Šita „žurnalistė“ net nesuvokia, kuo kooperatinis butas, kurį žmonės sovietmečiu pirko, skiriasi nuo buto, kuris buvo gaunamas.
Laukiu naujų klausimų.
Ponia Seimo nare,
viešai atsikirsdama Seimo nariui Petrui Gražuliui, kuris teigė, neva jus sovietmečiu protegavo jūsų tėvas, “kuris įvardijamas galimai uoliu KGBistu“, pasakėte, kad “„Mano tėtis – Kazimieras Seibutis (1919 m. rugsėjo 4 d. Meldučių km. Rokiškio apskritis – 1985 lapkričio 21 d. Vilnius), statybininkas, politinis kalinys. Vokietmečiu Vilniuje mokėsi Politechnikume. 1947.01.09 -1955.02.16 politinis kalinys, kalėjo Vorkutos lageriuose Komijoje (dabar Komijos respublika). Grįžęs į Lietuvą nebegalėjo tęsti mokslų, įvairiose statybinėse organizacijose dirbo statybos darbų vykdytoju.”
Prašyčiau paaiškinti, kaip tokias represijas patyręs jūsų tėvelis sovietmečiu gavo sovietinei nomenklatūrai skirtą butą Vilniaus Antakalnio rajone, Žirgo gatvėje.
Pagarbiai,
Rūta Janutienė,
“Lietuvos ryto” žurnalistė
Kaip laidų vedančioji Rūta Janutienė, dar kai buvo Grinevičiūtė, visada buvo tragiška: laidose chaosas ir nesugebėjimas suvaldyti pašnekovų. Mano mama stebisi kaip ji gali dėstyti žurnalistiką. Tačiau rašytiniai tekstai, ypač jos knygos man patinka, tiesa yra vienas neigiamas jos tekstų bruožas: minties šuoliai ir šokinėjimas tarp temų.
Janutienė nesupranta, kad tokiai kvailais klausimais ji diskredituoja save ir savo darbus. Visgi jos užtarimui, norėčiau ją šiek tiek apginti. Lietuvoje jau taip yra: niekas nesigilina į pirminius pasisakymus ir šaltinius. Buvo pravesta šmeižto kampanija prieš jus tamsta Aušra. Girdi esate vos ne kompartijos nomenklatūrininko duktė. Ir tai buvo ištransliuota per purvasklaidą, ir niekas nesigilina, va taip ir suformuojamas stereotipas. Rūta Janutienė turėtų suvokti, kad kreipti dėmesį į to bukapročio rėksnio Gražulio sąmokslo teorijas nereikia, bet ji to nepadarė, nes pasidavė jau purvasklaidoje suformuotam stereotipui.
janutienė pasidavė? juokaujate 🙂 ji asmeniškai suinteresuota bet kokios paplavų duobės gilinimu, nes iš to gyvena.
Labai jau primityviau mąstote. Pasidavė šiuo atveju reiškia, kad nesigilndama palaikė meinstrymą, formuojamą nuomonę. Antra, be Maldeikienės tėčio biografijos Lietuvoje yra šimtai temų kurias Janutienė gali nagrinėti ir kuriuos yra tiesiog šokiruojančios. Ir net jei ji išgyvena iš skandalingų temų nagrinėjimo (tas nėra blogai) kur kas skandalingesnių temų nagrinėjimas gali duoti kur kas didesnius reitingus.
Nesuprantu, kaip mąstančius, sakančius tiesą, norinčius matyti klestinčią Lietuvą, teikiančius racionalius pasiūlymus žmones, tokius kaip Aušra Maldeikienė, žurnalistė R. Janutienė vis bando viešai pažeminti. Už drąsa viešai kalbėti apie įsisenėjusias problemas, įvardinant kaltuosius, A. Maldeikienė nusipelnė didelės pagarbos ir sąžiningų žmonių palaikymo. Tik tokie politikai turėtų būti mūsų seime, priimti sprendimus dėl Lietuvos ateities . R. Janutienei reikėtų žinoti, kad tiesa ar teisybės šioje žemėje neegzistuoja. Viskas priklauso nuo bendro susitarimo. Blogai tai, kad tie susitarimai Lietuvoje naudingi tik “išrinktiesiems”, todėl šiandien turime išnaudotą, nuskurdintą ir nuvargintą Lietuvą ir nedidelę tautiečių dalį, kuri dar tiki, kad gali, kas nors keistis.
Ji nebando pažeminti. Ji tiesiog klausia. Tačiau klausime yra klaida. Janutienė turėjo pirma paklausti koks buvo butas: valdiškas ar kooperatinis? To ji nepadarė – taip, tas yra blogai. Ji patikėjo ar priėmė už gryną pinigą vieno tokio bukapročio rėksnio nusišnekėjimus.
Na jo, čia gal nekažką, bet kalbant apie išsilavinimą, jis tikrai ne visiems būtinas. Kai kurie iš savęs protingi arba geba kažką daryti yptingo. Mano tėvelis be išsilavinimo, bet pats geriausias darbų vadovas.
Na iš tikrųjų, ne visada mokslai būtini, daugiausiai dalykų ateina iš praktikos. Mano tėtis irgi bemokslis, dirba darbų vykdytoju, viską žino apie absoliučiai viską. Ką paklausi tą gausi. Tai priklauso nuo žmogaus imlumo pasiseks jam pasisemti žinių ar ne.