MENIU

Komentarai (21) #išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą

Tyla grįsta melu

Revoliucijai kilti būtinos dvi sąlygos: reikia turėti prieš ką maištauti ir realių maištautojų. Apranga neturi reikšmės, dėl laiko ir vietos – paprastai dalyvaujantieji gali nesunkiai prisitaikyti vienas prie kito. Svarbiausia, kad į šį reikalą įsitrauktų abi pusės, antraip visas sumanymas bus pasmerktas žlugti. Vykstant 1650 m. Kinijos revoliucijai, nė vienas priešininkas taip ir nepasirodė, tad už salės nuomą paliktas užstatas nuėjo šuniui ant uodegos. (Woody Allen)

Susitikimas su interesantas Žirmūnų seniūnijoje šeštadienį nusidažė naujomis spalvomis. Du valandos skirtumu pasirodę interesantai buvo stebėtinai panašūs: vyrai nuo 65 iki 75, geri kostiumai (brangoki), gana neapibrėžtos asmeninės vizito priežastys ir vienodas labai rimtas susidomėjimas, ką gi veikiu Seime, jeigu nuolat jie mane mato per televiziją.
Galima, žinoma, patarti, mažiau žiūrėti televiziją (aš savęs ten nemačiau metų metais), bet apie viską iš eilės.

Gyvenimas (tie 50 proc. pozityvo, kurių taip trokšta kolegė Dovilė)

Tobulai elegantiški Tung-Chien Chuang‘o mostai šeštadienio vakarą Filharmonijoje pavertė garsų, nuotaikų ir stulbinančių perėjimų iš gilaus piano į galvą plėšiantį crescendo fantasmagorija. Ta nereali fantastiška gyvenimo ir jausmų iliuzija prabilusi romantiškais Carlo Maria von Weber‘io ir impresionistiškais Maurice Ravel‘io pasažais neįtikimai tiksliai pakartojo visa tai, kuo man buvo apdovanota prabėgusi savaitė.
Pirmadienį buvo mokyklinės salės Druskininkuose ir Lazdijuose, penktadienį — Kelmėje. Trys puikūs susitikimai, trys atviros gimnazistų auditorijos ir klausimai. Sunkoka man dabar būtų prisiminti apie ką tiksliai kalbėjome, jeigu kalbėjome apie mokyklą, gyvenimą, laisvę ir politiko darbą (o taip, ir ilgesnius mokinių mokslo metus, už kuriuos liepiau lenktis ir dėkoti tiems mokytojams, kurie yra mokytojai). Vis dėlto viena detalė širdyje (ir prote…kodėl?) nusėdo ilgam. Kai ramiai prie lango Kelmės salėje stovėjęs vaikinukas paklausė, kodėl p. P.G. iš Seimo yra jūsų priešas, nustebau, mat šiaip jau apie tokius pg negalvoju ilgiau, nei tas kelias minutes, kai susiduriu akis į akį, tad atsakiau tai, kas man atrodo yra akivaizdu: norit būti mano priešu reikia būti asmenybe. Iki priešo statuso irgi reikia pakilti.
Kai tai išgirdę vaikai salėje pradėjo spontaniškai ploti, gimė aiškus suvokimas, kokiu laipsniu tie jauni žmonės yra kitos kartos vaikai, sugebėję palikti mane su atviru klausimu: kodėl jie taip reagavo, kokia mintis pagimdė tą nerežisuotą jų reakciją?
Kita vertus, šalia šio veržlaus judėjimo ir neišvengiamų kalbų srauto, savaitę žymėjo ir tokia įprasta politikui slegianti ir monotoniška pasikartojančių judesių erdvė, kurią savaitės pradžioje atvėriau sau su Natalie Portman herojės tragedija filme „Žaklina“.
Menas turi skonį, kvapą, tikras menas turi gyvybės sėklą. Gyvenimas politikoje irgi nudažytas aitriu audringų jausmų prieskoniu bei šaltu statiškos minčių raizgalynės kvapu — nerimo, šalčio ir atskirties kvapu. Subrandinti sėklą tokioje šalčio ir nevilties sukaustytoje dirvoje yra dvasios žygdarbis.

