MENIU

Seimas
Žymų archyvas

Bendras opozicinių frakcijų posėdis, 2018-03-13

#išsaugokgalvą

kovo 18, 2018

Gabrielius Landsbergis: Kolegos, Jums leidus pradėkime posėdį.

Ačiū visiems susirinkusiems, ačiū VRK vadovams, kad radot laiko ateiti. Taip sutariam, kad frakcijų po vieną atstovą, frakcijų seniūnai užduoda klausimą vieną ir tada perduosim po vieną klausimą kiekvienai frakcijai ir tada eisim iš eilės.

Tikiuosi, kad mes visi turėsim pakankamai laiko užduoti klausimus, prašau, kad klausimai būtų trumpesni, atsakymai taip pat.

Dauguma žmonių yra susidarę įspūdį ir nuomonę, bent jau šiokią tokią susiformavę, galbūt norės patikslinti kelis dalykus.

Mano klausimas, nuo kurio aš norėčiau pradėti, yra susijęs su viena tokia situacija, kuri įvyko šiam Seimui pradedant kadenciją, kai kitos institucijos Vyriausios Tarnybinės Etikos komisijos pirmininkas, priėmęs skundą dėl tuo metu Seimo narės Gretos Kildišienės automobilio, atsakymą Seimui parašė pats.

Tuo metu kilo didelis skandalas ir to skandalo pabaigoje Seimo pirmininkas paragino VTEK vadovą trauktis iš savo pareigų, dėl to kad buvo priimtas vienasmenis sprendimas.

Šiandien mes daug diskutavom apie, su pirmininke, kai kuriuos vienasmenius sprendimus, iš tikrųjų tai daugiausiai apie vieną vienasmenį sprendimą, tai būtent, na neteikti komisijai vieno konkretaus tyrimo darbo grupės išvados svarstymui.

Tačiau tokių vienasmenių sprendimų atrodo yra kur kas daugiau.

Aš tiesiog paminėsiu keletą. Sakykime, STT kreipėsi į VRK prašydama informacijos, atsakymą Jūs rengiate pati, nors tyrimo objektas ir klausimas vėl gi buvote Jūs pati. Mano minėtos išvados, taip pat Ingridos Šimonytės pateiktas skundas, Aušros Maldeikienės pateiktas skundas, visi šie skundai buvo nagrinėti Jūsų pačios, nepateikiant VRK.

Mano komentaras: Aš parašiau paklausimą dėl reklamos ribų ir šaltinių, o ne skundą.

Nematau, kaip būtų galima kalbėti apie pasitikėjimą, kai sprendimai, dauguma sprendimų, yra priimami Jūsų asmeniškai.

Ar Jūs galėtumėte, galbūt, pamėginti paaiškinti, kodėl Jūs būtent tokiu principu vadovaujate ir jeigu tie paaiškinimai neįtikintų mūsų, ar Jūs nemanote, kad reiktų pasekti VTEK vadovo Romualdo Valantukevičiaus pavyzdžiu ir paprasčiausiai pasitraukti iš užimamų pareigų, todėl, kad situacijos, mano akimis žiūrint, yra analogiškos.

Laura Matjošaitytė: Dėkoju, gerb. Gabrieliau Landsbergi, už klausimus ir dėkoju visiems už galimybę pasisakyti.

Atsakydama į paminėtus klausimus, na turbūt pradėsiu nuo STT paklausimo VRK ir tame paklausime buvo aiškiai nurodyta iš rašto turinio buvo aišku, kad tai yra paklausimas skirtas Laurai Matjošaitytei, kadangi buvo jame nurodoma, jog dėl Lauros Matjošaitytės galimų veiksmų buvo kreiptasi į STT, buvo pacituotas ir 15min straipsnis ir buvo orientuoti klausimai į komisijos pirmininkę Laurą Matjošaitytę, nes kadangi 15min straipsnyje buvo nurodyta, kad L. Matjošaitytė galimai slėpė stalčiuje, pati rengė išvadą ir t.t.

Tai buvo tiesiog man paklausimas, tai aš į jį ir atsakiau. Kaip administracijos vadovas, tuo kartu aš pateikiau ir prašomą STT išvadą, tai yra mano darbas, aš jį atlikau.

Mano komentaras: p. Matjošaitytė akivaizdžiai meluoja, nes paklausimas buvo ne jai, o VRK ir paklausimas buvo VRK apie jos veiksmus. Mažų mažiausia keista, kai į paklausimą kolegialiam organui apie vieną iš jo narių, kitiems nežinant, atsako pati paklausimo kaltininkė.

Dabar, kalbant dėl gerb. Aušros Maldeikienės kreipimosi, VRK spalio 13 berods gavo ponios Aušros Maldeikienės kreipimąsi ir VRK surinko informaciją, t.y. politinių partijų finansavimo kontrolės skyrius, surinko informaciją, kreipėsi tiek į žurnalą „Valstybė“, tiek į poną Gitaną Nausėdą, taip pat buvo paklausta Visuomenės Informavimo Etikos Komisijos nuomonės, su kuria VRK bendradarbiauja ir kreipėsi nuomonės dėl politinės reklamos pateikimo.

Mano komentaras: Paklausimas buvo ne ponios A. Maldeikienės, o SEIMO NARĖS A. Maldeikienės – ir tai jau pagal Konstituciją suponuotų kitokį santykį su paklausimo turiniu.

Buvo gauti atsakymai, buvo parengtas atsakymas, įkeltas į komisijos dokumentų valdymo sistemą, su atsakymu galėjo ir turėjo teisę ir galimybę susipažinti visi komisijos nariai.

Kai kurie iš komisijos narių tą ir padarė ir kadangi nebuvo jokio pagrindo nešti į komisijos posėdį, nebuvo jokio pažeidimo fiksuota ir kadangi nėra imperatyviai reglamentuota, kad kiekvienas VRK raštas, išvada turi būti svarstomas VRK posėdyje, įstatymų nustatytais tvarka, terminais buvo atsakymas gerb. Aušrai Maldeikienei ir pateiktas.

Mano komentaras: Kadangi atsakyta buvo VRK vardu, tai logiška, jog buvau įsitikinusi, jog tai VRK (kolegialaus organo) atsakymas.
Keistokai, bent man atrodo ir tai, kad dėl paklausimo dėl reklamos atsako paklausimo objektas, nors klausimas skirtas VRK. Pagal analogiją, tikėtina, kad dėl paklausimo dėl Naisių serialo, turi teisę atsakyti Karbauskis ir „Agrokoncernas“

Ir dar ką norėčiau akcentuoti tai, kad na tiesiog, matyt, reikėtų tas visas emocijas ir partinius nesutarimus padėti į šalį, atskirti nuo faktų ir vertinti tuos faktus.

VRK negali tapti kažkokiu įrankiu politinėm kovom, ambicijom, nesutarimams tenkinti ir tiek komisijos, tiek matyt visų politinių partijų, tiek ir visų organizacijų visuomeninių yra tikslas užtikrinti komisijos narių nepriklausomumą, sklandų darbą ir kad būtų laikomasi padoraus atstumo jų atžvilgiu.

Mano komentaras: Kas yra padorus atstumas VRK narių atžvilgiu (jis nėra apibrėžtas jokiame įstatyme, ir bent man apskritai neteko iki šio susitikimo dienos matyti VRK narių iš arčiau), sunku suprasti, bet Seimo nariai turi konstitucinę teisę aiškintis, kaip realiai vykdomi įstatymai, o VRK turi prievolę jiems aiškiai ir be jokios ironijos partijų atžvilgiu atsakyti. Tai įteisinta nešališkumo principe, kuriuo privalo vadovautis VRK (VRK įstatymo 4 str. 2 dalis
2. Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais.

Gabrielius Landsbergis: Ačiū.

Laura Matjošaitytė: Ačiū.

Eugenijus Gentvilas: Aš norėjau labai taikingai klausti ir paklausiu taikingai, tačiau aš nemaniau, kad nuo pirmų žodžių ir sakinių komisijos pirmininkė meluos Seimo nariams.

Komisijos pirmininkė sako, kad STT raštas buvo skirtas jai ir dėl jos. STT raštas yra skirtas VRK. Tai čia tik tiek, dokumentai ant stalo.

Dabar mano klausimas apie taiką ir ateitį.

Kai Jūs pasakėte, kad nespėjote išanalizuoti Valstiečių žaliųjų partijos veiklos darbo grupės tyrimo išvadų, nes užklupo rinkimai Marijampolėje, man žmogiškai natūraliai iš karto kilo klausimas, ar Jūs prisiimate atsakomybę už didžiulį maratoną rinkimų, kai bus renkama 60 merų, 60 savivaldybių tarybų, Europarlamentas, prezidentas ir, galbūt, referendumas.

