MENIU

socialinės įmonės
Žymų archyvas

416

Šios dienos spaudos konferencija apie socialinių įmonių įstatymą

#išgyvenkLietuvoje

kovo 22, 2018

2018 metų kovo 21 dieną gerokai pavėlavusi į komisijos posėdį atėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.

Net negirdėjusi ministro Lino Kukuraičio pristatymo, ji pareiškė, kad visai nesvarbu, kas kalbama komisijoje, nes klausimus sprendžia ji, PIRMININKĖ iš senosios gvardijos R. Šalaševičiūtė. Toliau įrašo stenograma, kalba netaisyta.

R.Š. „Iš tikrųjų aš manau, kad tos dvi savaitės ir Seimo nariai registruos tokio rimto Užimtumo įstatymo pataisas, tai yra ne visai teisingas požiūris. Per dvi savaites parengti […] man atrodo, kad jeigu yra tokios idėjos, turi būti diskutuojama ir su nevyriausybinėm organizacijom neįgalių ir su tom pačiom socialinių įmonių organizacijom, todėl, kad šiai dienai nėra pateiktas dar Seime Socialinių įmonių įstatymo projektas ministerijos, be šito projekto ir nuostatų, kurios bus diskutuojamos mūsų komitete Užimtumo įstatymo pataisos nemanau, kad jos gaus įgaus prioritetą. Aš tik atkreipiu dėmesį, bet kurioj situacijoj tie sprendimai, kurie bus priimti komisijos, jie ateis į komitetą, nes komitetas yra aukščiau negu komisija, ir vykdantis parlamentinę kontrolę. Tai aš tiesiog siūlau – išsidiskutuokit gerai, pateikit Socialinių įmonių įstatymo, kuris įregistruotas ir mes jo laukiam. Tai aš čia kalbu ir apie ministrą,
nes šokti į viršų su Užimtumu neišsprendus, nepradėjus giliai diskutuoti Socialinių įmonių įstatymo, aš manau tai yra neteisingas kelias, kuris trukdys visos šitos problemos sprendimui. Čia yra mano nuomonė iš mano patirties ir darbo apskritai ir darbo Seime.

Aušra Maldeikienė (toliau A.M): „Aš galiu klausimą? Jūs čia atvirai grasinate komisijai ar kas? Aš tiesiog noriu atsakymo, taip ar ne.

R.Š.: Aš negrasinu. Baikit jūs su savo tuo vat…

A. M.: Todėl, kad tai, ką aš girdžiu, aš nebaigsiu, aš atėjau jums pasakyti, kad nusibodo bišky – ilgokai sėdit ir jau nebeįmanoma gyventi.

R. Š.: Aš ne ilgokai, aš ne bebras dar aišku.

A. M.: Jūsų problema ir jūs apsispręskit pati, kas jūs esat. Klausykit, jūs viešai visur deklaruojate principus, kurie priešingi Neįgaliųjų komisijos sprendimams, taip? Dabar, kada ministras jau aiškiai eina į tą pusę ir mes tikrai nebeturime esminių šitų, jūs akivaizdžiai atsistojo vienos pusės .. Aš jūsų klausiu – jūs čia dabar grasinote Neįgaliųjų komisijai ir ją žeminote? Tai gal tada tai reikia tiesiog Seimo salėje pasakyti, kad aš, pavėlavus 20 minučių, neišklausius ministro pranešimo atėjau į posėdį ir daviau nurodymus kaip viršininkė. Jūs nesate niekas ypatingas, jūs esate tokia pat Seimo narė, kaip ir aš.

R. Š.: Gerbiama Aušra, ne nurodymus, o patarimus, kadangi akivaizdžiai aišku, kaip toliau bus. Turi būti diskutuojama su visais.

Primenu, kad klausimas diskutuojamas nuo 2004 metų. Pastaruoju metu susitikimai ir diskusijos su visomis pusėmis vyko beveik kas savaitę.

Po posėdžio ponia pirmininkė R. Šalaševičiūtė pagrasino ministrui L. Kukuraičiui: „Tai ką čia dabar pridirbai?“

Jei rimtai, vakar ministras galų gale parengė adekvatų Užimtumo įstatymą, kuriame mūsų neįgalūs broliai ir sesės jau nebematomi tik kaip pigi darbo jėga, o suvokiama, kad jie yra žmonės.

Plačiau šios dienos spaudos konferencijoje. Skaidrės irgi prikabinamos.

Skaityti straipsnį

2017-11-09 spaudos konferencija Seime

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą

lapkričio 10, 2017

Vakar Seime buvo pristatytas pirmasis Socialinių įmonių koncepcijos variantas. Spaudos konferencijoje dalyvauja Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis ir Aušra Maldeikienė.

 

Skaityti straipsnį

892

Aušra Maldeikienė apie socialines įmones: „Tai juodo melo verslas“

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą

balandžio 9, 2017

Straipsnį publikavo lrytas.lt

Neįgaliuosius įdarbinančios socialinės įmonės šiurpsta girdėdamos valdžios planus iš esmės pertvarkyti šį sektorių, o politikai atkerta, kad atėjo laikas užtvenkti į verslininkų kišenes tekančių pinigų upes ir racionaliau perskirstyti lėšas, skiriamas žmonių su negalia integracijai. REKLAMA „Tris tūkstančius žmonių teks atleisti. Naujame įstatymo projekte numatoma, kad neįgalieji negali dirbti kitos įmonės patalpose. Tai reiškia, kad iš 7 tūkstančių neįgaliųjų, kurie dirba socialinėse įmonėse, 3 tūkst. darbuojasi valymo sektoriuje. Socialinės įmonės negalės teikti valymo paslaugų, nes juk valymo darbai vyksta kitų įmonių patalpose“, – kalbėjo socialinės įmonės „Eurotela“ vadovas Nerijus Briedis susisiekęs su naujienų portalo lrytas.lt redakcija. Jo teigimu, šiuo metu rengiamas naujas socialinių įmonių įstatymo pakeitimo projektas turės pragaištingų pasekmių neįgaliuosius įdarbinančioms įmonėms.

Baiminasi socialinių įmonių uždarymo

Anot N.Briedžio, kai kurios įmonės yra laimėjusios viešuosius pirkimus ir teikia valymo paslaugas valstybiniam sektoriui. „Buvo aiškiai pasakyta, kad valstybines įmones turi valyti neįgalieji ir čia pat tai uždraudžiama. Dar vienas ydingas dalykas yra tai, kad kai į darbą priimami neįgalieji, nuspręsta nebeskirti kompensacijų darbo užmokesčiui. Juk žmogus, kuris turi protinę ar fizinę negalią nėra lygiai darbingas su kitas. Nutraukus šių kompensacijų skyrimą visos socialinės įmonės užsidarytų, jose taip pat yra natūrali darbuotojų kaita ir per du tris metus neliktų išviso kam dirbti“, – sakė pašnekovas, pabrėždamas, kad socialinės įmonės per per metus Lietuvoje sukuria apie 700-750 darbo vietų.
N.Briedis atkreipė dėmesį į tai, kad pagal dabartinę Socialinių įmonių įstatymo redakciją, socialinės įmonės gali gauti dalines kompensacijas už įsigytą įrangą: „Tai leido neįgaliesiems palengvinti jų darbo naštą, kas buvo sveikintina ir skatintina, nes turėjo įtakos darbo vietų kūrimuisi ir darbo efektyvumui. Pagal naują įstatymo redakciją, nebus galima įsigyti įrangos naudojantis dotacijomis. Tai reiškia, kad žmogus, kuris turi fizinę negalią, galės dirbti tik savo rankomis. Nebus vykdoma jokia gamyba ir pan.“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad dažniausiai minėtos įrangos prireikia būtent gamybos sektoriuje dirbantiems neįgaliesiems. Pašnekovo teigimu, įsigaliojus naujojo įstatymo redakcijai socialinės įmonės gali sulaukti ir baudų, nes sudarytos sutartys dėl valymo paslaugų, o tuo tarpu įmonės privalės atleisti neįgalius darbuotojus. „Skaudžiausia, kad nuolat vyko įvairios diskusijos ir viskas buvo gerai, o dabar atsirado esminių permainų“, – sakė N.Briedis. Pašnekovo teigimu, viso diskusijų proceso metu Seimo narė Aušra Maldeikienė atvirai demonstravo savo negatyvų nusiteikimą: „ Nors Seimo narė pati lankėsi įmonėje, kur dirba neįgalieji, ji vis tiek įsitikinusi, kad socialinės įmonės yra blogis ir jas reikia uždaryti“.

A.Maldeikienė: „Tai melas“

„Žmogus meluoja. Šiuo metu veikia Justino Džiugelio vadovaujama komisija socialinio verslo koncepcijai kurti ir mes pamažu pereisime prie europietiško socialinio verslo modelio, kurio reikalauja visos tarptautinės organizacijos, kurios gina neįgaliųjų teises. Jei iš tiesų net 3 tūkst. neįgaliųjų dirba valymo įstaigose, o tai faktas, ir dirbama su senomis „švabromis“, tai veikiausiai šie žmonės turi labai ciniškus vadovus. Neįgalūs žmonės kartais samdomi valyti labai didelių patalpų, ypač viešajame sektoriuje.“ Anot pašnekovės, susiklosto tokia situacija, kad valstybė šiems žmonėms tiesiog moka mokestį: „Jokie jie ne verslininkai. Į redakciją kreipėsi biudžeto išlaikytinis, turintis samdomų darbuotojų, kuriems algą moka iš biudžeto, o jam lieka pelnas. Tokie verslininkai nieko neinvestuoja į geresnes neįgaliųjų darbo sąlygas. Jums juk patiktų turėti darbuotojų, kuriems nereiktų mokėti atlyginimų ir pelno mokesčio?“ Socialinėse įmonėse, anot Seimo narės, šiuo metu socialinėse įmonėse dirba apie 7 tūkst. žmonių, o dar 40 tūkst. neįgaliųjų dirba vadinamoje atviroje rinkoje. „Įstatymas buvo kuriamas atskirties grupėms, kurių iš viso yra 11: tai iš įkalinimo įstaigų grįžę žmonės, mažas pajamas turinčios mamos su mažais vaikais, o galiausiai viskas baigėsi tik neįgaliais…“ – piktinosi politikė ir pridūrė, kad šiuo metu tiesiog klesti „prekyba neįgaliais“. „Būta atvejo, kad neįgalieji Marijampolėje statė mokyklą, o toje vietoje patikros metu nebuvo nei vieno žmogaus su negalia – įdarbinti vieni, o dirba visai kiti, bet įmonė gauna kompensacijas“, – pasakojo A.Maldeikienė.

Dotacijos – ir alkoholio gamybai

Pasak jos, 40 tūkst. neįgaliųjų darbo vietų įrengimui iš biudžeto kasmet skiriama daugiau nei 2 mln. eurų, o štai socialinės įmonės per įvairias dotacijas sugeba susižerti apie 30 mln. eurų. „Yra tokių socialinių įmonių, kurios tiesiog skalpuoja pinigus. Seime jaus sustabdytas tokių įmonių steigimasis. Ne visuomet socialinės įmonės laikosi reikalavimų, numatančių, kokia veikla jos galinčios užsiimti: būna taip, kad pusę metų gamina alkoholį, pusę metų vaisvandenius, o dotaciją gauna visus metus. Taip išeitų, kad ta dotacija skiriama ir alkoholio gamybai. Jums patinka? Man – ne“, – kalbėjo politikė. Kalbėdama apie socialines įmonės A.Maldeikienė negailėjo kritikos: „Baisiausia, kad tai juodo melo verslas. Melavimas ir neigiamos nuostatos apie Seimo narius, kurie iškelia tas problemas, yra tiesiog komiškas. Pinigai turi atitekti socialinę atskirtį patiriančioms visuomenės grupėms, o šių įmonių, tikėtina, neliks nuo 2019 metų sausio. Žinoma, yra ir tokių socialinių įmonių, kuriose vykdoma prasminga veikla, yra labai gerų pavyzdžių.“

Dėl „gudraus“ verslo veikia ne viskas

Seimo narė teigė, kad būtina skatinti visuomenę keisti savo požiūrį į neįgaliuosius, ji privalo tapti atviresnė ir priimti kitaip mąstančius ar turinčius išskirtinių poreikių. „Kaip geros praktikos pavyzdį galiu paminėti prekybos tinklą „Rimi“, kuris įdarbino nemažai neįgaliųjų. Įmonė savo lėšomis įrengė darbo vietas, specialias drabužines“, – sakė politikė ir pridūrė, kad bus kuriam koncepcija, kuri viena ar kita forma veiktų realiai. „Dėl itin „gudraus“ verslo Lietuvoje veikai ne viskas. Kiek galima daugiau neįgaliųjų turėtų dirbti atviroje rinkoje kartu su kitais žmonėmis. Daugiau pinigų turėtų būti skiriama ne darbo užmokesčio kompensavimui, o darbo vietos įrengimui, kad neįgalus žmogus galėtų realiai dirbti. Turime siekti, kad vis daugiau neįgaliųjų dirbtų intelektualius darbus. Viena iš mano padėjėjų yra neįgali teisininkė, kuri gyvena Marijampolės rajone. Ji mūsų komandai padeda darbuotis prie įstatymo projekto. Negaunamos jokios dotacijos, žmogus sėkmingai darbuojasi namuose, o bendraujame internetu. Kodėl neįgalūs žmonės net turėdami aukštąjį išsilavinimą turi plauti grindis?“, – apie visuomenės nuostatas kalbėjo politikė.

Skaityti straipsnį

1156

Patalpų valymo paslaugų sektoriuje Aušra Maldeikienė mato kartelį

#išgyvenkLietuvoje

vasario 25, 2017

Vilnius, vasario 25 d. (BNS).

Įstaigų patalpų valymo paslaugų sektoriuje kartelį įžvelgianti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė Aušra Maldeikienė kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir prašo tai patvirtinti arba paneigti.

A.Maldeikienė nori sužinoti, ar bendrovės, turinčios socialinės įmonės statusą, šioje rinkoje neriboja konkurencijos.

Rašte konkurencijos sargams parlamentarė teigia, kad „galiojančios viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos galėjo lemti konkurencijos ribojimą valymo ir su juo susijusių paslaugų sektoriuje ir tai galimai sukūrė kartelinę situaciją“.

Pasak A.Maldeikienės, tokia padėtis valymo paslaugų sektoriuje galėjo susiformuoti dėl to, kad socialinės įmonės yra privilegijuotos viešųjų pirkimų dalyvės, o valstybė yra įsipareigojusi iš tokių įmonių tam tikrą kiekį šių paslaugų įsigyti.

„Atskirą teisinį socialinių įmonių statusą turinčios bendrovės Lietuvoje privilegijuojamos valstybės viešųjų pirkimų sistemoje sukuriant joms specialias nišas, kurios galiausiai ir pasirodo kaip monopoliniai anklavai“, – teigiama parlamentarės rašte.

Konkurencijos tarybos atstovė Ieva Račickaitė BNS pranešė, kad Seimo narės prašymas gautas. „Vertiname pateiktą informaciją“, – teigė ji.

Seimo narei įtarimą kelia dvi Vilniaus bendrovės – „BSS grupė“ ir „Socialinė integracija“, kuriose dirba maždaug po 1 tūkst. darbuotojų. Dar vienoje Vilniaus įmonėje „Valymo priežiūros centras“ dirba apie 210 žmonių.

„Socialinė integracija“ 2014-2016 metais sudarė 21 supaprastintų pirkimų sutartį, „BSS grupė“ – 9. atitinkamai dar 26 ir 20 sutartys buvo sudarytos viešųjų pirkimų būdu. „Socialinė integracijos“ sudarytų sutarčių vertė siekė 2,689 mln. eurų (tik 2016 metais – 1,466 mln. eurų), o „BSS grupės“ – 3,523 mln. eurų (1,544 mln. eurų).

Dar šios bendrovės 2015–2016 metais buvo sudariusios atitinkamai 44 ir 66 mažos vertės pirkimų sutartis, kurių vertė siekė 1,134 mln. eurų ir 1,787 mln. eurų.

Per 2016 metų pirmus tris ketvirčius „BSS grupės“ gauta valstybės pagalba iš biudžeto ir ES fondų siekė beveik 1,575 mln. eurų, iš kurių iš biudžeto gauta 279,334 tūkst. eurų. Didžioji dalis biudžeto lėšų ir visa ES parama atiteko darbo užmokesčiui ir „Sodros“ įmokoms.

Valstybės pagalba iš biudžeto „Socialinė integracijai“ pernai siekė 714,250 tūkst. eurų, o 709,321 tūkst. eurų – iš ES fondų.

Per 2016 metų 11 mėnesių „BSS grupės“ pajamos siekė beveik 3,772 mln. eurų pajamų, iš kurių 3,655 mln. eurų buvo remtinos pajamos. 2015 metais įmonė gavo 2,999 mln. eurų pajamų, 2014 metais – 2,512 mln. eurų.

„Socialinės integracijos“ pajamos per 11 praėjusių metų mėnesių siekė 3,566 mln. eurų ir buvo visos remtinos, panašias pajamas ji gavo ir 2015 metais.

Praėjusio lapkričio pabaigoje „BSS grupės“ dirbo 970 žmonių, iš jų 914 – neįgalieji ir kitoms socialiai jautrioms grupėms priklausantys asmenys. 168 darbuotojas dirbo visu etatu, 378 žmonės – 0,5-1 etatu, 361asmenys – 0,5 etato.

„BSS grupėje“ praėjusių metų lapkričio 30-osios duomenimis, dirbo 271 žmogus turintis 30-40 proc. darbingumą, 367 – 45-55 proc., 123 darbuotojas turintis vidutinių specialiųjų poreikių turintys asmenys „Socialinė integracija“ atitinkamai – 327 ir 434 bei 92. Abejose įmonėse taip pat dirbo dar 5 iki 25 proc. darbingi žmonės. „BSS grupėje“ dar dirbo 151 kitoms tikslinėms grupėms priklausantys asmenys.

„Socialinė integracija“ praėjusių metų gruodžio pradžioje turėjo 1090 darbuotojų, iš kurių 859 – neįgalieji ir kitoms socialinėms grupėms priklausantys asmenys.

Abi šios įmonės atleistos nuo pelno mokesčio.

Socialinės įmonės statusą turinčiose bendrovėse pernai pabaigoje dirbo apie 7,5 tūkst. žmonių

Autorė: Sniegė Balčiūnaitė verslas@bns.lt, +370 5 239 6414 – Verslo naujienų skyrius

Skaityti straipsnį