MENIU

VRK
Žymų archyvas

Priežastys, kodėl aš balsavau už nepasitikėjimą VRK pirmininke

#išsaugokgalvą

27 kovo, 2018

Šiandien Seimas balsavo dėl teisės viršenybės Lietuvoje. 65 balsais už tai, kad Matjošaitytė dirbtų toliau prieš 59 balsus, kad ji būtų atstatydinta, nutarta, kad kolegialios institucijos (o tokia yra Vyriausioji rinkimų komisija) vadovas turi teisę nesilaikyti VRK įstatymo bei šios tarnybos Reglamento ir priiminėti vienasmenius sprendimus.

Vienintelis klausimas, kuris sukasi mano galvoje, tai klausimas, o kiek Seimo salėje esančių žmonių išties supranta, kas yra ta teisės viršenybė ir kodėl būtent ji kuria ir sąžiningus sandorius (t.y. rinką), ir demokratiją (t.y. visų asmenų lygybę prieš įstatymą).

Pridedu savo kalbą, kurią pasakiau šiandien Seime:

Dar Ciceronas, kalbėdamas valstybę pabrėžė, jog pirmiausia tai yra teisinė organizacija, kuri kuriama siekiant teisės, bendrumo ir žmonių naudos. Pastarąją kuria valstybės pagrindas – įstatymai, o ne pavienių asmenų nuomonės. Kai paisoma teisės, kuriama tvari, pasitikėjimu grįsta visuomenė.

Ar klausimas, kurį dabar svarstome, yra toks siauras, kaip galime manyti iš pirmo žvilgsnio? Ar problema yra vieno sunkiai savo pareigas suvokiančio (peržiūrėjau ir net stenografavau tiek VRK posėdžio kovo 19 dieną, tiek susitikimo su VRK pirmininke kovo 13 dieną medžiagą, persiunčiau ją ir Seimo nariams, tad visi galėjote matyti, kiek tikslus mano vertinimas) asmens problema?

Manau, jog klausimas, kurį dabar nagrinėjame nėra Lauros Matjošaitytės klausimas, arba bent jau ne Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė turėtų būti svarbiausias mūsų pokalbio objektas.

Anapus šio siauro klausimo slypi gerokai rimtesnė pasitikėjimo valstybe problema.

Svarbiausias dalykas, apie kurį dabar turime kalbėti, – tai klausimas, ar valstybė, kurios vienos iš pagrindinių institucijų vadovė atvirai meluoja, painiojasi, pati sau prieštarauja, yra teisės viršenybe grįsta valstybė ir ar ja galima pasitikėti?

Klausimas skamba drastiškai, bet tik užsidarius dramblio kaulo bokšte galima nematyti sąryšių tarp neadekvačiai komunikuojančios ir vos pusvalandžio pokalbio metu diametraliai savo žinučių turinį pakeičiančios ponios ir visuomenės nusivylimo mūsų darbu.

Ši mano kalba galbūt būtų buvusi labiau apie ponios Matjošaitytės teisės viršenybės suvokimą (arba, tiksliau, nesuvokimą), jeigu šįryt nebūtume perskaitę ir pono Sauliaus Skvernelio samprotavimų apie tai, jog prieš VRK vadovę veikia neskaidriai rinkimuose dalyvavusios jėgos.

Kaip viena iš pagrindinių šio klausimo svarstymo iniciatorių, tad viešai apkaltinta neskaidria veikla, vėl grįžtu prie logikos ir teisės viršenybės.

Rinkimuose dalyvavau visiškai skaidriai, pinigus rinkimams – apie tris tūkstančius eurų – surinkau iš Facebooko draugų, labai smulkiai ir viešai atsiskaičiau už kiekvieną per rinkimus gautą ir išleistą centą.

Priešingai, nei ponas Skvernelis, kuris dar iki rinkimų asmeniškai man piktinosi Valstiečių ir žaliųjų pirmininko veikla, nesinaudojau jokios partijos ar kokio eilinio žemvaldžio pinigais. Kai pinigai buvo pasiūlyti, atsisakiau ir tai ne kartą esu minėjusi. Kurioje pusėje – jo paties ar mano – buvo daugiau skaidrumo, palieku spręsti pono Sauliaus Skvernelio sąžinei. Juolab, kad Saulius Skvernelis tikrai gali būti suinteresuotas, kad nebūtų nustatyta, jog atlyginimas jam turėjo būti mokamas iš rinkimų sąskaitos, o ne partijos kasos.

Tai, jog kažkada ponas Skvernelis dirbo kartu su Laura Matjošaityte ir kovojo prieš balsų pirkimą nepaneigia to, jog dabar „nuolatine VRK pirmininkės darbo praktika yra tapęs teisės aktų pažeidinėjimas dėl komisijos sprendimų kolegialumo“. Pastarąjį sakinį lengva įrodyti.

Sudėtingiau (arba tiesiog neįmanoma) įrodyti, jog tai, kad asmuo anksčiau darė [cituoju poną Skvernelį] „konkrečius žingsnius prieš balsų papirkimą, prieš darymą įtaką rinkimams“ dabar savaime reiškia, jog šiuo metu jis laikosi teisės nuostatų.

Lietuvoje labai populiari politika, paremta idėja ne už ką kovojame, o prieš ką vienijamės. Spręsdami dėl Matjošaitytės, šiandien iš esmės atsakome į klausimą, ar mums svarbi teisė, besąlygiška įstatymo viršenybė ir teisinės valstybės teisingumas, ar, priešingai, mūsų sprendimus lemia asmeniniai ir partiniai reikalai, ambicijos, nepagarba visuomenės susitarimams?

Manau, jog ponia Matjošaitytė negali toliau vadovauti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Nesutinku, kad tokios pareigos gali būti vaikiškų ambicijų ir žaidimų erdvė, o pirmininkės pabarimas stebukliniu būdu išspręs Vyriausiosios rinkimų komisijos problemas. Girdėdama, jog Matjošaitytė tinka, nes tiesiog nėra geresnio kandidato, girdžiu patyčią iš Lietuvos valstybės.

Balsuosiu prieš jos tolesnį darbą.

Skaityti straipsnį

1821

Kaip iš neteisės pagimdyti teisę: VRK pirmininkės pamokos

#išsaugokgalvą

22 kovo, 2018

Šis bei tas apie Vyriausiąją rinkimų komisiją.

Jos pirmininkė, Laura Matjošaitytė, 2018 m. kovo 19 dienos posėdyje nusprendė pro forma komisijos paprašyti patvirtinti jos pavaduotojo visos Komisijos vardu išsiųstą atsakymą į mano užklausą apie G. Nausėdos figūravimą žurnalo Valstybė viršelyje.

Tai, kad komisija patvirtino 2017 m. lapkričio mėnesio sprendimą 2018 m. kovą, yra įspūdingas teisinis ekvilibrizmas. Tai, kad balsavimas komisijoje išsiskyrė 7- už, 4 – susilaikė, rodo, kaip pačios komisijos nariai pasitiki komisijos pirmininke ir pavaduotoju.

Labai rekomenduoju peržiūrėti šias 15 minučių vaizdo, is pamatyti kaip įteisinama neteisė. Labai verta pažiūrėti visą klausimo svarstymą, kad suprastumėte kokie ir kaip dirbantys žmonės nori vadovauti 2019 m. rinkimų maratonui. Kelios pastabos, ypač pono Semeškos, yra labai taiklios.

Skaityti straipsnį

Bendras opozicinių frakcijų posėdis, 2018-03-13

#išsaugokgalvą

18 kovo, 2018

Gabrielius Landsbergis: Kolegos, Jums leidus pradėkime posėdį.

Ačiū visiems susirinkusiems, ačiū VRK vadovams, kad radot laiko ateiti. Taip sutariam, kad frakcijų po vieną atstovą, frakcijų seniūnai užduoda klausimą vieną ir tada perduosim po vieną klausimą kiekvienai frakcijai ir tada eisim iš eilės.

Tikiuosi, kad mes visi turėsim pakankamai laiko užduoti klausimus, prašau, kad klausimai būtų trumpesni, atsakymai taip pat.

Dauguma žmonių yra susidarę įspūdį ir nuomonę, bent jau šiokią tokią susiformavę, galbūt norės patikslinti kelis dalykus.

Mano klausimas, nuo kurio aš norėčiau pradėti, yra susijęs su viena tokia situacija, kuri įvyko šiam Seimui pradedant kadenciją, kai kitos institucijos Vyriausios Tarnybinės Etikos komisijos pirmininkas, priėmęs skundą dėl tuo metu Seimo narės Gretos Kildišienės automobilio, atsakymą Seimui parašė pats.

Tuo metu kilo didelis skandalas ir to skandalo pabaigoje Seimo pirmininkas paragino VTEK vadovą trauktis iš savo pareigų, dėl to kad buvo priimtas vienasmenis sprendimas.

Šiandien mes daug diskutavom apie, su pirmininke, kai kuriuos vienasmenius sprendimus, iš tikrųjų tai daugiausiai apie vieną vienasmenį sprendimą, tai būtent, na neteikti komisijai vieno konkretaus tyrimo darbo grupės išvados svarstymui.

Tačiau tokių vienasmenių sprendimų atrodo yra kur kas daugiau.

Aš tiesiog paminėsiu keletą. Sakykime, STT kreipėsi į VRK prašydama informacijos, atsakymą Jūs rengiate pati, nors tyrimo objektas ir klausimas vėl gi buvote Jūs pati. Mano minėtos išvados, taip pat Ingridos Šimonytės pateiktas skundas, Aušros Maldeikienės pateiktas skundas, visi šie skundai buvo nagrinėti Jūsų pačios, nepateikiant VRK.

Mano komentaras: Aš parašiau paklausimą dėl reklamos ribų ir šaltinių, o ne skundą.

Nematau, kaip būtų galima kalbėti apie pasitikėjimą, kai sprendimai, dauguma sprendimų, yra priimami Jūsų asmeniškai.

Ar Jūs galėtumėte, galbūt, pamėginti paaiškinti, kodėl Jūs būtent tokiu principu vadovaujate ir jeigu tie paaiškinimai neįtikintų mūsų, ar Jūs nemanote, kad reiktų pasekti VTEK vadovo Romualdo Valantukevičiaus pavyzdžiu ir paprasčiausiai pasitraukti iš užimamų pareigų, todėl, kad situacijos, mano akimis žiūrint, yra analogiškos.

Laura Matjošaitytė: Dėkoju, gerb. Gabrieliau Landsbergi, už klausimus ir dėkoju visiems už galimybę pasisakyti.

Atsakydama į paminėtus klausimus, na turbūt pradėsiu nuo STT paklausimo VRK ir tame paklausime buvo aiškiai nurodyta iš rašto turinio buvo aišku, kad tai yra paklausimas skirtas Laurai Matjošaitytei, kadangi buvo jame nurodoma, jog dėl Lauros Matjošaitytės galimų veiksmų buvo kreiptasi į STT, buvo pacituotas ir 15min straipsnis ir buvo orientuoti klausimai į komisijos pirmininkę Laurą Matjošaitytę, nes kadangi 15min straipsnyje buvo nurodyta, kad L. Matjošaitytė galimai slėpė stalčiuje, pati rengė išvadą ir t.t.

Tai buvo tiesiog man paklausimas, tai aš į jį ir atsakiau. Kaip administracijos vadovas, tuo kartu aš pateikiau ir prašomą STT išvadą, tai yra mano darbas, aš jį atlikau.

Mano komentaras: p. Matjošaitytė akivaizdžiai meluoja, nes paklausimas buvo ne jai, o VRK ir paklausimas buvo VRK apie jos veiksmus. Mažų mažiausia keista, kai į paklausimą kolegialiam organui apie vieną iš jo narių, kitiems nežinant, atsako pati paklausimo kaltininkė.

Dabar, kalbant dėl gerb. Aušros Maldeikienės kreipimosi, VRK spalio 13 berods gavo ponios Aušros Maldeikienės kreipimąsi ir VRK surinko informaciją, t.y. politinių partijų finansavimo kontrolės skyrius, surinko informaciją, kreipėsi tiek į žurnalą „Valstybė“, tiek į poną Gitaną Nausėdą, taip pat buvo paklausta Visuomenės Informavimo Etikos Komisijos nuomonės, su kuria VRK bendradarbiauja ir kreipėsi nuomonės dėl politinės reklamos pateikimo.

Mano komentaras: Paklausimas buvo ne ponios A. Maldeikienės, o SEIMO NARĖS A. Maldeikienės – ir tai jau pagal Konstituciją suponuotų kitokį santykį su paklausimo turiniu.

Buvo gauti atsakymai, buvo parengtas atsakymas, įkeltas į komisijos dokumentų valdymo sistemą, su atsakymu galėjo ir turėjo teisę ir galimybę susipažinti visi komisijos nariai.

Kai kurie iš komisijos narių tą ir padarė ir kadangi nebuvo jokio pagrindo nešti į komisijos posėdį, nebuvo jokio pažeidimo fiksuota ir kadangi nėra imperatyviai reglamentuota, kad kiekvienas VRK raštas, išvada turi būti svarstomas VRK posėdyje, įstatymų nustatytais tvarka, terminais buvo atsakymas gerb. Aušrai Maldeikienei ir pateiktas.

Mano komentaras: Kadangi atsakyta buvo VRK vardu, tai logiška, jog buvau įsitikinusi, jog tai VRK (kolegialaus organo) atsakymas.
Keistokai, bent man atrodo ir tai, kad dėl paklausimo dėl reklamos atsako paklausimo objektas, nors klausimas skirtas VRK. Pagal analogiją, tikėtina, kad dėl paklausimo dėl Naisių serialo, turi teisę atsakyti Karbauskis ir „Agrokoncernas“

Ir dar ką norėčiau akcentuoti tai, kad na tiesiog, matyt, reikėtų tas visas emocijas ir partinius nesutarimus padėti į šalį, atskirti nuo faktų ir vertinti tuos faktus.