Ar Jūs galite užtikrinti politinę bendruomenę ir Lietuvos visuomenę, kuri ir su žiniasklaidos atskleidžiamų faktų dėka praranda pasitikėjimą jumis, kad jūs esate ta institucija ir tas vadovas, kuris gali užtikrinti skaidrų, bešališką, visiems priimtiną rinkimų eigą ir rezultatus.

Laura Matjošaitytė: Dėkoju už klausimą.

VRK bendro darbo ir pastangų dėka pasieks tų rezultatų, kurių iš jos yra tikimasi ir, kaip aš matau šiuo metu, komisijos nariai yra nusiteikę dirbti, rimtai dirbti ir išspręsti tuos nedidelius nesutarimus viduje.

Mano komentaras: Toliau tekste galima pamatyti, kaip P. Vobolevičius pradeda aiškinti, jog darbas VRK jam „kažkelintos“ eilės ir jis neturi pernelyg daug laiko jam skirti.

Natūralu, komisijos nariai yra deleguoti iš skirtingų politinių partijų ir galbūt tie nesutarimai, požiūris į skirtingus dalykus, yra užprogramuoti komisijos sudarymo principuose.

Tai kada yra visi nusiteikę dirbti, galima tai tas problemas išspręsti, kurias kartais žiniasklaidoje norima hiperbolizuoti, padaryti didelėmis.

Tai tikrai tiek kalnai yra neįveikiami [? – A.M.] ir komisijos pirmininkas kartu su komisijos nariais tikrai gali vardan to principo dėl ko sudaryti, kibti į rimtus darbus, ir tikrai ruoštis artėjantiems 2019 metų tiek savivaldos, tiek ir prezidento, ir Europarlamento rinkimams.

Gabrielius Landsbergis: Ačiū, Vytautai, prašau.

Vytautas Kamblevičius: Ačiū.

Paskutiniu momentu daug žiniasklaidoje iškyla įvairiausių eskalavimų, kad nėra vidinių sutarimų tarpusavyje ir mažai diskutuoja tarpusavyje jūsų nariai ir su Jumis.

Todėl aš norėjau paklausti, panašus klausimas yra ką Eugenijus pasakė, ar galima išvis pagerinti mikroklimatą, ar iš vis jį galima pagerinti, juk ateina tokie, sakyčiau, sudėtingi darbai, kaip ir minėjau, įvykiai – rinkimai. Ar nebus taip, kad reikia pradėt dirbt, o komanda išbalansuota?

Laura Matjošaitytė: Dėkoju už klausimą. Manau, kad žvelgiant į šiandienę situaciją, matau komisijos narius nusiteikusius rimtai dirbti.

Tas nusiteikimas kol kas rodo, kad mes esame pasirengę ruoštis tiems darbams, kurie laukia kitais metais ir tie nesutarimai maži, mano supratimu, yra tikrai išsprendžiami ir komisijos nariai tikrai turi sėsti kalbėti apie tas problemas, vienokias ar kitokias, ieškoti sutarimo ir tą mes tikrai galime padaryti.

Manau, kad tarpusavio nuolaidų būdu, ir aš tą esu irgi pasirengusi daryti, ir kviečiu visus narius į konstruktyvų dialogą telktis ir komunikuoti tarpusavy.

Gabrielius Landsbergis: Juozai.

Juozas Olekas: Ačiū. Aš noriu du trumpus klausimus. Ar Jūs nenorite sureaguoti į gerb. Gentvilo patikslinimą, kam buvo skirtas raštas, nes kažkaip tą pratylėjot, akcentavot ir kadangi mus raminot, kad palikim emocijas ir žiūrėkim faktų, tai Jūs norite pasakyti, kad pagal Jūsų pasitvirtintą tvarką, visi tie klausimai buvo išnagrinėti būtent taip kaip privalu išnagrinėti. Ir Jūs kaip vadovė pasirašote, kad taip buvo padaryta pagal egzistuojančią tvarką ir Jus ta tvarka tenkina. Ačiū už atsakymą.

Laura Matjošaitytė: Ačiū labai už klausimą. Dėl rašto STT, vėl gi, žiūrint į rašto turinį, turinys buvo orientuotas konkrečiai į konkretų, na aš mačiau raštą ir matau, vertinu to rašto turinį. Ir STT atitinkamai tuo raštu kreipėsi ir laukė, matyt, kad komisijos pirmininko vadovo atsakymo, kodėl buvo padaryta taip ar kitaip, arba kodėl nebuvo tas ar kitas padaryta.

Gabrielius Landsbergis: Tai čia priešingai, Jūs turėtumėte atiduoti kažkam peržiūrėti, nes Jūs esat interesų konflikte, klausimas yra apie Jus. Tai ta prasme Jūs save vertinat. Tai kaip Jūs įvertinsit save objektyviai?

Čia tai man visiškai nesuprantamas kazusas, vietoj to,  kad Jūs kažkaip atsakytumėte į šį klausimą, Jūs dar giliau kasate sau duobę. Labai keista.

Irena, prašau.

Irena Degutienė: Tai… Oj atsiprašau.

Juozas Olekas: Ačiū. Nėra čia atsiprašau antros dalies klausimo neatsakė. Ar Jūs patenkinta egzistuojančia tvarka ir tokia tvarka turėtų pasilikti.

Laura Matjošaitytė: Manau, kadangi kilo didelis ažiotažas, iš savo pusės, aš siūlysiu visus VRK gaunamus klausimus, raštus, paklausimus nagrinėti VRK posėdyje, kad būtų susipažįstama viešai, visi komisijos nariai matytų ir galėtume karu nuspręsti, ar tą raštą atsako sekretoriato darbuotojai, ar tas raštas yra komisijos nariams adresuotas, ar aš atsakau, ir keisti dabartinę tvarką, kadangi anksčiau visi raštai nebuvo nagrinėjami ir tai tokios galimybės nebūdavo.

Mano komentaras: Pripažįstama, kad mano paklausimas dėl VRK įstatymo taikymo, jog neturi teisės vienašališkai priimti sprendimų kolegialios institucijos vardu, yra pamatuotas.

Nes jeigu mes visus raštus nagrinėsime, tai komisijos nariai turėtų nuo ryto ateiti ir posėdžiauti du tris kartus per dieną, kas šiandieną yra neįmanoma, kadangi dauguma komisijos narių turi pirmaeiles pagrindines pareigas ir ten praleidžia visą darbo dieną.

Mano komentaras: Kyla natūralus klausimas, kokiu būdu bus organizuotas darbas per rinkimus, jeigu esant ramiam tarprinkiminiam laikotarpiui, nesugebama tvarkingai dirbti, ir čia akivaizdžiai tai pripažįstama.
Tiesa, anksčiau net kelis kartus – pažymėjau geltonai – Matjošaitytė aiškina, kad darbas vyksta puikiai ir visi rimtai dirba ir viskas gerai. Kada sakoma relai padėtis – anksčiau ar dabar?

Gabrielius Landsbergis: Ačiū. Broniau, prašau.

Bronislovas Matelis: Ačiū. Gerb. pirmininke, aš norėčiau šiek tiek su savo klausimu grįžti, galbūt, iš dalies ir prie to, ką jau klausė Eugenijus ir mano kaimynas Vytautas.

Jie klausė, iš tiesų, apie svarbų dalyką, apie kitus metus ir tuos rinkimus. Ir aš, kaip suprantu, Jūs iš tiesų vertinate  trumpuoju laikotarpiu.

Teisingai sakot, čia šiandieną kyla kažkoks skandalėlis, mes nurimkime ir visi dirbkime. Bet kaip tą įvertinti tuo ilguoju laikotarpiu, visas tas problemas.

Dabar žiūrėkime tokį dalyką, aš galėčiau prognozuoti. Kyla dar vienas arba du kažkokie panašūs nedideli skandalai. Rinkimai ant nosies. Aš prognozuoju, kad valdančioji dauguma Jus paaukos, apkaltins dėl visų nuodėmių, Jus, o ne save.

Ir Pranckietis ne save kaltins, o Jus apkaltins ir paliks Jus ištepliotą ir išmestą.

Ta prasme, kad prognozuoti yra labai labai lengva, tai, kas bus, o rinkimai bus vėl gi pakibę ant tokios nežinios.

Tai aš tiesiog ne todėl, kad galbūt prieš Jus ar už Jus, galbūt tiesiog įvertinant tą ilguoju laikotarpiu tą visą perspektyvą, galbūt Jums geriau pasitraukt garbingai, kad vėliau nekiltu ta tokia dviprasmiška situacija visiems.

Laura Matjošaitytė: Na žvelgiu ne tik iš trumpos perspektyvos, žvelgiu į artėjančius rinkimus ir, manau, kad VRK dabar turi išspręsti tuos nesutarimus, kurie yra. Jie yra didesni mažesni, na čia kiekvienam subjektyviai vertinti ir pradėti rimtai ruoštis kitų metų rinkimams, negaištant laiko tokioms problemoms, kurios yra tikrai labai lengvai išsprendžiamos.

