MENIU

Komentarai (11) #darbasTaryboje, Darbas Vilniaus Taryboje

Vilniaus skola nesuvaldyta ir toliau auga

Pradžioje pateikiu lentelę, kurioje parodyta Vilniaus miesto savivaldybės skolos struktūra. Ją pasirašė Finansų departamento direktorius Vygintas Jakas ir šios lentelės pagalba skaičiuojama, kiek atitinkamais metais galėtų savivaldybė skolintis.  

1 lentelė Vilniaus miesto savivaldybės skolos 2015 m. sausio 1 d. ir tų pačių metų gruodžio 31 d.

2015 metų sausio 1 diena 2015 metų gruodžio 31 diena
Mln. Eur Procentas, palyginus su planuojamomis 2015 m. pajamomis (215,3 mln. Eur) Mln. Eur Procentas, palyginus su planuojamomis 2015 m. pajamomis
Visa Vilniaus miesto savivaldybės skola, iš jos 202,2 93,9 281,5 130,8
Paskolos ankstesnių laikotarpių skoloms dengti 66,0 30,7 48,3 22,4
Paskolos bendriems su Europos Sąjunga investiciniams projektams 102,7 47,7 94,3 43,8
Mokėtinų sumų įsiskolinimas virš 10 dienų 3,0 1,4 2,6 1,2
Mokėtinų sumų įsiskolinimas virš 45 dienų 23,7 11,0 99,0 46,0
Kiti prisiimti, bet neįvykdyti įsipareigojimai 6,7 3,1 37,3 17,3

Kaip ir pirmąjį, šį tekstą pradedu klausimu. Ar gali tiek skolų turintis ūkio subjektas (nesvarbu, kas — miestas, verslas, žmogus) dar skolintis? Tarkime, ar gali jis papildomai pasižadėti paremti turtingų tėvų, kurie savo vaikus leidžia į privačius darželius, šeimas 6 mln. eurų (nors, realiai šnekant, kažkokia net tiksliai neapibrėžta suma)? Arba jau dabar pasižadėti skirti 2 mln. eurų iš būsimo 2018 metų biudžeto (tada Vilniaus pagal įstatymą jau nebegalės papildomai skolintis ir taip dengti biudžeto deficitą) Vilniaus indėliui socialiniam būstui statyti? Jūs galite patikėti, kad tada Vilnius jau turės pakankamai lėšų visoms savo būtinoms veikloms finansuoti ir bus sukaupęs minėtų 2 mln. eurų biudžeto perteklių, kad galėtų į projektą įnešti savo dalį? Aš nesugebu.

Pirmame tekste apie Vilniaus biudžetą jau minėjau, kad kalbėdami apie skolą ir jos dydį miesto galvos ir politikai remiasi labai skirtingais skaičiais. Tie skaičiai pasirodo, kaip triušiai iš skrybėlės ar kokios kortos miklaus žonglieriaus rankose ir visada rodo tai, ką tuo metu nori matyti politikas. Esmė ta, jie nemeluoja. Bet reikalas tas, kad būtina suprasti, ką ta „tiesa“ reiškia iš tikrųjų.

Taigi, tarkime pasiskolinote 10 tūkst. eurų. Sąskaitoje jau turite 5 tūkst. eurų. Kiek išties turite? Atsakymai galimi du. Jeigu vertintumėme pagal pajamas-išlaidas arba pinigų srautais, tai turite 15 tūkst. eurų ir jau galite nusipirkti 13 tūkst. eurų kainuojantį automobilį. Jei vertintumėte kaupiamąja apskaita (t.y. realiai ir atsakingai) turite, deja, ne 15 tūkst. eurų, o 5 tūkst. eurų skolos. Automobilį nusipirkti galite, bet jis jums realiai kainuos ne 13 tūkst. eurų, o 13 tūkst. eurų plius palūkanos, taigi tikėtina per kokius penkis metus gali susidaryti ir visi 15 tūkst. eurų, kur 2 tūkst. eurų bus palūkanos, sutarties mokesčiai ir panašiai. Ar logiška tokiu būdu gerinti (?) savo gyvenimą? Atsakyti sudėtinga. Kodėl? Jeigu jūsų pajamos didelės, ir tarkime per mėnesį gaunate 1500 eurų pajamų, o įmoka bankui yra 300 eurų, neturite kitų didesnių įsipareigojimų ir gyvenimui užtenka likusių pinigų, veiksmas gal ir nekvailas, juolab, kad neturėsite, ar bent tikėtina, kad neturėsite, bėdų su automobilio remontu.

Tačiau tas pats veiksmas gali būti ypatingai slidus ir, sakykime tiesiai, neatsakingas ar net kvailas, jeigu bankui už naujo automobilio paskolą teks mokėti 300 eurų, jūsų pajamos yra 800 eurų ir dar turite kitų įsipareigojimų, kuriems dengti jums kas mėnesį reikia dar 250 eurų. Tai reiškia, gyvenimui lieka 250 eurų, o vien buto komunaliniai mokesčiai ir maistas (neskaitant kirpyklų, gydyklų ir aprangos) atima 280 eurų. Tokiu būdu kas mėnesį susidaro mažiausiai 50 eurų biudžeto deficitas, kuriam dengti reikia nuolat skolintis, ir skolintis vis brangiau, mat bankai pasitiki vis mažiau.

Ar žmogus, kuris naujomis skolomis dengdamas senąsias vis papildomai skolindamasis gali sakyti, kad jis atsakingai valdo savo biudžetą? Ar tai, kad jo biudžeto deficitas, kuris buvo 50 eurų, o po to, kai žmogus nutarė nebemokėti už vandenį, pasidarė 25 eurai, reiškia, kad biudžeto deficitas sumažėjo dvigubai?

Bent jau Vilniaus miesto meras mano, kad žmogus, kuris taip elgiasi ir numatydamas kitų metų pajamas, kuriuose planuoja iš skolų dar tam savo automobiliui papildomai nusipirkti naujas padangas, yra atsakingo finansų valdytojo pavyzdys.

Aš manau priešingai.

Taip, Vilniaus savivaldybė turi teisę savo einamąją apskaitą vesti pinigų srautų forma. Nieko tame blogo nėra. Tarkime, įplaukia į miesto sąskaitą 10 mln. eurų mokesčių, grąžinama bankams 8 mln. eurų, padaromi pavedimai tiekėjams už atliktus darbus, o sąskaitoje lieka nulis. Tada skolinamasi dar 10 mln. eurų, ir grąžinama kita 8 mln. eurų skola ir 2 mln. eurų mokėjimo, kurio vis suma 6 mln. eurų. Galime sakyti (ir tai džiugiai praneša meras bei jo viešųjų ryšių berniukai), kad Vilniaus miestas savo skolą sumažino dar 20 mln. eurų. Kai vėl reikia mokėti už einamuosius darbus — mokyklų išlaikymą, kelius, komunalines paslaugas, atlyginimus, — vėl skolinamasi 5 mln. litų, manipuliuojama likučiais ir t.t. Kasdienei buhalterijai tokia veiksmų logika leistina, bet tokiu pagrindu planuoti atsakingus finansus negalima.

Pasiskolinus 15 mln. eurų padengti 15 mln. eurų įsipareigojimai, bet miestui ateityje liko mokėti palūkanos, už pradelstą minėtojo 6 mln. eurų mokėjimo dalį tikėtina pradeda kauptis delspinigiai, baudos ir panašiai. Situacija kasdien aštrėja.

Dabar pateiktą lentelę panagrinėkime kruopščiau. Atkreipiu dėmesį, kad ir ši lentelė, palyginus ją su pirmame mano tekste pateiktais duomenimis, jau logiškesnė, bet ir ji iš esmės neatskleidžia informacijos, kuri būtina, norint priimti pasvertus atsakingus sprendimus.

Į akis iš karto krenta tai, kad duomenis pateikiami metodologiškai ydingai, kai painiojami srautų ir atsargos kintamieji. Skola yra atsargos kintamasis, ji yra sukauptų miesto biudžeto deficitų (srauto) suma. Lentelėje nelogiška tai, kad į skolą įtraukiamos paskolos ankstesnių metų įsipareigojimams dengti. Kodėl? Pats savaime skolos perfinansavimas skolos padidinti negali. Jeigu anksčiau aptartas žmogus, kuris skolinosi 10 tūkst. eurų automobiliui, paims naują paskolą, kurios pagalba grąžins senesnę skolą (taip gali būti logiška daryti tuo atveju, jeigu nauja paskola yra pigesnė nei pirmoji, taigi jos palūkanos mažesnės), bendra jo skolų suma nepasikeis. Kaip buvo 10 tūkst. eurų, taip ir liks, gal tik visi bendri viso laikotarpio įsipareigojimai sumažės, jeigu sugebės naują paskolą paimti su mažesnėmis palūkanomis.

Taigi, antroje eilutėje į bendrą skolos sumą įtraukti 66 mln. eurų visiškai nelogiška, jeigu užrašyta taip, kaip užrašyta. Perfinansavimas skolos nedidina (nebent kažkodėl skolinamasi brangiau ir reikia skolintis palūkanų padidėjimui, bet toks veiksmas būtų nelogiškas, ar ne?) Šioje vietoje, matyt, fiksuojama originali, jau iki atitinkamo laikotarpio sukaupta skola. Bet tokiu atveju neaiškus skilties pavadinimas.