VRK negali tapti kažkokiu įrankiu politinėm kovom, ambicijom, nesutarimams tenkinti ir tiek komisijos, tiek matyt visų politinių partijų, tiek ir visų organizacijų visuomeninių yra tikslas užtikrinti komisijos narių nepriklausomumą, sklandų darbą ir kad būtų laikomasi padoraus atstumo jų atžvilgiu.

Mano komentaras: Kas yra padorus atstumas VRK narių atžvilgiu (jis nėra apibrėžtas jokiame įstatyme, ir bent man apskritai neteko iki šio susitikimo dienos matyti VRK narių iš arčiau), sunku suprasti, bet Seimo nariai turi konstitucinę teisę aiškintis, kaip realiai vykdomi įstatymai, o VRK turi prievolę jiems aiškiai ir be jokios ironijos partijų atžvilgiu atsakyti. Tai įteisinta nešališkumo principe, kuriuo privalo vadovautis VRK (VRK įstatymo 4 str. 2 dalis
2. Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais.

Gabrielius Landsbergis: Ačiū.

Laura Matjošaitytė: Ačiū.

Eugenijus Gentvilas: Aš norėjau labai taikingai klausti ir paklausiu taikingai, tačiau aš nemaniau, kad nuo pirmų žodžių ir sakinių komisijos pirmininkė meluos Seimo nariams.

Komisijos pirmininkė sako, kad STT raštas buvo skirtas jai ir dėl jos. STT raštas yra skirtas VRK. Tai čia tik tiek, dokumentai ant stalo.

Dabar mano klausimas apie taiką ir ateitį.

Kai Jūs pasakėte, kad nespėjote išanalizuoti Valstiečių žaliųjų partijos veiklos darbo grupės tyrimo išvadų, nes užklupo rinkimai Marijampolėje, man žmogiškai natūraliai iš karto kilo klausimas, ar Jūs prisiimate atsakomybę už didžiulį maratoną rinkimų, kai bus renkama 60 merų, 60 savivaldybių tarybų, Europarlamentas, prezidentas ir, galbūt, referendumas.

Ar Jūs galite užtikrinti politinę bendruomenę ir Lietuvos visuomenę, kuri ir su žiniasklaidos atskleidžiamų faktų dėka praranda pasitikėjimą jumis, kad jūs esate ta institucija ir tas vadovas, kuris gali užtikrinti skaidrų, bešališką, visiems priimtiną rinkimų eigą ir rezultatus.

Laura Matjošaitytė: Dėkoju už klausimą.

VRK bendro darbo ir pastangų dėka pasieks tų rezultatų, kurių iš jos yra tikimasi ir, kaip aš matau šiuo metu, komisijos nariai yra nusiteikę dirbti, rimtai dirbti ir išspręsti tuos nedidelius nesutarimus viduje.

Mano komentaras: Toliau tekste galima pamatyti, kaip P. Vobolevičius pradeda aiškinti, jog darbas VRK jam „kažkelintos“ eilės ir jis neturi pernelyg daug laiko jam skirti.

Natūralu, komisijos nariai yra deleguoti iš skirtingų politinių partijų ir galbūt tie nesutarimai, požiūris į skirtingus dalykus, yra užprogramuoti komisijos sudarymo principuose.

Tai kada yra visi nusiteikę dirbti, galima tai tas problemas išspręsti, kurias kartais žiniasklaidoje norima hiperbolizuoti, padaryti didelėmis.

Tai tikrai tiek kalnai yra neįveikiami [? – A.M.] ir komisijos pirmininkas kartu su komisijos nariais tikrai gali vardan to principo dėl ko sudaryti, kibti į rimtus darbus, ir tikrai ruoštis artėjantiems 2019 metų tiek savivaldos, tiek ir prezidento, ir Europarlamento rinkimams.

Gabrielius Landsbergis: Ačiū, Vytautai, prašau.

Vytautas Kamblevičius: Ačiū.

Paskutiniu momentu daug žiniasklaidoje iškyla įvairiausių eskalavimų, kad nėra vidinių sutarimų tarpusavyje ir mažai diskutuoja tarpusavyje jūsų nariai ir su Jumis.

Todėl aš norėjau paklausti, panašus klausimas yra ką Eugenijus pasakė, ar galima išvis pagerinti mikroklimatą, ar iš vis jį galima pagerinti, juk ateina tokie, sakyčiau, sudėtingi darbai, kaip ir minėjau, įvykiai – rinkimai. Ar nebus taip, kad reikia pradėt dirbt, o komanda išbalansuota?

Laura Matjošaitytė: Dėkoju už klausimą. Manau, kad žvelgiant į šiandienę situaciją, matau komisijos narius nusiteikusius rimtai dirbti.

Tas nusiteikimas kol kas rodo, kad mes esame pasirengę ruoštis tiems darbams, kurie laukia kitais metais ir tie nesutarimai maži, mano supratimu, yra tikrai išsprendžiami ir komisijos nariai tikrai turi sėsti kalbėti apie tas problemas, vienokias ar kitokias, ieškoti sutarimo ir tą mes tikrai galime padaryti.

Manau, kad tarpusavio nuolaidų būdu, ir aš tą esu irgi pasirengusi daryti, ir kviečiu visus narius į konstruktyvų dialogą telktis ir komunikuoti tarpusavy.

Gabrielius Landsbergis: Juozai.

Juozas Olekas: Ačiū. Aš noriu du trumpus klausimus. Ar Jūs nenorite sureaguoti į gerb. Gentvilo patikslinimą, kam buvo skirtas raštas, nes kažkaip tą pratylėjot, akcentavot ir kadangi mus raminot, kad palikim emocijas ir žiūrėkim faktų, tai Jūs norite pasakyti, kad pagal Jūsų pasitvirtintą tvarką, visi tie klausimai buvo išnagrinėti būtent taip kaip privalu išnagrinėti. Ir Jūs kaip vadovė pasirašote, kad taip buvo padaryta pagal egzistuojančią tvarką ir Jus ta tvarka tenkina. Ačiū už atsakymą.

Laura Matjošaitytė: Ačiū labai už klausimą. Dėl rašto STT, vėl gi, žiūrint į rašto turinį, turinys buvo orientuotas konkrečiai į konkretų, na aš mačiau raštą ir matau, vertinu to rašto turinį. Ir STT atitinkamai tuo raštu kreipėsi ir laukė, matyt, kad komisijos pirmininko vadovo atsakymo, kodėl buvo padaryta taip ar kitaip, arba kodėl nebuvo tas ar kitas padaryta.

Gabrielius Landsbergis: Tai čia priešingai, Jūs turėtumėte atiduoti kažkam peržiūrėti, nes Jūs esat interesų konflikte, klausimas yra apie Jus. Tai ta prasme Jūs save vertinat. Tai kaip Jūs įvertinsit save objektyviai?

Čia tai man visiškai nesuprantamas kazusas, vietoj to,  kad Jūs kažkaip atsakytumėte į šį klausimą, Jūs dar giliau kasate sau duobę. Labai keista.

Irena, prašau.

Irena Degutienė: Tai… Oj atsiprašau.