Anapus meno: politika

Politika yra kova, interesų sankirta. Kol gyveni ramiai, visuotinai mylima(s), pats sau gražus, giriamas pataikūnų iš nusisamdytos ryšių su visuomene agentūros ar šiaip „šviesių, nevalgančių to, kas turi širdį“(1) patarėjų, kurie net dorai nesuvokia, kas ta politika apskritai, tai politika pasirodo kaip tobulo nekonfliktiško, net savotiškai rafinuoto, gyvenimo iliuzija. Kaip sakė toks ponas, dabar vadovaujantis Seimo valdybai: „Politikas — tas pats biurokratas“, vėliau pataręs Audito komiteto nariams mažiau diskutuoti ir daugiau balsuoti. Ši patarėja ryšiams su visuomenei irgi savo ministrą išstato kvaileliu, kuris it baltoji gulbė sklaidosi ir rankele mostelėjęs visus laimina ir… palaimina.
Tokia saldi, nekonfliktiška, nučiulpta ir gličiu saldumu užlieta politika kvepia melu ir mirtimi. Ji tvoskia nužudytais, pragertais, sunaikintais kitų — paprastai švelnių, trapių, apdovanotų širdimis, bet turinčių kūno negalių, mažų, senų — gyvenimais.
Reitingai yra mažiausia, kuo gali girtis politikas. Priešingai, tikras politikas yra tas, kurio daugelis nemėgsta, nes jis DRĮSTA kalbėti apie nemalonius dalykus ir siūlyti NEMALONIUS sprendimus.
Kai viskas, ką galima pasakyti apie žmogų parlamente, yra tai, kad jis santūrus ir ramus, tai (1) toks veikėjas nėra politikas, o politinė marionetė; (2) jis arba tyli, nes nesuvokia apie ką kalbama (Lietuvoje labai dažnas dalykas), arba tyliai neatverdamas savo tikrųjų interesų ir kėslų medžioklėse sprendžia savo ir jį į politiką atvedusių žmonių klausimus kitų gyventojų sluoksnių sąskaita.
Aš atėjau į Seimą atstovauti tiems, kurie dabar neturėdami jokių privilegijų, sunkiai dirbdami mokėdami mokesčius, kurie neretai perkopia 40 proc. pajamų, yra niekinami vadinant juos visokių labai privilegijuotų grupių išlaikytiniais. Tų privilegijuotų grupių, apaugusių lengvatomis ir visokiomis gėrybėmis, kurias jie be atodairos semia iš bendro katilo, dešimtys ir jie naudojasi per 280 vien mokestinių (neskaitant kitokių) lengvatų. Tarp jų ir ūkininkai (25 lengvatos), ir šešėlio atstovai, kurių pajamų niekas nemato, bet džipai kiemus šalia didelių namų puošia (pastarieji atpažįstami iš šventos jiems frazės — neskaičiuokime svetimų pinigų, nors tie pinigai biudžeto, t.y. mūsų visų, bei/arba turtingų mamyčių iš vaikų darželių), ir kažkodėl 5 proc.,. nuo savo darbo pajamų mokantys tų profesijų, kur lengviau paslėpti pajamas žmonės, kai kiti turi mokėti 15 proc. (2)
Mokesčių lengvatos — tai biudžeto išlaidos, kurios atiteko jau iš anksto apibrėžtai grupei ir atiteko kitų gyventojų sąskaita. Jeigu iki 2009 metų ūkininkai nemokėjo Sodros įmokų, tai jų tėvus išlaikė kiti dirbantys žmonės. Galima žinoma aiškinti, kad ūkininkai patys skurdžiausi ir sunkiausiai dirbantys Lietuvos žmonės (tikinčių pasakomis ir ateiviais visada rasi), bet galima paklausti, kodėl visi pensininkai turi gauti mažesnes pensijas, nes kai kas — net būdamas išties turtingas ir tuo besididžiuodamas — tų pensijų senjorams nemoka.
Įvairiausios lengvatos Lietuvoje atsiranda dažnai net suformulavus, kodėl jos būtinos (iš 70 valstybės auditorių vertintų mokesčių lengvatų 43 tikslus galima įžvelgti tik labai bendrai, o 27 jie net nenurodyti), bemaž visada tos lengvatos neterminuotos ir kartą jas užsigrobusi grupė, gali ateityje ramiai sau veikti kitų sąskaita be rimtesnės analizės, ar tie lengvatos turėtojai išties yra patys skurdžiausi ir nelaimingiausi.
Pastaruoju metu vertinama, kad vien mokestinės lengvatos iš mūsų visų bendros kišenės per metus išsiurbia per 500 mln. eurų, kurie nepasiekia mokytojų, gydytojų, bibliotekininkų ar policininkų.
Ar kovodama už tuos, kurie priversti neretai gerokai turtingesniems kasmet padovanoti per pusę milijardo eurų aš galiu patikti kitai pusei, kuri dabar tomis lengvatomis didina savo turtus? Tikrai ne. Ar galiu aš švelniai kalbėdama ir gražiai argumentuodama įrodyti kokiems nors karbauskiams (jų vardas vien Seime — legionas), kad gėda nuo milijonų į bendrą katilą įnešti vos per vieną procentą? Ar supras tokie senstelėję macho, kad politika — tai ne jų sekretorių ir draugužių paltukų demonstravimo arena? Ar pajėgūs jie apsikarpyti savo privilegijas ir neužtarnautą gyvenimą skurdžiausiųjų sąskaita?
Kaip dabar sako: „Baaaaikit, nemanau“.
Priešingai, tiksliai žinau: jie kovos už savo gyvenimą kitų sąskaita iki pabaigos. Bet ir aš kausiuosi iki pabaigos, kad mano šalyje tokių visokių neužtarnautų, aiškiai neišryškintų, paslėptų privilegijų neliktų, o visi be bilietų į biudžetą sulindę zuikiai pažymėtų savo mokesčių korteles adekvačiomis sumomis.

Anapus skaidrios viešos politikos

Dvidešimt septintais Nepriklausomos Lietuvos metais šalies Seimo narys ir jos Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas Nacionalinio radijo laidoje atsakydamas į klausimą apie tai, kad nevertėtų plačiau diskutuoti dėl ūkininkams skiriamų mokestinių lengvatų sako: „Tai aš sutinku, bet tai tikrai yra ne tos diskusijos. Jeigu čia yra politika, tai čia ne viešoj erdvėj ir ne radijo laidoj mes apie tai turėtume diskutuoti. Ir tikrai leiskim žemdirbiams ir ūkininkams dirbti. Tai, bet, aš kaip minėjau, yra Vyriausybės nuspręsta, kad bus peržiūrimi ramiai, prie stalo visi skaičiai ir bus daromos tam tikros korekcijos.“ (4)
Girdite? Politikas viešai tiesioginiame eteryje aiškina, kad politika turi būti daroma (ir akivaizdu, ji taip ir daroma) slapta. Nedeklaruojant interesų arba, kaip konkrečiu dabartinio žemės ūkio ministro, atveju — lyg ir deklaruojant, lyg ir ne. Kodėl taip sakau? Ministro sutuoktinė Žydrė Markauskienė praneša, kad dirba (kuo, paslaptis) žemės ūkio kooperatyve „Lietuviško ūkio kokybė“, bet kiek ta kokybė šeimai generuoja pajamų ir kiek ta šeima papildo valstybės biudžetą — pridengta neviešos deklaracijos skraiste.
Tiesa, pats p. B. Markauskas 2015 metais Lietuvos valstybės biudžetą papildė net (?) 325 eurais (faktas — 325 (trys šimtai dvidešimt penki eurai) sumokėti nuo 8167,5 eurų pajamų) kitaip sakant deklaravo sumokėjęs mažiau, nei 4 proc. mokesčių. Tiesioginė išvada — normaliam piliečiui, kuris tik tiek sugeba prisidėti prie bendro gėrio, būtų gėda, na bet nors dabar tapęs Seimo nariu ir ministru p. B. Markauskas galės šiek tiek laisviau atsipūsti: patekimo į politiką nauda akivaizdi, ar ne?
Aiškios ir kitos dvi netiesioginės išvados. Pirma, kai turi tokias lengvatas, reikia kryžiumi gulti, kad niekas nebūtų išviešinta. Ar ne, ministre?
Antra, skęstančiųjų gelbėjimas — pačių skęstančiųjų reikalas ir visus tuos keturis ministro vaikus tegul ugdo ir moko tie, kurie ne tokie guvūs, apsukrūs (tiksliau, neapdovanoti tokiomis kiaulės akytėmis), kaip ūkininkas – ūkininkų lobistas- politikas- ministras.

Politika yra linksma, kai moki girdėti

Aš atėjau į Seimą kovoti, kovoti iki paskutinės galimybių būti išgirstai ribos — išgirstai dabar jau iš aukščiausios politinės mūsų visų valstybės tribūnos.
Kiekviena kova brėžia fronto linijas, pasitelkia ginkluotę. Naivu būtų tikėtis, kad aš ir mano kova nebus aptaškyta priešų melu, mobingu, patyčiomis, parsiduodančių itin prastai išsilavinusių, nesugebančių normaliai argumentuoti žurnalistų(ių) ir kokių nors abonentų a la žmonų a la kliedesiais.
Tai normalu. Politika yra politika. Aš žinau, ko atėjau, žinau, ką tai reiškia, ir nebijau kovos. Priešingai, tie, kurie manyje mato labai emocionalų ir, jų nuomone, lengvai iš pusiausvyros išvedamą žmogų nesuvokia, kad būtent toks mano choleriškas temperamentas leidžia man būti ta kobra, kuri gelia staiga ir kurios galvoje informacija kaupiasi it stipriausi nuodai, kurie sugebės išardyti visokius melų voratinklius.
Aš neketinu jums čia Seime vaidinti kokios nors eilinės gretutės ir tapti drebančiu triušeliu.
Nesu viena iš ubagėlių markauskų gildijos. Mokydama tokių visokių biudžeto prisiplakėlių vaikus tais pačiais 2015 metais sugebėjau uždirbti 26168,35 eurų ir sumokėti biudžetui 10 kartų daugiau mokesčių (3049 eurų, neskaitant Sodros įmokų), nei dabartinis ministras. Rašiau knygas, turėjau individualią veiklą, verčiau, skaičiau visuomenei paskaitas ir vedžiau laidas. Dirbau ir padėjau savo valstybei, o neverkiau skudurėliu pasišluostydama akutes. Du trečdaliai mano pajamų buvo iš mano verslo, kuris padėjo taip ilgai normaliai dėstyti universitete ir suteikė galimybių įsigyti knygas, keliauti ir padėti kitiems.
Raudate, kad niekada neturėjau savo verslo ir nesuvokiu, kaip jis daromas? Turėjau. Ne problema. Problema, kad jūs visokie tokie biudžeto išlaikytiniai (Markauskas — klasikinis pavyzdys — 4 vaikai, o bendram gėriu nė 350 eurų nesugebėjo išspausti, taigi akivaizdu, gyveno biudžeto ir savo vaikų mokytojų bei gydytojų sąskaita) vis dar bandote čia mums taisykles kurti.
Ir tikrai nebijau tamstų priekabių. Ir viešinsiu viską be gailesčio. Karas gali būti įdomus ir man nereikės rinkėjų kerėti tuščiomis retorinėmis kulkomis, aš užversiu juos sunkiasvoriais faktais.

Ko išties norėjo senstelėję ponai?

O dabar vėl grįžkime į Žirmūnų seniūniją. 2017 metų kovo 18 –oji. Apsilanko ponai Algirdas Navickas iš S. Žukausko gatvės ir Viktoras Ramutis Januškevičius, inžinierius pensininkas iš Žirmūnų gatvės. Pasirodo po vieną, ne kartu, bet jų klausimai tokie vienodi, kad net sunku patikėti, kad sukurpti ne vienoje vietoje.
Ką veikiate Seime? Kodėl nieko nedirbate, o tik šmėžuojate televizijoje? (Kad iki „šmėžavimo“ reikia dirbti, mąstyti, skaityti, vertinti, turėti išlavintas smegenis ir mokėti pagrįsti savo poziciją ponų smegenys nesuvokia).
„Kodėl tiek daug dėmesio Gretos kailiniams?“ — nerimauja p. Algirdas. Mano atsakymas, kad nematau jokio skirtumo, tarp gretos kailinių ir Pūko įdarbinimo aferų, nes labai vienodos tos istorijos savo esme, besijauninančio macho neįtikino: savo apytikriai 75 metuose jis vis dar tiki, kad moteris privalo pavydėti moteriškei, kuri „graži“ (prastas skonis neišgydomas, bet kaip sakoma De gustibus non est disputandum) ir TODĖL yra paimta senstelėjusio vyruko prie pinigo. Nes argi tokia XXI amžiaus damos su kamelijomis istorija nėra kiekvienos moters svajonė?
Pakėliau toną, pasakiau, kad nei seni vyrai, kurie kliedi, nei parsiduodančios moterys nėra mano svajonių Lietuvos gyventojai, ir atidarius duris paprašiau išeiti.

Toliau kursiu savo svajonių Lietuvos katedrą, kurioje kiekvienas suvokia, kiek daug jis skolingas kitiems ir nepamiršta dėkoti bei dalintis.