Per 2015 metus Vilniaus skolos ne tik, kad nesumažėjo, kaip teigia meras ir jo kariauna, bet, priešingai, gerokai padidėjo. Mano turimi duomenys rodo, kad pagal įstatymus Vilniaus per 2015 metus savo skolas privalėjo sumažinti mažiausia 7 mln. eurų, tačiau realiai skola padidėjo apytikriai 27 mln. eurų (tai rytojaus teksto tema).

Vis dėlto jau dabar galiu paminėti dvi ypatingai grėsmingas tendencijas.

Pirma, labai staigiai auga ilgiau nei 45 dienas nepadengti įsiskolinimai tiekėjams: metų pradžioje siekę 23,7 mln. eurų, metų pabaigoje jie jau pašoko iki 98,97 mln. eurų.

Antra, nevaldomas skolos augimas ypatingai sparčiai blogina miesto finansų būklę. Jeigu 2015 metų pradžioje savivaldybės skola sudarė 94 proc. nuo planuojamų metinių Vilniaus biudžeto pajamų (maksimali skolos apimtis negali viršyti 135 proc. metinių planuojamų miesto pajamų), tai metų pabaigoje buvo visiškai priartėta prie leistinų skolos apimčių.

Žinoma, augant miesto pajamoms (o pasikeitus įstatymams, tos pajamos šiemet planuojamos gerokai didesnės) auga ir miesto galimybės skolintis. Vis dėlto faktiniai duomenys rodo, kad skolos augimo tempas pralenkia pajamų augimą, o tai reiškia miestas toliau klimpsta.

O čia dar viena lentelė, kurią irgi pasirašė Finansų departamento direktorius Vygintas Jakas.

2 lentelė Vilniaus miesto savivaldybės skolos 2016 m. sausio 1 d.

2016 metų sausio 1 diena
Mln. Eur Procentas, palyginus su planuojamomis 2016 m. pajamomis (262,4 mln. Eur)
Visa Vilniaus miesto savivaldybės skola, iš jos 304,9 116,2
Paskolos skoloms, kurios susidarė iki 2015 metų sausio 1 dienos dengti 48,3 18,4
Paskolos bendriems su ES projektams 94,3 36,0
Iki 2015 metų kovo 13 dienos prisiimti, bet neįvykdyti įsipareigojimai 115,3 44,0
Po 2015 metų kovo 13 dienos prisiimti, bet neįvykdyti įsipareigojimai 47,0 17,9

Kodėl pagal 2 lentelę šių metų sausio 1 dienos skola net 23,4 mln. eurų didesnė, negu diena anksčiau, 2015 metų gruodžio 31 dieną (1 lentelė) ? Nuo šių metų savivaldybės skola skaičiuojama tiksliau, tad įtraukus tuos įsipareigojimus, kurie anksčiau buvo neįtraukiami (nors tai buvo įsipareigojimai…) skola padidėja iki beveik 305 mln. eurų. Gaila, tačiau, kiek man žinoma, nėra duomenų, kurie leistų tokiu būdu įvertintą skolą, palyginti su ta, kuri buvo prieš metus.

Dar vienas klausimas: o kodėl reikia tuos papildomus įsipareigojimus įtraukti? Atsakymas paprastas: norint skaičiuoti atsakingai finansų, o ne ryšių su visuomene, prasme, turi matyti realų, o ne norimą miesto finansų pavidalą.

Beje, dar 2013 metų pavasarį Europos Komisija pateikė Europos Tarybai ir Europos Parlamentui ataskaitą dėl suderintų viešojo sektoriaus apskaitos standartų diegimo valstybėse narėse. [KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI dėl suderintų viešojo sektoriaus apskaitos standartų diegimo valstybėse narėse TVSAS tinkamumas valstybėms narėms http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52013DC0114] Dar anksčiau, tuometinė Komisijos narė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą Dalia Grybauskaitė aiškino, kad nuo 2005 metų Europoje pradėtas „tradicinės grynųjų pinigų apskaitos pakeitimas tikslesne ir veiksmingesne kaupiamąja apskaita […] nėra tik techninis pakeitimas. Šis valdymo principų pokytis yra esminis, labai svarbus užtikrinant veiksmingą išlaidų kontrolę, mažinant klaidų riziką ir gerinant kasdienį ES lėšų valdymą“. Kaupiamoji apskaita atspindi visą turtą ir įsipareigojimus, joje atspindima ilgalaikė informacija, ji patogi analizuoti ir pateikta visuomenei bei politikams jį suteikia galimybę rimtai, o ne atsainiai vertinti ir esamą ir būsimą padėtų. Kaupiamoji apskaita taikoma Australijoje, Kanadoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Junginėje Karalystėje, JAV, Šveicarijoje ir kitur.