Gabrielius Landsbergis: Aušra. Irena Degutienė.

Irena Degutienė: Tai gerbiama pirmininke, iš jūsų atsakymo tiek šiandieną, tiek spaudoje man susidaro įspūdis, kad jūs išvis nematot nei savyje jokių problemų, nei VRK darbe jokių problemų. Čia politikai kažką tai susirinkę kelia jums nesuprantamus klausimus, netgi, kai jūs gaunat iš STT konkretų laišką, jūs pati sau atsakot, tai gal galit šiandien pasakyti mums čia visiems žiūrint į akis: jūs jaučiate, kad yra problemos VRK darbe ir, kad per tai gali nukentėti ateinantys rinkimai, taip kaip kolegos vat ir sakė.

Bet ir nukentėti ne tik tai ta praktine reikšme, bet kaip atrodo visuomenėje šiandieną, ar išliks tas pasitikėjimas rinkimų rezultatam ir partijom po tų rinkimų, jeigu ir toliau bus toks chaosas VRK darbe ir jūsų asmeniškai darbe? Kaip jūs įsivaizduojate tą perspektyvą ir ar savikritiškai galit įvertinti savo ir visos komisijos veiklą, kuriai jūs vadovaujat?

Laura Matjošaitytė: Dėkoju už klausimą. VRK turėtų išspręsti tas problemas ir žengti toliau į priekį.

Dabar, taip, galiu atsakyti, matau aš tiek ir savo darbe, ir komisijos narių darbe, yra vienokių ar kitokių problemų. ir mes jas galime susėdę kartu imti ir išspręsti, kad pasiruoštume tinkamai kitų metų rinkimam, nes, na, pirmiausia, jeigu užsiciklinsime ir sėdėsime toje pačioje vietoje, spręsdami tas mažareikšmes problemas, tai mes praleisim laiką ir nebus kada ruoštis kitų metų rinkimam, tai turim susikaupti ir rimtai kibti į darbus.

Mano komentaras: Kas čia konkrečiai yra tos mažareikšmės problemos? Juk ką tik pati sako, kad darbe yra problemų ir jas reikia spręsti. Ką tik sakė, kad rimtai dirba esamu laiku, dabar jau būsimas laikas.

Aušra Maldeikienė: Aš norėčiau jūsų paklausti, kokiais dokumentais jūs vadovaujatės savo darbe? Jūs nesilaikote VRK įstatymo, aš jį tiesiog jau beveik mintinai moku, jūs akivaizdžiai jo nesilaikot. Jūs nesilaikot savo pačių VRK nuostatų, aš irgi reglamentą apžiūrėjau, jūs jo nesilaikot. Jūs nesilaikot Viešojo administravimo įstatymo, jūsų pavaduotojas viešai leidžia sau oficialų Seimo nario paklausimą, kuris yra rašomas parlamentinės kontrolės rėmuose, aš tikiuosi, kad visi girdite, kaip tai atrodė ir visi matėte tą popierių, visų mūsų formos yra tos pačios, viešai pavadina „neaiškios formos Maldeikienės skundu“. Aš, be abejo, dėl šito eisiu, turbūt,  į teismą.

Mano komentaras: Manau, jog Seimas save gerbdamas privalo reikalauti, jog ofialūs Seimo arių paklausimai būtų vertinami adekvačiai ir jeigu Seimo narys dirba savo darbą bei rimtai vertina pasitikinėjimą ir Seimu, ir kitomis valstybės institucijomis, jų paklausimas turi turėti jiems įstatymu garantuotą rangą.

Dabar, vadinasi, aš tada, mano kyla toks paskutinis aiškus klausimas – aš norėčiau pamatyti tą dokumentą, kuriuo jūs vadovaujatės savo veikloje, nes ponas Vobolevičius vakar pranešė, kad jis savo darbą organizuoja remdamasis sveiku protu. Ir tada man visiškai aišku, kad mano sveikas protas man sako viena, o jo sveikas protas sako kita.

Mano komentaras: Info TV laidoje p. Vobolevičius susitikimo išvakarėse, kovo 12 dieną atsakydamas į žurnalsitės Indrės Makaraitytės klausimą“ „ ponas Vobolevičiau, aš skaičiau įstatymą ir jūsų pačių prisiimtą reglamentą, jūs ką tik sakėte kad reiktų dabar pažiūrėt – ar jūs skaitėte dokumentus ir kurie punktai įstatymų jum leidžia įstatymo nesilaikyti? „ atsako. Kas „Dokumentų aš konkrečiai neskaičiau, buvau įsitikinęs 100 procentų, vadovaudamasis Sveiku Protu, kad pirmininkei išvykus į komandiruotę esant susipažinus su informacija galima pavaduotojui pasirašyti atsakymą, ypač klausimu, kuriuo komisija nepriėmė sprendimo, nes jisai buvo visiškai aiškus ir nekontraversiškas“.

Šiaip jau, turbūt 300 metų nuo to laiko, kai kūrėsi įstatyminė bazė ir formavosi demokratinės visuomenės, visi žino, kad norint išvengti bet kokių politinių insinuacijų, ir, kad VRK nebūtų politinių įrankių, ten turi būti žmonės, kurie pedantiškai laikosi įstatymų, o ne kliedi, kas jiems į galvą ateina ir vadovaujasi ne savo sveiku protu, o valstybės įstatymais ir reglamentais, kuriuos pasitvirtina.

Tai kur yra tas nuostabus dokumentas, kuriame parašyta „aš turiu teisę pasirašinėti dokumentus apie svarstymą, kurio niekada nebuvo, ir pasirašau, be įgaliojimo, remdamasis sveiku protu“?

Laura Matjošaitytė: VRK įstatymas numato, kai komisijos pirmininko nėra, jisai yra išvykęs, komisijos pirmininko pavaduotojas atlieka tas funkcijas.

Aušra Maldeikienė: Nėra tokio.

Laura Matjošaitytė: 14 straipsnis VRK.

Mano komentaras: VRK įstatymo 14 str. kalba apie tai, kad „Kai Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko nėra arba kai jis negali eiti savo pareigų, pirmininko pareigas laikinai eina vienas iš pirmininko pavaduotojų“, bet tas str. tikrai nesuteikia pavaduotojui teisės kalbėti VRK vardu remiantis sveiku protu.VRK įstatymo 14 str. kalba apie tai, kad „Kai Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko nėra arba kai jis negali eiti savo pareigų, pirmininko pareigas laikinai eina vienas iš pirmininko pavaduotojų“, bet tas str. tikrai nesuteikia pavaduotojui teisės kalbėti VRK vardu remiantis sveiku protu.

Aušra Maldeikienė: Man neatsakyta į mano klausimą: kokiu dokumentu remiasi, jei nesiremia tais, kuriuos aš išvardinau? Aš labai atsiprašau, nu tikrai, kolega Kubiliau, aš noriu paklaust, tas dokumentas. Ponas Vobolevičius vakar tiesiai pasakė, kad reglamento neskaičiau, bet sveikas protas man leidžia taip daryt.

Gabrielius Landsbergis: Ar turit kuo papildyti?

Laura Matjošaitytė: Aš atsakysiu, kad VRK įstatymas, tačiau kolega dar nori.

Vincentas Vobolevičius: Tai čia iš karto dėl reglamento, kalbėjau laidoje, įtampa buvo, nenorėjau pasakyt, kad neskaičiau, turiu įrodymą, kad skaičiau, nes dabar reglamentas yra svarstomas ir aš esu net gi teikęs pasiūlymus, kaip tą reglamentą patobulinti.

Faktas yra, kad aš nesu jo išmokęs mintinai.

Atminkime, kad mes negalime, kaip VRK nariai dirbti čia pilną dieną. Mano pagrindinės pareigos yra kitur ir dėl to, aš paklausęs VRK teisininkų, kurių yra daug ir gavęs užtikrinimą, kad pasirašyti galima, lygiai taip pat vadovaudamasis sveiku protu, nes kai pirmininko nėra, pavaduotojas turėtų pasirašyti raštus, pasirašiau patikintas VRK teisininkų, kad taip galima padaryti.

