MENIU

rezoliucija
Žymų archyvas

9871

Dvylika Seimo narių pradeda kampaniją , kuri veda į Lietuvos išstojimą iš Europos Sąjungos

#išsaugokeurą

10 spalio, 2017

Seime atsirado žmonės, kurie pateikė rezoliuciją, kurią vertinu kaip prasidedančios Lietuvos išstojimo iš ES kampanijos pradžią.

Vis dėlto aš KATEGORIŠKAI su jais nesutinku.

Seimo nariai Petras Gražulis, Zbignev Jedinskij, Povilas Urbšys, Artūras Skardžius, Stasys Jakeliūnas, Juozas Imbrasas, Algimantas Dumbrava, Raimundas Martinėlis, Petras Nevulis, Rita Tamašunienė, Vanda Kravčionok ir Arūnas Gumuliauskas užregistravo rezoliuciją „Dėl Lenkijos Respublikoje vykdomų sėkmingų reformų“.

Rezoliucijos tekste, ją pasirašę Seimo nariai sveikina “sėkmingai įvykdytas šeimos stiprinimo reformas ir vykdomą politiką Lenkijos Respublikoje;” mato “būtinybę palaikyti sėkmingas reformas ir svarstydami jas pritaikyti Lietuvoje”.

Ką reiškia tos „sėkmingos“ lenkiškos reformos praktiškai? Tai teismų sistemos nepriklausomybės sužlugdymas, nevyriausybinių organizacijų persekiojimas dėl jų viešai išreiškiamos pilietinės pozicijos [rašiau penktadienį] bei bendrų Europos Sąjungos įsipareigojimų dėl pabėgėlių priėmimo nesilaikymas.

Tokiu būdu demonstruojama itin ciniška pozicija: man duokit, o aš nieko niekam neskolingas.

Kokias mintis išties generuoja tas „seiminis“ dvyliktukas?

Jie norėtų, kad milijardinę ES valstybių paramą gaunanti Lietuva, kai jos paprašo solidarizuotis su Pietų Europos valstybėms (visų pirma Graikija ir Italija, o dabar ir Ispanija) su pasipūtusio vergo (taip taip, vergas yra tas, kuris visada ima, ir niekada nenori duoti) arogancija padėti atsisako; jų šūkis, „tegul kiti vieni dorojasi su vienai atskirai valstybei sunkiai įveikiamomis užduotimis“.

Labai ciniška ir tai, kad tame sąraše ne viena pavardė politiko, kuris sakosi esąs katalikas, bet atmeta įsipareigojimą žmogiškumui ir siūlo pavaryti nuo Lietuvos durų ir tuos, kurie išties bėga nuo karo ir persekiojimo.

Šiame „paramos Lenkijai“ pakete galima prisiminti ir stiprėjančius Lenkijos valdančiųjų užmojus užgrobti nacionalinį transliuotoją ir beprasidedantį kišimąsi į spaudos laisvę.

Manau, kad rezoliucijos autoriai turi teisę skelbti savo nuomonę, netgi nepriklausomai nuo to, ar jie patys suvokia, kurlink veda jų pasiūlymas. Ir tikrai nemanau, kad kiekviena nuomonė, kuria kvestionuojamas tas ar kitas ES sprendimas, yra inicijuojamas kokiame nors Kremliuje.

Vis dėlto kartoju: griežtai pasisakau prieš šios rezoliucijos intenciją, nes matau ją tik kaip bandymą laužyti Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio įsipareigojimus, teismų sistemos nepriklausomybę bei bandymą importuoti ne tik abejotinus Lenkijos valdančiųjų, bet ir V. Putino, V. Orbano ir R.T. Erdogano metodus į Lietuvą.

Manau, kad Lietuva privalo palaikyti ES poziciją Lenkijos atžvilgiu ir jos sutartyse apibrėžtas teisines bendrabūvio normas.

Skaityti straipsnį