————————————————————————————————-

(1) Tokia iki ausų besišypsanti ledi įsidarbinusi vienoje interesų suėstoje ministerijoje, rašanti statistines nesąmones apie nedarbą jaučiasi įkvėpta savo „ketverių metų kasdienos su aukštos moralės vadovu“ (tiksliau absoliučių nesąmonių fiksavimo, kai ministras ir jo komandą verčiami problemos nesugebančiais suformuluoti idiotais — konkrečiu atveju ypač klaiku, nes bent ministras tikrai vertas pagarbos ir turi proto). Išties, kvailybe, tavo vardas — prastas skonis, šleikštus saldumas ir žiaurus neišsilavinimas. Ypač nyku, kad konkrečiu atveju kalbame apie ministeriją, kuri kasdien skęsta žmonių ašarose, dažnai neišbrendamose Sodros įmokų ir išmokų džiunglėse, antstolių užvaikytų žmonių dejonėse ir pelno ištroškusių grupuočių sunaikintose neįgaliųjų darbo galimybėse. Plačiau žiūrėkite, kaip savo darbą suvokia ir kaip jį aiškina rinkėjams minima ponia, žurnale „Savaitė“, 2017 kovo 9 d., Nr. 10, psl.30-31.
(2) Mokesčių lengvatos — tai biudžeto išlaidos, kurios atiteko jau iš anksto apibrėžtai grupei. Tokios lengvatos Lietuvoje atsiranda dažnai net suformulavus, kodėl jos būtinos (iš 70 auditorių vertintų mokesčių lengvatų 43 tikslus galima įžvelgti tik labai bendrai, o 27 jie net nenurodyti), bemaž visada tos lengvatos neterminuotos ir kartą jas užsigrobusi grupė, gali ateityje ramiai sau veikti kitų sąskaita be rimtesnės analizės, ar ji tikrai reiklainga paramos,
nebuvo atlikta. Norminių teisės aktų stebėsena, kuri vykdoma nuo 2009 m., buvo atlikta dėl vienos (iš 215) mokesčių lengvatos. Dėl šių priežasčių įvertinti mokesčių lengvatų taikymo tikslingumą ir laiku spręsti kylančias problemas dėl mokesčių lengvatų taikymo gali būti sudėtinga (1 dalis).
Mokesčių lengvatomis pasinaudota 2009 m. – 3 319 tūkst., 2010 m. – 3 025 tūkst., 2011 m. – 2 926 tūkst. kartų. Kai kuriais atvejais netinkamas mokesčių lengvatų taisyklių taikymas dėl neaiškiai apibrėžtų mokesčių lengvatų sąvokų, objektų ir sąlygų apsunkina Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip mokesčių administratoriaus, darbą, didina neteisingo apmokestinimo riziką (1.3 poskyris, 2 dalis).
(3) LRT Aktualijų studija su žurnaliste Jurgita Čeponyte 2017 m. kovo 15 diena

21 komentarai įraše "Tyla grįsta melu"

  1. apropos parašė:

    Nu, Markausko 4% atrodo įspūdingai. Man labai imponuoja tamstos negailestingas nusistatymas lengvatininkų ir biudžeto siurbėlių atžvilgiu. Gaila. kad nenurodėt, kiek gi mokesčių sumokėjot iš viso, kartu su SODRA ir visais PSD. Net neabejoju, kad ne mažiau negu Maximos kasininkė. T.y., kokius 46% nuo visos darbo vietos kainos, arba €12000+. Kitaip nachališkų provokacijų neapsiginsit. Džiaugiuosi dėl jūsų, kad turėjote galimybę įsigyti reikalingų knygų. O ar pavyko galų gale nusipirkti naujus akinius, ko negalėjote sau leisti dirbdama universiteto dėstytoja?

    • Vidas parašė:

      Liberastų išpuoliai!!! Jusu gyvenimo tikslas – babujiniskas dominavimas, „dešros“ grobimas ir pisimasis.

    • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

      Apropos — niekada nesiguodžiau, kad negaliu nusipirkti akinių. Mano pajamos visada buvo tokios, kad tai galėjau įveikti 🙂 Bet absoliučiai daugumai mokytojų ir dėstytojų tai tikrai rimtas, o kartais neįveikiamas pirkinys.
      Savo mokesčius su Sodrą paskelbsiu vėliau, kai galėsiu pažiūrėti duomenų bazėse.

  2. Linas parašė:

    Jau ne pirmą kartą autorės rašiniuose netikslumas:http://www.vlkk.lt/konsultacijos/3567-abonementas-abonentas

  3. Linas Staugaitis parašė:

    p.Aušra,
    Skaitydamas Jūsų straipsnį ir verkiau ir juokiausi vienu metu.
    Neįsivaizduoju kiek pastangų,darbo ir valios reikia tam,kad šitaip susiklosčiusią struktūrą
    būtų įmanoma pakeisti,bet “ lašas po lašo ir akmenį pratašo“.
    Kuo toliau tuo labiau Jus gerbiu ir palaikau.

    • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

      valios reikia, sutinku. Bet — pradėjau dirbti 13-kos, kaip visi Palangos vaikai: ploviau patalynes, laiptus, tualetus, šlaviau gatves. 20-ties buvau mama, kuri augino mažylį, mokėsi viename geriausių ir stipriausių pasaulio universitetų (studijavau nuoširdžiai ir mokiausiu tikrai labai gerai) ir dar nuo 6 iki 8 dirbau kambarine Universiteto viešbutyje. Aš moku dirbti. Paverkiu ir dirbu toliau.

  4. Darius parašė:

    Laba diena p. Maldeikiene,
    norėjau Jūsų paklausti – kodėl Jūs taip prieš visas lengvatas?, bent jau taip aš suprantu iš Jūsų komunikacijos. Aš esu tas, kuris naudojasi lengvatomis, dirbu individualiai, džiaugiuosi, kad realiai mokesčius moku tik iki kitų kalendorinių metų tam tikros dienos, buhalterija iš esmės paprasta. Tačiau taip dirbdamas taip nekaupiu pensijos (tik bazinė),neturiu apmokamų atostogų ir kiekvieną mėnesį pradedu su minusu eurų kuriuos turiu susimokėti Sodrai ką ir darau sąžiningai. Įvertinus tai, kad man pačiam reikia ieškotis darbo, skirtingai nei pagal darbo sutartį, kuriuo metu vis tik asmuo GAUS darbą (kurį reikės atlikti gerai žinoma, o darba suteikia tas kas jį sukuria, sumano, gauna užsakymus ir pan., t.y. – verslininkas), tos lengvatos yra gana logiškos. Tai nieko neturi bendro su mokesčių slėpimu, visada sąžiningai moku mokesčius, deklaruoju ką turiu, nes noriu tą daryti. Jaučiu atsakomybė.
    Be to noriu dar pasakyti, kad Jūs mane savotiškai „nervuojate“, nes kiekvieną kartą pateikdama savo argumentus verčiate – mąstyti.Geros dienos.

    • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

      Tai aš irgi nuo 2002 metų iki 206 lapkričio 2 dienos gyvenau labiau (apie 75 proc. pajamų) iš individualios veiklos (vertimai, kūryba, paskaitos, etc.), nei ši mokymo. Ir niekaip nesupratau, kodėl skaitydama paskaitą universitete gaunu grašius ir moku nuo 55 iki 43 proc. mokesčių (ruošits paskaitai reikai dienų dienas), o skaitydama tą pačią paskaitą verslui gaunu daug (tikrai labai nemažai…), o mokesčiai apie 25-27 proc. KODĖL?
      O jau apie visokius „biednus“ ūkininkus tai bendrai reikia tylėti. Čia ką, sveiko proto šalis? Ar tiesiog idiotų konklava, kur žmOOOOgai, kaip sako viena mano studentė, nesuvokia, kad jei nemoki normaliai mokytojui, tai gyveni tarp idiotų, ir jeigu nemoki normaliai gydytojui, tai viską skirsi kyšiams.

      • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

        2016 metų lapkričio

      • Darius parašė:

