MENIU

#išsaugokgalvą
Kategorija

3046

Kaip išlaikyti JAV dėmesį Lietuvai prekybos karų epochoje

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą

17 liepos, 2018

Kad ir kaip vertintum, kad ir kaip keistųsi taktikos ir strategijos, JAV Lietuvai yra būtinas saugumo skėtis.

Pernai Lietuvos eksportas į Jungtinės Amerikos Valstijas sudarė beveik 1,4 mlrd. Eurų, tuo tarpu importas buvo kone keturis kart mažesnis ir siekė 370 mln. eurų. JAV gamintojams Lietuva vis dar atrodo savotiškai menkas tolimas užutėkis.

Vis dėlto Lietuvai reikia to, ką JAV jau turi ir gali eksportuoti: dujų, konkrečiai suskystintų dujų. Savo ruožtu, mes Lietuvoje turime Suskystintųjų dujų terminalą. Kadangi jau jo projektavimo metu buvo aišku, kad tas terminalas ne tiek gamybinės infrastruktūros, kiek politinis energetinio saugumo įrankis, dabar pats metas šį įrankį tinkamai panaudoti.

Jei mes norime ilgalaikio saugaus ir nenutrūkstamo SGD dujų tiekimo, jei mes norime sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo rusiškų dujų, galų gale jei mes norime aiškesnių ir skaidresnių tiekimo sąlygų Lietuvos stambiesiems dujų vartotojams, kurie šiuo metu moka didžiąją dalį išlaikymo kainos, privalu padaryti strateginį sprendimą.

Lietuva galėtų ir turėtų aukščiausiu lygmeniu derėtis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kad JAV kompanija ar konsorciumas, kuri eksportuoja SGD, taptų strateginiu „Klaipėdos naftos“, valdančios Klaipėdos SGD terminalą, investuotoju.

Tokiu būdu JAV politinėje darbotvarkėje Lietuva atsidurs aukščiau: kiekvienas kubinis dujų metras, kurį gausime ne iš „Gazpromo“, o iš JAV kompanijų, lengviau atvers Lietuvai duris JAV Kongreso rūmuose, nesvarbu, kuri partija tuo metu bus valdžios olimpe. Lietuvos saugumas taps ir JAV ekonominių interesų saugumu.

Be abejonės, velnias visada slepiasi detalėse, būtina įvertinti šių procesų kainą. Tą kainą galima sužinoti, ir tikėtina, kad JAV gali pasiūlyti gerą sandėrį.

Be kita ko, tokia alternatyva turėtų dar vieną malonią išdavą: tamsios politinės jėgos, kurios nuolat pelnosi iš dujų tiekimo ir „Gazpromo“ pinigų, patirtų fiasko. Jų dienos būtų suskaičiuotos.

Tam tikra prasme, kalbėdamas apie „Nordstream 2“ projektą, JAV prezidentas tai pasakė grubiai, tiesmukai ir aiškiai. Manau, jog verta jo žodžius išgirsti.

Skaityti straipsnį

9910

Politinė retorika ir idioto sąvoka

#išsaugokgalvą

11 liepos, 2018

Šiandien gavau tokį laišką. Kadangi laiškas siųstas ne man asmeniškai, o Seimo narei (taigi, yra vieša pastaba politikui) viešinu ir laišką ir savo atsakymą. Laiško autorės kreipiasi į Etikos komisjos narius bei atskirus Seimo narius, jų tarpe ir mane.

Sveiki,
Elgesio kodeksas, pasirodo, akivaizdžiai pažeidžiamas vartojant žodį idiotas, bet ne žodžius politinis šizofrenikas.
Jums negėda vadintis Etikos ir procedūrų komisija?

Nuorodos: Bakas, Navickas, Maldeikiene.

Jūsų sprendimas dėl “idiotų”: “Komisija pripažino, jog žodis „idiotas“ visuomenėje suprantamas niekinamąja, žeminančia prasme, o tokie Seimo narės A. Maldeikienės pasisakymai yra laikomi neetiškais ir nepagarbiais.”
Bako padėjėjas kažkam parašė: “Laba diena, V. Bako vardu dėkoju už vertingą pastabą.” Jūsų išvada buvo tokia – to pakanka. Navickas niekada neatrašė.
Man labai įdomu, ar yra kažkoks bendras komisijos suvokimas apie tai, ką reiškia  netiesiogiai žeminti psichikos liga sergančius žmonės ir tiesiogiai kitus seimo narius? Kaip suprantu dėl žodžio idiotas toks sutarimas yra. 
Tokius “epitetus” yra vartoję ir kiti seimo nariai (dar gi žurnalistai, merai, t.y., problema platesnė), bet turbūt aktualūs terminai priklauso nuo skundo pareiškėjo politinio svorio? 
Pagarbiai,
aistė

Mano atsakymas laiško autorei ir Etikos ir procedūrų komisijos nariams.

Sveiki, Aiste,

Man išties absoliučiai tas pats, kaip mano politinę retoriką vadina žmonės, kurie neskiria etiketo ir etikos. Kalbu apie taip vadinamą Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir jos narius, kurių absoliutus negebėjimas suvokti tekstus ir politinę retoriką akivaizdžiai matomas iš tos Komisijos stenogramų. Tai yra intelektualiai neįgali kompanija.

Neįsižeiskite, gerbiami kolegos, jūs demaskuojate patys save: net jeigu tikite, kad visų lygis yra apytikriai toks, kaip daugumos jūsų, jūs tiesiog klystate. Žiauriai klystate. Nenorėkite, kad aš paskirčiau laiko tamstų kliedesiams gliaudyti: verks iš juoko pusė Lietuvos.

Jau nekalbu apie tai, kad tikrai netikiu, jog ponios Ritos Tamašunienės kompanija pajėgi suvokti, kad ir George Orwel tekstus, tarkime garsiąją jo esė „Politics and the English Language”, kur jis nagrinėja sąryšius tarp politinės ortodoksijos (mūsų atveju, tiesiog politinio aklumo ir primityvumo) ir kalbos bei vienos iš jos išvestinių darinių – politikos (kuri yra kalba apie viešuosius reikalus) – pažeminimo.

Bet kurį minimalų tikrą universitetinį išsilavinimą turinčiam (ne universitetiniam amatininkui, pabrėžiu, o turinčiam realų universitetinį išsilavinimą) žmogui žinoma žodžio idiotas etimologija ir jo taikymo ribos įvairiose kalbos erdvėse.

Istoriškai ši sąvoka atsirado dar Antikos laikais. Senovės Graikijoje ἰδιώτης reiškė žmogų, kuriam trūksta profesinių įgūdžių bei supratimo. Lotynų kalboje žodis idiota reiškęs „paprastas žmogus“ vėliau įgijo reikšmę „neišsilavinęs, nemąstantis, tamsus žmogus“. Taigi idiotas yra nemažos Seimo salės narių tiksliausias apibūdinimas: gal ir gerai gydo bei priiminėja gimdymus, apsėklina savo karves ar rausia miškus, bet apie politiką turi nulinį suvokimą.

Pavadindama p. A. Širinskiene arčiau idioto, o ne idiote, aš tiesiog pademonstravau, kad turiu vilties, jog ši ponia gal būt (gal būt) turi galimybių pradėti mąstyti. Kuo toliau, tuo labiau tokia galimybe vis mažiau tikiu. Kad ir kaip vertintum, tik absoliutus idiotas (politinės retorikos prasme, patikslinu) gali kliedėti, jog kas 20 metų žemę reikia kažkur (kur?) įsigyti ir iš naujo užpilti ja savo laukus ir slėnius. Bet ko gi nepadarai, trokšdamas pabučiuoti savo pono ranką, tuo pat metu šiuo veiksmu atšiauriai nuskriausdamas savo tautą, ar ne?

Pasitikrinkit Etikos komisijos nariai, kaip balsavote už tą įstatymą ir gerai pagalvokit, ar turite minimalaus mąstymo dovaną?

Žodis idiotas anglų ir prancūzų kalbose iki pat XIX amžiaus irgi reiškė neišsilavinusi, nemąstantį, tamsų žmogų. Kaip tam tikra protinės negalios forma šis žodis pradėtas vartoti tik XIX amžiaus antroje pusėje – – XX amžiaus pradžioje. Seimo salė nėra psichiatrijos ligoninė ir čia šis žodis reiškia tai, ką jis reiškia politinėje retorikoje.

Atsiprašau visų, kurie po sovietinės mokyklos daugiau knygų neskaitė: man jūsų gaila, bet niekuo padėti negaliu, nebent duoti pradines nuorodas, kas šio laiško pabaigoje ir padaryta.

Išsilavinimas ir gebėjimas suvokti sudėtingesnius tekstus bei analogijas, deja, nėra kiekvieno vidutinio proto ir ypač tingaus vidutinio proto dalykas.

Savo politinės retorikos ir toliau nederinsiu jokiomis nežinai kokios etikos ir kažkokių procedūrų komisijomis, kurioms taip patinka doublespeak reiškiniai, kurių jie net nesugeba išgliaudyti. 

Pagarbiai

Aušra Maldeikienė

P.S. pradžiamokslis apie idiotizmą gali būti kad ir čia . Apie politinį idiotizmą parašyti kalnai knygų. Tiesa, reikia mokėti skaityti.

Skaityti straipsnį

Aido Puklevičiaus klausimai apie Prezidento rinkimų kampanijos programą

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokeurą, #išsaugokgalvą

10 liepos, 2018

Pokalbis labai patiko. Klausimai buvo įdomūs, akivaizdu, jog pašnekovas puikiai geba rasti diskusinius taškus.

Dėkui jam.

Supermamyčių tikrai labai labai nemėgstu, maisto kokybė ligoninėse, kaip ir Garliavos tvoros, manęs niekada nejaudino, o Jakilaičio žurnalistu nelaikiau, nes jis tėra anų laikų “Tiesos” lygio žinovas. Apie tai ir kalbame.

Skaityti straipsnį

6420

2019 m. Prezidento rinkimų kampanija: Po tamsos ateina aušra

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokeurą, #išsaugokgalvą

25 birželio, 2018

2018 m. vasarą dr. Aušra Maldeikienė pradeda Prezidento rinkimų kampanijos turą per Lietuvą. Kviečiame į kampanijos renginius, kuriais siekiama grąžinti Lietuvai politines diskusijas.

Aušros Maldeikienės 2019 m. Prezidento rinkimų programos 95 tezės:

PO TAMSOS ATEINA AUŠRA 

1.    ATĖJO LAIKAS Į LIETUVĄ GRĄŽINTI POLITIKOS VIRŠENYBĘ.

2.    POLITIKA YRA MORALĖS DILEMŲ SPRENDIMŲ LAUKAS.

3.    POLITIKAI PRIVALO KABĖTI MORALĖS, O NE EKONOMIKOS KATEGORIJOMIS.

4.    VALSTYBĖS VADOVAS GERBDAMAS PILIEČIUS KALBA TIESĄ.

5.    LIETUVOS PROBLEMA NĖRA LAISVĖS PERTEKLIUS, O PRIEŠINGAI – LAISVĖS STYGIUS.

6.    VALSTYBĖS VADOVAS – ATVIRAS IR ARGUMENTUOJA SAVO SPRENDIMUS.

7.    UŽSTODAMAS SILPNESNIUOSIUS VALSTYBĖS VADOVAS SIEKIA SVEIKOS, SUBALANSUOTOS IR ĮTRAUKIOS VISUOMENĖS.

8.    VALSTYBĖS VADOVAS RAGINA ŽMONES NEBIJOTI GYVENTI: KALBĖTIS, JUNGTIS Į BENDRUOMENES, GINTI SAVO INTERESUS.

9.    LIETUVOS PILIEČIAI TURI BŪTI ĮGALINAMI GINTI SAVO ASMENINES, POLITINES, SOCIALINES IR EKONOMINES TEISES.

10. RESPUBLIKOS PAMATĄ SUDARO VALSTYBINIS ŠVIETIMAS, NEPRIKLAUSOMAS MOKSLAS IR ŽODŽIO LAISVĖ.

11. NEPRIKLAUSOMA ŽINIASKLAIDA – DEMOKRATINĖS VISUOMENĖS RAMSTIS.

12. TARPTAUTINĖS KULTŪRINĖS, POLITINĖS IR EKONOMINĖS INFORMACIJOS BADAS, ŽUDANTIS LIETUVĄ, TURI LIAUTIS.

13. UNIVERSITETAMS TURI BŪTI GRĄŽINTAS JŲ TRADICINIS VAIDMUO – NAUJOS TIKROVĖS KŪRIMAS.

14. LIETUVOS IŠLIKS, JEIGU JOJE BUS PLĖTOJAMA HUMANISTIKA LIETUVIŲ KALBA.

15. PREZIDENTAS VALSTYBĘ VALDO KARTU SU SEIMU.

16. VALSTYBĖS VADOVAS IŠKLAUSO IR KALBASI SU VISOMIS PARLAMENTINĖMIS PARTIJOMIS.

17. VALSTYBĖS VADOVAS SKATINA IDĖJINES DISKUSIJAS IR IDEOLOGIJOMIS GRĮSTAS POLITINES PARTIJAS.

18. VALSTYBĖS VADOVO METINIAI PRANEŠIMAI SIŪLO NAUJUS KELIUS LIETUVAI.

19. KINTANČIAME PASAULYJE LIETUVA PRIVALO RASTI SAVO VIETĄ.

20. ATSAKAS DEŠINIAJAM POPULIZMUI IR AUTORITARIZMUI YRA DAUGIAU DEMOKRATIJOS.

21. KRIZĖS AKIVAIZDOJE LIETUVA PALAIKO EUROPOS SĄJUNGOS REFORMAS.

22. BENDRYSTĖ SU KITOMIS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖMIS YRA MŪSŲ TAUTOS IŠLIKIMO GARANTAS.

23. LIETUVA TURI PERIMTI GERIAUSIAS KULTŪRINES IR SOCIALINES EUROPOS PATIRTIS.

24. LIETUVAI BŪTINA AKTYVIAU DALYVAUTI FORMUOJANT EUROPOS SĄJUNGOS DARBOTVARKĘ.

25. LIETUVOS DALIS EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETE TURI NUOLAT AUGTI.

26. LIETUVA IŠTIKIMA ĮSTATYMO VIRŠENYBEI IR ŽMOGAUS TEISĖMS.

27. LIETUVA TURI BŪTI LANKSTI IR PRAGMATIŠKA SANTYKIUOSE SU KITOMIS EUROPOS SĄJUNGOS NARĖMIS.

28. EUROPOS SĄJUNGOS PLĖTRA PO VAKARŲ BALKANŲ ĮTRAUKIMO TURI BŪTI ĮŠALDYTA.

29. PREZIDENTAS GINA LIETUVOS PILIEČIUS VISAME PASAULYJE.

30. LIETUVOS PILIEČIAI JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE NEBUS PALIKTI LIKIMO VALIAI.

31. LIETUVA REMIA IR REMS EUROPOS BENDROS ENERGENTINĖS SĄJUNGOS IDĖJĄ.

32. LIETUVA REMIA BENDRO EUROPOS SOCIALINIŲ TEISIŲ RAMSČIO KŪRIMĄ.

33. LIETUVA PRISIDEDA PRIE EUROPOS SĄJUNGOS KOVOS PRIEŠ SOCIALINĮ DEMPINGĄ.

34. EUROPOS SĄJUNGOS BENDROJI ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA PRIVALO UŽTIKRINTI TVARŲ ŽEMĖS ŪKIO VYSTYMĄSI.

35. LIETUVAI BŪTINAS DIDESNIS SOLIDARUMAS SU PABĖGĖLIŲ KRIZES PATIRIANČIOMIS EUROPOS SĄJUNGININKĖMIS.

36. EUROPAI GYVYBIŠKAI BŪTINA PALAIKYTI KONFLIKTŲ SIAUBIAMŲ KAIMYNIŲ TVARIĄ PLĖTRĄ.

37. LIETUVA VISOMIS IŠGALĖMIS PALAIKO EUROPOS SĄJUNGOS TĘSTINUMĄ, BET PRIVALO TURĖTI ALTERNATYVŲ PLANĄ, JEIGU EUROPA NUSPRĘSTŲ „IŠSIVAIKŠČIOTI“.

38. LIETUVA PRIVALO TURĖTI ALTERNATYVŲ PLANĄ KYLANČIO GLOBALAUS PROTEKCIONIZMO AKIVAIZDOJE.

39. LIETUVA PALAIKO LAISVOS PREKYBOS PRINCIPĄ.

40. LIETUVA ŠIMTMEČIUS TURĖJO YPATINGUS SANTYKIUS SU LENKIJA IR JŲ TĘSTINUMAS SAUGUMO IR EKONOMIKOS SRITYSE IŠLIEKA PRIORITETU.

41. JAV BUVO, YRA IR IŠLIKS PAGRINDINIS LIETUVOS SAUGUMO GARANTAS.

42. LIETUVA TURI BŪTI AKTUALIZUOTA JAV POLITINĖJE DARBOTVARKĖJE.

43. LIETUVAI BŪTINAS ATVIRUMAS JAV KULTŪRAI IR MOKSLUI.

44. LIETUVOS POLITINIAI SANTYKIAI SU RUSIJA TURI BŪTI EUROPOS SĄJUNGOS UŽSIENIO POLITIKOS DALIS.

45. ŽMOGAUS TEISIŲ MATMUO TURI ATSISPINDĖTI LIETUVOS SANTYKIUOSE SU RUSIJA.

46. Į CIVILIZUOTŲ ŠALIŲ TARPĄ RUSIJA GALI SUGRĮŽTI TIK SUGRĄŽINUSI NETEISĖTAI OKUPUOTAS IR ANEKSUOTAS SVETIMŲ VALSTYBIŲ TERITORIJAS.

47. LIETUVA TURI SUPRASTI, KAD EKONOMINIAI SANTYKIAI SU RUSIJA YRA RIZIKINI DĖL ŠIOS ŠALIES IŠSKIRTINIO EKONOMIKOS NEAPIBRĖŽTUMO.

48. PREZIDENTAS REMIA KALININGRADO SRITIES DEMILITARIZACIJOS INICIATYVAS.

49. LIETUVA PALAIKO PILIETINĖS VISUOMENĖS PLĖTRĄ RUSIJOJE.

50. LABIAU SAVARANKIŠKOS CENTRINĖS AZIJOS VALSTYBĖS ATITINKA LIETUVOS INTERESUS.

51. LIETUVA NEBEGALI NUOLAIDŽIAUTI AUTORITARINIAM BALTARUSIJOS REŽIMU.

52. LIETUVAI NAUDINGA PLĖTOTI JAU SUSIFORMAVUSIUS GLAUDŽIUS RYŠIUS SU UKRAINA.

53. TURKIJOS STOJIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ KLAUSIMAS ŠIUO METU NEGALI BŪTI SVARSTOMAS.

54. ABIPUSIAI NAUDINGI SANTYKIAI SU KINIJA TURI BŪTI PLĖTOJAMI NEPAMIRŠTANT DEMOKRATIJOS IR ŽMOGAUS TEISIŲ KLAUSIMŲ.

55. KINIJOS PASTANGOS PRIRIŠTI EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBES PRIE SAVO RINKŲ TURI BŪTI VERTINAMOS KRITIŠKAI.

56. ĮTAMPOS PIETŲ KINIJOS JŪROJE BEI KORĖJOS PUSIASALYJE TURI BŪTI VERTINAMOS RIMTAI.

57. VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO BIUDŽETAS TURI BŪTI NAUDOJAMAS KRYPTINGAI.

58. ŠALIES SAUGUMAS YRA KOMPLEKSINIS REIŠKINYS – NUO KOKYBIŠKAI APGINKLUOTŲ PROFESIONALIŲ KARIŲ IKI KRITIŠKAI MĄSTANČIOS TAUTOS.

59. PENKTASIS NATO SUTARTIES STRAIPSNIS YRA IR IŠLIKS VAKARŲ DEMOKRATIJŲ SAUGUMO GARANTAS

60. LIETUVA ATSAKINGAI LAIKYSIS SAVO ĮSIPAREIGOJIMŲ NATO SKIRTI GYNYBAI 2 PROC. BVP.

61. JEI AUGA GYNYBOS BIUDŽETAS PROPORCINGAI TURI DIDĖTI JO DALIS MOKSLINIAMS TYRIMAMS .

62. KOL BENT VIENA EUROPOS SĄJUNGOS NARĖ PATIRIA GRĖSMES, TOL BENDROJI SĄJUNGOS ERDVĖ NĖRA NEI VIENINGA, NEI LAISVA.

63. LIETUVA REMS EUROPOS GYNYBOS FONDO KŪRIMĄ.

64. LIETUVA REMS EUROPOS SĄJUNGOS LYGMENS NUOLATINIO STRUKTŪRIZUOTO BENDRADARBIAVIMO GYNYBOS SRITYJE INICIATYVAS (PESCO).

65. LIETUVA PASIRENGS GALIMOMS ATEITIES KONFRONTACIJOMS KIBERERDVĖJE.

66. TVYRANT GLOBALIAM NEAPIBRĖŽTUMUI LIETUVA TURI PASIRENGTI GALIMAI TERORIZMO GRĖSMEI.

67. PRIVALU AKTYVIAI FORMUOTI DARBOTVARKĘ IR SUSITARIMUS DĖL BENDRŲ GYNYBOS IR SIENŲ APSAUGOS PROGRAMŲ.

68. KAI KURIUOS GYNYBINIUS PIRKIMUS LIETUVA GALI ATLIKTI BENDRADARBIAUDAMA SU SĄJUNGININKĖMIS.

69. BŪTINA UŽTIKRINTI SOCIALINES KARIŲ PROFESIONALŲ IR SAVANORIŲ GARANTIJAS.

70. IKI 2024 METŲ PRIVALU PADVIGUBINTI KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGŲ (KASP) DYDĮ.

71. LIETUVOS MOBILIZACINĖ SISTEMA PRIVALO BŪTI IŠ ESMĖS SUSTIPRINTA.

72. CIVILINĖS SAUGOS SISTEMA PRIVALO BŪTI SUVOKIAMA, KAIP INTEGRALI KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS DALIS.

73. LAISVĖS STYGIAUS SPRENDINYS — ĮTRAUKI VISUOMENĖ, KURI VIENINTELĖ GARANTUOJA DIDESNES PAJAMAS, SOCIALINĮ MOBILUMĄ, PAGARBĄ ŽMOGAUS AUTONOMIJAI.

74. ĮTRAUKIOS VISUOMENĖS DRAUDIMAS SUKURTI NEĮMANOMA.

75. BŪTINA UŽKIRSTI KELIĄ KLERIKALIZMUI LIETUVOJE.

76. AUGANTI PAJAMŲ, TURTINĖ IR GALIMYBIŲ NELYGYBĖ TAPO DIDŽIAUSIA GRĖSMĖ LIETUVOS ATEIČIAI.

77. VALSTYBĖ PRIVALO PADĖTI ŠEIMAI GERBDAMA JOS NARIŲ PASIRINKIMUS.

78. VISUOMENĖ IR VALSTYBĖ PRIVALO GINTI VAIKUS, GARANTUODAMA JIEMS KOKYBIŠKĄ IŠSILAVINIMĄ IR PARAMĄ SUDĖTINGOSE SITUACIJOSE.

79. VALSTYBĖ TURI GARANTUOTI, JOG SENJORAI GAUTŲ VISAPUSĘ PARAMĄ, YPAČ PSICHOLOGINĘ.

80. LIETUVOS NEĮGALIEJI PRIVALO BŪTI GRĄŽINTI Į VISUOMENĖS GYVENIMĄ IR AKTYVIĄ DARBO RINKĄ.

81. TOS PAČIOS LYTIES ASMENYS, KURIE LAIKO SAVE ŠEIMA, IRGI YRA ŠEIMA.

82. NEPALAIKAU ABORTŲ DRAUDIMO.

83. ŽMONĖS, KURIE DĖL APLINKOS SPAUDIMO AR SAVO PAČIŲ NEATSAKINGO ELGESIO PATENKA Į BLOGIO SPĄSTUS, TURI GAUTI TINKAMĄ PARAMĄ BEI PSICHOLOGINĘ PAGALBĄ.

84. LIETUVOS SOCIALINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI NEPADENGIAMI EKONOMINĖMIS GALIMYBĖMIS JŲ ĮGYVENDINTI, IR TAI NELEIDŽIA PLĖTOTIS ĮTRAUKIAI VISUOMENEI.

85. PRODUKTYVUMAS YRA VISOS VISUOMENĖS IR JOS INSTITUTŲ SĄVEIKOS REZULTATAS.

86. LIETUVOJE KLAIDINGAI MENKINAMAS VIEŠOJO SEKTORIAUS VAIDMUO.

87. PER VALSTYBĖS BIUDŽETĄ TURI BŪTI PERSKIRSTOMA DIDESNĖ PAJAMŲ DALIS, O VIRŠUTINIS VISUOMENĖS SLUOKSNIS IR STAMBUS VERSLAS TURI PROPORCINGIAU PRISIDĖTI PRIE VISUOMENĖS GEROVĖS.

88. LIETUVA PRIVALO NEATIDĖLIODAMA ĮSIVESTI ADEKVAČIĄ PROGRESINIŲ MOKESČIŲ SISTEMĄ.

89. LIETUVA PRIVALO ATSISAKYTI NEPAGRĮSTŲ MOKESTINIŲ LENGVATŲ MAITINANČIŲ NEPRODUKTYVŲ VERSLĄ IR KORUPCIJĄ.

90. BŪTINA REFORMUOTI LIETUVOS SOCIALINIO DRAUDIMO SISTEMĄ IR SUBALANSUOTI ĮMOKAS IR IŠMOKAS.

91. PREZIDENTAS SKATINS VEIKSMINGESNĮ PROFESINIŲ SĄJUNGŲ VAIDMENĮ STIPRINANT DARBUOTOJŲ DERYBINES GALIAS.

92. DARBO RINKOS LANKSTUMO NUOSTATAS PRIVALO ATSVERTI DIDESNĖS DIRBANČIŲJŲ SAUGUMO GARANTIJOS.

93. DARBO MIGRACIJA TURI BŪTI SKAIDRI IR KONTROLIUOJAMA.

94. SLINKTIS PASLAUGŲ EKONOMIKOS LINK PRIVALO BŪTI SKATINAMA VISOMIS VALSTYBEI PRIEINAMOMIS PRIEMONĖMIS.

95. PARAMOS ŽEMĖS ŪKIUI SISTEMA TURI BŪTI NUKREIPTA Į SMULKIUS IR ŠEIMOS ŪKIUS.

Norite pakviesti Aušrą Maldeikienę į savo miestą, bendruomenę ar savo organizuojamą diskusiją? Rašykite mums el. paštu info@maldeikiene.lt arba susisiekite su rinkimų štabo vadove Alvyda Eigminiene telefonu +37061112002.

Kviečiame prisijungti, savanoriauti, veikti kartu su mumis ir padėti iš esmės reformuoti mūsų valstybę!

Užsiregistruoti savanoriu galite naudodami šią formą.

Daugiau informacijos — kampanijos interneto svetainėje www.ausra2019.lt.

Nuolatos atnaujinamas renginių sąrašas:
Birželio 25 d. 10:00. Vilnius, „Galerija555“, T. Ševčenkos g. 16. Aušros Maldeikienės 2019 m. Prezidento rinkimų programos pristatymas.
Birželio 25 d. 16:00. Kaunas, Jaunųjų Gydytojų Asociacijos Biuras (LSMUL KK Paslaugų centras, priešais valgyklą), Eivenių g. 2. Susitikimas su Medikų sąjūdžio atstovais „Auk plačiau“.
Birželio 25 d. 18:00. Kaunas, Kauno apskrities viešoji biblioteka, 322 auditorija, Radastų g. 2. Susitikimas su Mokytojų sąjūdžio iniciatyvine grupe. Tema: „Ar “Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.” yra tik lozungas, o gal pasiekiama realybė? Renginio Facebook nuoroda:.
Birželio 27 d. 17:00. Vilnius, Vilniaus centrinė biblioteka, Žirmūnų g. 6, Konferencijų salė 3 a, Žirmūnų g. 6, Konferencijų salėje 3 a. Susitikimas su Aušra Maldeikiene ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos asmens duomenų apsaugos pareigūnu Aurimu Gadeikiu. Tema: Asmens duomenų apsauga švietimo srityje.
Liepos 7 d. 17.30. Vazgaikiemis, Prienų rajonas, „Harmony park“.Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas, „Pokalbiai be politikos“. Pokalbį ves Justinas Jankevičius.
Liepos 11 d. 13:30. Švenčionys, Švenčionių biblioteka, Vilniaus g. 2. Tema: Kodėl mus taip gąsdina augančios kainos?
Liepos 11 d. 17:00. Utena, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, Maironio g. 12. Tema: Kodėl taip ilgai laukiame gydytojo pagalbos?
Liepos 16 d. 14:00. Pasvalys, Mariaus Katiliškio viešosios biblioteka, Vytauto Didžiojo a. 7. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti?.
Liepos 16 d. 18:00. Šiauliai, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Aušros al. 62. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti. Renginio Facebook nuoroda.
Liepos 18 d. 14:00. Žiežmariai, Žiežmarių kultūros centras, Žaslių g. 6. Tema: Ar kas nors pasikeis, pakeitus mokesčių sistemą?
Liepos 18 d. 18:00. Vievis, Vievio kultūros centras, Bažnyčios g. 4. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti?
Liepos 19 d. 17:00. Palanga, Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, Vytauto g. 61. Tema:  Kodėl mus taip gąsdina augančios kainos?
Liepos 25 d. 17:00. Šilutė, Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, Tilžės g. 10. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti?
Liepos 26 d. 17:00. Joniškis, Joniškio rajono savivaldybės J. Avyžiaus viešoji biblioteka, Vilniaus g. 3.  Tema: Kiek Lietuvoje reikia pinigų, kad galėtum gyventi oriai?
Liepos 27 d. 17:00. Birštonas, Birštono viešoji biblioteka, S. Dariaus ir S. Girėno g. 12. Tema: Kodėl mus taip gąsdina augančios kainos?
Rugpjūčio 13 d. 14:00. Prienai, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka. Kauno g. 2A. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti?.
Rugpjūčio 20 d. 18:00. Panevėžys, Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Beržų g. 50. Tema: Kodėl mums taip nepatinka Seimas ir partijos?
Rugpjūčio 24 d. 16:00. Naujoji Akmenė, Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, V. Kudirkos g. 9. Tema: Kodėl taip ilgai laukiame gydytojo pagalbos?
Rugpjūčio 27 d. 18:00. Elektrėnai, Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka, Draugystės g. 2. Tema: Kodėl mus taip gąsdina augančios kainos?

Skaityti straipsnį

3773

Back in the U.S.S.R ?

#išsaugokgalvą

18 gegužės, 2018

#BackintheUSSR #1937

Mane jau tikrai užkniso, kad saugumo tarnybos kuria politinę darbotvarkę. Kaip kokioje SSRS.

Kreipiuosi į tuos, kuriuos vis dar gerbiu… Stabdykime kgbistio mentaliteto pagimdytą VSD siautėjimą.

Visa šita nesibaigianti pletkų drama, kuriai diriguoja VSD ir, gal būt, prezidentūra yra apgailėtinas politikos nebuvimo Lietuvoje rezultatas.

Kai neturi smegenų suformuluoti jokios originalesnės idėjos, o PR berniukų ir mergaičių šūkiai apie algą, kuri bus padidinta tiek, kiek per metus išleidi pietums (taip tikrai toks šūkis buvo tarp LLS “minčių”) formuoja “politinę” dienotvarkę. Tad belieka verkti Delfi TV, kaip šiandien darė Remigijus Šimašius ir Aušrinė Armonaitė. Šiaip tai naivumas ir stumdymasis tarpusavyje nėra politika. Kaip žmonės, kurie deklaruoja esantis liberalai, turėjote pasakyti, kad Lietuva negali būti valdoma kgb metodais mėtant kompromatus, kurie neaišku, kaip sukurpti. VSD darbas nėra sekti žurnalistus ir politikus ir tada, kai kažkam prireikia, mėtyti teisiškai neįvertinas pažymas.

Jūs prieš teisinę valstybę, liberalai? Ne tai baisu, kad jūsų tarpe buvo tokių, kurie bendravo su verslininkais, kiek tai, kad jūs nesuvokiate politinės sąrangos struktūros ir prioritetų. Ir neskaitote Konstitucijos. Gėda.

Gėda ir už Gintautui Paluckui, kuris džiaugiasi ne naujomis idėjomis, adekvačia, o ne be mokslinio pagrindo sukurpta mokesčių sistemos kritika, o tuo, kad esą jo atskilusi dalis švaresnė, nei likusi (kaip prastoje eilinių pikulių santykių dramoje). Visi turite tą pačią istoriją ir ji grįsta melu jau vien todėl, kad jums vadovavo toks Algirdas Butkevičius suklastojęs net savo disertaciją ir menininkų kalnelyje palaidojęs savo alkoholio aptemdytą avarijoje žuvusį sūnų.

Gėda už konservatorių jaunimą (visokia dagių šušera jau ir šiaip patikėti neįmanoma – spardys kiekvieną kenčiantį žmogų, jei tik tas yra moteris). Bet kur jaunimas, kodėl nestabdote kgbistinio VSD siautėjimo? Džiaugiatės, kad kol kas puola ne jus? Tik tiek esate verti Gabrieliau Landsbergi? Ką ta Tavo ranka ant širdies reiškia? Meilę sau, ar beapeliacišką pagarbą savo Tėvynei ir jos Konstitucijai?

Tikslas NIEKADA nepateisina priemonių, nes taip gimsta stalinizmas ir hitlerizmas. NIEKADA. Priemonės galiausia suformuoja rezultatą. Dabar brėžiama šantažu, melu ir oponentu juodinimu formuojama Lietuva. Lietuva be minčių, bet Lietuva sukurpta iš juodo šantažo ir visokių kubilienių įsivaizdavimo, kad jau jų statusas leidžia joms menkinti eilinius šios šalies žmones. Ta atskirties, ponų ir vergų Lietuva turi būti naikinama, o dabar visokios VSD tą atskirties Lietuvą tik dar labiau stiprina. O jūs, jauni, atrodytų protingi ir išsilavinę, tylite?

Kaip šlykščiai visi išsižadate Tomo Dapkaus, į kurio laidas jums visiems buvo garbė patekti. Nebuvau kokia Tomo draugė, bet kelis kart jis mane kvietė ir tai buvo vieni adekvatesnių pokalbių su šiaip jau tikrai silpnoka žurnalistų bendruomene. Toje vargo vakarienėje jo klausimai turėjo bent jau loginį pagrindą. Ir toliau bendrausiu, nes nesu valdoma jokių VSD pažymų.

Apie kiekvieną galima prirašyti niekų, kai šalis neturi žurnalistų, kurie tikrintų, kokiuose kabinetuose gimta visos tos rašlaivos ir kodėl jos gimsta. Jaunieji žurnalistai, pakilkit ant kojų, nebeklūpėkit. Turėkit ambicijų – ieškokit tiesos, o ne numestų popierių, kurių vertė teisiškai nulinė.

Kviečiu savo tautą užsiimti politika. Kviečių prisiminti, jog politika yra didžiųjų sutarimų erdvė ir mąstymo laukas ir jai negali diriguoti policinio mąstymo pašlemėkai ir žmonės, kurių kinkos dreba laukiant naujos melo, purvo ir demagogijos porcijos.

Mieli jaunieji mano tautos žmonės, pasiųskit jūs toli toli baimę ir visokius kgb metodais valdomus pasaulius.

Skaityti straipsnį

4341

Ar politikai gali bendrauti su verslininkais?

#išsaugokgalvą

8 gegužės, 2018

Šios dienos LRT laidos “LRT aktualijų studija” įrašą rasite čia.

Perklauskime kitaip: ar verslininkai yra rinkėjai ir ar jie yra ypatingo dėmesio reikalaujantys rinkėjai? Performulavus klausimą, kyla kitokios problemos, tarkime, o kaip bendrai verslininkai bendrauja su politikais? Kokios tokių susitikimų pasekmės? Kaip tai turi būti viešinama? Kaip atskleidžiami interesai? Ar sutampa verslininkų interesai?

Labai trumpas mano atsakymas: atskiras verslo subjektas su Seimo nariu gali susitikti tik išimtinu atveju. Manau, jog Seimo narys PRIVALO bendrauti su asocijuotomis verslo struktūromis, kurių sprendimai paprastai yra labiau pasverti, racionalūs, apgalvoti, geriau surašyti. Nieko keista, nes jie specializuojasi sprendžiant jiems svarbius klausimus. Visoms pusėms geriau kai interesų grupės pradeda burtis. Tada tie interesai ne tik geriau išgirstami, bet ir interesų grupės viduje jie yra moderuojami, keičiami, racionalizuojami ir geriau paaiškinama visuomenei, ko siekiama. Vertindama teisėkūros procesus šitą dalį dažnai praleidžia, įsivaizduojant politiką kaip įrankį, kuris visuomenei gali ką nors primesti.

Ši tiesa tinka ir profesinių sąjungų susivienijimams, ir skėtinėms nevyriausybinėms organizacijoms ar skirtingus verslo interesus atstovaujančioms asociacijoms. Tokie junginiai veikia geriau ir efektyviau, o politikui paprasčiau kalbėtis su grupe žmonių, kurie aiškiai dėsto klausimus ir problemas.

Tad jei norite geriau atstovaujamų interesų organizuokitės, grupuokitės, junkitės. Tokiu būdu jos gali pradėti kalbyti taisyklių, o ne partikuliarinių interesų kalba. Čia pagrindinė mintis.

Yra dar viena grupė žmonių, kuriuos labai palaikau – registruoti lobistai.

Apie lobizmą, politikų santykius su verslu ir kalbama šioje laidoje.

Nuo pat išrinkimo į Vilniaus miesto tarybą 2015 metais aš pradėjau viešai, savo internetiniame puslapyje www.maldeikiene.lt registruoti visus susitikimus, jų datas, temas, kieno iniciatyvas buvo susitikta ir kitas mano nuomone svarbias detales.

Mano patirtis rodo, kad, pirma, tai jog viešai skelbiu asmenis, kurie ateina intereso vedini, mane saugo nuo žmonių su neaiškiais interesais. Antra, kad lobistų Lietuvoje yra labai nedaug ir bent jau Seime jie nėra labai aktyvūs. Trečia, nors teoriškai Seimas yra pagrindinė įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, dauguma lobistų puikiai suvokia, kad daug prasmingiau vaikščioti po ministerijų, kur ruošiama dauguma įstatymų projektų, koridorius. Ir tai logiška: kam vargti viešai, kai gali susitarti su keliais
biurokratais ir viskas bus OK.

Bendrai imant, su verslininkais, jų asociacijomis ir lobistais būtina bendrauti, kaip ir su bet kuria kita interesų grupe, vien tam, kad prieš priimant sprendimą būtų išgirstos visos pusės. Žinoma, tokie susitikimai turi būti viešinami.

Skaityti straipsnį

Shame on you, Grybauskaite

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą

3 gegužės, 2018

Vadinamasis Grybauskaitės – Masiulio skandalas (toliau „laiškų skandalas“) turi vieną – žodžio laisvės – dimensiją, kurią būtina suvokti labai giliai ir visapusiškai išnagrinėti.

Tai, ką savo laiške apie žurnalistą Tomą Dapkų kalba Prezidentė, yra vienas tragiškiausių Lietuvos tikrovės pavidalų. Trumpoje žinutėje aukščiausią postą šalyje užimanti persona pamina demokratijos pamatą – laisvą viešų klausimų svarstymą –  ir taip parodo, jog arba apskritai nesupranta, koks gėris yra demokratija, arba  veidmainiškai viena kalba viešai, o kita mąsto ir daro „privačiai“.

Dabar bandoma įrodyti, kad laiškai buvę „privatūs“, tad net jų paviešinimas esą kažkokiu tai būdu paneigia jų turinį. Melas aiškinti, kad šalies prezidentės laiškas aukštam politikui apie žurnalistą dėl to žurnalisto viešų kalbų apie viešus reikalus (o šalies prokuroro skyrimas yra neabejotinai viešas reikalas) yra „privatus“ dalykas.

Nieko tame susirašinėjime nėra privataus, ir kokios bebūtų laiško paviešinimo aplinkybės, jo esmė nekinta: Lietuva turi prezidentę, kuri absoliučiai nesuvokia žodžio laisvės reikšmės ir visiškai negerbia Lietuvos Konstitucijos.

Esu dažnokai kaltinama, kad „nemyliu“ žurnalistų ir labai dažnai apie juos viešai kalbu itin aštriai. Tai komentare Facebook‘e man „laiškų skandalo“ kontekste net leido sau priminti Gabrielius Landsbergis. (daugiau…)

Skaityti straipsnį

2446

Kur nueini, jei nemąstai apie kelionės tikslą

#išsaugokgalvą

24 balandžio, 2018

Tiems, kurie dar prisimena tuos laikus, kai privalėjo konspektuoti TSKP suvažiavimų medžiagas, Vyriausybės ataskaitų skaitymas gali būti labai įdomi patirtis, nukelianti į anuos statomo komunizmo laikus. Tiek pat optimizmo, tiek pat gražių pažadų, jokių problemų.
——————————————————————————————————————

Esu matyt gan retas žmogus, kuris kasmet labai susidomėjęs perskaito Vyriausybės veiklos ataskaitas. Ne išimtis buvo ir šių metu gan storas 186 puslapių dokumentas, kurį gan nuosekliai perskaičiau du kartus.

Pirmas ir esminis klausimas, kuris turėtų kilti kiekvieno juos skaitančio galvoje, kokia tokių ataskaitų prasmė?

Pats žodis atskaita kreipia mus dviejų dalykų link: pirma, ataskaita – tai kažkoks dokumentas, kai žodžiu ar raštu pasakojama, kas nuveikta. Kita vertus, ataskaita gali būti suprantama ir gerokai rimčiau, kaip apžvalga apie tam tikrą dalykų padėtį.

Skaitant šiandien svarstomą Lietuvos Vyriausybės praėjusių metų ataskaitą, aiškiai matai, kad čia tiesiog daugybė žmonių iš įvairių ministerijų sudėjo viską, ką darė arba net ką ketino daryti. Mintys kartojasi, nuoseklumas pabėga, randi tiesiog komiškų dalykų. Tarkime, 19 ataskaitos puslapyje randi, jog Vilniaus mieste pernai įrengtos 3 privataus ir viešojo transporto jungties aikštelės (beje, tai net ne Vyriausybės darbų kompetencija) bei kelių geležinkelio linijų elektrifikavimo rangos darbų pirkimo dokumentai įrodo, jog „išvardinti darbai prisidės prie ekologiško ir daugiarūšio transporto plėtros tinkamos darniai gyventi visoms gyvybės formoms“.

Apie ką čia kalba, suvokti sudėtinga, bet panašūs perėjimai, kaip tarp tezių ir išvadų nėra jokio ryšio kartojasi ganėtinai dažnai.

Bendrai imant ataskaita labai techninė, joje rasi net tokių dalykų, kurių net nebuvo. Konkretus galimas pavyzdys – įsteigta Nacionalinė Produktyvumo taryba, dėl kurios atsiradimo ir veikimo logikos kyla mažų mažiausia didelės abejonės, nes dar 2017 m. balandį ir gegužę sudarytose Vyriausybės derinimo pažymose kalbant apie Nacionalinę produktyvumo tarybą, teigiama, jog ji bus steigiama, remiantis 2016 m. rugsėjo 20 d. Tarybos rekomendacijomis dėl nacionalinių produktyvumo tarybų įsteigimo. Tai reiškia, kad šios Tarybos privalo užtikrinti nepriklausoma analizę bei turėti funkcinį nepriklausomumą. Atskaitoje skelbiama, jog tą atsiradusi Produktyvumo taryba yra tiesiog ūkio ministerijos padalinys. Automatiškai kyla klausimai, kas ir kada suformavo NPT, kaip buvo užtikrintas nešališkumo reikalavimas, kokie kvalifikaciniai reikalavimai buvo keliami NPT nariams, Galiausiai, jeigu tikėsime Vyriausybės ataskaita, NPT veikia Ūkio ministerijos rėmuose, nors Tarybos rekomendacija griežtai reikalauja, kad NPT turėtų būti funkciškai nepriklausoma nuo bet kurios valdžios institucijos, atsakančios už produktyvumo ir konkurencingumo politikos rengimą ir įgyvendinimą. Kaip galima paaiškinti šitokį absoliučią įstatyminę dilemą?

Atrodo, tai, ką čia miniu ir dar daug kitų panašių pavyzdžių yra smulkmenos. Tačiau, ar tikrai.

Ir tada grįžtu prie antrosios žodžio ataskaita, kaip apžvalga apie tam tikrą dalykų padėtį, prasmės.

Ir va čia yra didžiausios bėdos. Jokių rimtų Lietuvą ištikusių problemų šioje ataskaitoje nėra. Gal Lietuvoje nėra jokių problemų? Gal… bet tada kyla klausimas, o kodėl kitą ketvirtadienį prie Seimo rūmų rinksis medikai? Ar jie rinksis, nes tingi dirbti ir nemato, kaip gražiai jų problemas sprendžia Vyriausybė, ar rinksis, nes persidirba, negaudami deramo atlygio už savo darbą.

Ir negauna, ne todėl, kad blogai dirba, o todėl, kad turime nesubalansuotą ūkį ir beviltiškai naikinamą viešąjį sektorių, kuris XXI informacijos amžiuje ir yra konkurencingumo pamatas.

Mano rankose lapelis, kur apibrėžiama kelių rodiklių dinamika ir 2020 metų tikslai. Paimsiu du rodiklius – socialinę atskirtį ir lėšų, skiriamų mokslo tyrimams dalį BVP.

Pagal numatomus tikslus po poros metų žmonių, gyvenančių atskirtyje turi sumažėti 170 tūkst. Realiai nuo 2014 iki 2016 metų jų skaičius išaugo nuo 804 iki 871 tūkst. žmonių. Mokslo tyrimams skiriama BVP dalis, kuri pagal planą 2020 metais turėjo sudaryti 1,9 proc. , tačiau realiai ji menksta ir 2016 metais ji buvo tik 0,74 proc., kai dar 2014 metais sudarė 1,3 proc.
Tai, ką skaitome, tėra įvairių žmonių raštelių sumestukas, o ne rimta apmąstymų darbų ataskaita, kai sau ir kitiems parodoma, kas bus daroma, nes aiškiai suvokta, kokios bėdos atvedė į esamą situaciją ir kaip jas spręsti.

Skaityti straipsnį

4186

CETA yra nueinančių laikų ženklas

#išsaugokeurą, #išsaugokgalvą, Be kategorijos

24 balandžio, 2018

Šiandien balsavau prieš įstatymo „Dėl Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) ratifikavimo“ projektą (populiariai žinomą kaip CETA sutartis), nes vertinu ją, kaip jau prabėgusios epochos ženklą.

Balsavau prieš CETA, kuria bandoma demonstruoti, jog niekas nesikeičia, nors visi,kas turi akis, mato, kaip byra Bretton Woodse sukurta pasaulio laisvos prekybos sistema.

Teoriškai CETA gali sukurti daugiau neapibrėžtumo, o taip pat reikšmingai apriboti savivaldos bei nacionalinių parlamentų politikų galimybes atstovauti savo rinkėjams, nes „teisėti“ stambių korporacijų, kurios žengia į nacionalines rinkas, lūkesčiai iškeliami virš piliečių lūkesčių ir interesų. Panaši dilema yra tikrai labai rimta, ir būtent jos nepaisymas dabar atveda pasaulį į visokius exit‘us.

Puikiai suprantu, kaip dažnai politikai atrodo esantys tik kliuvinys, tačiau noriu paklausti: ar tikrai būtų geriau, kad jūsų problemas spręstų labai gudrūs tarptautinių kompanijų teisininkai tarptautiniuose arbitražo teismuose, kur, neabejoju, bus palaikytas stipresnis verslas, ar tegul ir netobuli šalies politikai? Jeigu savo teises permetame tarptautiniams teismams, tai savo valia atsisakome ir politikos, savivaldos, suverenumo bei galimybės patiems spręsti apie savo pačių likimą.

Balsavau prieš Užsienio reikalų ministerijos stebėtinai neprofesionalų darbą, kai sutarties prieduose saugomi gidai, tačiau nemanoma, jog būtina stabdyti galimą sveikatos apsaugos sistemos privatizavimą.

Abejoju, jog ši sutartis Lietuvai labai reikalinga – tie kas eksportuoja į Kanadą, eksportuos ir toliau; Pasaulio prekybos organizacijos prižiūrimi muitai dabar labai kuklūs ir retai virsta kokia nors reikšminga prekybos kliūtimi.

Jau balsavimo metu buvo graudu klausyti, kai balsuoti už buvome raginami keistoku savęs plakimo stiliumi klausiant, o kaip Lietuva atrodys balsuodama prieš?

Nori nenori kyla klausimas, o kam atrodysime? Tai nedidelei daugiausia Kanados verslo bendruomenės daliai, kuriai ši sutartis buvo naudinga tiesiogiai finansiškai?

Nors panašus argumentas iš principo nerimtas, vis dėlto primenu, kad prisiekdama pažadėjau rūpintis ne verslo ar kokios kitos grupės interesais, o šalies žmonių gerove. Nesu girdėjusi, kad Seimo nario priesaikoje būtų prievolė įtikti kitų šalių asmenų lūkesčiams. Manyčiau, elementarus išdidumas neleidžia klausimų spręsti vadovaujantis patikimo kokiai nors trečiai šaliai logika.
Beje, manau, jog ši sutartis, jau sulaukusi didelio daugelio valstybių pasipriešinimo, vargu, ar bus ratifikuota.

Skaityti straipsnį

3086

Kitokie pasikalbėjimai su Justinu Jankevičiumi

#išsaugokgalvą

16 balandžio, 2018

Kai prieš savaitę sekmadienio vakare susitikome pasikalbėti su Justu Jankevičiumi ir jo komanda, turėjau 54919 sekėjų. Šiandien, balandžio 16 dieną 9.30 val. kai rašau šituos žodžius turiu jau 2239 daugiau. Taigi, tų, kuriems įdomu, ką rašau ir kuo dalinuosi skaičius jau viršija 57 tūkstančius. Dėkui visiems.

Dėkui net tiems, kurie, kaip Almantas Deltuvas kentėjo mane net dvi valandas. Keistoka, kad nepasinaudota pulteliu ir atsijungimo funkcija, bet gal, jei sugebėjau priversti išklausyti, ne taip ir kvailai kalbėjau?

Juokai juokais, bet buvo linksma, žiūrovai buvo stulbinantys – reagavo tada, kai reaguoti reikėjo, ir tylėjo tada, kai norėjosi tylos. Justas man buvo net per geras, o visos tos kalbos apie baisųjį Jankevičių, kaip bemaž visada būna, buvo tiesiog mitas.

Skaityti straipsnį