Vokietijos krikdemai keičia kryptį?
Šią savaitę įdomiausia buvo gyvai pamatyti ir išgirsti naująją Vokietijos „Merkel“ — Friedrichą Merzą, kuris trečiadienį prisistatė Europos liaudies partijų grupės posėdyje.
Išgirdus, kad bus kalbama apie žmogų, kuris perėmė buvusios ilgametės Vokietijos lyderės darbus, pirmiausia į galvą šauna Olafo Scholzo pavardė. Esame linkę Angelą Merkel visų pirma prisiminti kaip Vokietijos kanclerę, tad pagal pareigas ir dabar atrodo, kad visus jos darbus perėmė Vokietijos socialdemokratų partijos lyderis.
Žengė žingsnelį atgal
Vis dėlto ne mažiau svarbios buvo kitos jos pareigos, kurios galiausiai ir lėmė tai, kad ji ilgus metus vadovavo Vokietijos vyriausybei.
Aštuoniolika metų — nuo 2000-ųjų iki 2018-ųjų pabaigos — A. Merkel buvo Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos pirmininkė.
Prieš trejetą metų jos pareigas perėmė kita energinga politikė, Vokietijos spaudoje vadinta net mažąja „merkel“ — Annegret Kramp-Karrenbauer. Tiesa, nors abidvi buvo laikomos centristėmis, ieškančiomis labiau subalansuotų sprendimų, pastaroji buvo griežtesnės politikos Rusijos atžvilgiu šalininkė, nepritarė „Nord-Stream -2“ projektui.
Prieš metus A. Kramp-Karenbauer pakeitęs Arminas Laschetas užsienio politikos srityje žengė žingsnelį atgal. Jis pareiškė, kad tiek su Rusija, tiek su Kinija privalu kalbėtis daugiau, o ne mažiau. „Atskirkime sritis — kai reikia prekiauti, žmogaus teisės nebe tokios svarbios“, — nuolat kartojo A. Laschetas.
Jis taip pat kalbėjo apie tai, kad Europos Sąjungai stinga strateginio mąstymo ir ji turėtų aiškiau pozicionuoti save dabartiniame globaliame pasaulyje. Tiesą sakant, kas konkrečiai turėta galvoje, iki galo nebuvo aišku.
Po to, kai praėjusį rugsėjį A. Lascheto vedami vokiečių krikdemai pralaimėjo rinkimus, jis atsistatydino.
Gali išlošti Europos lyderių ūgio varžytinėse
Tai atvėrė duris F. Merzui, kuris po poros nesėkmingų bandymų 2018-ais ir 2021 metų pradžioje įveikti savo konkurentus antrame ture, galiausiai tapo sąjungos lyderiu. Iš apytikriai 250 tūkstančių sąjungos narių, kurie dalyvavo rinkimuose, 62 proc. savo balsą atidavė F. Merzui. Bendrai Vokietijos krikščionių demokratų sąjungai priklauso apie 400 tūkst. narių.
Sąjungos pirmininko pareigas jis pradėjo eiti vos prieš keletą dienų — šių metų sausio 31-ąją.
Nors dabar Vokietiją valdo šviesoforo koalicija — socdemai kartu su žaliaisiais ir liberalais, o krikdemai yra opozicijos partija, tačiau šios sąjungos vaidmens bendrame ES politiniame žaidime tikrai nevalia nuvertinti. Būtent todėl partijos lyderio nuostatos svarbios ne vien europinės politikos ir geopolitiniame kontekste, bet ir vertinant iš Lietuvos perspektyvos.
F. Merzas politikoje yra jau labai seniai. Jis yra buvęs Europos Parlamento narys, dirbo Bundestage, užėmė įvairius politinius ir biurokratinius postus. Pastaruoju metu iki perimdamas sąjungos lyderio pareigas buvo stambios korporacijos teisininkas.
F. Merzas laikomas labiau dešinės pakraipos politiku. Jo socialinės pažiūros konservatyvios, o ekonominė politika aiškiai proversliška. Jis ir jo rėmėjai kaltino A. Merkel, kad ji esą partiją pasuko pernelyg kaire linkme. F. Merzo oponentai nevengia priminti jo patronuojančių elitistinių nuostatų bei ne kartą anksčiau skelbtų reakcingų pažiūrų.
Beje, naujasis Vokietijos krikdemų lyderis gali išlošti ir Europos lyderių ūgio varžytinėse: būdamas 1,98 cm jis net 6 cm aukštesnis už savo ūgiu labai besididžiuojantį Lietuvos prezidentą.
Įspūdis buvo kitoks
Jau anksčiau sukaupta informacija tik dar labiau aštrino mano susidomėjimą, vis dėlto bendras asmeninis įspūdis buvo kitoks, nei susidarė iš žiniasklaidos pranešimų. Tarkime, tikrai negalėčiau patvirtinti, jog kalbėjo itin konservatyvus dešiniųjų pažiūrų politikas.
Jau pirmoji jo mintis, kad „kuo greičiau susiorientuoji, kaip dirbti opozicijoje, tuo greičiau tą opoziciją palieki“ leido manyti, kad F. Merzas kalbės apie ateitį. Mano prognozė iš esmės pasitvirtino.
Pristatydamas savo, kaip partijos lyderio, veiklos gaires, jis akcentavo socialinius klausimus, klimato kaitą, saugumo politiką, ir ypač saugumo bei ES politinio veikimo sąsajas bei prieštaras. Jis pabrėžė, jog tai, kad dvi savo teritorija didžiausios Europos valstybės — Rusija ir Ukraina yra išskirtinai pavojingos konfrontacijos būsenoje, tampa tikru galvos skausmu visai Sąjungai.
Remdamasis rimtu įdirbiu JAV verslo ir politinio elito sluoksniuose, kurį įgavo per pastaruosius darbo versle metus, F. Merzas pakartotinai pabrėžė tai, kad JAV jau nebenori būti pasaulio policininkas.
Jo nuomone, JAV politinės preferencijos kinta, ir ši šalis, bent jau kelis artimiausius dešimtmečius, tikrai neketina vėl imtis pasaulio lyderio vaidmens daugelyje sričių, tarp jų ir saugumo klausimais.
Trypčiojimas nepateisinamas
Tuo pačiu metu vis stipresnes pozicijas, taip pat ir Europoje, užima Kinija.
Esant tokiam kontekstui, pasak F. Merzo, ES abejojimas ir trypčiojimas vietoje, kalbant apie Sąjungos vaidmenį saugumo klausimais, yra istoriškai nepateisinamas. „Jeigu sprendimai vėluos, pralaimėsime“, — sakė vokiečių politikas.
Atsakydamas į daugybę Europos liaudies partijų grupės narių klausimų, F. Merzas dar aiškiau išdėstė savo nuostatas ir politines preferencijas. Toliau aš bandysiu ganėtinai tiksliai pateikti klausimus ir prelegento atsakymus.
Atsakydamas į estų europarlamentaro klausimą, kaip iš saugumo perspektyvos reikėtų vertinti „Nors Stream 2“ projektą, F. Merzas, priešingai nei A. Merkel, akcentavo, jog „Nord Stream-2“ yra ne verslo, o politinis projektas.
„Prieš pradedant statyti dujotiekį, reikėjo sau atsakyti į klausimą, ką statome?“, — aiškino politikas. Paminėjęs, kad šis projektas, įvertinus tai, jog uždaromos branduolinės jėgainės bei atsisakoma iškastinio kuro, Vokietijai esąs labai svarbus, jis vis dėlto nedviprasmiškai patvirtino, kad dujotiekis negalės būti naudojamas, jeigu kils saugumo problemos. Jo manymu, panašūs projektai privalo būti vertinami visos Europos kontekste.
Socialinė politika — narių kompetencijos klausimas
Jis taip pat neigiamai įvertino dabartinės Vokietijos vyriausybės sprendimą neleisti Estijai perduoti ginklų Ukrainai. Pasak F. Merzo, negali būti, kad Ukrainai ginkluotis padės viena Vokietija, bet atmesti net galimybę perleisti iš Vokietijos prieš trisdešimt metų Estijos gautą jau tada pasenusią, dar Sovietų Sąjungos okupuotoje Vokietijos dalyje naudotą ginkluotę, yra nesąmonė.
Priešingai nei plačiai rašoma, bent jau susitikimo metu nepasitvirtino ir tai, jog F. Merzas yra skeptiškas aktyvios socialinės politikos atžvilgiu.
Jo nuomone, Vokietijai derėtų savo modelį padaryti labiau atsakingu ir geriau proteguoti pasaulyje. Jis aiškino, jog būtina aiškiau apibrėžti, kokie socialinės politikos klausimai ypač svarbūs visiems europiečiams, tiesa, atmetė socialistų remiamą socialinės politikos visoje Europoje niveliavimo kelią.
Socialinė politika yra šalių narių kompetencijos klausimas, ir taip turi išlikti, sakė F. Merzas. Ši jo pastaba, kaip ir ganėtinai aiškiai atmesta idėja dėl vienodo minimalaus atlygio visoje Europos Sąjungoje, sulaukė salėje sėdėjusių politikų aplodismentų.
F. Merzo nuomone, du pagrindiniai 2024 metų Europos Parlamento rinkimų klausimai bus klimato kaita ir saugumas. Pereinant prie iškastinio kurio atsisakymo klimato klausimai tik aštrės, ir būtina ieškoti subalansuotų sprendimų, dėstė politikas.
Tiesa, jis nepatikslino, kurie veiksniai — klimato kaita ar ekonomikos augimas turi dominuoti ir lemti galutinį sprendimą.
ES negali būti trečia galia
Paklaustas, kas turėtų lemti prieštaroje tarp ekonominės naudos, kurią teikia prekyba, ir žmogaus teisių padėties prekybos partnerio valstybėje, F. Merzas labai aiškiai pasisakė už tai, jog normalūs prekybiniai santykiai galimi tik su tomis valstybėmis, kurios pripažįsta religijos laisvę ir žmogaus teises.
Mano galva, išskirtinai svarbus buvo ir jo atsakymas į Portugalijos europarlamentaro klausimą dėl ES ir NATO santykių saugumo srityje.
F. Merzo nuomone, konflikte tarp JAV ir Kinijos ES jokiu būdu negali būti trečia galia, kuri pretenduoja užimti balansuojančią padėtį. ES yra ir privalo būti JAV pusėje. Pasak jo, jeigu nekovosime kartu su JAV, mes pralaimėsime.
JAV išgyvena labai rimtus vidinius socialinius kataklizmus, aiškino F. Merzas, ir vidinių tos šalies konfliktų pabaiga tikrai nėra aiški.
Atveriamas naujas pasaulio istorijos skyrius
„Dabar atveriamas naujas pasaulio istorijos skyrius, ir tik po gero dešimtmečio galėsime matyti ir įvertinti, kokius laikus išgyvename“, — sakė F. Merzas. Vis dėlto jis tvirtino, kad priešprieša arba NATO, arba Europa, yra netinkama.
Beje, absoliučiai visos Lietuvos partijos, išskyrus „Traukinį“, prieš Europos Parlamento rinkimus aiškino priešingai ir teigė, jog ES nereikia jokios savarankiškos gynimo politikos, nes esą „nereikia dubliuoti Europos Sąjungos ir NATO“. Taigi man tikrai buvo malonu išgirsti, kad Vakarų politikas mąsto panašiai.
Pasak vokiečių krikdemų lyderio, Europa pati privalo būti atsakinga už savo saugumą, tad būtina kaip įmanoma greičiau formuoti bendrą užsienio ir saugumo politiką.
Jo nuomone, privalu kaip galima sparčiau atsisakyti vienbalsiškumo principo: jeigu kiekviena šalis net saugumo klausimais turės veto teisę, tai mes tiesiog neteksime Sąjungos.
Šitam irgi labai pritarčiau.
ES plėtra silpnina
F. Merzas skeptiškai vertina tolesnę ES plėtrą, kuri, pasak jo, ne tik prideda, bet ir silpnina.
Kol kas sudėtinga spręsti, kaip toliau pakryps F. Merzo karjera ir jo pažiūros, bet bent jo minėtos užsienio politikos gairės man absoliučiai priimtinos ir visiškai atitinka mano jau ne kartą formuluotas mintis dėl geopolitinių įtampų, JAV, Kinijos ir ES vaidmens.