Lietuviškasis Occupy Wall Street (toliau OWS) daugiaprasmiu vardu „Gyvenimas per brangus“ prasidėjo praėjus beveik penkeriems metams nuo tos 2011-ųjų rugsėjo 17-osios, kai taupymo politikos prislėgti vienos iš labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių piliečiai pasakė, kad nebenori taikstytis su socialine ir ekonomine nelygybe. (daugiau…)
neteisingumas
Žymų archyvas
Kaip taisyklės leidžia savintis miestiečių turtą
Spalio pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užklausiau apie Lazdynų baseine mokamus darbo užmokesčius bei aplinkybes, kuriomis ne konkurso būdu Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijai skirtos patalpos buvo pernuomotos švietimo įstaigai už 25 kartus didesnį atlygį. Buvo priekaištauta, kad vėluoju, tad iš karto pasakau, kad Administracija atsakymus atsiuntė laiku, tačiau mano įrašas šiek tiek vėluoja: darbų gausa verčia griežtai rinktis prioritetus. (daugiau…)
Syso mokesčiai nėra progresiniai mokesčiai, neišprusimas nėra kairumas
Savo svetainėje ponas Algimantas Sysas didžiosiomis raidėmis šaukia, esąs KAIRYSIS. Kairysis???
Seimo nario kairumą, matyt, turėtų įrodyti ir pateiktas bei pirmu skaitymu Seime priimtas vadinamasis progresinio apmokestinimo įstatymas, kuriuo kuriamas naujas pajamų perdalijimo mechanizmas bei nustatoma, kas konkrečiai yra tas turtuolis, iš kurio jau galima atimti ir padalinti. (daugiau…)
Rinkimų programos tezės
- Einu į rinkimus dar ir dar kartą priminti, kad didžiausia grėsmė Lietuvos laisvei kyla ne išorėje, o viduje. Visuomenė, kuri praranda suvokimą, kad iki ekonomikos yra politika, ima fragmentuotis, skaidytis ir nykti. Valstybė, kuri ekonomiką iškelia aukščiau politikos, didžiųjų sutarimų apie laisvę, atsakomybę, pareigą, solidarumą, meilę ar kovą erdvės, žlunga, nes čia nyksta ir degraduoja švietimas, mokslas, gynyba, užsienio politika, ir galiausiai net piliečių saugumas ar net valstybės nepriklausomybė.
- Valstybė, kuri pataikauja bet kokiam verslui, galiausia virsta valstybe, kurią valdo pirkliai ir jų intelektualiniai tarnai. Ir tokia valstybė pasmerkta pradžioje pinigo, po to jau dvasios ir kūno nelaisvei. Visų Lietuvos piliečių laisvės idealus keičia trumpalaikės materialinės naudos siekis, kuris dalį išgina iš Tėvynės, o kitus pasmerkia įstatymais įteisintai piliečių nelygybei.
- Šalis, kuri negeba matyti realių socialinių problemų, jas susiaurindama tik iki paramos skurstantiesiems, kurių ratas didinamas neproporcingai dideliais mokesčiais apkraunat mažesnes, dažnai net neleidžiančias išgyventi samdomų darbuotojų pajamas, labai dideliame pavojuje jau vien todėl, kad netenka piliečių. Kol nebus suvokta, kad emigruojantis žmogus — tai ne išvykstanti darbo jėga, o išvykstantis pilietis, taigi ir šalies laisvės granatas bei tos laisvės priežastis, grėsmė laisvei nenurims nė sekundei.
- Neteisingumas — blogis, kuriam pritariama,— linksta plėsti savo kenksmingą galią ir tyliai griauti politinės bei socialinės sistemos pagrindus, net jei noriai tikima, kad namas stovi ant tvirtų pajamų.
- Valstybė, kur nuolat didžiausią skurstančių žmonių grupę sudaro vaikai, naikina savo ateitį.
- Šalis, kuri įsivaizduoja, kad visose bėdose išgelbės kiti — per ekonominę krizę duos pinigų, o karinio konflikto atveju už ją ir „pašaudys“ — yra nesubrendęs paauglys, laisvės nevertas. Visa tai mums visiems reikia keisti.