Kol mes Vilniuje kalbama apie skolų grąžinimą, remdamiesi grynųjų pinigų apskaita, kai operacijos registruojamos tiesiog kaip mokėjimai, kalbėti apie atsakingą skolų valdymą tiesiog nepadoru. Tai rodo ir šiame tekste pateiktos lentelės, kurios atskleidžia niūrią tikrovę.

Tiesa, reali padėtis dar grėsmingesnė, negu aprašyta šiame tekste, bet apie tai, kaip minėjau, rytoj. Dar vėliau parašysiu ir apie politines susiklosčiusios padėties pasekmes.

11 komentarai įraše "Vilniaus skola nesuvaldyta ir toliau auga"

  1. entdx parašė:

    Pala pala aš nesuprantu vieno dalyko, kodėl kai identiškus dalykus aiškini radikaliems MMTišnikams apie valstybės lygmens skolas iš karto išlenda putos ir aiškinimas jog jei turėsi savus pinigus skolos bus visiškai dzin. Kuo pinigai atleidžia nuo finansinių įsipareigojimų?

    • aušra maldeikienė aušra maldeikienė parašė:

      nesuprantu. Kas yra MMTišnikai?:) Pinigai (čia kas konkrečiai) neatleidžia nuo finansinių įsipareigojimų… 🙂

      • entdx parašė:

        Yra žmonių įsitikinusių, kad valstybės gali eiti į beveik neribotą deficitą ir ilgus metus be žalos su sąlyga, kad pačios leidžia pinigus. Šitą įsitikinimą grindžia (greičiausiai klaidingai) MMT interpretacija. (Vadinu radikaliais MMTišnikais)
        Nesuprantu kodėl savarankiška pinigų leidyba, kažkam gali sudaryti vaizdą jog skolos ir deficitai ne problema?
        Suprantu ilgalaikę politiką, kur deficitai tikslingai naudojami sukurti ekonominę bazę ar krizės paveiktas ekonomikas taisyti. Bet matau nuomonę, kad deficitas yra vos ne privalomas nuolatiniam valstybės funkcionavimui. Nesuprantu iš kur tas vaizdinys.

  2. anita jones parašė:

    Labas,
    Tai yra informuoti plačiąją visuomenę, kad ponia Anita privati paskola skolintojas turi atverti finansinę galimybę visiems reikia bet kokią finansinę pagalbą. Mes apdalinti paskolą 2% palūkanų norma privatiems asmenims, įmonėms ir įmonių pagal aiškia ir suprantama forma ir būklės. Susisiekite su mumis šiandien elektroniniu paštu adresu: (jonesanita48@gmail.com)

  3. Rapolas parašė:

    Vilniaus miesto savivaldybė (kaip ir visas viešas sektorius) buhalterinėje apskaitoje nuo pinigų prie kaupimo principo perėjo tik 2010 m. Dalinai paaiškintų (bet nepateisintų) pajamų ir skolų traktavimą, ypač senųjų darbuotojų. Tik vat naujoji valdžia tuo jau naudojasi.

    • Ingrida Šimonytė parašė:

      Finansinė apskaita yra truputį atskiras dalykas nuo biudžeto vykdymo. Visi biudžetai sudaromi pinigų principu (įskaitant valstybės), tačiau daromi perskaičiavimai į kaupiamąjį principą pagal suderintą Europos Sąskaitybos Sistemos metodiką. Nuo pat tada, kai Lietuva stojo ir įstojo į ES, jos valdžios sektoriaus (t.y. visų lygių ir fondų) biudžetų rezultatai raportuojami ir stebimi kaupimo principu. Tiesiog prieš kurį laiką atsirado pareiga tuos perskaičiavimus padaryti ir tvirtinimo stadijoje, jeigu savivaldybės biudžetas didesnis nei 0,3 proc. BVP.

  4. Max Bent parašė:

    Sveiki Prašome patikėk tikrai turi sumokėti 30 eurų, kad man užbaigti sandorį sėkmingai patinka

  5. Viso miesto skola turetu buti aktuali visai valstybei, taip pat ir buhalterija turetu buti itin kruopsciai priziurima, kad nekiltu pagundos apeiti taikomus istatymus. Vilniaus skola manau dar dides nes kuo daugiau skoliniuos tuo daugiau reikia ir tampa kaip uzburtas ratas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *