijoms užtikrinti.

Taigi, nors reglamentas apibrėžė įvairias gaires, tačiau, siekiant dar griežčiau apsaugoti klientų duomenis, reikėjo įstatymiškai patikslinti technines detales ir kokybiškai pagerinti asmenų duomenų apsaugą. 

Kartoju. Bankai iki šiol galėjo pasinaudoti jiems per mokėjimo pavedimus ateinančia informacija. Naujosios įstatymo pataisos tokią banko veiklą uždraudžia. 

Maža to, nuo šiol toks draudimas galioja ir mokėjimų operatoriams, kurie neretai techniškai tarpininkauja mokėjimui judant iš banko galutiniam gavėjui. Iki šiol jų veikla šioje srityje nebuvo reglamentuota. 

Bendrai imant, bankų klientai pagal naująjį įstatymą išlošia dvigubai. 

Pirma, bankai sukauptų duomenų griežtai nebegali naudoti jokiam kitam tikslui, išskyrus lėšų pervedimą nurodytam gavėjui.

Kita vertus, kai naujasis įstatymas bus pasirašytas, bankų klientai įtarę, kad jų mokėjimo pavedimuose nurodytais duomenimis buvo pasinaudota kitam tikslui, gaus teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, kurios gins jų pilietines teises.

Gilinosi, bet nieko nesuprato 

Žvelgiant plačiau, visa ši klampi istorija kalba ne vien apie dalies žmonių aistrą visokioms sąmokslo teorijoms. Tikėdami nesąmonėmis, tokie žmonės visų pirma daro žalą patys sau. Blogiau tai, kad ir vėl išlenda kelios labai rimtos Lietuvos politinio proceso ydos. 

Didelė grupė Seimo narių, vedama krikščioniškų lenkų partijos atstovės, prašė prezidento vetuoti šį dokumentą. 

Šitą tekstą rašiau vakar ir tikėjausi, kad prezidento patarėjai sugeba suvokti tekstus ir nepadarys gėdos savo viršininkui, bet, kaip ir įprasta, ten, kur koks nors seksas – prezidentas nerimauja. 

Vis dėlto tai, kad nemaža grupė Seimo narių nesugeba suprasti už ką balsuoja ir ko nori, yra didelė bėda. 

Graudu, kai pats G. Paluckas viešai aiškina, kad „priėmimo stadijoje naivu tikėti, kad visi bus įsigilinę ar išgirs argumentus.“ Jo kalba rodo, kad jis nors lyg ir gilinosi, bet nesuprato nieko. 

Pasakysiu tai, ką mačiau būdama Seimo nare: didelė dalis Seimo narių tiesiog intelektualiai nepajėgūs suvokti, už ką ir kodėl balsuoja. Jie, kaip ir šiuo atveju, kalba nesąmones, nes tiki, o žiniasklaida jiems tai daryti leidžia, nes tingi arba nesugeba gilintis. 

Įtampos dėl nerišlių tekstų 

Ne kas kitas, o būtent mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomas nacionalinis transliuotojas neturi savo gretose žurnalistų, kurie gebėtų suvokti sudėtingesnius finansinius, biudžeto įstatymus ar analizuoti anapus panašių situacijų kylančius politinius karus. Tai neretai jau pasirodo kaip grėsmė nacionaliniam saugumui. 

Didelė problema yra ir įstatymų paketus lydintys aiškinamieji dokumentai. Jie klampūs, parašyti negyva biurokratine kalba ar profesiniu žargonu.

Akivaizdu, kad ir Seimo nariai, ir visuomenė tada netenka galimybės suprasti, kas ir kodėl vyksta.

Nyku skaityti ir nuolat kartojamą nesąmonę, kad įstatymo įgyvendinimas nieko nekainuos.

Nors jis gali išauginti lėšas, skiriamas asmens duomenų apsaugai, daug blogiau tai, kad nerišlūs tekstai gali sukelti rimtas įtampas visuomenėje. Pastarasis atvejis puiki to iliustracija. 

1 komentaras įraše Demistifikuojame naują sąmokslo teoriją

  1. Avatar Arnas parašė:

    Sveiki, kviečiame apsilankyti portale https://www.cbdjoy.lt/ , kur rasite natūralios kanapių produkcijos sveikatai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *