MENIU

Komentarai (4) Darbas Seime, Ekonominė mintis, Įžvalgos

Dar viena tyrimo komisija skaidrumo politikoje nesukurs

Tokios tyrimo komisijos neturi jokio gero vardo dar nuo tų laikų, kai tarpusavyje vieni kitus juodino socialdemokratai ir konservatoriai.

Seime esančios verslo grupės nori tirti kitas grupes – „Agrokoncernas“  nori tirti kitus koncernus. Veikiausiai komisijos iniciatoriai jau žino, ką tirs ir ką jie nori rasti, taigi čia stebime politinį teatrą. Dar blogiau yra tai, kad taip kuriami ne teisiniai, o politiniai faktai, tęsiamas valstybės „valdymas pažymomis“. Korupciją turi tirti ne Seimas ir ne tokio pobūdžio komisijos. Šiuo atveju dar viena komisija  yra bandymas su žemėmis sumaišyti tiek konservatorius, tiek ir visu kitus, kurie šiuo metu neįtinka valstiečiams bei Kirkilo partijai. Kartu viliamasi  panaudoti komisijos „radinius“ būsimoms rinkiminėms kovoms.

Jeigu korupcija slypėtų iš tiesų labai giliai, būtų atitinkamą medžiagą jau turinčių tarnybų – VSD ir STT. Jei šioms tarnyboms paviešinti svarbią medžiagą ar naudoti ją baudžiamajame kontekste rankos yra surištos, galima pakeisti įstatymus. Tarp kitko, iki šiol egzistavusių tyrimo komisijų pagrindu teisėkūra stebėtinai įstrigusi, nes komisijų „tyrimai“ jau seniai tapo savitiksle veikla.

Akivaizdu, kad daug dėmesio bus skiriama energetikos sektoriui. Ten yra problemų ir bėdų, tik vėlgi – sprendžiamos ne realios problemos, o kaupiamas bei perskirstomas politinis kapitalas. Ir tai yra viskas, ko siekiama. Aš tokiame šou dalyvauti nenoriu.

Manau, kad naujosios komisijos tikslas nėra sutramdyti stambaus verslo įtakos grupes. Veikiau bus siekiama tą patį įtakos lauką perdalinti kitiems žaidėjams.

Aš palaikau naujo modelio lobistinę veiklą reguliuojančius įstatymus. Jie išskaidrintų įstatymų leidybos procesą ir stabdytų grupes, kurios siekia daryti įtaką  politiniams sprendimams bei vykdo lobistinę veiklą prisidengę įvairių „asociacijų“ vardu. Gavau verksmingus visokiausių konfederacijų laiškus, kuriuose iš esmės rašoma apie tai, kad jie nenori būti liečiami, nenori deklaruoti savo interesų ir susitikimų. Tarkime, NVO sektorius, su kuriuo tenka susidurti įstatymų leidyboje, neturi jokių problemų su susitikimų deklaravimu. Tad jei dabartinių komisijų „komisarams“ norisi skaidrinti politinį procesą, siūlau palaikyti griežtą ir aiškų interesų, susitikimų bei poveikio deklaravimą. Tai neleistų žaisti slapčia.

Na ir galiausiai teisinės pasekmės: jų tokios komisijos praktiškai nesukuria. Nepaisant pilamo purvo, visi ir toliau sėkmingai išlieka pareigose, pozicijose bei postuose. Jokio rezultato. Skardžius liko. Bastys grįš.

4 komentarai įraše "Dar viena tyrimo komisija skaidrumo politikoje nesukurs"

  1. JOO parašė:

    Noriu pareikšįti savo nuomonę. Manau kad reikėtų vadovautis ne bandos, bet remtis sava pagrįsta argumentais nuomone. Nesu susijęs su jokiomis partijomis, bet tokias komisijas labai palaikau ir siūlyčiau padaryti nuolatines. Pirma politikų politinį elgesį Lietuvoje gali tirti ir vertinti ne bet kas, o rinkėjų išrinkti politikai. Turi būti panaikintas nebaudžiamumas, turi būti kontrolė ir atsakomybė, turi kažkas pasirausti jų slaptuose , visuomenei neprieinamuose dokumentuose. Teisėsaugos institucijos tyrimus atlieka tik esant skundui, ir ne bet kokiam o pagrįstam. O tam kad pagrįsti reikia turėti duomenų.Prokuroras sprendimą tyrimui daugumoje atvejų priima remiantis ne įstatymu bet savo nuomone kuri daugeliu atveju atspindi ne visuomenės bet tuometinės valdžios nuomonę. Kaip ir kitomis institucijomis teisėsauga negalima aklai pasitikėti.
    Nesiplečiant, agrokoncernas nėra politikai, tad negalima jų lyginti su politikais. Jie viso labo anksčiau vykdytos politikos pasekmė. Dar noriu pridurti, kad agrokoncerno turtai sukuti bene sąžiningiausiai Lietuvoje, nevagiant visiems Lietuvos ūkininkams skirtų paramų, kaip tai darė dauguma seimo ūkininkų, bet iš pigių trašų prekybos, o pigios trąšos ženklia dalimi prisidėjo prie visų Lietuvos ūkininkų gaunamų pajamų pagausėjimo.

  2. Mauras parašė:

    komisijai keliami klausimai aktualūs, bet jei komisijai vadovautų V.Bakas, pasitikėjimo būtų gerokai daugiau. Sutinku, kad rezultatų politizavimo rizika labai didelė. Labai pritariu dėl grupių lobistinės veiklos, čia tas pats kaip su partijų finansavimu – kol nenubrėši raudonos linijos, seni įpročiai valdys.

    Dėl “Šiuo atveju dar viena komisija yra bandymas su žemėmis sumaišyti tiek konservatorius, tiek ir visu kitus, kurie šiuo metu neįtinka valstiečiams bei Kirkilo partijai.” – norėtųsi platesnio paaiškinimo, kaip galima sumaišyti su žemėmis tuos, kurie viską darė skaidriai ir visuomenės labui? Žinoma, tyrimas bus selektyvus, o politikos virtuvė ne visada kvepia, bet jau uostėm, atsirinksim, o daugiau viešumo nepakenks.

    Dėl energetikos – man neakivaizdu, nes tai niekur aiškiai neminima. Leo LT ir VAE, taip pat SkGD ir šilumos ūkis teoriškai gali patekti, jei spectarnybose yra medžiagos. Jei ne – komisija manyčiau tiek tiesiog neapžios, taigi neperspektyvu užsiimti. Kad ten perskirstomas politinis kapitalas – vargu bau, nes žinant kiek LEN 2008 m. buvo sukaupusi nepaskirstyto pelno, ten buvo perskirstomas ir naudojamas (VAE) labai realus mūsų suneštas kapitalas.

  3. Joo parašė:

    Jeigu daugiau politikuos ta tema tai valio, rinkėjai daugiau sužinos ir turės aiškesnį pasirinkimą už ką balsuoti, kad nelipti ant to paties grėblio. Man irgi neaišku kodėl paimta milžiniška paskola net 6 kartus didesnėmis palūkanomis nei buvo siūloma.Juolab kad visi keliami reikalavimai buvo įvykdyti, sumažintos pensijos, nurėžti atlyginimai. Krizės metais nuskurdo visa Lietuva bet su ūkio ministru siejamas verslas kažkokiu būdu statėsi naujas parduotuves kuriose ir šiandien pirkėjų nelabai yra.

    • Mauras parašė:

      “Juolab kad visi keliami reikalavimai buvo įvykdyti, sumažintos pensijos, nurėžti atlyginimai.” – gal niekada neatėjo į galvą, bet mažinimo reikalavimai ir faktas matuojami %, taigi klausimas kiek kas reikalavo, ir kiek kas mažino. Pasistudijuokite kiek pensijos ir atlyginimai buvo rėžti LV ir kiek LT, gal prašviesės. Tik ar tai buvo lemiamas argumentas skolinantis rinkoje, lieka neaišku, agituojančių už skaidrumą ir prieš bebrus sprendimų priėmimo logika, labai tikėtina, liko nefiksuota. Bet gal (tik prielaida) tarnybų liko fiksuota kitus motyvus iliustruojanti informacija, tada aiškiau, kodėl taip nesinori to tyrimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *