MENIU

Komentarai (40) #išgyvenkLietuvoje, #Maldeikienė, Įžvalgos

Arklių ganymas žiemą

Va toks laiškas. Labai tipiškas. Tad vertas platesnio konteksto. Ir platesnio atsakymo.

Man rašo:

Matot, Aušra aš irgi už tai, kad darbuotojai gautų padorų atlyginimą ir būtų apsaugoti, bet dabartinė atleidimo tvarka, (kompensacija už 3-6 mėn., išankstinis pranešimas, man niekaip neleidžia to pasiekti). Smulkus darbdavys dabar yra tapęs darbuotojo įkaitu. Jūs teoretikė, aš jums papasakosiu mažumėlę praktikos. Esam smulki reklamos gamybos įmonėlė, dirba apie 15 darbuotojų plius pats savininkas, gamybos vadas ir projektuotojas. Taigi papasakosiu jums apie tuos 15 darbuotojų. Mūsų darbo specifika yra tokia, kad projektus vykdom metų bėgyje labai netolygiai. Gaunam užsakymą, dažniausiai, užsakovas nori, kad jis būtų padarytas jau „vakar“. Lavina darbų būna metų gale ir pradžioje, taip jau eilę metų. Yra 15 žmonių, bet kvalifikacija, beveik visų „pagalbiniai“. Mums tikrai užtektų, kokių 7, bet gerų, atsakingų savo darbo specialistų visus metus ir jei prireiktų, trumpam keletą „pagalbinių“. Pasakysiu, kodėl mes neturim tų specialistų. Kai yra darbų, „pluša“ išsijuosę visi 15. Rezultatas vos spėjam, kokybė vidutinė, dažnai taisom perdarom, gadinam medžiagas, įrankius ir laiką… atlyginimai pagal išdirbį, išibarstymo intervalas didelis 1500-3000 Lt.. geram darbuotojui norėtum mokėti dar daugiau, bet pinigus „suvalgo“ tas prastesnis, plius broko taisymas. Prasideda sunkmetis 4-6 mėn darbai smulkūs, pakaktų 4-5 gerų darbuotojų nieks nepersidirbtų ir visi paatostogautų. Jei galėčiau, atleisčiau 8 blogiausius, likusiems santykinai geresniems išlaikyčiau tą patį atlyginimą 3000Lt, bet atleisti juos per brangu (nes jie visi kainuotų 6 mėn. išeitinių, plius pranešti, net nespėjau) ir atlyginimai mažėja visiems. geriems iki 1700, prastiems – minimumas. Geriausi išeina patys, nes jiems netinka atlyginimas, o, įmonėja lieka apie 8-9 „pagalbiniai. Ir taip eilę metų, ratas užsidarė. Todėl aš esu už greitą ir nebrangų darbuotojų atleidimą. Tai leistų, per keletą metų suburti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos motyvuotų darbuotojų komandą ir žmonės gautų didesnius atlyginimus, nei dabar gauna. Taigi, kol kas tokios realijos. Beje, gero darbuotojo neteko atleisti, nes, kaip bebūtų gaila, visi geri išėjo savo noru. Atleisti teko keletą už pravaikštas ir išgėrinėjimą, bet jų nebuvo gaila. Sutinku, kad didelėse įmonėse, kur dirba sistema, o ne žmogus yra kitaip, bet masėje smulkių įmonėlių greitas ir nebrangus darbuotojų atleidimas pagerintų situaciją.

Truputėlį išsiplėčiau su savo „opusėliu“, bet norėjau išaiškinti, kad suprastumėte problemą…

Atsakau:

Kaip suprantu, žodis teoretikė reiškia žmogų, kuris pagal apibrėžimą kvailas ir gyvenimo nematęs. Ar kaip? Jūs čia, nepykit, dėstot totalias banalybes. Ir aš jas puikiai žinau. Ir NIEKADA nesakiau, kad jūs neturite teisės neturėti galimybės juos atleisti. Puiku būtų, jeigu vos netekęs užsakymų, gautumėte tokią teisę.

Vis dėlto paklausiu kaip PRAKTIKO (juk tai reiškia protingą žmogų, ar ne?): o kaip jūs manote, ką darydavo sveiko proto ūkininkas lapkritį? Tikrai liepdavo  savo arkliukams išeiti į laukus ir grįžti balandį? Ar vis dėlto juos šerdavo iki vėl ateis sėja? Taigi, kažkur tie tamstai laikinai nereikalingi žmonės turi būti ir turi išgyventi. Variantų keletas: pats kažkaip sugebate geruosius ir sumažėjus darbo krūviui išlaikyti (kiti darbai, sutarimai dėl mažesnio atlygio, etc.) arba gaunate teisę juos atleisti ir už tą teisę mokate mokesčius į Nedarbo draudimo fondus. Tarkime, danai turi vadinamąją flexsecurity : flexibility (lankstumas)  and security (saugumas). Tiesa, yra dar trečias elementas  — aktyvi darbo rinkos politika.

Ir tai reiškia, kad

  • Samdos ir atleidimo taisyklės labai lanksčios; kasmet apie 25 proc. danų keičia savo darbo vietą, darbdavys gali atleisti darbuotoją bet kurią dieną, kai nemato darbo;
  • Darbdavių mokami mokesčiai yra gana solidūs (pabrėžiu — darbdavių) ir jie garantuoja, kad darbo netekęs darbuotojas gali tikėti solidžių nedarbo išmokų (minimalios algos atveju iki iki 90 proc. buvusio darbo užmokesčio)
  • Valstybė net 1,5 proc. BVP skiria aktyviai darbo rinkos politikai — darbuotojų perkvalifikavimui, švietimui, naujoms darbo vietoms, etc.
  • Ir vis tai pagimdė ilgametė ir labai tampri socialinė partnerystė, kai darbdavys į savo darbuotoją žiūri kaip SVEIKO proto ūkininkas, kuris suvokia, jog ir žiemą arkliukas ėda ir laukuose šalti negali. Ir ne tik arkliukas; kumeliukai irgi. Beje, apie 75 proc. danų dalyvauja kolektyvinėse sutartyse.

Griežta samda ir sudėtingas atleidimas yra mokestis už labai mažus VERSLO mokesčius (savo darbuotojų mokesčių nelaikykite savo mokesčiais, beje… ). Pagal mokesčių dydį danų verslininkai vieni sunkiausiai gyvenančių verslininkų pasaulyje. Bet jie, nors nepatenkinti, suvokia už ką moka.  Ir investicijų ta Danija labai turtinga. Ir, kas svarbiausia, klientų ten verslas daug turi.

Viskas turi kainą. Pirmas ir vienintelis ekonomikos dėsnis. Nemokamų pietų nebūna. Jums rinktis: maži mokesčiai ir griežta samda, didelės išeitinės išmokos, etc. Dideli mokesčiai, garantuojantys dideles nedarbo išmokas, ir jokių problemų su atleidimais bei samda.

Beje. Jei šalis sveiko proto, ji gerbia teoretikus. Nes jie paaiškina, kur glūdi problemos. Va jūs net nesugebėjote suvokti, kad žiemą arklius  irgi šeria (įvairiais būdais) . Reikėjo teoretiko, kad tai primintų. Beje, kai blogai šeri ir perki paliegusius gyvūnėlius, nesitikėk gero derliaus.

Teoretiko pastaba, patvirtinta ilgų amžių praktikos.

40 komentarai įraše "Arklių ganymas žiemą"

  1. Mantas parašė:

    Labai dažnas argumentas kodėl pas mus trūksta užsienio investicijų yra dideli atlyginimo mokesčiai. Iš Jūsų straipsnio suprantu, kad pas mus darbo jėgos apmokestinimas yra nedidelis?

    • bg parašė:

      Mantai, skaityk. DARBDAVIO mokesčiai maži. Tas skirtumas tarp „ant popieriaus“ ir „į rankas“ yra DARBUOTOJO mokesčiai. O ne darbdavio.
      Ir taip, yra skirtumas.

    • Pirma, aš nerašau, kad darbuotojo mokesčiai yra maži. Aš rašiau, kad darbdavio mokesčiai yra maži. Ir taip, pagal korporacijų mokesčių naštą mes užimame Europos Sąjungoje 25 vietą. Na niekaip nėra dideli (ypač prisiminus, kad pagal mažas pajamas gaunančių darbuotojų mokesčių naštą labai sėkmingai patenkame į ES šios srities reitingų pradžią).
      http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/taxation/gen_info/economic_analysis/tax_structures/2014/report.pdf
      Bendrai, korporacijų pajamų mokesčių numanoma našta Lietuvoje yra apie 4,1 proc. (Estija 6,2) ir mažiausia iš skelbtų. Danija, tarkime, apie 20 proc. Senosios ES valstybės tarp 20 ir 28 paprastai. Pažiūrėkite lentelę 259 psl.
      Mokslininkai (ne ideologia, pabrėžiu, o mokslininkai) negali aiškiai pasakyti, kas lemia tiesioginių užseinio investicijų plėtrą, bet akivaizdu, kad mokesčių našta nėra tokia svarbi, kaip tai mėgsta pademonstruoti stambių korporacijų interesus atstovaujantys think tankai ir šiaip ideologai.
      Plačiau šiame OECD tyrime: http://www.oecd.org/ctp/tax-policy/39866155.pdf
      rašoma …“ frameworks based on the standard neo-classical investment theory predict increased (decreased) inbound FDI following a decrease (increase) in the host country corporate tax burden (if not offset by adjustments to home country foreign tax credits). However, this central prediction is challenged by the new economic geography literature which emphasizes the importance of accounting for location-dependent profits from business concentration economies and increasing returns to scale at the industry level, where such profits can be taxed up to some point without encouraging significant capital relocation. The central policy question of the sensitivity of FDI to taxation is thus an uncertain empirical issue, to be addressed if possible taking proper account of the influence of market size, trade (e.g. transportation) costs, and other factors affecting net profitability and investment location decisions. A recent contribution to this work is provided by Hajkova et al. (2006), who investigate the impact of tax on FDI while controlling for a number of policy and non-policy factors, and find that not controlling for such factors may lead to serious overestimation of tax elasticities”.

  2. Simas parašė:

    Gerą šalį pasirinkote kaip pavyzdį 🙂 Gyvenu Danijoje tik 4 metus.

    Vis gi, yra klaidų.

    Visų pirma, tuos, kurie turi kolektyvines sutartis nėra lengva atleisti – juos gina super stiprios profsąjungos.

    Visų antra, atleisti manęs rytoj negali. Danijoje yra įstatymas, kuris reguliuoja įspėjimą prieš atleidimą laiką. Bet tai taip pat yra numatoma ir kolektyvinėse sutartyse. Šiek tiek pagooglinau ir atradau Danijos bibliotekų darbuotojų profesinės sąjungos kolektyvinės sutarties sąlygas. Trumpai parašysiu: jei dirbai iki 6 mėnesių, tai įspėjimo laikotarpis – prieš 1 mėnesį, jei dirbai virš 9 metų – įspėjimas apie atleidimą prieš 6 mėnesius.

    Tarp kitko, tas „atleidimas“ reguliuojamas kiek kitaip. Yra skirtingos darbo sutarčių rūšys ir galima darbinti tik tam tikram laikotarpiui. Dabar taip tiksliai išversti net negaliu, bet darbo skelbimuose yra nurodoma kokios darbo sutartys bus sudaromos – fultid (pilnas etatas), deltid (iki 30 val per savaitę) ar flex. Bet iš tiesų yra labai daug kitų reguliavimų, į kuriuos rimtai nesigilinau. Nesigilinau dėl to, kad kol kas asmeniškai nesusidūriau. Dabar kaip tik bus įdomu padiskutuoti su Jumis 🙂

    Tiesa, visada yra galimybė susitarti su darbdaviu, bet jis vis tiek privalo sumokėti už tą laikotarpį algą.

    Dėl didžiulių darbdavio mokamų mokesčių irgi labai abejoju, bet kol kas neturiu argumentų ir nesiginčysiu. Bet vis dėl to, didžioji dalis mokesčių gula ant darbuotojo pečių. Šių metų eigoje dar pasigilinsiu. Danijos mokesčių sistema yra totaliai kitokia nei Lietuvoje ir jos net dalis danų nežino bei nesupranta

    • Dėkui už naudingą komentarą. Dėl mokesčių — žiūrėkite šiek teik aukščiau pateiktą komentarą.
      Bendrai, korporacijų pajamų mokesčių numanoma našta Lietuvoje yra apie 4,1 proc. (Estija 6,2) ir mažiausia iš skelbtų. Danija, tarkime, apie 20 proc. Senosios ES valstybės tarp 20 ir 28 paprastai. Pažiūrėkite lentelę 259 psl.
      http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/taxation/gen_info/economic_analysis/tax_structures/2014/report.pdf
      Dėl kolektyvinių sutarčių — rašiau, kad jos svarbios ir 3/4 danų jomis vadovauijasi.
      Lietuvoje jų realiai nėra. Įvertinus labai mažuis korporacijų mokesčius, valstybė turi riboti galimybę laisvesnnio darbo jėgos judėjimo, nes neturės lėšų padėti bedarbiams. Ilga tema. Esu ne kartą rašiusi.

      • Mindaugas parašė:

        Ponia Maldeikiene, kiek Jūs galit apie tuos korporacijų mokesčius kalbėti? Žinot kodėl jie „maži“ Lietuvoje, todėl, kad visos normalios korporacijos iš Lietuvos išsikėlė – Maxima Olandijoje, Hanner Estijoje, kitos į Kiprą ir t.t.

        Viskas paprasta – jeigu čia būtų tokie maži korporacijų mokesčiai kaip Jūs kalbate – pas mus čia visos tos korporacijos ir keltųsi. Dabar lieka tik tie, kurie anglų kalbos nemoka ir bijo į užsienį išvažiuoti. O gyvename konkurencingoje Europoje, kur viskas paskaičiuojama.

        Taigi ar yra pas mus tų korporacijų, kurios čia tuos mažus mokesčius galėtų mokėti?

        • Ne aš kalbu 🙂 Europos Sąjungos statisika rodo. Beje, Estijoje pelno mokestis 21 proc., neteko girdėti? Ir 21 proc. visi kiti mokesčiai. 🙂 Jūs avis su apelsinais painiojate. 🙂 Beje empiriškai įrodyta, kad didesni mokesčiai yra gerokai palankesni verslui, nes kurią stabilią ir nuspėjamą aplinką. Maži mokesčiai labai naudoingi korumpuotoms struktūroms. Apie tai rašiau su nuorodomis į pasaulio tyrimus Melo ekonomikoje. 🙂

          • Mindaugas parašė:

            Ponia Maldeikiene – Jūs esate teoretikė. Ir tas matosi. Skaityti wikipediją apie mokamus mokesčius ir realybėje susidurti su mokestine sistema yra du skirtingi dalykai.

            Pirmas faktas – iš Lietuvos didžiosios įmonės savo centrinius ofisus iškelia dėl didelių mokesčių. O ne dėl mažų mokesčių. Bet Jūsų teoriniuose pasvarstymuose aišku yra kitokių išskaičiavimų su kuriais verslininkai greičiausiai nesusipažino, o greičiau Jiems paprieštarautų.

            Kalbant apie Estiją – nors pelno mokestis ir yra 21%, tačiau reinvestuojamam pelnui taikomas nulinis pelno mokestis. Ir tas nesikeičia eilę metų. Maža detalė, bet svarbi. Ypač augančiam verslui. Tuo tarpu pas mus jau tuoj net nuostolių perkelti iš praėjusių metų nebus galima. Maža detalė, bet irgi svarbi.

            Todėl ne aš avis su apelsinais painuoju, o Jūs teorines tiesas su realybe. Viena yra ant kranto rankom mosikuoti ir pasakot pasakas, kaip žuvis pavirsta drugeliu, o antra yra įšokti į vandenį ir paplaukioti. Ateina tam tikras supratimas.

            Kalbant apie mokesčių kėlimą ir didesnį perskirstymą man atrodo atvirkščiai, nei Jūs sakote – kuo daugiau pinigų atitenka valstybei, tuo didesnė korupcija, tuo daugiau neskaidrių viešųjų pirkimų, tuo daugiau projektų, kurių kaina išpūsta dešimt kartų, tuo daugiau dirbančių valstybės aparate. O Lietuvai to nereikia – čia reikia vis mažiau žmonių valstybės aparate, mažiau viešųjų paslaugų, mažiau mokytojų, mažiau mokyklų, mažiau gydytojų. Dabar atsikelkite nuo kėdės ir paaiškinsiu kodėl reikia mažiau…

            Būtent dėl tokių beraščių kaip Jūs dauguma verslininkų iškėlė savo verslus ten, kur yra stabilumas – stabilūs mokesčiai, stabili teisinė sistema.

            Atsakau kodėl reikia mažiau visų viešųjų paslaugų – šalis, kurioje darbingo amžiaus žmonių mažėją, o pensininkų daugėja perspektyvų turi mažokai. Tai dar nebūtų blogiausisa scenarijus, tačiua daugėja ne tik pensininkų, tačiau ir valstybės išlaikytinių, valstybės tarnautojų, kažkieno minėtų daktarų, mokytojų, lektorių, docentų ir t.t. Mokesčių didėjimas užprogramuotas vien mūsų demografijoje. Vien suprantant mūsų demografiją reikia būti sąžiningais – reikia mažinti valstybės aparatą, mažinti darbuotojų skaičių (mažesniam gyventojų skaičiui reikia mažiau daktarų, mokyklų, mokytojų, universitetų ir t.t.). Arba galima darbuotojų atlyginimus mažinti, ko Jūs kratotės kaip maro. Būtent tam kad tie, kas čia dirba neišvažiuotų arba išvažiuotų lėčiau. Bet Jūs rūpinatės tik savo gerbūviu ir toliau savo bliūdo nematote. Aišku, Jūs greičiausiai daug skaitote apie Prancūziją, Daniją, Švediją ar Norvegiją – tačiau tie modeliai mums netinka. Ypač netinka norvegijos modelis, nes mes neturim vienintelio jų gerbūvį užtikrinančio dalyko – naftos. Tad jeigu ir pagalvojote apie šią šalį – ties tuo ir baikit. Ir apie Prancūziją negalvokit – tai ne mūsų modelis šiandienai. Nesilyginkime į stagnuojančias šalis. Mes galim klestėti tik augdami – o kur yra augančios šalys Europoje? Pažiūrėkit statistikos departamentą. Mes su tomis augančiomis šalimis konkuruojame – tai ne tik Estija, tačiau ir Lenkija, kuri yra dešimtis kartų didesnė ir patrauklesnė, tai yra visos rytų Europos šalys.

            Pateikite prašau tuos statistinius duomenis, kuriuose Lietuva yra laikoma Europoje kaip mažų mokesčių šalis ir aš Jums asmeniškai tortą. Tos šalys, kuriose mokesčiai yra dar didesni yra pasmerktos merdėti – Prancūzija stagnuos dar bent dešimtmetį, Danijos ekonomika stagnuoja jau daugelį metų, Švedija dar kapstosi – Norvegija tarsi antra Rusija, tačiau su tiek naftos ir tik 4 mln. gyventojų problemų veikiausiai nematys.

            Sunku su teoretikais diskutuoti, nes jie išmoksta vieną ar dvi formules ir jas bando pritaikyti bet kam. Paskaitykite Jūs rimtų ekonomistų darbus apie ekonomikos augimą, skatinimą, investavimą, investicijas. Nes investicinės grąžos norite didelės – o pati neinvestuojat ir investuotojų neįsileidžiate. Arkliais vis dar jojat. O jeigu taip nuoširdžiai naujų arklių į laukus neįsileidžiate, o senus norite numelžti iki paskutinio.

            • http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/taxation/gen_info/economic_analysis/tax_structures/2014/report.pdf
              psl. 18 Lietuvoje mažiausia bendra mokestinė našta Europos Sąjungoje (beje, Estijoje mokesčių surenkama gerokai daugiau, nei Lietuvoje): psl. 111 : 2012 metais Lietuvoje buvo mažiausia bendra mokestinė našta ES (įskaitant socialines įmokas) ir ji siekė 27.2% BVP. Palyginus su kitomis Baltijos valstybėmis Lietuvos mokesčių santykis su BVP panašus, kaip Latvijoje (27.9%), bet 5.3 procentinio punkto mažesnis nei Estijoje (32.5%).
              Bendra Lietuvos mokestinė apžvalga pateikti 2010ž2013 psl. ir įvairūs palyginimai (Lietuvos mokesčiai panašūs, kaip kitose ES „lyderėse“ Bulgarijoje ir Rumunijoje ir tarkime pagal įmonių apmokestinimą esame 25 vietoje. )
              psl. 259 implicit tax rate (toks specialus mokesčių rodiklis, kuris parodo, kokia mokestinė veiklos kaina , t.y. kiek valstybės ekonominė politika lemia mokestinę naštą) įmonių pelno mokesčio našta Lietuvoje 2012 metais buvo mažiausia ES ir sudarė 4,1 proc. (palyginimui ten, kur kelia kapitalus — Estija 6,2 proc. Olandija — 6,8 proc.).

  3. algis parašė:

    „Kaip suprantu, žodis teoretikė reiškia žmogų, kuris pagal apibrėžimą kvailas ir gyvenimo nematęs.“

    Nežinau, kodėl, Aušra, jūs save taip menkinate. Su aukščiau pacituotais jūsų žodžiais aš nesutinku. Skiačiau daug puikių teoretikų A. Smitą, Dž. M. Keinsą… net jūsų „Melo eknomiką“ perskaičiau ir manau, kad teoretikų darbas visuomenei yra nepaprastai naudingas.
    Mano „opusėlio“ tikslas buvo paprastas, viso labo tik informuoti, jūsų akiračio praplėtimui, apie eilinio smulkaus verslininkėlio problemas, dėl griežtos samdos, taip sakant, paaiškinti mechanizmą trukdantį gerinti darbo jėgos (arklių) kokybę, esant griežtai samdai. Bet, jei jūs teigiat, kad tai, jums puikiai žinomos, tipinės „totalios banalybės“, tai jokia problema, matyt daugelis taip banaliai vargsta…
    Stebina, kitkas. į paprastą informacijos pateikimą, jūs reaguojate agresyviai, lyg kokia Rasa Juknevičienė ar smulkus savivaldybės valdinikas į paprasto lankytojo pastabą…neturėtų taip būti, juk esate Vilniaus taryboje…
    Dabar apie esmę. Aš kaip tik jums ir bandžiau paaiškinti, kad rudenį noriu pasilikti tik arklius, o atleisti piemenis ir bernus, o pavasarį pasisamdyti naujus, kai prireiks…
    Darbo rinkos liberalizavimas, leistų man per keletą metų sumažinti darbuotojų kiekį ir padidinti našumą. Žmogus yra tingi ir gana inertinė būtybė, todėl, kai mūsų įmonėje mažėja darbų ir pinigų pirmi išeina geriausi. Jei galėtum atleisti tuos prasčiausius jie susirastų kitą darbą, kuris labiau būtų jiems prie širdies ir atitiktų jų gebėjimus… na o dabar, reklamas gamina VDU diplomuotas filosofas… reikėjo žmonių, atėjo ir pasiliko… amžinas pagalbinis, geras žmogus, bet tai ne profesija.

    Aš neverkšlenu ir nesiskundžiu. Jei užsakovai mokėtų, tai aš visiems įmonės darbuotojams mokėčiau po 5000 Eur. per mėn., bet kur gauti tokių užsakymų ir užsakovų????

    By the way. Aušra, galite ir neatsakyti… na, nebent šiltai ir maloniai (ne kaip Rasa Juknevičienė, kurią aš labai myliu)…

    • O jūs rašydamas tą teoretikę pabrėžėte būtent todėl, kad norėjote pasakyti komplimentą? Dėkui. Nepagalvojau. Šiaip tai kasdien tokį įvertinimą girdžiu BŪTENT todėl, kad norima pažeminti ir pademonstruoti, koks nieko nesusivokiantis realybėje žmogus kalba. Na tas, kuris nieko, išskyrus knygas, nemato. Ir gyvenimas jam nepasirodo. Tik tuščios idėjos.
      Ir jau visai nesuvokiu, koks tamstos darbo ryšys su p. Juknevičiene. Pastarosios, beje, nuoširžiai negerbiu. Na visaip būna. Kai kurie žmonės atrodo gryni demagogai. Ir tiek. Labai tikiuosi, kad jausmas abipusis, t.y. ji panašaiai mąsto apie mane.
      O jei rimtai, jūs skaitėte mano komentarą ar šiaip vėl verkiate, kad ir kaip blogai? Jei skaitėte, tada lieka vienas klausimas — ką sutinkate paaukoti (kokius alternatyvius kaštus prisiimti) už teisę esant reikalui atleisti nebereikalingus darbuotojus?

    • Viktoras parašė:

      Algi, įdomiai skamba šis sakinys: „Jei galėčiau, atleisčiau 8 blogiausius, likusiems santykinai geresniems išlaikyčiau tą patį atlyginimą 3000Lt, bet atleisti juos per brangu“. Kiek matau, nesugebate pasiryžti permainoms savo personalo valdyme, laukiate kol valstybė už jus išspręs jūsų problemas. O gal būtų verta surizikuoti ir po vieną-kitą silpnesnį darbuotoją atleidinėti didinant algą geresniems? Taip, gali būti sunkesnis pereinamasis laikotarpis, bet būtų naivu tikėtis, kad ši valstybė greitu metu padarys kažką tokio, kas kardinaliai palengvintų jūsų situaciją. Dabar gaunasi, kad geresni maitina blogesnius, o jus nieko negalite pakeisti ir nelabai stengiatės. Suprantama, kad geresnius tas netenkina.
      Kaip suprantu iš jūsų parašymo, idealus variantas jums būtų, kad arkliai žiemą išgyventų, o piemenys ir bernai jau ne jūsų reikalas. Su tokiu jūsų požiūriu nieko keisto, kad nesugebate suburti normalaus kolektyvo ir geriausi išeina. Ir vargu as subursite, nes kai geresni pamatys, kad kai tik iš „arklių“ kategorijos jie dėl kažkokių priežasčių „nukrenta“ į „piemenis“ar „bernus“ ir juos atleidžia – jie vėl pradės eiti lauk.
      Asmeniškai esu brangiai apmokamas „arklys“, ir aš tikrai pas jus nedirbčiau, kaip ir kiti „arkliai“, kurie išeina iš jūsų įmonės.

      • Dėkui už tai, kad suprantate, ką rašau. Daug kitų komentatorių moka tik verkti ir jaustis nesuprasti. Kodėl jie imasi verslo lieka paslaptis…

      • algis parašė:

        Kodėl, Viktorai jūs galvojat, kad nieko nedarom… jei nedarytumėm, tai mūsų jau nebūtų, aš tik noriu paaiškinti, kad dabartinė „griežta samda“ tikrai nepadeda įmonėse išlaikyti geriausius kadrus ir lanksčiai reaguoti į pasikeitusias paklausos pasiūlos sąlygas.
        Džiaugiuosiu, Viktorai, kad esat savo darbo profesonalas ir jums sekasi, todėl nieko ir nesiūlau, o tik linkiu sėkmės.

        • Skirma parašė:

          Tu paaiskinai savo problemas, ir tau graziai atsake del ko yra butent taip kaip yra. As va ismokau svarbia pamoka kurios nezinojau, kad lietuvoje mokesciai yra mazi. Patikrinau kad tai tiesa wikipedijoje (yep yep neprofesionalu, bet tokiam kaip man to uztenka https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_countries_by_tax_revenue_as_percentage_of_GDP). As kaip piemuo gal visko nesupratau bet taip pavirsutiniskai isvelgiau kad i keliamai problemai yra 3 keliai: arba verslas moka iseitines kompensacijas taip kaip dabar, arba verslas moka tiek pat valstybei papildomais mokesciais, arba abu sitie parametrai mazinami ir einama i labiau liberale ekonomika, ko pasekoje yra rizika atsirasti socialinem probelmu, ir verslui netekti savo klientu. Cia kaip supratau visas brudas su „teoretiku“ is bukagalvio komentatoriaus Mindaugo atejo. Tas Mindaugas padrebe daug nepagristu gandu, apsivardziavo, o Ausra graziai atsake skaiciais. Bravo. Daugiau realiu skaiciu prasom i diskusija, maziau gandu, ir maziau apsivardziavimu profesijomis.

  4. Paulius parašė:

    Ne kartą galvojau, kaip būtų reikalinga studija, pvz. nagrinėjanti keleto (ar daugiau) panašaus profilio, dydžio, įmonių įvairiose šalyse (Danija:), Lietuva:), Estija, Bulgarija, Vokietija, JAV, Taivanas:) ir pan..pvz reklamos, maisto pramones…galimas sąrašas begalinis. Studijos esmė – palyginti panašių įmonių fin. srautus: pajamos, išlaidos, paslaugų/prekių kainas ir savikainą, darbo jėgos kaštus, visus mokesčius ir t.t. Jau įsivaizduoju žvaigždinius grafikus ir pan. Gan teorinis reikalas, bet manau atsakytų kas yra kas, kur nukreipti sprendimus bei panašiose diskusijose ir labai praverstu socialinio modelio kūrėjams. Įdomu ar to darbo už 3 ar 5 mlj. nariai į tai gilinosi, ar iš viso tokios studijos darytos, juk gyvenam informacijos amžiuje. Tokias studijas atlikti, manau, paprasčiau nei išrasti išmanųjį telefoną, kurį beveik visi turim savo kišenėse, o nauda visuomenei būtų didesnė 🙂

    • Tokios studijos darytos. Esu mačiusi. Išvada beveik visada vienoda: nepalyginama, nes negali lyginti šveicaro su kinu, o pastarojo su lietuviu. Ekonomika iš esmės ne tik žaidimo taisyklės, bet ir tų taisyklių laikymasis. Labai trumpai atsakau.
      Lietuviai jau vien tuo pralošia itin dažnai, kad negeba matyti toliau savo nosies ir įsivaizduoja, kad valstybė yra ne jų reikalas, o kažkokių ateivių, kurie turi nemokamai jų verslui padėti, nemokamai pristatyti GEROS darbo jėgos, kuri netrukdo vadovauti. O jų vaikus mokyklose turi ugdyti labai išsilavinę, labai jautrūs, labai labai pasišventę mokytojai, kuriuos jie atvirai gali niekinti ir nemokėti jiems už žinias, laiką, dėmesį ir profesionalumą, o sutinka jiems mokėti tik už vaiko pasaugojimą tam tirką kiekį valandų. Na kad dantų vienas kitam neišsidaužytų.Tai ko verkia?

      • Mantvydas parašė:

        Kur „like“ mygtukas sakiniui: „sutinka jiems mokėti tik už vaiko pasaugojimą tam tikrą kiekį valandų“? Na, tipinis Lietuvos tėvų portretas.

  5. Rūta parašė:

    O aš manau, kad p.Maldeikienė, jei labiau įsigilintų į šio smulkaus verslininko situaciją ir suprastų kame problema, tokio pavyzdžio nebūtų pateikusi. Nes jis netinka. Problema čia ne tik ekonominė, bet dar sakyčiau ir vadybinė. Jei daugiau bendrautumėte su praktikais abiem pusėm į naudą būtų ir nėr čia ko įsižeisti.
    Žmonės išdirbe 10 ir daugiau metų vienoje įmonėje (ne sakau kad visi) tampa „gudrūs“ ir jau galvoja, kad alga jiems priklauso vien už atėjimą į darbą ir žinojimą kažko, ko galbūt iškart nežinos naujokas. Pasiskaičiuoja, kiek gaus išeitinės jei bus atleistas ir dar daugiau pagundos tinginiauti!
    Ar šerti tingius arklius per žiemą jei jie sezono metu vežima traukia tik tada kai botagu mojuojama ar priekyje su pašaru bėga?

    • Tai nelaikykit tų, kurie blogai dirba 10 metų. Ir vadyba ne mano problema. Ypač tamstos negebėjimas ta vadyba užsiimti. Aš esu politekonomė ir nerašau apie mikroekonomikos ir vadybos konkrečiaus atvejus. Tai suvokiate? Skirtingai nuo neoaustrų, aš sugebu suvokti, kad makroekonomika nėra mikroekonomikų suma.
      Tik ABSOLIUČIAI bukas vadovas, negebantis mąstyti prieina iki to, kad su botagu laksto. Tada siūlau ne vadvauti, o dirbti pagal specialybę ir gebėjimus, t.y. piemeniu.

      • Rūta parašė:

        O ko Jūs tokia pikta?
        „ABSOLIUČIAI bukas vadovas“, „tamstos negebėjimas“
        ir čia po to, kai pati piktinotės pavadinta teoretike.

        „Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad kiti su tavimi elgtųsi“

  6. Rūta parašė:

    P.S. Žodyje „praktikas/ė“ irgi galima įžvelgti pažeminimą. Žmogus be mokslo žinių, bemokslis ir t.t. Čia kaip pažiūrėsi.

  7. Mindaugas parašė:

    Pasak Jūsų normaliame pasaulyje yra du pasirinkimai: 1. Dideli mokesčiai ir lanksčios darbo sąlygos. 2. Maži mokesčiai ir nelanksčios sąlygos.

    Tai kodėl tada Lietuvoje mokame didelius mokesčius ir turime nelanksčias sąlygas? Tai ar mažinam mokesčius ar darom lankstų darbo kodeksą.

    Kadangi mokesčių greičiausiai niekas neplanuoja mažint, gal tada verta daryti lankstesnes darbo sąlygas?

    • Pasak manęs, nėra taip, kaip išvertėte. Aš sakau: nemokamų pietų nebūna. Nori lankstesnių santykių moki už tai. Konkrečiu atveju — didesniais mokesčiais. Galima didesne pagarba darbuotojui, normaliomis derybomis su savo darbuotojais, gebėjimu girdėti, kas sakoma, o ne ką nori girdėti.
      Mokesčiai Lietuvoje dideli TIK samdomai darbo jėgai ir dar Lietuvoje didelis REGRESINIS PVM’as, kurio daugiau proporcingai sumoka tie, kurie daugiau perka ir mažiau taupo. Bendra mokesčių našta mažiausia ES. Korporacijų pajamų, kapitalo kilmės pajamų mokesčiai maži (korporacijų pagal paskutinius skelbtus 2012 metų duomenis, tarkime, 25 vieta iš 28, etc.) Kartais mokesčiai stulbinamai maži. Paskutiniai tokie vieši pavyzdžiai Guoga, Šadžius, Karbauskis, etc. Realus darbo santykių lankstumas yra beveik absoliutus. Darbdavys ką nori, tą daro. Puikiai tai aprašė Ilzė Butkutė knygoje „Atleisk savo šefą“. Tai rodo ir kai kurie tyrimai. Realiai problemų su darbo santykių nelankstumu turi tik tie, kas tų Darbo kodekso reikalavimų laikosi, visų pirma investuotojai. Todėl ir šios įstatymo pataisos kurtos jiems pamaloninti ir jų reikalavimais.

      • Mindaugas parašė:

        O man atrodo, jog Jūs manipuliuojate informacija. Lietuvoje yra 87 000 įmonių, tuo tarpu Jūs kalbate apie daugų daugiausiai 500 įmonių, kurios yra didelės. Dėl tų kelių didelių įmonių turi kentėti likę 99%? Taigi išvada yra, kad Jūs ne tik esate prieš Investuotojų forumą tačiau ir prieš smulkiuosius verslininkus.

        Sakote, jog darbdaviai nesidalina pelnu? O Jūs kaip matematikė paimkit statistikos departamento duomenis ir pažiūrėkite kiek tie 99% Lietuvos įmonių uždirba pelno (išbrokuokite bankus ir didžiąsias įmones). Galbūt tada nustosit kalbėti apie tai, kad darbdaviai nesidalina pelnu – nes jo dar ir neuždirba – todėl pasidalinimas tai simboliniais pelnais būtų kaip įžeidimas darbuotojui.

        Ką reiškia teiginys nori lankstesnių darbo sąlygų moki didesnius mokesčius? Lietuvoje mokesčiai yra vieni didžiausių (procentaliai) Europoje – tai gal atstatykime teisybę? Lietuvoje jau mokami vieni didžiausių mokesčių, o sąlygos vienos nelanksčiausių. Norite uždirbti didesnius atlyginimus, o darbo sąlygas norite palikti tokias, kokios buvo agrariniame amžiuje.

        Man atrodo Jūs tiesiog ginate savo ir savo aplinkos (mokytojų) teises, kurias galima priskirti valstybinio sektoriaus darbuotojams. Ir todėl, kaip ir Graikijoje, kol įstatymus priiminės valstybinio sektoriaus darbuotojai tol šalis neturi jokių perspektyvų.

        • Nesu matematikė. Mano profesija — politinė ekonomija. Apie tai rašau knygas.
          Investuotojų forumo interesas — pigi ir kvalifikuota darbo jėga. Smulkiųjų interesas priklauso nuo rinkos, kurioje veikia. Didelei daliai reikia mokios vietinės rinkos, bet ji labai maža.
          Dėl pelnų, — juos žinau. Jie tikrai labai dažnai labai solidūs. Pažiūrėkite statistiką. Ypač tai, kiek išties uždirbo bankai, kurie nuo krizės laikų uždirba LABAI mažai. Labai prastai tą statistiką žinote.
          Lietuvoje bendra mokesčių našta mažiausia ES, o tiesioginių verslo mokesčių našta 25 vietoje iš 28 valstybių, kurios sudaro ES. Implicit tax rate Lietuvoje mažiausias Baltijos valstybėse ir beveik 2 proc. punktais mažesnis už Estiją. 🙂
          Beje, nesu mokytoja. Pirma. Antra, daugiausia užsidirbu iš paskaitų. 🙂 T.Y. iš individualios veiklos, tad esu verslininkė labaiu, nei Universioteto dėstytoja. .
          Žinios praverčia. O jūs jų neturite, taigi, žiūrėkite statistiką ir praverstų nors viena knyga iš politinės ekonomijos. Nes mokesčiai ne ekonomika. Ir darbo santykiai — ne ekonomika. Tai politinės ekonomijos dalykai.

        • Dalia parašė:

          Mindaugai, man keisti atrodo Jūsų pabėdavojimai dėl menkos darbo kokybės, nepakankamo užsakymų kiekio ir pan. Dar suprasčiau, kad nepakankamas užsakymų kiekis būtų 1-2 mėn. O jei įdarbinimo ir personalo politika tokia, kaip pasakojote- tai ne Maldeikienė ir ne mokesčiai kalti dėl Jūsų bėdų. Dėl Jūsų bėdų kalta prasta Jūsų produkcijos kokybė ir nekvalifikuoti darbuotojai arba kvalifikuotiems darbuotojams mokama mažesnė nei rinkos vidurkis alga.

          Ir dėl dievo meilės, susiraskite kvalifikuotą patyrusį pardavimų vadybininką/vadovą, mokėkite jam bent 800-1000 Eur, kad praplėstumėte klientų ratą, nes kitu atveju, ne tik arkliai, piemenys, avinai, bet ir Jūs pats badu numirsite.

  8. Greta parašė:

    Reiktų įvertinti tokią situaciją – ar darbuotojas, neturėdamas socialinių garantijų vis tiek sutiktų dirbti už tą patį atlyginimą, juk dabar jam pačiam reiktų įvertinti ir atsidėti sumą, skirtą netikėtam atleidimui? Gali būti, kad padidintas atlyginimas, kuris dabar jūsų nuomone motyvuotų geresnius darbuotojus, pasikeitus socialinėms garantijoms, nebūtinai liktų motyvuojantis. O gal kaip tik jį vertintų kaip nepakankamą, kai suvoktų, kad pasikeitus rinkos sąlygoms būtų greitai atleistas be didesnių nesklandumų ir išmokų ir liktų bedarbis.

  9. Juozas parašė:

    Teorija – be abejo yra gerai. Būna atvejai, kai teorija rašoma, remiantis praktine patirtimi. Tokia teorija – be abejo kelia didžiausią pasitikėjimą ir ja verta vadovautis praktikoje….
    Tiesiog noriu pasiteirauti:
    – Ar samdomas darbuotojas privalo būti atsakingas už savo pasirinkimus gyvenime?
    – Ar žmogus, gyvenantis iš asmeninės veiklos ir iniciatyvos (verslo liudijimas, individuali veikla ir pan.), nesėkmės atveju taip pat gali pretenduoti į keletos mėnesių „išeitinę“ kompensaciją. Kas ją galėtų išmokėti?
    – Ar sąlygos visiems darbo rinkos dalyviams turėtų būti vienodos (išskyrus atskiras socialiai remtinas grupes)?
    Jei jau p. Aušra rašot savo blogą, manau Jums aktualu, kad jis yra skaitomas ir komentuojamas, tad atlygio už atsakymus tikrai nesiūlau. Jei klausimai atrodo kvailai, arba nepriimtini – tiesiog juos ignoruokit..Pagarbiai…

    • Teorijos ir praktikos santykis VISADA gerokai labiau komplikuotas. Lietuvoje negerbiama filosofija, tad samprotavimai labai dažnai remiasi pora trivialių tiesų: pirma, man taip atrodo, antra, sveikas protas sako, kad… toliau kokia nors empiriškai neįrodoma tiesa.
      Rimtai kalbant , apytikriai 80 proc. vadinamųjų praktikų, kalbėdami apie ekonomiką, turi galvoje neįrodomą teorinę tiesą, kad verslininkas yra svarbiausias ekonominio gyvenimo dalyvis, Taigi, jų praktika paremta neįrodoma teorine prielaida. Jie yra gryni teoretikai. Beje, prasti teoretikai, nes negeba subokti savo kalbėjimo loginių apribojimų.
      Beje, nors esu teoretikė dažnai, būtent aš pradedu nuo praktikos. Pirmas klausimas — kas yra verslininkas? Ir kodėl tą, kuris verslininkas reikia remti kaip nors? Melo ekonomikoje apie tai visas skyrius. Nesikartosiu. Kam įdomu, gali paskaityti.
      Samdomas darbuotojas yra atsakingas už savo pasirinkimus. Jei jis protingas. Aš niekada kvailiui nedirbau ir nedirbsiu. Porą kart esu taip ir pasakiuis žmonėms, kurie mane samdė.
      Individualia veikla besiverčiantis žmogus negali pretenduoti į tokią pat apsaugą, kaip samdomas vien todėl, kad jis moka gerokai mažesnius mokesčius: samdomas apie 34 proc., individuali veikla — apie 29 proc. (gali būti mažiau, jeigu ne laisvos profesijos, o tarkime kokia kirpėja). Jei mažiau moki, mažiau gauni. Kokios problemos?
      Ne. Niekada sąlygos visiems žaidėjams negali būti vienodos, nes dar iki rinkos reikia apibrėžti, ką reiškia vienodos. 🙂
      Samdomas darbuotojas nėra tas, kuris rizikuoja. Taigi, jis gauna sutartą atlygį. Verslininkas yra tas, kuris rizikuoja, t.y. sutinka bankrutuoti, arba sutinka gauti labai didelius pelnus. Bet — jis prisiima visą atsakomybę už rezultatus, ir būten todėl jis rinkoje gali labai daug išlošti. Bet lygiai taip pat jis gali tragiškai sužlugti.
      Tamstos atlygio man nereikia. Nors klausimai labai banalūs ir vadovėliniai. Atsakymus galima rasti bet kurioje rimtesnėje ekonomikos ir politinės ekonomijos knygoje. Internete jų tūkstančiai nemokamų. Tiesa, angliškai.

  10. Arunas parašė:

    O man atrodo, kad tai tik visuomenes susitarimo reikalas, ar darbdaviui reikia uzkrauti socialines atsakomybes nasta.

    Dirbau JAV, ten darbo sutartys- zodziu. Priima,ateidzia is darbo- zodziu. Verslas ant tiek issivystes, verslo kultura tvyro ore, darbuotoju truksta. Taip, norint gero darbo, turi buti geriausias. Bent jau vienas geriausiu. Konkuruodamos del geru darbuotoju, korporacijos siulo papildomos naudos paketus. Auto, atostogu trukme, sveikatos draudimas darbuotojui, ir jo seimai ir t.t.
    Bet kas svarbiausia, kad esant tokiai aplinkai, darbuotojas visai nebijo netekti darbo. Zinoma, kalbame apie norincius dirbti. Nesutare su darbdaviu, liko kuom nepatenkintas, trenke durim. Ir jau ryt gali buti isidarbines viesbutyje, kavineje, restorane, tam laikotarpiui, kol geresni darba susiras.

    Ir tai ne teorija, tai savo akimis maciau, savo kailiu patyriau.

    Ten verslas skatinamas, gerbiamas, o darbuotojai turi didziuli pasirinkima, pas ka dirbti ir ka dirbti. Abieju saliu laisve veikti akivaizdi.

    Deja, Europoje matome visia kitokia situacija. Lyginames su issivysciusiomis valstybemis, bet juk jos po antrojo pasaulinio karo neturejo tokio darbo jegos apmokestinimo, kaip siandien. Pamazu palaispniui salys atejo iki siandien, kai politikai, siulydami socialinio saugumo paslaugas ne savo saskaita, perka vargdieniu balsus.

    Siandien situacija daugumoje Europos saliu: Darbdavys 9 kartus apmastys ar priimti darbuotoja i darba. Ir 9 kartus is 10 nuspres, kad kaip nors be jo issivers. O jei priima darbuotoja, tai tik terminuotoms sutartims, kurios, beje, Vakaru Europoje daug lengvesnio reglamento, nei Lietuvoje.
    Tureti neterminuotas darbo sutartis, ypac kartos iki 30 metu atveju, dabar Vakaru Europoje tampa prabanga. To pasekmes- zmones nesijaucia saugus, negali planuoti ateities, nekuria seimu, negali gauti busto kreditu, atideda vaiku gimima ir t.t. ir pan.

    Vakaru Europoje pilna prisitaikeliu – padirba 6 men pagal terminuota sutarti, bet kaip, vis tiek anksciau neatleis, o po to jau turi teise i 6 men nedarbo ismoka, ir atostogauja. Tada vel susiranda ka nors 6 menesiams. Ir vel nedarbo ismoka. Fantastiska sistema, nieko nepasakysi.

    Kolega auksciau bande atkreipti Jusu demesi, kad didziosios korporacijos, susisluojancios pelnus ir kraipancios statistika, negali buti viso verslo veidrodziu. Didzioji dalis verslo- mazos ir vidutines imones. Joms verkiant reikia lankstumo. Jusu minimi bankai, beje, is vis turetu buti eliminuoti ir ekonomikos statitikos, nes jie turi prieiga prie pinigu kurimo ir perkurimo is pinigu. Jiems turetu galioti visai kitokios mokesciu sistemos.

    Ir pabaigai, klausimas, kas geriau ekonomikai:
    1) Kelios dideles korporacijos, samdancios darbuotojus, mokancios tarkim gera alga, apmokestinama solidziais mokesciais uz socialini sauguma (=sumos i rankas ne tokios ir dideles, taigi gyventoju perkamoji galia neispudinga), ir kruva bedarbiu, negalinciu rasti darbo, ar 2) tureti tas korporacijas, mokancias algas apmokestinamas kuklesniais moeksciais, bet didesnes sumos i rankas, padidejusi perkamoji galia, ir stiprus, gyvas smulkus ir vidutinis verslas, samdantis ir atleidziantis darbuotojus, besikuriantis ir uzsidarantis, ir vel beikuriantis, bet inertiskas ir stiprus.

    Kokia Jusu nuomone?

    • Geri klausimai. Dabar neišsiplėtosiu, bet taip — tai visuomenės sutarimas. Aš būčiau linkusi to tiesiogiai darbdaviui neužkrauti, nes moderniose aukštųjų technologijų valstybėse yra daug įvairių veiklos formų ir didelis viešasis sektorius ir jiems sudėtinga konkuruoti dėl pagerintų darbo sąlygų. Manyčiau (diskuijų objektas) tai valstybės prioritetas, ypač tais atvejias kai didelė atskirtis, kaip Lietuvoje.

  11. Mindaugas parašė:

    Perkelsiu mūsų diskusiją apie mokestinę naštą iš pradžių. Nes Jūsų blogas labai nedraugiškas „gilesnėms“ diskusijoms. Apie Lietuvos reitingus galite paskaityti, kad ir šiandienos Nerijaus Mačiulio straipsnyje – ten kalbama apie daugybę Lietuvos užimamų TOP pozicijų pasaulyje (tiesa, žiūrint iš galo).
    https://www.swedbank.lt/lt/articles/view/2258

    Dabar grįžtant prie mokestinės naštos tai aš taip ir galvojau, kad Jūs būsite paėmusi būtent šią statistinę informaciją, kuria ir operuojate. Apie ją dažnai kalbėdavo ir Šimonytė. Matot, Jūs skaičiuojate, kiek yra realiai sumokama ir kiek perskirstoma mokesčių, o ne konkrečias procentines vertes, kurios Lietuvoje yra vienos didesnių Europoje ir mūsų regione – todėl ko jau ko, bet mažų mokesčių šalimi negalim vadintis, nebent kaip Jūs paimti vieną sėkmingą rodiklį ir nepaminint kitų. Patikslinsiu Jūsų teiginį – mes drąsiai galime vadintis mažai mokesčių mokančia šalimi, bet tikrai ne mažų mokesčių šalimi. Esame užburtame rate – mokesčių mokėtojų ratas mažėja, mokesčiai didėja, o mokesčių nesurenkama daugiau. Jūs siūlot toliau didinti mokesčius – man atrodo, kadangi remiatės klaidingomis prielaidomis tai ir rezultatas būtų ne toks, kokio Jūs norite.

    • Esu šimtus karta tai rašiusi. Jūs tiesiog kartojate mano straipnių mintis, — nors mokesčiai kai kam žiaurūs, o kai kam labai maži. Ir taio su skaičiais esu daug kart rašiusi. MAN NEĮDOMU VIS TĄ PATĮ KARTOTI. Aš čia rašau ne tamstos, o SAVO malonumui.

  12. Simonas parašė:

    Ką manote apie maždaug 2013 metais Seimo pasiūlytą idėją, jog medikai, baigę medicinos mokslus Lietuvoje, turėtų atidirbti 3-4 metus, arba jų darbdaviai užsieny turėtų sumokėti už aukštąjį išsilavinimą Lietuvai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *