Vėl ir vėl kylant audroms, kad Seimo nariai turi kažkokius mistinius kišenpinigius (?), informuoju: tie pinigai yra skirti parlamentinei veiklai. Jų panaudojimas griežtai reglamentuojamas. Mano galva, jis reglamentuojamas per griežtai, dažnai nesiremiant net sveiko proto ir turinio pirmenybe, kaip konkrečiai buvo padaryta uždraudžiant automobilio nuomą, nors automobilis tikrai šiame darbe labai reikalingas ir net tiems, kurių apygardos Vilniuje. Jeigu dirbi ir bendrauji su rinkėjais, tai kviečia visur Lietuvoje, tad reikia ten nuvažiuoti ir varinėti brangius Seimo automobilius su vairuotojais galiausiai yra brangiau. Gerokai brangiau.
Nesuvokiu, kodėl parlamentaro darbui reikia saldainių ir gėlių, o va automobilio — ne. Sunkiai suvokiu, kodėl reikia pirkti saldainius rinkėjams (jie tikrai turi per 18 metų, taigi saldainiai jų neturėtų vaikiškai žavėti), kodėl rinkėjams reikia teikti gėlės (kol kas tik aš iš rinkėjų esu gavusi gėlių, kai jie mane pakviečia ir dėkoja už paskaitą, pasidalinimą, knygas ar darbą Seime, ir tendencijos laužyti neketinu).
Kita vertus, visos mano išlaidos parlamentinei veiklai yra viešos ir skelbiamos internete. Kol kas bendra suma kukli, tačiau ji tikrai labai padidės, o gal ir bus, vartojant kvailoką žurnalistų žargoną, „išsemta“, kai prieš vasarą pateiksiu smulkią informaciją apie savo darbą — kokius dalykus analizavau, kokie įstatymai buvo mano prioritetas, kodėl būtent tie, o ne kiti, ko nespėjau, kodėl nespėjau, kaip vertinu vieną ar kitą dalyką bei ko tikiuosi iš rinkėjų. Leidyba yra labai brangus malonumas.
Taip, atstovaudama rinkėjus ir iš jų tikiuosi proto, inteligencijos bei sugebėjimo suprasti, kad, tarkime, jų katinuko bėdų Seimo narys nesprendžia ir pas veterinarą rinkėjų gyvulėlių nevežioja (pavyzdys iš gyvenimo, jei ką).
Visos mano išlaidos mano DARBUI, o ne kišenpinigiai, kaip vadina neišsilavinę žurnalistai, yra viešai ir nuolat skelbiamos ir paskelbtos. Imkit ir skaitykit, o tai skaitydami permanykit.
Pabaigai. Pradėkime kalbėti apie esmes. Nes dažnai gėda už viešų diskusijų turinį. Ir gėda už vadinamąją žurnalistiką bei skandalų paieškas ten, kur skandalas tik žurnalisto išprusimo laipsnis.
Dėl šitos tuščios diskusijos dėl pinigų skirtų parlamentinei veiklai kalti dar ir patys seimūnai. Normalių žurnalistų Lietuvoje kaip ir nėra, tad iš jų nedaug ko tikiuos, bet patys seimūnai turėtų būti tikslūs savo pasisakymuose. Puikiai atsimenu, kaip užpraeitos kadencijos viena seimūnė iš Valinsko klounų partijos tas lėšas vadino “kanceliarinėmis”. Beje, ir kiti seimūnai taip ir įvardindavo – “kanceliarinėmis”. Ko gero iki šiol taip vadina. Na, ko gero pirkdavo kanceliarines prekes: popierių, skylamušį, gal tonerį spausdintuvams ir t.t. na ir užrašydavo deklaracijoj dėl paralmetinei veiklai panaudotų pinigų, turėdami omeny kaip kanceliarines lėšas. Aš tai tikrai nematau problemos dėl tų parlamentinių lėšų. Deputatas atstovauja rinkėjams, natūralu jis patiria išlaidų, natūralu, kad tos lėšos turi būti padengtos valstybės, nes priešingu atveju kas tuomet eis į seimą? Tik turtuoliai, kurie turės pinigų pasimokėti. Ar besipiktinantiems skiriamomis parlamentinės lėšomis tai patiktų? Tikrai ne. Dabar įvesti apribojimai automobilio nuomai tikrai yra sunkinantys darbą sąžiningiems seimūnams. Tiesa, tokius apribojimus išprovakavo nesąžiningi seimūnai, kurie tą nuomą paversdavo išperkamąja ir taip valstybė nupirkdavo jiems asmeninį automobilį. Bet kokiu atveju milijonai valstybei plaukia pro šalį ne čia. Čia toks mizeris, kad net neverta akcentuoti.
Taigi tamstos rinkėjai Žirmūnuose. Gana švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus.