AUŠRA MALDEIKIENĖ

10 spalio, 2018

Šiandien Briuselyje vykusiame tarpparlamentiniame susitikime „Valstybių narių diskusija dėl Europos ateities“ skaičiau pranešimą, kuriame pateikiau savo pastabas dėl Europos Sąjungos ateities.

Apklausos rodo, jog Lietuvos gyventojai gerokai optimistiškesni dėl Europos Sąjungos ateities, nei bendras Europos Sąjungos vidurkis: 68 prieš 57 procentus. Vis dėlto Europos Sąjungos politikos oponentų gretos šalyje auga, ir auga visų pirma dėl nesuvokimo, kaip realiai veikia Europos Sąjunga ir kodėl gerovė jos rėmuose pasiskirsto taip netolygiai.

Šiek tiek paradoksaliai pasakysiu, jog manau, kad Europos Sąjunga taps artimesnė Lietuvai, kai mano šalis taps aktyvesne europinės politinės darbotvarkės formuotoja (angl. policy shaper), o ne vien kaip jos įgyvendintoja (angl. policy taker).

9 3183

„Pažymų politika“ turi būti stabdoma

Darbas Seime, Įžvalgos

9 spalio, 2018

Spalio 6 dienos numeryje „Valstiečių laikraštis“ informavo:

„Teismas grąžino į Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovo pareigas Eriką Bėrontą ir įpareigojo jam išmokėti beveik 22,3 tūkst. eurų kompensaciją. Iš pareigų jį atleidęs tuometinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas rėmėsi slaptąja Specialiųjų tyrimų tarnybos pažyma. Įtarimai E. Bėrontui taip ir nebuvo pareikšti.“

Tame pačiame „Valstiečių laikraščio“ numeryje spausdinami mano ir mano konkurento Vygaudo Ušacko komentarai tema „Kaip sustabdyti valstybės valdymą slaptosiomis pažymomis?“ Šiuo atveju mūsų nuomonės absoliučiai sutampa.

A. Maldeikienė: „Blogiausia, kas nutiko“

Šita mada į Lietuvą atėjo prieš kokius 15 metų. Man atrodo, kad 90 proc. visų tų slaptųjų pažymų yra paprasčiausias siekis susidoroti su konkurentais. Tai yra neteisinės, nedemokratinės valstybės instrumentas. Tokia praktika turi būti stabdoma. Dėl jos žeminami politikai – kažkas kažką sugalvojo, parašė…

Negana to: mes net nežinome, ar tikrai toks dokumentas buvo pateiktas. Gali išeiti į tribūną Seimo pirmininkas, premjeras ar koks nors ministras – aš šiuo atveju nieko konkrečiai neturiu mintyje – ir pasakyti: „Turime žinių…“ Ką jums tai primena? Man – 1937 metų įvykius Rusijoje, apie kuriuos mokiausi per istorijos pamokas mokykloje. Tada irgi pasakydavo: „Yra nuomonė, kad…“, ir tai reikšdavo, kad žmogus netinka.

11 3651

Atvira prieiga reiškia daugiau lėšų mokslo tyrimams, o ne leidykloms

4 spalio, 2018

2018 metų rugsėjo 4 dieną Europos Komisija su Austrijos, Suomijos, Prancūzijos, Airijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Slovėnijos, Švedijos ir Jungtinės karalystės mokslą finansuojančiomis institucijomis paskelbė iniciatyvą „cOAlition S“.

Iniciatyvos siekis daugiau, nei aiškus: iki 2020 metų sausio 1 dienos pasiekti, kad nacionalinių ar Europos lygiu mokslą finansuojančių organizacijų remtos mokslinės publikacijos būtų pateikiamos tik atviros prieigos žurnaluose arba atviros prieigos platformose.

6 3058

Taivanas turi grįžti į pasaulio tautų ratą pilna apimtimi

Darbas Seime, Įžvalgos

4 spalio, 2018

Privalome perkrauti savo santykius su Taivanu, ketvirtadienį Spaudos konferencijoje Seime sakė Seimo nariai dr. Mantas Adomėnas ir dr. Aušra Maldeikienė.

„Įprasta, vadinamuoju pragmatizmu grįsta politika, kai pataikaujant komunistiniam Kinijos Liaudies Respublikos režimui, Lietuvoje net nedrįstama viešai analizuoti Taivano klausimo, demonstruoja sustabarėjusią ir veidmainišką šalies užsienio politiką“, – pabrėžė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja A. Maldeikienė.

Jei pritardamas Seimo Užsienio reikalų komiteto narys M. Adomėnas akcentavo, jog „Lietuvos santykiai su Taivanu (Kinijos Respublika) turi būti peržiūrėti stiprėjančio Kinijos Liaudies Respublikos autoritarizmo ir vienašališkos ekonominės ekspansijos politikos kontekste“.

„Lietuva turi pakviesti Taivaną atidaryti savo prekybinę atstovybę Vilniuje“, – vienu balsu teigė Seimo nariai.

Spaudos konferencijoje atkreiptas dėmesys, jog dar 1979 metais susiformavusi „Vienos Kinijos“ koncepcija, kur Taivanui de facto nepriklausomai valstybei tenka Kinijos Liaudies Respublikos provincijos vaidmuo, pastaruoju metu braška per visas siūles.

Šių metų vasario pabaigoje JAV Kongresas ir Senatas vieningai priėmė „Taivano kelionių aktą“ (Taiwan Travel Act), kuris atveria naują JAV ir Taivano aukšto lygio politinių kontaktų etapą.

Remiantis šiuo kovo viduryje JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytu dokumentu aukščiausi JAV politiniai pareigūnai gali lankytis Taivane, o Taivano – JAV. Panaši praktika buvo sustabdyta dar 1979 metais, po to kai JAV užmezgė diplomatinius santykius su komunistine Kinija ir oficialiai pripažino „Vienos Kinijos“ doktriną.

Šis įstatymas taip pat skatina Taivano Prekybinių atstovybių, kurios matomos kaip puikus dvišalių ekonominių santykių instrumentas, plėtrą JAV.

Staigiai prastėjančios demokratijos padėties Kinijos Liaudies Respublikoje fone bei atsižvelgiant į dažnėjančius šios komunistinės valstybės karinio pobūdžio išpuolius regione, pastaruoju metu peržiūrimi ir ES bei Taivano santykiai. Klausimai išskirtinai aktualizuoti Europos Parlamento 2018 rugsėjo 12 dienos Rezoliucijoje dėl ES ir Kinijos santykių padėties, kur atvirai kviečiama „kuo sparčiau perkrauti ES ir Taivano santykius“.

Seimo nariai spaudos konferencijoje pabrėžė, jog EP priimta rezoliucija primygtinai ragina kiek galima sparčiau pradėti derybas dėl dvišalio investicijų susitarimo su Taivanu, pastarąją šalį matant kaip ES įmonių atspirties tašką norint patekti į žemyninę Kiniją.

Paremdama EP Rezoliuciją, Seimo narė A. Maldeikienė sakė, kad privalu daug griežčiau pasisakyti prieš Kinijos Liaudies Respublikos karines provokacijas Taivano atžvilgiu, kurios kelia grėsmę Taivano sąsiaurio taikai ir stabilumui. „Visi sąsiauryje kylantys ginčai turėtų būti sprendžiami taikiai ir remiantis tarptautine teise“, – pabrėžė Europos reikalų komiteto vicepirmininkė.

Ji paragino Lietuvos užsienio politikos formuotojus aiškiau išreikšti savo poziciją dėl vienašališko Kinijos sprendimo pradėti skraidyti naujais maršrutais virš Taivano sąsiaurio. Seimo narė pabrėžė, jog aštrėjančios priešpriešos rodo, jog abipusiai žemyninės Kinijos ir Taivano santykiai gali paaštrėti.

Užsienio reikalų komiteto narys M. Adomėnas vertindamas platesnį klausimo kontekstą kalbėjo, jog Taivano klausimas šiandien ypatingai opus būtent todėl, kad oficialiosios Lietuvos požiūris į Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano politikas aiškiai atskleidžia mūsų šalies politikos tikrąjį veidą.

„Seklėjanti, ties vienu, nors ir svarbiu, Rytų partnerystės klausimu susikoncentravusi Lietuvos užsienio politika, rodo akivaizdų realių ambicijų stygių“, tvirtino M. Adomėnas. Pasak jo, „unipoliarinė užsienio politika, kai santykius su Pietryčių Azijos šalimis išsemia pataikavimas Kinijos Liaudies Respublikai, tikintis ekonominių dividendų bet kokia kaina, rodo tikrąjį Lietuvos užsienio politikos pavidalą“.

„Santykių su Taivanu peržiūra yra testas mūsų demokratijai, kur EP Rezoliucija tampa naujos politikos riboženkliu“, sakė Seimo narys, aiškiai reikalaudamas grįžti prie vertybinės Lietuvos politikos.

Seimo narių nuomone, Lietuva privalo aktyviai remti prasmingą Taivano dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, pvz., Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) ir Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO). Jie pabrėžė, jog tai, kad į šias organizacijas toliau neįtraukiamas Taivanas, neatitinka ES interesų.

7 4664

Jei raudonas komunistinis maras yra turtingas, galime jo nematyti?

1 spalio, 2018

Nuo vaikystės prisimenu, kaip visi nuoširdžiai stebėjomės tais Vakarų intelektualais (tarkime, George‘u Bernardu Shaw), kuriems sovietinė Rusija buvo sėkmės ir klestėjimo oazė.

Gyvenimas išmoko ironijos: dabar tikrai žinau, kad didelė dalis žmonių nematys kito kančių, skurdo, net kraujo ir žudynių. „Nebūtų verti, niekas neskriaustų; tai manęs neliečia; investicijos yra gėris, ir mums bus naujų darbo vietų; musulmonams taip ir reikia“, – tai labai įprasta pragmatiška pozicija.

Kiekvienas tokios pozicijos žodis man yra absoliučiai nepriimtinas. Ir būtent todėl šiandien susirinkome prie Kinijos ambasados – kad primintume, jog Lietuvos bendravimas su Kinija negali būti plėtojamas kartu neatsižvelgiant į žmogaus teisių klausimą Kinijoje.

Jeigu ten žmonės skriaudžiami, jeigu išmetami iš namų, tokia šalis neverta didžios nacijos vardo.

Labai dėkoju visiems kolegoms, kurie pasirašė mitingo rezoliuciją. Štai jų vardai: Ingrida Šimonytė, Naglis Puteikis, Bronislovas Matelis, Gintaras Steponavičius, Justas Džiugelis, Arūnas Gelūnas, Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nilsen, Dovilė Šakalienė, Rasa Budbergytė, Arvydas Anušauskas, Vytautas Kernagis, Žygimantas Pavilionis, Rūta Miliūtė, Stasys Jakeliūnas, Andrius Navickas, Audronis Ažubalis, Monika Navickienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Andrius Kupčinskas, Vitalijus Gailius, Gabrielius Landsbergis, Rasa Juknevičienė, Gintarė Skaistė, Agnė Bilotaitė, Irena Degutienė, Antanas Matulas, Kęstutis Masiulis, Remigijus Žemaitaitis, Stasys Šedbaras, Virginija Vengrienė, Sergėjus Jovaiša ir aš, Aušra Maldeikienė.

Dvi labai netikėtos ir nemalonios situacijos. Rezoliucijos nepasirašė Emanuelis Zingeris – žmogus, kurio tautos tragedija jam vis dėlto turėtų suteikti platesnį pasaulio vaizdą, nei vien pragmatiški kliedesiai apie naudą.

Nesutiko pasirašyti ir potencialus kandidatas į Vilniaus merus Dainius Kreivys. Pasak jo, juk miestas investicijų gali netekti. Toks savotiškas „paleckininkų“ samprotavimo forpostas TS-LKD.

6 3317

Dar viena tyrimo komisija skaidrumo politikoje nesukurs

25 rugsėjo, 2018

Tokios tyrimo komisijos neturi jokio gero vardo dar nuo tų laikų, kai tarpusavyje vieni kitus juodino socialdemokratai ir konservatoriai.

Seime esančios verslo grupės nori tirti kitas grupes – „Agrokoncernas“ nori tirti kitus koncernus. Veikiausiai komisijos iniciatoriai jau žino, ką tirs ir ką jie nori rasti, taigi čia stebime politinį teatrą. Dar blogiau yra tai, kad taip kuriami ne teisiniai, o politiniai faktai, tęsiamas valstybės „valdymas pažymomis“. Korupciją turi tirti ne Seimas ir ne tokio pobūdžio komisijos. Šiuo atveju dar viena komisija yra bandymas su žemėmis sumaišyti tiek konservatorius, tiek ir visu kitus, kurie šiuo metu neįtinka valstiečiams bei Kirkilo partijai. Kartu viliamasi panaudoti komisijos „radinius“ būsimoms rinkiminėms kovoms.

Jeigu korupcija slypėtų iš tiesų labai giliai, būtų atitinkamą medžiagą jau turinčių tarnybų – VSD ir STT. Jei šioms tarnyboms paviešinti svarbią medžiagą ar naudoti ją baudžiamajame kontekste rankos yra surištos, galima pakeisti įstatymus. Tarp kitko, iki šiol egzistavusių tyrimo komisijų pagrindu teisėkūra stebėtinai įstrigusi, nes komisijų „tyrimai“ jau seniai tapo savitiksle veikla.

Akivaizdu, kad daug dėmesio bus skiriama energetikos sektoriui. Ten yra problemų ir bėdų, tik vėlgi – sprendžiamos ne realios problemos, o kaupiamas bei perskirstomas politinis kapitalas. Ir tai yra viskas, ko siekiama. Aš tokiame šou dalyvauti nenoriu.

Manau, kad naujosios komisijos tikslas nėra sutramdyti stambaus verslo įtakos grupes. Veikiau bus siekiama tą patį įtakos lauką perdalinti kitiems žaidėjams.

Aš palaikau naujo modelio lobistinę veiklą reguliuojančius įstatymus. Jie išskaidrintų įstatymų leidybos procesą ir stabdytų grupes, kurios siekia daryti įtaką politiniams sprendimams bei vykdo lobistinę veiklą prisidengę įvairių „asociacijų“ vardu. Gavau verksmingus visokiausių konfederacijų laiškus, kuriuose iš esmės rašoma apie tai, kad jie nenori būti liečiami, nenori deklaruoti savo interesų ir susitikimų. Tarkime, NVO sektorius, su kuriuo tenka susidurti įstatymų leidyboje, neturi jokių problemų su susitikimų deklaravimu. Tad jei dabartinių komisijų „komisarams“ norisi skaidrinti politinį procesą, siūlau palaikyti griežtą ir aiškų interesų, susitikimų bei poveikio deklaravimą. Tai neleistų žaisti slapčia.

Na ir galiausiai teisinės pasekmės: jų tokios komisijos praktiškai nesukuria. Nepaisant pilamo purvo, visi ir toliau sėkmingai išlieka pareigose, pozicijose bei postuose. Jokio rezultato. Skardžius liko. Bastys grįš.

20 9373

Maža pergalė Seime – mažiems žmonėms ir smulkiam verslui

Darbas Seime, Įžvalgos

18 rugsėjo, 2018

Padariau tai, kas dar vakar atrodė neįtikima. Įstatymo pataisos, kurios iš Lietuvos žmonių turėjo atimti dar vieną galimybę užsidirbti, buvo pasiųstos į šiukšlių dėžę. Apie ką visa tai buvo?

Šiandien svarstytomis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pataisomis, kaip aiškino jų autoriai, esą buvo siekta suvienodinti teisinius reikalavimus. Rašė gudrūs biurokratai – daugybė puslapių, visokios teisinės insinuacijos, viskas aptaku ir nuobodu.

Tačiau vienos šių pataisų dalies esmė buvo labai paprasta: jei kas nors turi nedidelį kaimo turizmo verslą, tarkime kokį nors mažutį „B&B“ (nakvynė plius pusryčiai), tai privalo turėti ir higienos pasą, o jam gauti reikia įgyvendinti galybę reikalavimų, pateikti nemažai dokumentų ir sugaišti daug laiko. Negana to, pagal svarstytą įstatymo pataisų variantą, šie smulkūs verslininkai būtų turėję visa tai atlikti per 90 dienų nuo įstatymo įsigaliojimo.

Taigi, jiems būtų reikėję gauti leidimą. Tai reiškia arba kyšį ir viešą pažeminimą, arba brangiai apmokamų konsultantų samdymą, kad šie sutvarkytų reikiamus dokumentus. Tik štai po to ar ką beuždirbsi? Ir galų gale – kiekvienas tave kontroliuos.

Kaip jau tapo įprasta, gudriems ponams – o tai yra kontroliuojančios institucijos ir tariamai „privatus“ verslas, kitaip sakant, tie, kurie per įstatymus sau susikuria „versliuką“ konsultuoti, kaip tuos įstatymus valdyti bei vykdyti – taigi, šiems ponams pinigai, o dirbančiam žmogui belieka baudos, neviltis, o blogiausiu atveju tik emigracija. Tai ar nebus korupcijos, kaip rašo biurokratai ir juos atstovaujantis Aurelijus Veryga aiškinamajame rašte? Baikit, nemanau.

Įstatymas ciniškas. Naikinantis mažuosius. Neleidžiantis užsidirbti.

Iki mano kalbos tai buvo techninis dokumentas. Po jos – dauguma nubalsavo prieš ir susilaikė (už 35, prieš 18, susilaikė 34); balsavo prieš arba susilaikė visų Seimo frakcijų, išskyrus LSDDP, atstovai. Šio naikinančio įstatymo nebėra. Nebėra. Džiaugiuosi ir kartu pati šiek tiek negaliu tuo patikėti.

Kalbą iš Seimo galite peržiūrėti čia.

Darbas Seime, Žiniasklaida ir aš

2 3139

A. Maldeikienė mokesčių pertvarką vadina smūgiu viduriniajai klasei

2 birželio, 2017

Penktadienį Vyriausybėje pristatyti mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo pasiūlymai, tarp kurių yra ketinimas neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) sulyginti su minimaliuoju mėnesiniu atlyginimu (MMA) – 380 eurų.

Taip pat norima atsisakyti papildomo NPD už vaikus ir vietoje to visiems mokėti po 30 eurų už pirmą ir antrą vaiką, po 75 eurus už trečią ir daugiau vaikų iki 18 metų.

Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad kitąmet bus skiriamos rekordinės lėšos skurdui mažinti, iš viso daugiau nei 4 mlrd. eurų arba 483 mln. eurų daugiau nei šiemet.

Daroma esminė klaida

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti A. Maldeikienė DELFI sakė, kad Vyriausybės mokesčių planas remiasi principu „paimti iš vidurinės klasės ir atiduoti apačioms“.

„Šiaip daroma viena esminė klaida, kad gyventojų apmokestinimo struktūra suvokiama kaip socialinės rūpybos dalykas, o ne kaip viešojo sektoriaus aptarnavimo klausimas.

Mes sudedame pinigus ne tam, kad padėtume skurstantiems, bet tam, kad galėtų funkcionuoti švietimas, sveikatos apsauga, valstybės valdymas ir visa kita. Šis klausimas visiškai nutylimas“, – sakė plano pristatymą stebėjusi politikė.

Kels kainas (daugiau…)

Darbas Seime, Kas esu ir kuo tikiu

7 2931

Krokodilo ašaros Gedulo ir vilties dieną

25 gegužės, 2017

Šiandien išplatinau Seime tokį laišką apie gražulius, Lietryčio „žurnalistiką“ bei šiaudinius Seimo patriotus.

Beje, „Lietuvos rytas“, noriai platinęs visokius kliedesius apie mano šeimą ir apie mane, noriai cituojantis visokius kvailus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos svarstymus ir sprendimus, šio Etikos ir procedūrų komisijos dokumento „nepastebėjo“. Tai irgi faktas apie šalies žurnalistikos kokybę.

Šiame Seime yra daug parlamentarų, kurie žodžiais (ir net knygomis) labai remia žmones, kurie kentėjo už mūsų valstybės laisvę. Netrukus minėsime Gedulo ir vilties dieną, tad ir vėl turėsime galybę gražių, bet išties labai melagingų tuščių kalbų. Pabrėžiu. Mano amžinatilsį tėtis (kaip ir visa mano giminė tiek iš tėtės, tiek iš mamos pusės) kentėjo dėl okupantų veiksmų. Kai p. P. Gražulis viešai jums visiems išsiuntė visiškai melagingus laiškus, o aš jam atsakiau, išdėstydama faktus, NĖ VIENAS iš jūsų, kurie taip mėgstate prisiminti tautos kankinius, nepamatėte nieko baisaus p. P. Gražulio kalbose. Pabrėžiu – NĖ VIENAS.

Manau, dalis, net džiūgavote, kad va ta išsišokėlė Maldeikienė gavo, ir dabar žinos savo vietą. Ne. Problema ne Maldeikienė. Problema visų jūsų – ir pirmiausia kreipiuosi į tuos, kurie žodžiais taip gerbiate politinius kalinius – širdys, kurios aklos tikrai tautos kančiai. Paniekintas jau amžinatilsį politinis kalinys, kuris negali apsiginti, jums buvo tuščia siena. Etikos ir procedūrų komisiją pasiekė visiškai pašalinio, man nepažįstamo, tik džiaugiuosi, kad, kaip dabar žinau, jauno žmogaus prašymas ištirti šį klausimą ir atstatyti teisingumą. Ar turėjo širdies Etikos ir procedūrų komisija palieku spręsti jų sąžinei ir širdims, bet nors ir šalta išvada skelbia, kad „Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde yra duomenys apie tai, kad K. Seibutis už tai, kad palaikė ryšius su partizanais ir buvo partizanų rėmėjas, 1947 m. gruodžio mėn. nuteistas dešimčiai metų laisvės atėmimo pataisos darbų lageriuose su teisių apribojimu trims metams ir viso asmeniškai priklausančio turto konfiskavimu, buvo kalinamas Komijos ASSR Ustvymlago.“. (daugiau…)