MENIU

Tapinas
Žymų archyvas

1571

Sunkus darbas versus politinė satyra

Be kategorijos

balandžio 20, 2019

Kai penktadienį jau gerokai po pietų man paskambino mūsų rinkiminio komiteto koordinatorė ir pasakė, kad Tapino Laisvės TV atšaukė mūsų dalyvavimą rinkiminiuose šou Panevėžyje antradienį, mano pirmoji reakcija buvo juokas.

Juokinga buvo ir tai, kad prieš daugiau nei pusantro mėnesio PAČIO Tapino TV inicijuoti prašymai dalyvauti jų 5 laidose, jų PAČIŲ gan agresyvūs reikalavimai, kuo greičiau pateikti dalyvių sąrašus, taip lengvai atšaukiami.

Su šiokia tokia autoironija prisiminiau ir tai, kaip gyniau dalyvavimo tuose renginiuose idėją, nes jaunoji ir intelektualioji mano komandos dalis ganėtinai kategoriškai priešinosi. „Ten gi lėkšta ir banalu, kam mums ten eiti, ten toks pigus šou, kuris tik diskredituoja pačią politikos idėją“, – aiškino mano darbštieji jauni mokslo daktarai, pratę mąstyti giliau ir plačiau.  Galų gale jie nusileido, ir sutiko dalyvauti tik todėl, kad aš juos įveikiau savo autoritetu. Įveikiau, nors ir neįtikinau.

Dabar galutinai supratau, kad tai, ką seniai savo širdyje žinojau, bet taip nenusinorėjo tuo tikėti, yra tiesa.

Kai kalbi apie Tapiną ir visas jo iniciatyvas nori nenori kyla klausimas, o kodėl bemaž visos jo iniciatyvos baigėsi bankrotu?

Bankrutavo restoranų verslas. Bankrutavo ne vienas žurnalistinis PROJEKTAS (žodis projektas čia esminis, nes ne tiesos bei nešališko reikalų dėstymo, o garbės ir pinigų siekis valdo tuos iš esmės VERSLO projektus). Beje, politinė satyra yra dar sudėtingesnis ir didesnės atsakomybės reikalaujantis darbas, nes čia turi ne tik preciziškai žinoti aptariamo objekto turinį, bet ir mokėti jį perleisti per humoro ir kuriančio autoriaus autoironijos filtrą.

Nenoriu eilinį kartą būti Kasandra, bet bankrutuos ir Laisvės TV.  Kodėl?

Atsakymas peršasi savaime. Andrius Tapinas NEMĖGSTA DIRBTI. Jis net nesuvokia, kas yra juodas sunkus darbas.

Jam kas nors lyg ir pasiseka, tarkime, pirmieji „Pinigų kartos“ metai ar pirmoji knyga, ir jis tada jau jis iš tos sėkmės puola sunkti pinigus. Tad, skubiai Knygų mugei sumesta antroji knyga buvo nepalyginamai prastesnė, nors dar buvo galima skaityti, kai neturi, ką veikti. Šiųmetis Knygų mugės projektėlis – trečioji knyga apie prezidentą – jau tokia, kad net skaityti buvo gėda. Tiesiog gėda ir už autorių, ir už leidyklą, ir už tai, kad tokios knygos siūlomos Lietuvos auditorijai. Nesikartosiu, jau esu sakiusi, kad ta prezidentinė knyga tokia pat fake news, kaip ir nausėdos reklaminiai klipukai ar jo „ekonominės“ įžvalgos. Visa, ką bando daryti Tapinas galų gale pasirodo esąs tik vaizdinys, tik reklaminis šlamštas. Kartais jis geresnis, kartais prastesnis, bet – tik reklaminis dalykėlis.

Tapinas laikosi  ir yra kai kurių yra vertinimas todėl, kad Lietuvoje itin daug žmonių (deja, dažnai tai jauni žmonės), kurie nuoširdžiai tiki, kad DARBAS yra niekas, o va netikėtai už uodegos pagriebta sėkmė garantuos puikų ir ilgą gyvenimą bei garbę. Naivu? Taip. Nyku? Taip. Bet – kiekvienam savo.  Kiti tiki net ateiviais iš Sirijaus ar makaronų dievu (toks tikrai yra).

Atsiprašau savo komandos, kad įvėliau juos į šią eilinę Tapino aferą, ir pažadu, kad tai daugiau nesikartos. Tuo pačiu didžiuojuosi, kad, kaip man perdavė viena kandidatė, įtakingos politinės partijos žmonės, paklausti, kaip jiems sekėsi Kaune praėjusį antradienį, tik mostelėjo ranka: „Ai, atvažiavo Maldeikienės traukinys, pervažiavo visus, sutraiškė ir išvažiavo“. Laikydamiesi žodžio (tai mums įprasta, priešingai nei Tapinui ir jo komandai), mes iki šiol rezultato neskelbėme, bet jis 16 mūsų balų prieš 3 tų, kurie liko antri. Tą rezultatą matote ir nuotraukoje, kurioje aš paskutinį kartą gyvenime stoviu netoli Tapino. Dabar paskelbėme, nes tiesiog gali netyčia paaiškėti, kad kaip mūsų nėra 26  laidos nuotraukose, taip išnyksime ir iš laidos įrašo

Man ir tiems žmonėms, kurie šalia manęs, svarbiausia viešo žmogaus dorybė yra rimtas, atkaklus, kruopštus  ir labai atsakingas intelektualinis DARBAS. Paprastai jis neturi jokios didesnės materialinės  vertės, bet būtent toks darbas – jeigu tai suvokia didesnė visuomenės dalis – garantuoja valstybėms sėkmę.

Sėskime visi į traukinį, kuris veža darbo, o ne lengvos sėkmės link. Nors lietuviai ir sako, kad nuo darbo nebūsi bagotas, bet tik kuprotas, darbas dovanoja neišmatuojamai daugiau  –  jis teikia tikėjimą ir prasmę.

Matyt ir toliau Laisvės TV laidose bus rodoma išsidraikiusi ir Seimo posėdžiuose snaudžianti maldeikienė, bus ironizuojamas jos kalbėjimo tonas ar mintys, bet man tai jau pereitas etapas. Atėjo diena, kai tenka užverti visas duris ir visus langus žmogui, kurio vardas Andrius Tapinas. Keistoka, bet sprendimas atnešė ramybę, ir tai reiškia, jis teisingas.

Su didžiąja metų Švente, tie mano meili skaitytojai, kurie ieškote ne sėkmių, bet prasmės. Po tamsos visada ateina aušra.

Skaityti straipsnį