Juozas Olekas: Ačiū. Nėra čia atsiprašau antros dalies klausimo neatsakė. Ar Jūs patenkinta egzistuojančia tvarka ir tokia tvarka turėtų pasilikti.

Laura Matjošaitytė: Manau, kadangi kilo didelis ažiotažas, iš savo pusės, aš siūlysiu visus VRK gaunamus klausimus, raštus, paklausimus nagrinėti VRK posėdyje, kad būtų susipažįstama viešai, visi komisijos nariai matytų ir galėtume karu nuspręsti, ar tą raštą atsako sekretoriato darbuotojai, ar tas raštas yra komisijos nariams adresuotas, ar aš atsakau, ir keisti dabartinę tvarką, kadangi anksčiau visi raštai nebuvo nagrinėjami ir tai tokios galimybės nebūdavo.

Mano komentaras: Pripažįstama, kad mano paklausimas dėl VRK įstatymo taikymo, jog neturi teisės vienašališkai priimti sprendimų kolegialios institucijos vardu, yra pamatuotas.

Nes jeigu mes visus raštus nagrinėsime, tai komisijos nariai turėtų nuo ryto ateiti ir posėdžiauti du tris kartus per dieną, kas šiandieną yra neįmanoma, kadangi dauguma komisijos narių turi pirmaeiles pagrindines pareigas ir ten praleidžia visą darbo dieną.

Mano komentaras: Kyla natūralus klausimas, kokiu būdu bus organizuotas darbas per rinkimus, jeigu esant ramiam tarprinkiminiam laikotarpiui, nesugebama tvarkingai dirbti, ir čia akivaizdžiai tai pripažįstama.
Tiesa, anksčiau net kelis kartus – pažymėjau geltonai – Matjošaitytė aiškina, kad darbas vyksta puikiai ir visi rimtai dirba ir viskas gerai. Kada sakoma relai padėtis – anksčiau ar dabar?

Gabrielius Landsbergis: Ačiū. Broniau, prašau.

Bronislovas Matelis: Ačiū. Gerb. pirmininke, aš norėčiau šiek tiek su savo klausimu grįžti, galbūt, iš dalies ir prie to, ką jau klausė Eugenijus ir mano kaimynas Vytautas.

Jie klausė, iš tiesų, apie svarbų dalyką, apie kitus metus ir tuos rinkimus. Ir aš, kaip suprantu, Jūs iš tiesų vertinate  trumpuoju laikotarpiu.

Teisingai sakot, čia šiandieną kyla kažkoks skandalėlis, mes nurimkime ir visi dirbkime. Bet kaip tą įvertinti tuo ilguoju laikotarpiu, visas tas problemas.

Dabar žiūrėkime tokį dalyką, aš galėčiau prognozuoti. Kyla dar vienas arba du kažkokie panašūs nedideli skandalai. Rinkimai ant nosies. Aš prognozuoju, kad valdančioji dauguma Jus paaukos, apkaltins dėl visų nuodėmių, Jus, o ne save.

Ir Pranckietis ne save kaltins, o Jus apkaltins ir paliks Jus ištepliotą ir išmestą.

Ta prasme, kad prognozuoti yra labai labai lengva, tai, kas bus, o rinkimai bus vėl gi pakibę ant tokios nežinios.

Tai aš tiesiog ne todėl, kad galbūt prieš Jus ar už Jus, galbūt tiesiog įvertinant tą ilguoju laikotarpiu tą visą perspektyvą, galbūt Jums geriau pasitraukt garbingai, kad vėliau nekiltu ta tokia dviprasmiška situacija visiems.

Laura Matjošaitytė: Na žvelgiu ne tik iš trumpos perspektyvos, žvelgiu į artėjančius rinkimus ir, manau, kad VRK dabar turi išspręsti tuos nesutarimus, kurie yra. Jie yra didesni mažesni, na čia kiekvienam subjektyviai vertinti ir pradėti rimtai ruoštis kitų metų rinkimams, negaištant laiko tokioms problemoms, kurios yra tikrai labai lengvai išsprendžiamos.

Gabrielius Landsbergis: Aušra. Irena Degutienė.

Irena Degutienė: Tai gerbiama pirmininke, iš jūsų atsakymo tiek šiandieną, tiek spaudoje man susidaro įspūdis, kad jūs išvis nematot nei savyje jokių problemų, nei VRK darbe jokių problemų. Čia politikai kažką tai susirinkę kelia jums nesuprantamus klausimus, netgi, kai jūs gaunat iš STT konkretų laišką, jūs pati sau atsakot, tai gal galit šiandien pasakyti mums čia visiems žiūrint į akis: jūs jaučiate, kad yra problemos VRK darbe ir, kad per tai gali nukentėti ateinantys rinkimai, taip kaip kolegos vat ir sakė.

Bet ir nukentėti ne tik tai ta praktine reikšme, bet kaip atrodo visuomenėje šiandieną, ar išliks tas pasitikėjimas rinkimų rezultatam ir partijom po tų rinkimų, jeigu ir toliau bus toks chaosas VRK darbe ir jūsų asmeniškai darbe? Kaip jūs įsivaizduojate tą perspektyvą ir ar savikritiškai galit įvertinti savo ir visos komisijos veiklą, kuriai jūs vadovaujat?

Laura Matjošaitytė: Dėkoju už klausimą. VRK turėtų išspręsti tas problemas ir žengti toliau į priekį.

Dabar, taip, galiu atsakyti, matau aš tiek ir savo darbe, ir komisijos narių darbe, yra vienokių ar kitokių problemų. ir mes jas galime susėdę kartu imti ir išspręsti, kad pasiruoštume tinkamai kitų metų rinkimam, nes, na, pirmiausia, jeigu užsiciklinsime ir sėdėsime toje pačioje vietoje, spręsdami tas mažareikšmes problemas, tai mes praleisim laiką ir nebus kada ruoštis kitų metų rinkimam, tai turim susikaupti ir rimtai kibti į darbus.

Mano komentaras: Kas čia konkrečiai yra tos mažareikšmės problemos? Juk ką tik pati sako, kad darbe yra problemų ir jas reikia spręsti. Ką tik sakė, kad rimtai dirba esamu laiku, dabar jau būsimas laikas.

Aušra Maldeikienė: Aš norėčiau jūsų paklausti, kokiais dokumentais jūs vadovaujatės savo darbe? Jūs nesilaikote VRK įstatymo, aš jį tiesiog jau beveik mintinai moku, jūs akivaizdžiai jo nesilaikot. Jūs nesilaikot savo pačių VRK nuostatų, aš irgi reglamentą apžiūrėjau, jūs jo nesilaikot. Jūs nesilaikot Viešojo administravimo įstatymo, jūsų pavaduotojas viešai leidžia sau oficialų Seimo nario paklausimą, kuris yra rašomas parlamentinės kontrolės rėmuose, aš tikiuosi, kad visi girdite, kaip tai atrodė ir visi matėte tą popierių, visų mūsų formos yra tos pačios, viešai pavadina „neaiškios formos Maldeikienės skundu“. Aš, be abejo, dėl šito eisiu, turbūt,  į teismą.

Mano komentaras: Manau, jog Seimas save gerbdamas privalo reikalauti, jog ofialūs Seimo arių paklausimai būtų vertinami adekvačiai ir jeigu Seimo narys dirba savo darbą bei rimtai vertina pasitikinėjimą ir Seimu, ir kitomis valstybės institucijomis, jų paklausimas turi turėti jiems įstatymu garantuotą rangą.

Dabar, vadinasi, aš tada, mano kyla toks paskutinis aiškus klausimas – aš norėčiau pamatyti tą dokumentą, kuriuo jūs vadovaujatės savo veikloje, nes ponas Vobolevičius vakar pranešė, kad jis savo darbą organizuoja remdamasis sveiku protu. Ir tada man visiškai aišku, kad mano sveikas protas man sako viena, o jo sveikas protas sako kita.

Mano komentaras: Info TV laidoje p. Vobolevičius susitikimo išvakarėse, kovo 12 dieną atsakydamas į žurnalsitės Indrės Makaraitytės klausimą“ „ ponas Vobolevičiau, aš skaičiau įstatymą ir jūsų pačių prisiimtą reglamentą, jūs ką tik sakėte kad reiktų dabar pažiūrėt – ar jūs skaitėte dokumentus ir kurie punktai įstatymų jum leidžia įstatymo nesilaikyti? „ atsako. Kas „Dokumentų aš konkrečiai neskaičiau, buvau įsitikinęs 100 procentų, vadovaudamasis Sveiku Protu, kad pirmininkei išvykus į komandiruotę esant susipažinus su informacija galima pavaduotojui pasirašyti atsakymą, ypač klausimu, kuriuo komisija nepriėmė sprendimo, nes jisai buvo visiškai aiškus ir nekontraversiškas“.

Šiaip jau, turbūt 300 metų nuo to laiko, kai kūrėsi įstatyminė bazė ir formavosi demokratinės visuomenės, visi žino, kad norint išvengti bet kokių politinių insinuacijų, ir, kad VRK nebūtų politinių įrankių, ten turi būti žmonės, kurie pedantiškai laikosi įstatymų, o ne kliedi, kas jiems į galvą ateina ir vadovaujasi ne savo sveiku protu, o valstybės įstatymais ir reglamentais, kuriuos pasitvirtina.

Tai kur yra tas nuostabus dokumentas, kuriame parašyta „aš turiu teisę pasirašinėti dokumentus apie svarstymą, kurio niekada nebuvo, ir pasirašau, be įgaliojimo, remdamasis sveiku protu“?

Laura Matjošaitytė: VRK įstatymas numato, kai komisijos pirmininko nėra, jisai yra išvykęs, komisijos pirmininko pavaduotojas atlieka tas funkcijas.

Aušra Maldeikienė: Nėra tokio.

Laura Matjošaitytė: 14 straipsnis VRK.

Mano komentaras: VRK įstatymo 14 str. kalba apie tai, kad „Kai Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko nėra arba kai jis negali eiti savo pareigų, pirmininko pareigas laikinai eina vienas iš pirmininko pavaduotojų“, bet tas str. tikrai nesuteikia pavaduotojui teisės kalbėti VRK vardu remiantis sveiku protu.VRK įstatymo 14 str. kalba apie tai, kad „Kai Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko nėra arba kai jis negali eiti savo pareigų, pirmininko pareigas laikinai eina vienas iš pirmininko pavaduotojų“, bet tas str. tikrai nesuteikia pavaduotojui teisės kalbėti VRK vardu remiantis sveiku protu.

Aušra Maldeikienė: Man neatsakyta į mano klausimą: kokiu dokumentu remiasi, jei nesiremia tais, kuriuos aš išvardinau? Aš labai atsiprašau, nu tikrai, kolega Kubiliau, aš noriu paklaust, tas dokumentas. Ponas Vobolevičius vakar tiesiai pasakė, kad reglamento neskaičiau, bet sveikas protas man leidžia taip daryt.

Gabrielius Landsbergis: Ar turit kuo papildyti?

Laura Matjošaitytė: Aš atsakysiu, kad VRK įstatymas, tačiau kolega dar nori.

Vincentas Vobolevičius: Tai čia iš karto dėl reglamento, kalbėjau laidoje, įtampa buvo, nenorėjau pasakyt, kad neskaičiau, turiu įrodymą, kad skaičiau, nes dabar reglamentas yra svarstomas ir aš esu net gi teikęs pasiūlymus, kaip tą reglamentą patobulinti.

Faktas yra, kad aš nesu jo išmokęs mintinai.

Atminkime, kad mes negalime, kaip VRK nariai dirbti čia pilną dieną. Mano pagrindinės pareigos yra kitur ir dėl to, aš paklausęs VRK teisininkų, kurių yra daug ir gavęs užtikrinimą, kad pasirašyti galima, lygiai taip pat vadovaudamasis sveiku protu, nes kai pirmininko nėra, pavaduotojas turėtų pasirašyti raštus, pasirašiau patikintas VRK teisininkų, kad taip galima padaryti.

Mano komentaras: Dar kartą girdime, ir dabar jau p. Vobolevičius patvirtina, jog darbas VRK jam yra nepagrindinis, tad kaip jis dirbs kitais metais per rinkimų maratoną iš esmės lieka neaišku. Taigi, dar kartą girdime, jog p. Matjošaitytės tvirtinimas susitikimo pradžioje, dėl to, kad Komisija dirba ir dirba puikiai, tėra deklaracija be turinio.
Kita vertus, p. Vobolevičius yra „Laisvos visuomenės instituto“ vadovas. Iš esmės jis yra lobistinės organizacijos vadovas, organizacijos, kuri aktyviai pasisako prieš daugelį ES priimtų tiesės normų. Jis turi tokią teisę, tačiau jo aktyvi lobistinė veikla (kaip rodo faktai, gerokai labiau jį dominant, nei darbas VRK,) aiškiai prieštarauja VRK narių nešališkumo principui. Beje, instituto svetainėje V.Vobolevičius teigia, kad „norint kad valstybės ūkis ilgainiui augtų, reikalingi (bent) trys komponentai: kapitalas, darbo jėga ir technologija“. Atsitiktinai ar ne, jis pademonstruoja, kad nesuvokia institucijų reikšmės valstybės raidai ir kapitalizmo plėtrai, nors tai yra vadovėlinės tiesos. Esant visiems jo minimiems komponentams, bet nesant įstatymo viršenybės jokio kapitalizmo ir jokios demokratijos nėra .

Andrius Kubilius: Tai aš čia nieko naujo nepaklausiu, bet aš gal į pirmininkę noriu tiesiog kreiptis. Nu, žinot, kas mums rūpi iš tikrųjų. Tai jūs, turbūt, esat gera teisininkė, nežinau net išsilavinimo, ir galit labai ramiai ten išvardint visus paragrafus, bet ne paragrafai bus esmė.

Esmė kitais metais bus ar visuomenė, plačiąja prasme, pasitiki VRK, ar VRK turi autoritetą visuomenės akyse ir ar gali pasitikėti VRK suskaičiuotais rezultatais. Ir tai priklausys nuo jūsų asmeniškai, nes VRK autoritetas, veidas, yra komisijos pirmininkė.

Ne kaip ten komisija ginčijasi ar kas nors, bet komisijos pirmininkė ir jos autoritetas.

Ar jūs nemanote, kad iš tikrųjų šiandien susiklostė jau tokia padėtis, nu aš iš patirties matau, kad iš tikrųjų jūs galbūt, aš nenoriu vertinti jūsų profesionaliai, bet galbūt šita našta būti autoritetu yra tiesiog per sunki?

Tai ar jūs tikrai norite prisiimti asmeniškai šiandien tokią atsakomybę, kad kitais metais pasirodyti, jog mes einam į rinkimus neturėdami VRK, kuri visuomenės akyse turėtų autoritetą?

Ir šiandien jūsų pasakytas sakinys man rodo, kad iš tikrųjų, turbūt mes, nu sunku susikalbėt.

 Jūs pasakėt, kad yra svarstomi mažareikšmiai dalykai šiandien VRK, mano įsitikinimu, aš baigiu tuoj pat, mano įsitikinimu Naisių vasaros dalyvavimas rinkimuose, praeituose rinkimuose, nėra mažareikšmis dalykas.

Iš to ir kyla visi nesusikalbėjimai ir nesusipratimai. Tai aš dar kartą noriu tik paprastai žmogiškai paklaust, aš suprantu, kad jūs į tą klausimą gal neatsakysit, bet ar jūs tikrai tylos minutėje nenorėtumėte paabejoti savo galimybe autoritetingai vadovaut toliau šitam dariniui?

Laura Matjošaitytė: Ačiū už klausimą. Ne Naisių vasarą turėjau mažareikšmius dalykus, bet tuos vidinius komisijos galimai įvardijamus nesutarimus.

Naisių vasara vyksta tyrimas ir darbo grupė nauja yra ir nauji žmonės pasižiūrės, įvertins, pateiks išvadą ir bus pristatyta.

Mano komentaras: Kodėl atsirado nauja grupė? Ar tai reiškia, kad ankstesnis tyrimas buvo nekokybiškas?

Dabar kalbant apie visuomenės pasitikėjimą, visuomenės pasitikėjimą komisija in corpore, jeigu toks ir buvo pažeistas, atgaus, kai bus išnagrinėti visi visuomenės susidomėjimo dabar sulaukę skundai, kada visuomenei bus aiškiai pasakyta, kodėl komisija, kaip ir ką tyrė, kokius sprendimus priėmė, kad bus aiškiai, paprastai paaiškinta ir kuo komisija bus viešesnė, kuo komisijos veikloje bus daugiau viešumo, mes per tą viešumą ir gausime skaidrumo daugiau.

Tai mano tikslas bus siūlyti į komisijos darbą įtraukti kuo daugiau viešumo, kuo daugiau posėdžiuose klausimų aptarti viešai, kad visuomenė matytų, kaip mes sprendimus priimame, kokie sprendimai yra, kokie klausimai yra sprendžiami komisijos posėdyje, kad mes neturime, ko slėpti, ir esame atviri visuomenei.

Vitalijus Gailius: Ačiū. Gerbiama pirmininke, jūsų veikloj, visų pirma vadovaujatės komisijos įstatymu ir daugelis nuostatų, kurios ten yra aprašytos labai aiškiai ir pakankamai detaliai iš esmės šiandien nėra išpildytos iš to, ką mes vat girdime, nes kolegialumas yra pagrindinis principas, kuriuo jūs vadovaujatės savo darbe.

Mano klausimas – kiek kartų jūs iniciavote kreipimą ar viešinimą faktų, kai buvo daromas vienoks ar kitoks poveikis jums ar komisijos nariams? Kaip jūs elgtumėtės, jeigu pradėtumėte vykdyti įstatymo nuostatą ir toks faktas būtų žinomas? Kaip jus įstatymas įpareigoja elgtis, jeigu jums, ar komisijos nariams yra kažkoks poveikis daromas, nes sprendžiant iš to, kad vieniem tyrimam suteikiami prioritetai, kitiem nėra suteikimai, tai tokia nuomonė galėtų susidaryti.

Laura Matjošaitytė: VRK visiems tyrimams vienodus prioritetus taiko ir negali čia būti dvigubų standartų.

Kalbant apie poveikį ar komisijos pirmininkui ar komisijos nariams, įstatymas aiškiai sako, kad komisijos pirmininkas informuoja Seimo pirmininką apie tokį poveikį ir paskelbia viešai.

Vitalijus Gailius: Jūs informuojate Parlamentą. Jūs informuojate Parlamentą, ne pirmininką.

Gabrielius Landsbergis: Liko du klausėjai, tai Kęstutis Masiulis, Kęstuti, prašom ir Algirdas Sysas.

Kęstutis Masiulis: Gerbiama pirmininke, jūsų rankose, VRK rankose, yra pasitikėjimo politine sistema mandatas.

Jeigu VRK dirba blogai, jeigu rinkimais negalima pasitikėti, jeigu jūsų komisija negalima pasitikėti, tai politine sistema negalima pasitikėti.

Štai, buvo suabejota prezidento Trumpo rinkimų tam tikrom, smulkiom atrodo peripetijom ir va, kas dedasi – didžiausias skandalas niekaip neužgęsta tokioj svarbioj valstybėj.

Tai jeigu, žiūrėkit, kas čia dedasi, matot, čia ne vienas Seimo narys koridoriuje priėjo prie jūsų, daugybė partijų kelia jums esminius klausimus ir klausia, o klausimų esmė yra tokia: ar galima pasitikėti jumis ir jūsų institucija, čia esminis klausimas.

Tai mano klausimas yra: kaip susigrąžinsite pasitikėjimą?

Laura Matjošaitytė: Na, pasikartosiu, dėkoju už klausimą.

Pasikartosiu, kad VRK  pasitikėjimą, jeigu jisai buvo pakirstas, galėtų susigrąžinti į savo veiklą įtraukdama kuo daugiau viešumo. Per viešumą ateina ir skaidrumas.

Kuo mes visuomenei atversim daugiau savo turimos informacijos, ar skelbsim prieš posėdžius išvadas savo interneto svetainėje, ar visus klausimus, gaunamus raštus, paklausimus nešime į VRK posėdį, visi kolektyviai, kolegialiai priimsime sprendimus, kas atsakinėja tą raštą, per kiek laiko atsako tą raštą ir kada mes nagrinėjame tuos klausimus komisijos posėdyje, tada ir bus atgautas tas, jeigu buvo pakirstas, visuomenės pasitikėjimas.

Tai mes turime įnešti kuo daugiau viešumo ir per viešumą mes gausime ir skaidrumo, ir atsiras ir tas didesnis pasitikėjimas ir mumis, ir politine sistema, ir, be jokios abejonės, rinkimų rezultatais.

Algirdas Sysas: Ačiū. Jūs puikiai kartojat tą mantrą, kad va dabar mes atsiversim, bus skaidrumas, kažkodėl netvarka VRK jūs vadinat ažiotažu, tai yra paprasta betvarkė, apie ką kalba Seimo narė Aušra Maldeikienė, tai yra įstatymai, yra tvarkos, yra nuostatos, yra reglamentai, na, bet vadovaujamasi sveiku protu.

Neblogai, labai geras dalykas, bet tam yra dokumentai.

Vat jūs kalbat apie Naisių vasarą, greitai bus du metai, kai aš kreipiausi į jus, jūs svarstėt to, ko aš neprašiau, ir tai irgi, tvarka tokia?

Kažkodėl gauni atsakymą praėjus metams, kad tiriam to, ko neklausiam.

Tai ar jūs ir skaityt nesuprantat ir nemokat, kas ten vyko 2016 m. visą vasarą, kai du kanalai rodė tuos filmus, o jūs tyrėt šitą. Tai ar bus kada nors tvarka, o ne kalbos apie tai, kad jūs dabar vat nuo šiandien ar nuo rytoj pradėsit skaidriai vadovautis įstatymais ir tvarkom?

Laura Matjošaitytė: Dėkui už klausimą.

VRK reglamentas 2012 m. ir jis galiojo ir praeitų metų komisijai.

Tame reglamente nebuvo numatyti jokie skundų nagrinėjimo terminai.

Kaip žinoma, 2016 m. vasarą VRK sudarė darbo grupę, kuriai buvo pavesta daugybė su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga susijusių klausimų, tyrimą ir komisija tyrė tuos klausimus, komisijos nariai nagrinėjo, kadencija komisijos narių ėjo į pabaigą, jie pateikė tą pažymą ir klausimas, aišku, kodėl taip ilgai komisijos nariai nagrinėjo tuos klausimus, aš nebuvau darbo grupės narė ir negaliu atsakyti, bet jeigu, pavaduotoja, atsiprašau žinokite, tikrai kaip ir visi komisijos nariai, arba dauguma komisijos narių praeitos kadencijos nebuvo nuolatinis darbuotojas ir aš buvau tik ateinanti į posėdžius ir dalyvaujanti kitų klausimų sprendime, taip, kad jums turbūt labai gerai žinoma pavaduotojos funkcijos praeitoje kadencijoje. Visus sprendimus priėmė pirmininkas.

Mano komentaras: Bent man (gal klystu) aiškėja, kad ankstesnėje kadencijoje Matjošaitytė iš esmės nelabai domėjosi, kas toje komisijoje vykta.

Ir jeigu buvo poreikis kreiptis į VMI, tuomet man kyla labai didelis klausimas, kodėl ankstesnės kadencijos komisijos nariai gavę paklausimus ir susirinkę visą informaciją, neperdavė tos informacijos ir medžiagos VMI tuo metu, po 2016 m. Seimo rinkimų arba prieš rinkimus, jeigu buvo svarbu ir atiduoti tą visą medžiagą, gal būtų visai kitaip ta situacija pasikreipus.

Tačiau darbo grupė parengė išvadą, išvadoje surašė faktus apie skundus ir parašė, kad, galbūt reikėtų kreiptis į VMI, nes, na, mes neradome rinkimų įstatymų, finansavimo įstatymo pažeidimo, tačiau kalbant apie VMI, nebuvo nurodomi jokie menami pažeidimai mokestinių įstatymų ir vėlgi teisinis pagrindas atsiranda kreiptis į VMI, kai yra priimamas kolegialus mūsų komisijos sprendimas.

Eugenijus Gentvilas: Gerbiamoji pirmininke, laikas mums skirstytis, dar matau vieną Seimo narę, norinčią paklausti, gal sutiktumėte, ponia Ingrida.

Ingrida Šimonytė: Aš nenoriu paklausti, aš tiesiog išgirdus tai, ką kalbėjo ponia pirmininkė, tai iš savo miglotos praeities labai gerai atsimenu, kaip ponas Vaigauskas visą laiką nuolatinai bandė priversti VMI Lietuvoje spręsti demokratijos klausimus.

Aš nežinau. kaip VMI gali konstatuoti, kad yra pažeisti mokesčių įstatymai, jeigu jūs nekonstatuojate, kad kažkas yra ar nėra politinė reklama ir panaudota politinei veiklai kažkokių kandidatų.

Tai aš jums labai linkiu, kad kai jūs svarstysite tautinius rūbus, Naisius ir visokiausius kitokiausius dalykus, kad jūs nebandytumėte vėl tų iešmų pervesti į VMI, apsimesdami, kad čia nėra jūsų klausimas. Tai ačiū, man atsakymo nereikia.

Eugenijus Gentvilas: Tai čia palinkėjimas, o aš tada, užbaigiant diskusiją pasakau šitaip: mes išgirdom daug tam tikrų vertinimų, pvz., jeigu buvo pakirstas pasitikėjimas, man keista, kai institucijos vadovas nejaučia, kad pasitikėjimo krizė jau yra.

Jūs bent du kartus pasakėte „jeigu buvo“ pakirstas.

Kitas dalykas – ažiotažai politiniai ir taip toliau, noriu pasakyti, kad VRK problemas pradėjo kelti ne politinės partijos, o žiniasklaida iškėlė, natūralu, kad politinė bendruomenė taip pat reaguoja į tuos dalykus.

Trečias dalykas, mažmožiai. Mano manymu, vienas mažmožis po kito atveda prie tos nepasitikėjimo situacijos, kurioje atsidūrė VRK ar konkrečiai VRK pirmininkė.

Ir paskutinis dalykas, mes taip ir neišgirdome atsakymo, kodėl jūs laikote mus mulkiais ir apgaudinėjate sakydama, kad, pirmiausiai, frazė, kad raštas buvo skirstas asmeniškai man, STT raštas, po to, kai jau pamatome, kad meluojate, jūs sakote „bet raštas buvo apie mane“, ar jūs gerbiate apskritai pašnekovus, kuriems galite į akis meluoti.

Aš nesakau, kad politikai yra kuo nors išskirtiniai, aš nenorėčiau bet kuriam žmogui sutiktam gatvėje meluoti.

Mano komentaras: Politikai nėra išskirtiniai, tačiau esu tvirtai įsitikinusi, jog Seimo nariai nėra eiliniai piliečiai, o žmonės, savo tautos įgalioti stebėti ir tai, kaip šalyje vykdomi įstatymai. Tai irgi labai svarbus realiai veikiančios demokratinės sistemos bruožas.

Aš pasilieku prie savo nuomonės – jūs apsimelavote pusės parlamento narių susirinkime. Toliau mes spręsime kaip mes elgsimės, bet jums bet kuriuo atveju ačiū už dalyvavimą šiandien.

Skaityti straipsnį

9529

Vincentas Vobolevičius klastojo VRK sprendimus. Ar jis klastos ir 2019 m. rinkimų rezultatus?

#išsaugokgalvą

12 kovo, 2018

2017 m. spalį žurnalas „Valstybė“ išspausdino daug diskusijų sukėlusį numerį, kurio viršelyje buvo pavaizduotas besišypsantis Gitanas Nausėda. Parašas apačioje teigė: „Vilties prezidentas“.

Žinojau, kad “Valstybės“ leidėjas ganėtinai noriai priima užsakomus tekstus, tad pasidarė smalsu, ne tiek, kas ir kaip finansuoja tokią atvirą reklamą, kiek tai, ar tai tikrai suderinama su Lietuvos rinkimų finansavimo įstatymu. Tad pernai spalio mėnesį kreipiausi į VRK, prašydama įvertinti, ar pateikti tekstai negali būti laikomi politine reklama.

2017 m. lapkričio 13 d. gavau VRK pirmininkės pavaduotojo Vincento Vobolevičiaus pasirašytą VRK atsakymą į paklausimą dėl galimai nelegalios rinkimų reklamos 2017 m. spalio mėn. žurnale „Valstybė“. Atsakymo tekste ne kartą Vyriausiąja rinkimų komisija buvo pristatoma, kaip subjektas, kuris nagrinėjo paklausimą ir priėmė sprendimą; atsakymas buvo pateiktas ant oficialaus Lietuvos Respublikos Vyriausiosios Rinkimų komisijos blanko; jis turėjo ir oficialų registracijos numerį Nr. 2-649 (2.10.PR).

Atsakyme nuolat kartojosi retorinės figūros „VRK nustatė…“, „Išnagrinėjusi publikacijų turinį VRK nustatė… “, „VRK 2017 m. spalio 19 d. kreipėsi…“, „VRK 2017 m. lapkričio 2 d. gavo…”, „VRK gavo Etikos komisijos atsakymą…“ ir atrodė akivaizdu, jog man pateiktas atsakymas yra VRK kolegialių sprendimų dėl tyrimo pradėjimo ir jo pabaigos išdava, kaip privaloma pagal LR VRK įstatymo 12 str. 2 p., kur teigiama, jog „Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma“.

Tiesa, oficialiame VRK atsakyme keistokai atrodė menkinamas oficialių institucijų pervardinimas, kai Visuomenės informavimo etikos komisija virto neegzistuojančia Lietuvoje Etikos komisija (Lietuvoje veikia ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Psichologinių tyrimų etikos komisija, Seimo etikos ir procedūrų komisija, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos etikos komisija ir t.t., ir panašiai). Stebino ir tai, kad oficialaus dokumento turinys buvo ganėtinai prieštaringas, o formuluodama savo sprendimą dėl paslėptos reklamos taikymo ribų VRK „kompetentingos nuomonės dėl minėtų publikacijų“ klausė pačių suinteresuotų asmenų. Panašūs dalykai šiek tiek stebino, net atrodė, jog VRK negeba suvokti, ko ir kodėl ji buvo išties klausiama, bet iš esmės atsakymas tenkino.

Vis dėlto prasidėjus viešoms diskusijoms dėl VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės sugebėjimo vadovauti VRK, kuri bet kokiu atveju yra viena rimčiausių šalies demokratinę sąrangą užtikrinančių institucijų, netikėtai Seime sužinojau, kad mano 2017 m. spalio 13 d. klausimas VRK posėdyje svarstytas nebuvo.

2018 m. kovo 9 d. telefonu paprašiau dokumentą ruošusio asmens, kaip vėliau paaiškėjo VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Vilio, pateikti man išrašus iš VRK posėdžių, kuriuose buvo svarstomas mano klausimas, priimtas sprendimas pradėti tyrimą bei nustatyta, kad mano nurodytas atvejis nėra vertinimas kaip politinė reklama.

Iš tą pačią dieną gauto V.Vilio elektroninio laiško paaiškėjo, jog VRK sprendimas pradėti tyrimą, kuris, jeigu tikėtume 2017 m. lapkričio 13 d. VRK pirmininkės pavaduotojo V. Vobolevičiaus atsakymu, vyko, niekada nebuvo priimtas, ir taip pat man pateiktas atsakymas niekada nebuvo VRK svarstomas ir priimtas. Pasidarė akivaizdu, kad man anksčiau it oficialus VRK sprendimas pateiktas atsakymas tebuvo vienasmenis ponų V. Vobolevičiaus ir V.Vilio rašinėlis, surašytas pažeidžiant ir moralės normas, ir Lietuvos įstatymus.

Tapo akivaizdu, jog V.Vobolevičius, žmogus, kuris prisiekė prieš tautą ir net paminėjo Dievą, elementariai sukčiavo ir suklastojo Vyriausios rinkimų komisijos, kaip kolegialaus organo, valią. Savavališkai, nesilaikydamas įstatymų jis prisiėmė įgaliojimus, kokių neturėjo, ir komisijos vardu paskelbė sprendimą, kurio komisija nepriėmė.

Kadangi šiuo atveju kalbame apie pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, o VRK yra institucija, kuri atsakinga už sąžiningą rinkimų kampanijų priežiūrą, kreipiausi į Lietuvos Generalinę prokuratūrą, kad būtų atliktas tyrimas dėl ciniško oficialių dokumentų klastojimo. Kadangi pastaruoju metu išlenda ir daugiau panašių dalykų, tai kilus įtarimui, jog susidūrėme su sistemingu neteisėtu veikimu, apie tai informavau ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, tikėdamasi, jog jo nariai pradės tyrimą, kokiu mastu gali būti paplitę panašūs reiškiniai.

Šioje istorijoje ypatingai ciniška tai, jog V. Vobolevičius yra vadinamojo „Laisvos visuomenės instituto“ vadovas – valdybos pirmininkas. Kaip bežiūrėsi – laisva visuomenė prasideda nuo besąlygiškos pagarbos įstatymui ir visų lygybe prieš jį. Turėdamas politinės ekonomijos išsilavinimą V. Vobolevičius puikiai suvokia, kad laisvą visuomenę kuria pasitikėjimas šalies ar nepasitikėjimas institucijomis bei pagarba teisei. Ar galime tikėti valstybe, kurios aukštas pareigūnas net labai nesislėpdamas tiesiog atvirai meluoja? Atsakymas, manau, aiškus kiekvienam mąstančiam žmogui.

Norėdama tikėti, jog V.Vobolevičius suvokia savo veiksmų padarinius (gera jo valia ir sąžine tikėti man sunkiau) raginu šį asmenį atsistatydinti iš užimamų pareigų. Priešingu atveju Seime inicijuosiu jo atšaukimą, kuri, esu įsitikinusi, palaikys visi sąžiningi ir atsakingi kolegos.

Visi šiame tekste minimi dokumentai vieši ir paskelbti Seimo svetainėje.

Priedai:

Seimo narės Aušros Maldeikienės 2017 m. spalio 13 d. paklausimas Nr. SN-S(E)-47 Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai „Dėl galimai nelegalios rinkimų reklamos“;

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. lapkričio 13 d. atsakymas Nr. 2-649 (2.10.PR) „Dėl žurnalo „Valstybė“ publikacijų“;

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Vilio 2018 m. kovo 9 d. elektroninis laiškas-atsakymas į Seimo narės Aušros Maldeikienės žodinį paklausimą;

Kreipimasis į Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją, Generalinę prokuratūrą ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą dėl VRK įstatymo pažeidimo ir dokumentų klastojimo.

Skaityti straipsnį