Mano komentaras: Dar kartą girdime, ir dabar jau p. Vobolevičius patvirtina, jog darbas VRK jam yra nepagrindinis, tad kaip jis dirbs kitais metais per rinkimų maratoną iš esmės lieka neaišku. Taigi, dar kartą girdime, jog p. Matjošaitytės tvirtinimas susitikimo pradžioje, dėl to, kad Komisija dirba ir dirba puikiai, tėra deklaracija be turinio.
Kita vertus, p. Vobolevičius yra „Laisvos visuomenės instituto“ vadovas. Iš esmės jis yra lobistinės organizacijos vadovas, organizacijos, kuri aktyviai pasisako prieš daugelį ES priimtų tiesės normų. Jis turi tokią teisę, tačiau jo aktyvi lobistinė veikla (kaip rodo faktai, gerokai labiau jį dominant, nei darbas VRK,) aiškiai prieštarauja VRK narių nešališkumo principui. Beje, instituto svetainėje V.Vobolevičius teigia, kad „norint kad valstybės ūkis ilgainiui augtų, reikalingi (bent) trys komponentai: kapitalas, darbo jėga ir technologija“. Atsitiktinai ar ne, jis pademonstruoja, kad nesuvokia institucijų reikšmės valstybės raidai ir kapitalizmo plėtrai, nors tai yra vadovėlinės tiesos. Esant visiems jo minimiems komponentams, bet nesant įstatymo viršenybės jokio kapitalizmo ir jokios demokratijos nėra .

Andrius Kubilius: Tai aš čia nieko naujo nepaklausiu, bet aš gal į pirmininkę noriu tiesiog kreiptis. Nu, žinot, kas mums rūpi iš tikrųjų. Tai jūs, turbūt, esat gera teisininkė, nežinau net išsilavinimo, ir galit labai ramiai ten išvardint visus paragrafus, bet ne paragrafai bus esmė.

Esmė kitais metais bus ar visuomenė, plačiąja prasme, pasitiki VRK, ar VRK turi autoritetą visuomenės akyse ir ar gali pasitikėti VRK suskaičiuotais rezultatais. Ir tai priklausys nuo jūsų asmeniškai, nes VRK autoritetas, veidas, yra komisijos pirmininkė.

Ne kaip ten komisija ginčijasi ar kas nors, bet komisijos pirmininkė ir jos autoritetas.

Ar jūs nemanote, kad iš tikrųjų šiandien susiklostė jau tokia padėtis, nu aš iš patirties matau, kad iš tikrųjų jūs galbūt, aš nenoriu vertinti jūsų profesionaliai, bet galbūt šita našta būti autoritetu yra tiesiog per sunki?

Tai ar jūs tikrai norite prisiimti asmeniškai šiandien tokią atsakomybę, kad kitais metais pasirodyti, jog mes einam į rinkimus neturėdami VRK, kuri visuomenės akyse turėtų autoritetą?

Ir šiandien jūsų pasakytas sakinys man rodo, kad iš tikrųjų, turbūt mes, nu sunku susikalbėt.

 Jūs pasakėt, kad yra svarstomi mažareikšmiai dalykai šiandien VRK, mano įsitikinimu, aš baigiu tuoj pat, mano įsitikinimu Naisių vasaros dalyvavimas rinkimuose, praeituose rinkimuose, nėra mažareikšmis dalykas.

Iš to ir kyla visi nesusikalbėjimai ir nesusipratimai. Tai aš dar kartą noriu tik paprastai žmogiškai paklaust, aš suprantu, kad jūs į tą klausimą gal neatsakysit, bet ar jūs tikrai tylos minutėje nenorėtumėte paabejoti savo galimybe autoritetingai vadovaut toliau šitam dariniui?

Laura Matjošaitytė: Ačiū už klausimą. Ne Naisių vasarą turėjau mažareikšmius dalykus, bet tuos vidinius komisijos galimai įvardijamus nesutarimus.

Naisių vasara vyksta tyrimas ir darbo grupė nauja yra ir nauji žmonės pasižiūrės, įvertins, pateiks išvadą ir bus pristatyta.

Mano komentaras: Kodėl atsirado nauja grupė? Ar tai reiškia, kad ankstesnis tyrimas buvo nekokybiškas?

Dabar kalbant apie visuomenės pasitikėjimą, visuomenės pasitikėjimą komisija in corpore, jeigu toks ir buvo pažeistas, atgaus, kai bus išnagrinėti visi visuomenės susidomėjimo dabar sulaukę skundai, kada visuomenei bus aiškiai pasakyta, kodėl komisija, kaip ir ką tyrė, kokius sprendimus priėmė, kad bus aiškiai, paprastai paaiškinta ir kuo komisija bus viešesnė, kuo komisijos veikloje bus daugiau viešumo, mes per tą viešumą ir gausime skaidrumo daugiau.

Tai mano tikslas bus siūlyti į komisijos darbą įtraukti kuo daugiau viešumo, kuo daugiau posėdžiuose klausimų aptarti viešai, kad visuomenė matytų, kaip mes sprendimus priimame, kokie sprendimai yra, kokie klausimai yra sprendžiami komisijos posėdyje, kad mes neturime, ko slėpti, ir esame atviri visuomenei.

Vitalijus Gailius: Ačiū. Gerbiama pirmininke, jūsų veikloj, visų pirma vadovaujatės komisijos įstatymu ir daugelis nuostatų, kurios ten yra aprašytos labai aiškiai ir pakankamai detaliai iš esmės šiandien nėra išpildytos iš to, ką mes vat girdime, nes kolegialumas yra pagrindinis principas, kuriuo jūs vadovaujatės savo darbe.

Mano klausimas – kiek kartų jūs iniciavote kreipimą ar viešinimą faktų, kai buvo daromas vienoks ar kitoks poveikis jums ar komisijos nariams? Kaip jūs elgtumėtės, jeigu pradėtumėte vykdyti įstatymo nuostatą ir toks faktas būtų žinomas? Kaip jus įstatymas įpareigoja elgtis, jeigu jums, ar komisijos nariams yra kažkoks poveikis daromas, nes sprendžiant iš to, kad vieniem tyrimam suteikiami prioritetai, kitiem nėra suteikimai, tai tokia nuomonė galėtų susidaryti.

Laura Matjošaitytė: VRK visiems tyrimams vienodus prioritetus taiko ir negali čia būti dvigubų standartų.

Kalbant apie poveikį ar komisijos pirmininkui ar komisijos nariams, įstatymas aiškiai sako, kad komisijos pirmininkas informuoja Seimo pirmininką apie tokį poveikį ir paskelbia viešai.

Vitalijus Gailius: Jūs informuojate Parlamentą. Jūs informuojate Parlamentą, ne pirmininką.

Gabrielius Landsbergis: Liko du klausėjai, tai Kęstutis Masiulis, Kęstuti, prašom ir Algirdas Sysas.

Kęstutis Masiulis: Gerbiama pirmininke, jūsų rankose, VRK rankose, yra pasitikėjimo politine sistema mandatas.

Jeigu VRK dirba blogai, jeigu rinkimais negalima pasitikėti, jeigu jūsų komisija negalima pasitikėti, tai politine sistema negalima pasitikėti.

Štai, buvo suabejota prezidento Trumpo rinkimų tam tikrom, smulkiom atrodo peripetijom ir va, kas dedasi – didžiausias skandalas niekaip neužgęsta tokioj svarbioj valstybėj.

Tai jeigu, žiūrėkit, kas čia dedasi, matot, čia ne vienas Seimo narys koridoriuje priėjo prie jūsų, daugybė partijų kelia jums esminius klausimus ir klausia, o klausimų esmė yra tokia: ar galima pasitikėti jumis ir jūsų institucija, čia esminis klausimas.

Tai mano klausimas yra: kaip susigrąžinsite pasitikėjimą?

Laura Matjošaitytė: Na, pasikartosiu, dėkoju už klausimą.

Pasikartosiu, kad VRK  pasitikėjimą, jeigu jisai buvo pakirstas, galėtų susigrąžinti į savo veiklą įtraukdama kuo daugiau viešumo. Per viešumą ateina ir skaidrumas.

Kuo mes visuomenei atversim daugiau savo turimos informacijos, ar skelbsim prieš posėdžius išvadas savo interneto svetainėje, ar visus klausimus, gaunamus raštus, paklausimus nešime į VRK posėdį, visi kolektyviai, kolegialiai priimsime sprendimus, kas atsakinėja tą raštą, per kiek laiko atsako tą raštą ir kada mes nagrinėjame tuos klausimus komisijos posėdyje, tada ir bus atgautas tas, jeigu buvo pakirstas, visuomenės pasitikėjimas.

Tai mes turime įnešti kuo daugiau viešumo ir per viešumą mes gausime ir skaidrumo, ir atsiras ir tas didesnis pasitikėjimas ir mumis, ir politine sistema, ir, be jokios abejonės, rinkimų rezultatais.

Algirdas Sysas: Ačiū. Jūs puikiai kartojat tą mantrą, kad va dabar mes atsiversim, bus skaidrumas, kažkodėl netvarka VRK jūs vadinat ažiotažu, tai yra paprasta betvarkė, apie ką kalba Seimo narė Aušra Maldeikienė, tai yra įstatymai, yra tvarkos, yra nuostatos, yra reglamentai, na, bet vadovaujamasi sveiku protu.

Neblogai, labai geras dalykas, bet tam yra dokumentai.