        Drįstu Jums pateikti savo nuomonę: dirbant dėstotojo darbą Jums Jūsų auditoriją universitete ar kt. užpildo stojantieji į aukštąją mokyklą, Jūs juk nerenkate savarankiškai studentų į konkretų kursą, grupę asmeniškai kaip DR.A. Maldeikienė, taip? Jūs samdomas lektorius. Gi atvirkščiai su Jūsų paskaitomis verslui, kai Jūsų paslaugą kaip kvalifikuotą lektorių renkasi pirkėjai (verslininkai) dėl Jūsų profesionalumo ir įžvalgos, o bet tačiau – kitų Jūsų kolegų dėstotų paskaitų/seminarų atskiromis temomis kažkodėl neperka verslininkai, gal dėl to kad „tie kiti“ tiesiog neįdomūs? Taigi, darbas analogiškai, bet jo gavimo „būdas“ (atleiskite jeigu netinkamai išsireiškiau) visiškai skirtingas… Klausimas sekantis – ar mokestinė prievolė gali būti vienoda asmeniui savarankiškai ieškančiam ir siūlančiam savo darbą/paslaugas ir tam asmeniui, kuriam jo darbo atlikimui klientus (darbą) parūpina kiti? Vienu atveju, jis nekonkuruodamas kvalifikuotai darbo tiesiog neturės, kitu atveju atlikdamas darbą bent minimaliai/vidutiniškai už tai gaus atlygį. Dėkoju.
        dėl biednų ūkininkų sutinku ir pritariu.

        • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

          šiaip tai dar ir kaip tas mano paskaitas perka. Ypatingai gerai. Knygų ir straipsnių pavidalu. Visos leidyklos dėl manęs konkuruoja, gaila turiu labai mažai laiko rašymui.
          Dėl kolegų. Tai kad tragedija ta, kad mano kolegas matematikus už 10 kart didesnį atlygį jau nusipirko Vakarų universitetai ir privatus sektorius. Pabrėžiu, Vakarų privatus sektorius. Kuris suvokia, kas yra matematika, duomenų analizė ir panašiai.
          Studentai liko be dėstytojų ir tai reiškia, kitų ekonometrų ir rimtų statistikų bei duomenų analitikų kartų nebebus.
          Tik todėl, beje, ir palikau Universitetą, kad garsiai šaukčiau, jog prarandame protus, o vis dar verkiam dėl pienelio ir karvučių.

          • Darius parašė:

            Gerb. Aušra, dėl Jūsų kvalifikacijos ir populiarumo niekas nesiginčija 🙂 bet kaip suprantu vengiate atsakyti man į klausimą kuris yra esminis, jeigu teigiate, jog Jūs kovosite su mokestinėmis lengvatomis individualioje veikloje taip pat. Ar mokestinė lygiava galima samdomam darbui ir asmeniui pačiam ieškančiam sau darbo?
            Ačiū.

  5. Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

    Skirta Dariui
    nieko aš neišsisukinėju. Bet nesuprantu, o kodėl apmokestinant asmenines pajamas [kitaip sakant, asmeninį vartojimo prieaugį] turi būti kažkaip atsižvelgiama į tai, kokia forma tos pajamos gautos? Normalus finansiškai raštingas pasaulis taiko adekvačią progresyvinių pajamų apmokestinimo sistemą ir diskutuoja tik dėl laiptelių skaičiaus, neapmokestinamų pajamų sumos (bendros visiems) ir tarifų.
    Kai turite individualią veiklą galite savo galutines asmenines pajamas susimažinti dviem būdais – atimti 30 proc. arba atimti realias sąnaudas (jei pateikiate tinkamus dokumentus) Ir jau PO TO mokate pajamų mokestį. Samdomas darbuotojas tokios galimybės neturi.
    Taigi kovosiu tik su tokiomis mokestinėmis lengvatomis individualioje veikloje, kurios absurdiškos: nesuprantu, kodėl kasant griovį ar kerpat galvą (ar dainuojant nebūtinai pataikant į toną) privalu mokėti 5 proc. pajamų mokestį, o jei esi išsilavinęs ir dirbi tarkime architektu ar mokesčiu konsultantu, tai moki 15 proc.

    • apropos parašė:

      Nu tai kas čia neaiškaus dėl tų samdomų? Laikoma, kad samdomasis darbuotojas jokių sąnaudų, susijusių su savo veikla, nepatiria, užtat ir moka nuo pajamų. O kodėl skirtingi tarifai individualiai veiklai ir samdomiems? Velniai žino. Tikriausiai daroma prielaida, kad individualioj veikloj iš tikro neleidžiama įskaityti visos sąnaudų, tai tuo pretekstu daroma nuolaida mokesčio tarifui. Pavyzdžiui, galbūt kirpėja naudoja darbui savo kažkada įsigytas patalpas, kurių amortizacijos ir eksploatacijos sąnaudų jai neįskaito. Kitas gal naudoja savo asmeninį automobilį prekėms vežioti, ir irgi galbūt turi teisę apskaityti vien tik kuro sąnaudas. Jei žmogus dirba individualiai IT srityje, galbūt jam tenka važinėti į kokias nors brangias komandiruotes pas klientus užsienyje arba profesines konferencijas. O valdžiai atrodo, jog tai pramoga ir jis turi susimokėti sąvo sąskaita. Sąnaudų, susijusių su būsimo produkto ar paslaugos kūrimu valdžia apskritai nelinkusi pripažinti, jeigu jų neišeina apsimestinai įkalkuliuoti į einamąją veiklą ar dabar parduodamą prekę.