Vat jūs kalbat apie Naisių vasarą, greitai bus du metai, kai aš kreipiausi į jus, jūs svarstėt to, ko aš neprašiau, ir tai irgi, tvarka tokia?

Kažkodėl gauni atsakymą praėjus metams, kad tiriam to, ko neklausiam.

Tai ar jūs ir skaityt nesuprantat ir nemokat, kas ten vyko 2016 m. visą vasarą, kai du kanalai rodė tuos filmus, o jūs tyrėt šitą. Tai ar bus kada nors tvarka, o ne kalbos apie tai, kad jūs dabar vat nuo šiandien ar nuo rytoj pradėsit skaidriai vadovautis įstatymais ir tvarkom?

Laura Matjošaitytė: Dėkui už klausimą.

VRK reglamentas 2012 m. ir jis galiojo ir praeitų metų komisijai.

Tame reglamente nebuvo numatyti jokie skundų nagrinėjimo terminai.

Kaip žinoma, 2016 m. vasarą VRK sudarė darbo grupę, kuriai buvo pavesta daugybė su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga susijusių klausimų, tyrimą ir komisija tyrė tuos klausimus, komisijos nariai nagrinėjo, kadencija komisijos narių ėjo į pabaigą, jie pateikė tą pažymą ir klausimas, aišku, kodėl taip ilgai komisijos nariai nagrinėjo tuos klausimus, aš nebuvau darbo grupės narė ir negaliu atsakyti, bet jeigu, pavaduotoja, atsiprašau žinokite, tikrai kaip ir visi komisijos nariai, arba dauguma komisijos narių praeitos kadencijos nebuvo nuolatinis darbuotojas ir aš buvau tik ateinanti į posėdžius ir dalyvaujanti kitų klausimų sprendime, taip, kad jums turbūt labai gerai žinoma pavaduotojos funkcijos praeitoje kadencijoje. Visus sprendimus priėmė pirmininkas.

Mano komentaras: Bent man (gal klystu) aiškėja, kad ankstesnėje kadencijoje Matjošaitytė iš esmės nelabai domėjosi, kas toje komisijoje vykta.

Ir jeigu buvo poreikis kreiptis į VMI, tuomet man kyla labai didelis klausimas, kodėl ankstesnės kadencijos komisijos nariai gavę paklausimus ir susirinkę visą informaciją, neperdavė tos informacijos ir medžiagos VMI tuo metu, po 2016 m. Seimo rinkimų arba prieš rinkimus, jeigu buvo svarbu ir atiduoti tą visą medžiagą, gal būtų visai kitaip ta situacija pasikreipus.

Tačiau darbo grupė parengė išvadą, išvadoje surašė faktus apie skundus ir parašė, kad, galbūt reikėtų kreiptis į VMI, nes, na, mes neradome rinkimų įstatymų, finansavimo įstatymo pažeidimo, tačiau kalbant apie VMI, nebuvo nurodomi jokie menami pažeidimai mokestinių įstatymų ir vėlgi teisinis pagrindas atsiranda kreiptis į VMI, kai yra priimamas kolegialus mūsų komisijos sprendimas.

Eugenijus Gentvilas: Gerbiamoji pirmininke, laikas mums skirstytis, dar matau vieną Seimo narę, norinčią paklausti, gal sutiktumėte, ponia Ingrida.

Ingrida Šimonytė: Aš nenoriu paklausti, aš tiesiog išgirdus tai, ką kalbėjo ponia pirmininkė, tai iš savo miglotos praeities labai gerai atsimenu, kaip ponas Vaigauskas visą laiką nuolatinai bandė priversti VMI Lietuvoje spręsti demokratijos klausimus.

Aš nežinau. kaip VMI gali konstatuoti, kad yra pažeisti mokesčių įstatymai, jeigu jūs nekonstatuojate, kad kažkas yra ar nėra politinė reklama ir panaudota politinei veiklai kažkokių kandidatų.

Tai aš jums labai linkiu, kad kai jūs svarstysite tautinius rūbus, Naisius ir visokiausius kitokiausius dalykus, kad jūs nebandytumėte vėl tų iešmų pervesti į VMI, apsimesdami, kad čia nėra jūsų klausimas. Tai ačiū, man atsakymo nereikia.

Eugenijus Gentvilas: Tai čia palinkėjimas, o aš tada, užbaigiant diskusiją pasakau šitaip: mes išgirdom daug tam tikrų vertinimų, pvz., jeigu buvo pakirstas pasitikėjimas, man keista, kai institucijos vadovas nejaučia, kad pasitikėjimo krizė jau yra.

Jūs bent du kartus pasakėte „jeigu buvo“ pakirstas.

Kitas dalykas – ažiotažai politiniai ir taip toliau, noriu pasakyti, kad VRK problemas pradėjo kelti ne politinės partijos, o žiniasklaida iškėlė, natūralu, kad politinė bendruomenė taip pat reaguoja į tuos dalykus.

Trečias dalykas, mažmožiai. Mano manymu, vienas mažmožis po kito atveda prie tos nepasitikėjimo situacijos, kurioje atsidūrė VRK ar konkrečiai VRK pirmininkė.

Ir paskutinis dalykas, mes taip ir neišgirdome atsakymo, kodėl jūs laikote mus mulkiais ir apgaudinėjate sakydama, kad, pirmiausiai, frazė, kad raštas buvo skirstas asmeniškai man, STT raštas, po to, kai jau pamatome, kad meluojate, jūs sakote „bet raštas buvo apie mane“, ar jūs gerbiate apskritai pašnekovus, kuriems galite į akis meluoti.

Aš nesakau, kad politikai yra kuo nors išskirtiniai, aš nenorėčiau bet kuriam žmogui sutiktam gatvėje meluoti.

Mano komentaras: Politikai nėra išskirtiniai, tačiau esu tvirtai įsitikinusi, jog Seimo nariai nėra eiliniai piliečiai, o žmonės, savo tautos įgalioti stebėti ir tai, kaip šalyje vykdomi įstatymai. Tai irgi labai svarbus realiai veikiančios demokratinės sistemos bruožas.

Aš pasilieku prie savo nuomonės – jūs apsimelavote pusės parlamento narių susirinkime. Toliau mes spręsime kaip mes elgsimės, bet jums bet kuriuo atveju ačiū už dalyvavimą šiandien.

Skaityti straipsnį

6017

Kaip Širinskienė su Puidoku ekonomiką kūrė

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą

gruodžio 7, 2017

Teologė ir politologas atšaukia ekonomikos teoriją

Šiandien Lietuvos Seimas balsais 53 už, 29 prieš ir 20 susilaikius priėmė atvirai lobistinę įstatymo pataisą, kuri stambiems ūkininkams ir toliau suteiks galimybę esmingai sumažinti savo mokamus mokesčius ir išlaikyti nepadoriai mažus tarifus, taip atimant galimybę mokėti adekvatesnes algas mokytojams, gydytojams ar socialiniams darbuotojams.

Antradienį, gruodžio 5 dieną, likus vos savaitei iki biudžeto priėmimo Seimo nariai Agnė Širinskienė ir Mindaugas Puidokas įregistravo įstatymo pataisą, kuri esmingai sumažina stambių
ūkininkų mokamus mokesčius bei paneigia ekonomikos teoriją ir tarptautinius apskaitos standartus. Minėti Seimo nariai pasiūlė 14 dalimi papildyti 18 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo straipsnį ir asmenims, kurie gauna pajamų iš individualios žemės ūkio veiklos, leisti apmokestinamąsias pajamas kasmet mažinti 1/20 jų įsigijimo vertės. Panaši galimybė, pataisos teikėjų nuomone, gali būti taikoma ir anksčiau įsigytai žemei.

Ekonomikos teorija: žemė gali būti naudojama neribotą laiką

Bet kuris buhalteris (net tas, kuris dar tik pradeda studijuoti buhalterinės apskaitos pradmenis) žino, kad esama dviejų rūšių ilgalaikio materialaus turto: nors didžioji dalis jo gali būti naudojama ribotą laiką, žemė yra neriboto naudojimo gėrybė. Paaiškinimas labai nesudėtingas.

Tarkime, verslininkas įsigyja ar pasistato fabriką. Jis žino mažų mažiausia du dalykus. Pirma, ilgainiui pastatas ir jame sukomplektuota įranga, kokia puiki veiklos pradžioje ji bebūtų, jei ir nesunyks fiziškai, tai tikrai praras savo naudojamąją vertę. Kita vertus, tai reiškia, jog norėdamas tęsti darbą, verslininkas per tam tikrą laiką privalo sukaupti lėšų, kurios jam leistų atkurti pastatą bei įrangą. Būtent todėl apskaitoje ir skaičiuojamas tokio turto nusidėvėjimas, kasmet tam tikru dydžiu mažinant verslo apmokestinamąsias pajamas.

Žemės atveju situacija skirtinga, mat aišku, kad žemė, priešingai, nei koks fabrikas, yra neriboto naudojimo turtas, ir todėl jos nusidėvėjimas neskaičiuojamas, atskirais atvejais išimtis padarant tik karjerų ar sąvartynų žemei.

Ši ekonominė logika ekonomistams akivaizdi nuo XVIII amžiaus, kai ją savo darbuose išplėtojo ekonomikos tėvu vadinamas Adamas Smithas. Tokia nuostata įteisinta visuose tarptautinės apskaitos standartuose; ji suformuluota ir 12 Verslo apskaitos standarte (52 ir 53 straipsniai), kuris apibrėžia ilgalaikio materialaus turto apskaitos principus.

Seimo nariai: žemė per dvidešimt metų išnyksta.

Du Lietuvos Seimo nariai (ir, kaip rodo dokumento metaduomenys, tikroji pataisų rašytoja Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė) Lietuvoje siūlo atšaukti šiuos visuotinai priimtus ekonomikos ir apskaitos principus.

Argumentuodami pataisos būtinumą jos autoriai aiškina, kad „žemės ūkio sektoriuje veikiantys asmenys nuolat investuoja (patiria ženklias išlaidas) įsigydami žemę“, tačiau kadangi „bendru atveju“ žemės jie neparduoda, tai „neturi galimybės iš pajamų atskaityti žemės įsigijimo išlaidų“. Tad, pasak jų, įteisinus žemės įsigijimo išlaidų nurašymo galimybę, būtų užtikrinta, kad pajamų mokestis būtų mokamas nuo realaus, t.y. įvertinant visas veiklai vykdyti būtinas patirtas išlaidas, uždirbto pelno.

Bandydami atmesti tikrovę ir mokslą bei prastumti principą, kuris leistų Lietuvos žemę paskelbti nusidėvinčiu dalyku (graudus mūsų šalies „indėlis“ į pasaulinę ekonominę mintį) Seimo nariai manipuliuoja dviem esminiais ekonomikos principais.

Pirma, kaip minėta, žemė gali būti naudojama neribotą laiką, o nusidėvinėti gali ne žemė, o nebent jos tobulinimui skirtos priemonės (drėkinimo, sausinimo, žemės derlingumo atkūrimo ir pan. įranga), jeigu jos turi ribotą tarnavimo laiką ir jį galima pagrįstai nustatyti. Logiška, kad pastarieji dalykai ir dabar mažina ūkininkų apmokestinamąsias pajamas. Beje, jeigu pagrįsti šių “žemės pagerinimo“ dalykų negalima, tada ir pagerinimai pridedami prie žemės įsigijimo vertės ir nenudėvimi.

Kita vertus, elementarios logikos neišlaiko ir pataisų autorių įsitikinimas, kad tą žemės „nusidėvėjimą“ galima sugalvoti remiantis tuo, jog „žemės įsigijimo kaina šiuo metu gali būti atskaitoma iš pajamų tik ją parduodant (iš žemės pardavimo pajamų)“. Taigi, pradžioje aiškinę, jog žemės įsigijimo kaina turi mažinti apmokestinamąsias pajamas (kad ją būtų galima iš naujo „nusipirkti“ jai „nusidėvėjus“) dabar jau jie sutinka, kad, tiesą sakant, žemės vertė ilgainiui auga, tad pardavus ją brangiau, iš gautų pajamų gali nusirašyti pirkimo sąnaudas. Kitaip sakant, jie patys sutinka, kad ilgainiui žemė ne tik neišnyksta, bet ir brangsta, tad parduodant ją po kurio laiko mokama 15 proc. pajamų mokestis nuo skirtumo tarp pardavimo ir įsigijimo kainos, tačiau kadangi nesinori taip ilgai laukti, kol parduosiu, tai tiesiog naudą reikia gauti čia ir dabar.

Taigi, nors žemės „nusidėvėjimas“ yra ekonominė nesąmonė, ir žemė net tik nenusidėvi, bet, priešingai, brangsta, tai siūloma pataisa tėra išskirtinai ciniškas bandymas ir toliau saugoti turtingiausių Lietuvos žmonių, šiuo atveju stambių ūkininkų, mokestines privilegijas.

Anapus ekonomikos

Kodėl staiga teologė ir politologas taip susidomėjo ūkininkų mokesčiais? Atsakymas akivaizdus: patys Seimo ūkininkai, sėkmingai gyvenantys iš savo verslų žemės ūkyje, jiems labai naudingos pataisos stumti nedrįsta, tai siunčia lojaliausius savo veikėjus.

Jeigu dar tiksliau: „valstiečių“ pasiųsti Finansų ministerijos „profesionalai“ dėl pavasarį kilusio pasipiktinimo sugalvojo lietuvišką Trojos arklį. Viena vertus pranešė, kad ūkininkų lengvatos naikinamos ir ateityje jie, kaip ir kiti individualia veikla užsiimantys žmonės, mokės tą patį 15 proc. pelno mokestį (ir tai labai aktyviai reklamavo), tačiau žemės „nusidėvėjimu“ išplėsdami išlaidas, kuriomis galima mažinti apmokestinamąjį pelną, iš esmės paliko status quo.

Pagal Lietuvos ūkininkų apmokestinimą, visi ūkininkai, kurių apmokestinamosios pajamos neviršija 45 tūkst. eurų, ir taip nemoka pelno mokesčio. Kita vertus, kaip rodo duomenys, smulkieji ūkininkai, valdantys iki 10 hektarų, žemei įsigyti per 2010 – 2014 metų laikotarpį skyrė vidutiniškai 168 eurus per metus, kai tuo tarpu didesni, nei 150 hektarų ūkiai, žemei įsigyti skiria vidutiniškai 18 tūkst. eurų. Pastarieji ir turės, ką nusirašyti į sąnaudas.

Kitaip sakant, mažiausi ūkiai dėl pasikeitusio pelno apmokestinimo nieko negaus, nors jiems išgyventi tikrai gali būti nelengva, o va turtingieji ir toliau mokės tiek pat nykstamai mažai, kaip ir anksčiau.

Palyginkime, Ramūnas Karbauskis gauna per metus 3,8 mln. eurų ir sumoka 62 tūkst. eurų mokesčių (1,61 proc.), Petras Nevulis – 273 tūkst. eurų pajamų, mokesčiai 156 eurų ir … net 0,06 proc. nuo pajamų skirta mokytojams ir kitiems panašiems „tinginiams“, Viktoras Rinkevičius – 240 tūkst. eurų pajamų, mokesčiai 2897 eurų (1,21proc.) ir taip toliau, ir panašiai.

Lietuvos ūkininkai gali džiaugtis tikrai solidžia parama: ES parama – apie 470 mln. eurų per metus, iš valstybės biudžeto – papildoma tiesioginė nacionalinė parama – 33,5 mln. eurų; valstybės pagalbos priemonių finansavimas – 170 mln. eurų, kompensacijos ūkininkams „dėl patirtų ir nepatirtų nuostolių“ – apytikriai 10-25 mln. eurų, mokestinės lengvatos – 600-800 mln. eurų, Kaimo plėtros priemonių finansavimas – apie 72 mln. eurų per metus.

Tokių lengvatų, kokias turi mūsų STAMBIEJI ūkininkai, neturi nei viena kita ES valstybė. Mokesčių neproporcingumas ( mažieji moka santykinai 2 – 3 kartus daugiau) ir išmokų bei kitos paramos neribojimas STAMBIESIEMS ūkininkams naikina ūkius iki 50 hektarų, o tuo tarpu STAMBIŲJŲ ūkių plotai ir jų skaičius nuo 2010 m. padidėjo dvigubai. Žinoma, mažųjų ūkių žemių sąskaita.

Ką tai reiškia Lietuvai? Jau nebekalbėsiu apie dėl netinkamo finansavimo žlungantį Lietuvos viešąjį sektorių. Kalbėsiu tarptautinių vertinimų kalba. Pasaulio ekonomikos forumo (The World Economic Forum) 2017 m. rugsėjo 27 d. paskelbtame 2017–2018 m. globalaus konkurencingumo tyrime Lietuvos konkurencingumas tarp 137 šalių smuko 6 pozicijomis – iš 35 į 41 vietą. Tai pirmiausia nulėmė „Žemės ūkio politikos naštos valstybės biudžetui“ rodiklis, kuri per metus sumenko net 16 pozicijų.

Skaityti straipsnį

1343

Kai turėsime žurnalistų, turėsime kitokią Lietuvą

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą, #Maldeikienė

lapkričio 10, 2017

Šios dienos reikalų moralas ir amžinas klausimas: kas kaltas?
Mano atsakymas – žiniasklaida. Ne tiek bulvarinė, kiek pigi ir primityvoka. Labai neambicinga ir prėska.
Apie tai šiandien Žinių radijo laidoje apie aktualijas ir pas E. Jakilaitį „Dėmesio centre“

Jeigu manęs kas paklaustų, kaip pakeisti šalį – pasakyčiau labai paprastai. Pirma, reikia į mokyklas pasiųsti geriausius studentus su laisve mokyti ir dalintis (be visokių ŠMM ir visokių kitokių idiotiškų kontorų patarimų) ir normaliai garbinga bent 1500 eurų į rankas alga už 10 valandų per savaitę tiesioginių pamokų mokykloje.

Ir antra – atgaivinti mirusią ir zombių užvaldytą žiniasklaidą. Šiandien apie antrą punktą.

Kas kaltas dėl Gretos Kildiškienės ir Lino Balsio – abu neįgalūs dirbti, tegul priežastys ir skiriasi? Žiniasklaida. Vienareikšmiškai.

Tai jos, žiniasklaidos, darbas agresyviai ir nuolat klausinėti. Klausinėti, ką, seimūne (biurokrate, politike, etc.), darei šiandien? Kokius dalykus skaitei? Kodėl renkiesi tai, ką renkiesi? Kam konkrečiai atstovauji? Ar žinai savo pasirinkimo kainą, t.y. ne tik pliusus, bet ir minusus? Kokių žinių tau trūksta? Kodėl tavo oponentai su tavimi nesutinka? Ar įvertinai priešininkų mintis? Kodėl jos tau nepriimtinos? Kur yra ribos, kurių svarstydamas problemas neperžengsi? O kas bus, jeigu būsi priverstas peržengti? Ir t.t. ir panašiai.

Ir tardyti rimtai, o ne taip, kaip tame cirko žaidime, kai koks nors eilinis jakilaitis dvi minutes nutėškęs mąslų veidą paklausia klaikios banalybės, apie kurią pats perskaitė išvakarėse. [Liudiju, jeigu p. Jakilaitis sugebės diskusijoje, kur AŠ uždavinėsiu JAM klausimus apie tai, apie ką jis mėgsta klausti, išlaikys 30 minučių ir žiūrovai nubalsuos, kad aš pralaimėjau, tai aš viešai atgailausiu prie LRT pastato ir 5 kartus nusilenkdama atsiprašysiu].

O dabar. Net LRT grimerė paliudijo šiandien, kad Balsys ateidavo išgėręs. Ir jau seniai. Kolegos žurnalistai nežinojo? Žinojo. Kodėl nereagavo?

Būsiu ciniška. L. Balsys yra tas, kuris iš esmės niekam neįdomus, nes jokių rimtesnių klausimų nekelia, politikoje nedalyvauja, karts nuo karto padeda savo rajonėlio senutėms, ir tiek bėdų. Jis nepavojingas tiems, kurie turi realią valdžią ir pinigus. Tad jam rimtai niekas negrėsė, nes jis neįdomus.

Greta Kildišienė tapo įdomi tik todėl, kad norėjosi panervinti R.Karbauskį. Ir šiaip anas skandalas įdomus dalykas: tipo suknios, babkės, garbanos… paltukai vėlgi. Žurnalistams daug galvoti nereikia, grobis lengvai į rankas slenka, ir užsakovų yra. Publika nervinasi, žaidimas goes on.

Tokių latentinių problemų Seime pilna. Ten yra žmonių, kurių nesu girdėjusi burnos atveriant. Niekas nežino, ką jie veikia. Niekas nežino, kur jie leidžia dienas. Apie ką mąsto.

Dalis jų tvarkosi savo reikalus. Dalis miega. Dalis siūdinasi tautinius rūbus.
Jeigu E. Jakilaitis būtų nors per nago juodymą žurnalistas, jis šiandien kalbėtų apie socialines įmones. Nes jos yra tikroji šunvotė ant Lietuvos kūno, kurią kaip tik vakar pabandėme atverti ir pristatėme jų pertvarkos matmenis. Tos socialinės įmonės užvaldė biurokratus ir atvirai sako Seimo nariams: „Dar ne tokius sutvarkėm, ir jus sudorosim“.

Ir ministras L. Kukuraitis joms antrina: blogi blogi blogi seimūnai, kurie nieko nesiūlo (nors siūlo). Ir apeliuoja į blogio ir gėrio kovą mosuodamas šviesos vėliava, kuria prisidengia nuo kenčiančių neįgaliųjų.

Bet jeigu jau kalbėtų apie galią ir pinigus turinčius, biudžetą siurbiančius Jakilaičiui reikėtų dirbti, skaityti, mąstyti. O pakalbėti apie vieno alkoholiko (galiu sakyti drąsiai) bėdas lengva. Ir dar pasakyti (kalba ŽURNALISTAS!), kad moralinė dimensija nesąmonė: „Balsys liks Seime, nes čia viskas zakonno, gali Seimo narys nesitikrinti blaivumo, net jei nuo kėdės krenta“.

Kai turėsime žurnalistų, turėsime kitokią Lietuvą.

Ir Nepriklausomybę turime tik todėl, kad tada žurnalistai taip pigiai neparsidavinėjo.

Dėmesio centre įrašas: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013678700

Žinių radijo laidos Aktualusis pokalbis įrašas: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/aktualusis-interviu/l-balsio-galimo-girtumo-skandalas-kodel-iki-siol-niekas-nieko-nemate?video=1

Skaityti straipsnį

1448

Kodėl buvau viena iš tų, kurie balsavo prieš Šeimos stiprinimo įstatymą?

#išsaugokgalvą, Be kategorijos

lapkričio 6, 2017

Netikiu, kad tikrovę kurią įstatymai. Esminis klausimas – ar galima įstatymu sutvirtinti šeimą ir jos ryšius? O gal vis dėlto šeimos kūrimą ir jos stabilumą lemia visa grandinė daugelio veiksnių? Štai tik keli. Kur problemos tikrai didelės. (1) Būstas – nuosavas daugumai nepasiekiamas, nuomos rinka laukinė ir ) )nereguliuojama, turinė ir pajamų atskirtis menkina ir taip menkas daugumos galimybes kada nors tuo būstu džiaugtis (paskolos nuomojama būstui augina jo kainas ir dar labiau sumažina daugumos galimybes į jį pretenduoti). (2) Lanksti darbo rinka – lietuviškas šios flexsecurity rinkos variantas paėmė tik flexibility (lankstumą), o saugumas liko už diskusijų objekto. Tai reiškia, kad žmogaus galimybė auginti vaikus menksta, nes žmogus gali bet kada netekti darbo, o kompensacinės išmokos iš nedarbo draudimo fondo yra labai mažos. Jeigu darbo neteks žmogus, kuris turi būsto paskolą, jis netgi gali netekti to būsto. Lanksti darbo rinka taip pat reiškia itin menkas ir nestabilias pajamas mažų pajamų gyventojų grupėje (kur menkesnės derybinės galios). (3) Laisvalaikis – vidutinių pajamų grupė yra nepakankamai apmokama, ypač gydytojai, mokytojai, etc., taigi ji persidirba ieškodama vis naujų pajamų šaltinių – ir tada neturi laisvalaikio, negali adekvačiai auginti vaikų, renkasi vienatvę arba gyvenimą kartu be ypatingesnių įsipareigojimų. Ir jų sprendimas tikrai racionalus (priešingai, nei politikų). (4) Psichologinė parama – iš esmės neprieinama arba nežmoniškai brangi. (5) Galimybės auginti vaikus – normaliai, suvokiant, kad vaiko ugdymas yra rimtas darbas, kuriam reikia laiko, knygų, meno, vaiko gabumų paieškos, etc. etc. yra tikrai skurdžios. (6) Senatvės perspektyva apgailėtina. Jau per dešimt metų pensininkai savo pensijomis finansuoja vieną kvailiausių Lietuvos išradimų – motinystės atostogas iki dviejų metų. Tarkime, šių metų biudžete įmokos pensijų draudimui viršis išmokas beveik 360 mln. eurų ( t.y. 13,7 proc. nuo visų pensijų išmokų – 2623,4 mln. eurų) ir tie pinigai bus išdalinti motinystei 81,5 mln. eurų ar ligos socialiniam draudimui – 162,5 mln. eurų.

Galima kalbėti dar daug, bet išvada aiški: vadinamasis Šeimos stiprinimo įstatymas yra manipuliacinis įstatymas, kuris nieko nesprendžia (man neteko girdėti, kad kas nors norėtų silpnesnės šeimos įstatymo)m bet leidžia kai kuriems idėjų stokojantiems politikams kurti dirbtines viešąsias diskusijas. Tai taip pat įstatymas, kurio pagrindu vienos ideologijos NVO gaus lėšų savo veiklai. Pastaroji dalis ypatingai ciniška.ek tiek komiška tai, kad balsavo Matulas ir Razma, kurie skyrėsi. Įstatymą teikia išsiskyręs Gražulis.

Mano komentaras šiuo klausim taip pat buvo skelbtas lrytas.lt

Skaityti straipsnį

2475

Idėja diasporai: diasporos Lietuviams skirtos Seimo narių vietos

#išsaugokeurą

lapkričio 6, 2017

Londone vykusioje diskusijoje išsakiau vieną beveik spontanišką pasiūlymą, kuris galimai padėtų sprėsti Lietuvių diasporos interesų išklausymo problemą, galimai net labiau nei dviguba pilietybė.

Gal verta pasvarstyti, kad didžiausios lietuvių migracijos sulaukiančiose šalyse – D. Britanijoje, Airijoje, kitose ES valstybėse, galėtų rinkti savo atstovus į Seimą? Jie galėtų veikti tarytum Europarlamento nariai – į balsavimus vyktų, dalyvautų komitetuose, ir tuo pat metu dirbtų diasporos bendruomenėse.

Emigrantų išvykusių iš Lietuvos po Nepriklausomybės atgavimo yra gerokai per pusę milijono, ir jie veikiausiai migravę ilgam. Gal suteikę jiems didesnį ir efektyvesnį atstovavimą Seime ir skirdami būtent jų interesams atstovausiantį Seimo narį/narius mes daugiau sulauksime jų grįžtančių?

Dabartinė tvarka kai emigrantai stebuklingu būdu tampa Vilniaus Naujamiesčio apygardos rinkėjais daro meškos paslaugą tiek Vilniaus Naujamiesčio vienmandatei apygardai tiek ir diasporos interesams.

Tad kaip manote – ar tai padėtų sukurti sąlygas norintiems grįžti, o likusiems – palaikyti ryšį su Tėvyne?

Skaityti straipsnį

2728

Kalbas apie MMA reikia baigti

#išsaugokgalvą

spalio 30, 2017

Seimo narė Aušra Maldeikienė mano, kad nėra prasmės gyventojų klausti apie MMA, nes taip tik „užkalbama problema“. „Kitas rimtas klausimas, kodėl Lietuvoje apskritai tiek daug darbuotojų gauna minimalią ar dar mažesnę algų. Normaliose Vakarų valstybėse šis skaičius sudaro 3 proc., na, daugiausia 5 proc., o Lietuvoje – apie 20 proc. Iš tikrųjų mažos algos Lietuvoje slepia didelį šešėlį, taigi visiškai nesvarbu, koks bus jų dydis. Kita problema. Dažnai yra verkiama, kad minimalių algų negali kelti atseit labai kenčiantys verslininkai. Nei jie kenčia, nei ką. Jie tiesiog parazituoja valstybės viešųjų paslaugų, gydytojų, mokytojų ir t. t. sąskaita“, – komentavo ekonomistė.

Jos nuomone, reikia baigti diskusijas dėl MMA, o dėl to turėtų susitarti patys darbuotojai ir verslininkai: „Profesinės sąjungos, kurių atstovai dabar savo gražius, spindinčius, laimingus veidus deda jau nežinau, ant kelinto nacionalinio susitarimo, iš tikrųjų galėtų susitarti. Taip nors kartą pademonstruotų, kad moka dirbti, nes dabar tik moka iš biudžeto pinigus siurbti ir iš jo tarpti.

Valstybė turėtų atsistoti į pozą, nes daugybė minimalių algų yra viešajame sektoriuje. Kaip tai gali būti? Kas ten yra? Valytojos už tiek dirba, kurioms biudžetas moka du kartus algą, nes dažnai atiduoda socialinei įmonei.“ A. Maldeikienė atkreipė dėmesį, kad VDU Lietuvoje yra toks mažas, kad jau dabar MMA artėja prie pusės jo dydžio, tačiau iš tokios sumos žmonės vis tiek neišgyvens.

„Valstybė savo išteklius turėtų skirti viešajam sektoriui stiprinti. Nes tuoj žmonės prie algos gaus 5 Eur, bet neturės jokio gydytojo ir susirgę jų vaikai nebus gydomi. Šitaip tvarkant valstybę, alternatyva visiškai aiški – tu gausi 5 Eur, bet negausi gydytojo ir tavo vaikas mokysis mokykloje, kur mokytojas pervargęs ir neskirs dėmesio. Kai sakoma, kad taip skurdas mažinamas, tai reiškia, kad Lietuva suranda naują pasaulio valdymo metodą. Visame pasaulyje ir ypač Europoje visi mokslininkai gerai žino, kad skurdas mažinamas skiriant daugiau lėšų viešajam sektoriui, švietimui, o ne pridedant 5 Eur prie algos“, – kalbėjo politikė.

Jos vertinimu, Lietuvoje priimtas socialinis modelis yra nevykęs: „Jis pagamintas iš keturių skirtingų dalių. Socialinė politika – pagal vieną modelį, bandoma kopijuot Vokietijos modelį. Ekonomika – pagal anglosaksiškąjį. Institucijos – pagal pačius biurokratiškiausius variantus. Tiesiog chaosas.

Publikuota delfi.lt

Skaityti straipsnį

3401

Per Muravą į Garliavą

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą

liepos 19, 2017

Vakar dar vienai, šį kart energetikos, ministerijai išsiunčiau raštą su prašymu paaiškinti, kodėl „Lietuvos energija“ įmokas už elektrą renka per tarpininkus, kurie priklauso tai pačiai  „Lietuvos energijos“ įmonių grupei. Bent man kyla minčių, kad taip faktinis monopolininkas „Lietuvos energija“ steigdama antrines įmones piktnaudžiauja savo padėtimi ir švaisto Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus.

Kodėl užuot  suteikus galimybę vartotojams už suteiktas paslaugas atsiskaityti tiesiogiai elektros skirstymo operatoriui, reikia steigti antrinę įmonę tarpininkę (ar net kelias), kurių pagrindinė veikla, atrodo,  yra būtent mokesčių surinkimas. Manyčiau, kad taip patyliukais prie šio „verslo plano“ prikabinus vartotoją ir jo mokėjimus automatiškai perkeliant į elektroninę sistemą, kurią administruoja tam tyčia sukurta(-os) įmonė(s), sąnaudos tik išauga, ar ne? O tai reiškia, kad galiausiai auga ir tarifai? (daugiau…)

Skaityti straipsnį

944

Emigraciją gimdo ir minčių skurdas

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą

balandžio 4, 2017

Pranešimas Seime 2017 m. balandžio 4 d. svarstant Migracijos suvaldymo dokumentus

Dokumentas, apie kurį šiandien kalbame, paradoksaliai ir yra esminė priežastis, kodėl Lietuvą palieka jos žmonės.

Pirma, pasiūlytas projektas yra ne politikų, o politinės biurokratijos (kaip sakydavome prieš trisdešimt-keturiasdešimt metų – nomenklatūros)  rašinys. Jis kalba ne apie tautos žaizdas, jos praradimus, vis labiau klampias absoliučios Lietuvos žmonių išgyvenimo schemas, o apie techninę trūkstamos darbo jėgos atstatymo valdyseną. Būtent todėl ir siūlomas sprendimas yra perdėm biurokratinis: „atlikti… procesų valdymo analizę“, koordinuoti, steigti naują biurokratinę instituciją, sukurti darbo grupę, kuri rengtų projektą, parengtų politikos strategijos projektą ir dar kitą projektą dėl kitos programos rengimo , etc. etc. etc.

Antra, jau pati dokumento retorika aiškiai kreipia ir atsakymo, kodėl vengiame turėti vaikų ir paliekame savo šalį, link. Skaitykime  siūlomą dokumentą. Jau jo preambulėje teigiama, kad „blogėjanti Lietuvos demografinė padėtis, nemažėjanti […] emigracija daro neigiamą poveikį šalies ekonomikai ir socialinės apsaugos sistemai“.

Beje, teiginys absoliučiai pakartoja dar 2016 metų vasarą tuometinio Seimo nario Valdo Vasiliausko ir vėliau pernai rugsėjo pabaigoje pateiktas Valentino Bukausko formuluotes, tad ir ankstesni, ir dabartiniai projekto rengėjai tiesiog konstatuoja tą pačią biurokratinės nemąstančios pseudopolitikos logiką ir retoriką, kur ne žmonės, o ekonomika ir socialinė sfera yra pirma žmonių. Formulavimas rodo minties kryptį ir ta aptariamame sakinyje užprogramuota mintis aiškiai implikuoja, jog gyvename valstybėje, kur net politikai žmones mato ir vertina kaip instrumentus, įrankius, iš esmės pavaldžius ekonominei sistemai.

Politinė ekonomija, mokslas, kurį atstovauju ir kuris Lietuvoje taip nuoširdžiai niekinamas, kad net jo vardo minėti nepatartina,  sako, jog tokia socialinė ekonominė sistema, kur ne sistema pajungta žmogui ir jo įgalinimui, o žmogus matomas, kaip sistemos aptarnavimo instrumentas, yra pasmerkta neišvengiamam nykimui. (daugiau…)

Skaityti straipsnį