      O kodėl jums apskritai kliūva tiktai individualiosios veiklos pajamos? O visokie dividendai, tantjemos ir pan.?

      Aš tai iš viso neįsivaizduoju, kad būtų įmanoma sutvarkyti mokesčių sistemą, blusinėjant pavienes lengvatas kaip utėles iš suskretusio šuns kailio. Principas taigi paprastas: gavai pajamas, turėjai sąnaudų, susikaičiuoji pelną ir sumoki pagal tarifų lentelę. Visose srityse vienodai. Tarytum ir galima būtų padaryti vieningą paprastą mokesčių sistemą. Bet tikriausiai pabandysi, ir įsitikinsi, kokia čia yra pekla. Paaiškės, kad dividendų liesti negalima, nes Estijoj ar Olandijoj tarifai palankesni, o įregistuot ten falšyvą įmonę galima internetu per 15 minučių. Ūkininkų lieti negalima, nes nes užkabinsi kokius nors natūrinio ūkio reliktus, kurie apskritai mokesčių nemoka ir egzistuoja tik todėl, kad visuomenė jiems primoka už patį egzistavimo faktą. Patentininkų negalima net minėti, nes jie apskritai silpnapročiai ir nepajėgūs savo buhalterjoos susiskaičiuoti. Ir t.t. Man geriausias yra Jakeliūno pavyzdys, kuris prieš kiekvienus rinkimus bliauna, kokį jis dabar duos proveržį mokesčių sistemoj. O paskui gauna pendelį į šikną nuo savų ir tupi kaip pelė po šluota iki kitos progos pasireklamuoti.

      Tuo požiūriu dabartinė prišiktakelnių valdžia apskritai yra beviltiškai prarasti Valstybei metai.

      • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

        Viskam pritariu iš esmės. O šiaip tai, jei turite individualią veiklą galite savo galutines asmenines pajamas susimažinti dviem būdais – atimti 30 proc. arba atimti realias sąnaudas (jei pateikiate tinkamus dokumentus) Ir jau PO TO mokate pajamų mokestį.
        Tai galima ir nemokėti, jeigu tinkamai optimizuojiesi. 😉

  6. Marius parašė:

    Karbauskis žadėjo profesionalų vyriausybę… Markauskas panašu net nesupranta kas ta politika. Visgi teisybės dėlei reikia pridėti, kad lengvatinius tarifus ūkininkams nustatė ne ši vyriausybė, o ankstesnės valdžios.

  7. apropos parašė:

    Jūs prieš lengvatas, o kaip tik savaitės pradžioj Gelūnas ir kelios su aritmetika susipykusios bobelės propagavo atvirkštinę idėją – kad reikia mokesčius mažinti vertėjams. Nes jų yra mažai, darbas nepakeliamai sunkus, ir jie jau ir taip moka po €34 PSD, bet kažkodėl susirgę negauna biuletenio. Maža to, juos labai stebina, kad samdomi firmų vertėjau moka mažiau, o gauna nepalyginamai daugiau. Tik nežinia kodėl jiems nekyla mintis patiems atsidaryt savo MB, įsidarbinti ten vertėju, mokėti mažiau, o gauti tiek pat, kiek ir kiti samdomi. MB įsteigti galima per 20 min., neišeinant iš namų, jei neskaitysim įmonės vardo rezervavimo procedūros. Taip kad p. Maldeikiene, jeigu jūs iš tikrųjų sugalvosit naikinti mokesčių lengvatas, tai kariauti jums teks ne tik su nesuskaičiuojamais markauskais, bet ir neaprėpiama gelūnų gvardija. Karbauskis toli gražu ne vienintelis, kuris įsivaizduoja, kad sumoka daug mokesčių, nes ūkininkai „sumoka daug PVM“.

    • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

      Mano komentaras apie tai jau buvo prieš kelias dienas mano Fb paskyroje. Klausimą žinau,.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *