MENIU

komisija
Žymų archyvas

5908

Atėjome dirbti, sakė jie. Aš atėjau mąstyti. Ir tuo didžiuojuosi

#išsaugokgalvą

vasario 25, 2018

Šiandien viena ponia, matyt, medikė Lina Gudelytė vienoje diskusijoje leido sau samprotauti apie kuklų mano asmenį:
„Su visa pagarba jums kad isstumete abramikiene…. bet vis dar laukiu kada nuo savo intelektualiniu blevyzgu pereisit prie darbu…pakolkas tyla…o jau puse kadencijos praejo..“

Šiandien ryte Knygų mugėje diskutavome apie Levino „Laikas ir kitas“ vertimą bei moralines politikos sampratas. Knygos vertėjas Viktoras Bachmetjevas ta proga labai tiksliai identifikavo dvi esmines Lietuvos politinio gyvenimo nuostatas, kurios tą politiką sunaikina. Pirma, – čia visokių brazauskų ir darbiečių laikysena: nepolitikuokim, reikia kažką dirbti. Pridurčiau – dirbti sau ir savo šeimai, valstybės ir Kito čia nėra.

Antrosios laikysenos ištakos TSPMI, kur kažko kažkaip pamoko ir tada tokie lyg ir mokyti nibitai politologai pagal meniu atsiranka partijas ir žaidžia rinkiminius žaidimėlius pardavinėdami savo labai vidutiniškas smegenis tiems, kurie eina „dirbti“. Visi laimingi. Pinigai papildo kišenius, nes jokių didesnių ambicijų su žiburiu nerasi.

Verkia tik tauta. Ir dar baisiau, kad ji verkia tik todėl, kad tokios pigios politologijos bei dar pigesnės „dirbimo“ politikos laukuose nelieka POLITIKOS, t.y. kalbos apie moralę, jos sunkius sprendinius ir kasdienį bandymą atsigręžti esmių link.

Lina Gudelytė yra pirmosios grupės gerbėja. Nekęsdama visa širdimi tokio pasaulio, komentuodama buvau maksimaliai grubi ir net peržengiau sveiko proto ribas [nors tai ir ne pasiteisinimas, sunku, kai atiduoti visą širdį, bet už tai esi nuolat apspjaudoma]: „ Priešingai, nei jūs, aš kvailių nemėgstu“. Diskusija aštrėjo, man buvo pasakyta, kad patinku, „tik nereikia tokiu zemo lygio diskusiju…. Tai Jums garbes nedaro… man patinka jusu intelektualios blevyzgos… jusu izvalgos… bet snekos lieka snekom…“ Išgirdau, kad „ kai zmogui visi kvaili arba durni… tai gal reiktu paieskot problemu savyje… o man visi geri… ir jus gera“.

Aš nesu gera. Arba nebesu gera. Man nusibodo būti trypiamai ir aš neatėjau į Seimą kam nors kojų ar laiptinių plauti. Ir problemų savyje neieškosiu. Problemos tuose, kurie mane siunčia dirbti, nematydami ir net nesuvokdami, kad sunkiausias darbas mąstyti. Ir tai pirmoji politiko priedermė.

Tad dabar jau visai atvirai kalsiu kiekvieną dieną, bandydama grąžinti tuos, kas girdi, į politikos , t.y. moralės samprotavimų, laukus. Į laukus, kur, perfrazuojant mano mylimą Emanuel Leviną „Aš neegzistuoju kaip dvasia, kaip šypsena ar kaip vėjas, kuris pučia, aš nesu be atsakomybės“. [Patamsinta mano]

Pradedu nuo aiškių moralinių klausimų Linui Kukuraičiui. Lauksiu atsakymų. Ar tikiu, kad jis sugebės suvokti, jog politika yra ne raudos prie karstų, kapų ar ligoninių lovų, nežinau. Abejoju. Bet, dar viena E. Levino mintis: „ Herojus yra tas, kuris visuomet įžvelgia paskutinį šansą; tai žmogus, kuris nesiliauja rasti šansų“.

Aš esu ta, kuri jų kasdien ieško. Ir tai yra intelekto pastangos.

Toliau laiškas L. Kukuraičiui. Kai atsakys, pasidalinsiu jo mintimis.

2018-02-23; SN-S(N)-63

DĖL NELEISTINAI APLAIDAUS ATSAKINĖJIMO Į PARLAMENTINES UŽKLAUSAS

Šių metų vasario 15 dieną gavau Jūsų, Ministre, pasirašytą atsakymą į mano 2017 metų gruodžio 15 dienos paklausimą bei 2018 metų vasario 2 dienos priminimą dėl laiku negauto atsakymo į ankstesnį paklausimą, kurį ruošė Tomas Milevičius, kaip suprantu, SADM Šeimos ir bendruomenių departamento Šeimos politikos skyriaus patarėjas.

Primenu, kad pernai metų gruodžio 15 dienos paklausime domėjausi, kodėl iki pernai metų gruodžio 1 dienos Seimas, taigi ir aš, nesulaukėme Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos, kas turėjo būti atlikta pagal 2017 metų balandžio 20 dienos Seimo nutarimą Nr. XIII-297 „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos valdymo“.

Prašiau Jūsų pasidalinti darbo grupės sudėtimi ir atliktos analizės rezultatais, o taip pat klausiau, kokioje rengimo stadijoje ta programa ir kada bus galimybė su ja susipažinti. Klausimus kartoju, nes atsakymai manęs netenkina, yra prieštaringi ir deklaratyvūs.

Mano klausimas dėl strategijos kūrimo buvo tuo labiau logiškas, kad dar pernai rugsėjo viduryje Seimo Migracijos komisijos posėdyje tamstos vadovaujamos ministerijos darbuotojai (tarpe jų ir pastarojo Jūsų atsakymo autorius Tomas Milevičius) pateikė platų nagrinėjamų klausimų spektrą ir aiškiai davė suprasti, kad darbai smarkiai juda į priekį.

Vis dėlto, kadangi nuolat domėjausi, kaip vyksta šis procesas, nuo pat pradžių mačiau, kad smarkiai vėluojama.

Dėl nežinomų priežasčių darbo grupė, kuri turėjo būti sudaryta iki gegužės 1 dienos, o liepos 1 dieną jau privalėjo pateikti pirmuosius darbo rezultatus (konkrečiai – valstybės institucijų vykdomą demografijos, ryšių su emigravusiais Lietuvos piliečiais palaikymo, migracijos ir integracijos, etc. procesų valdymo analizę) Jūsų ministerijoje buvo sudaryta tik rugpjūčio 9 dieną. Primenu, darbo grupė buvo sudarinėjama net 84 dienas jei skaičiuosime nuo Ministro pirmininko pavedimo Nr. S-27-1269, kuris buvo suformuluotas dar 2017 metų gegužės 17 dieną, bei 111 dienų, jei prisiminsime, kad tokį pavedimą Seimas Vyriausybei davė dar balandžio 20 dieną.

Nedrįstu jūsų klausti, kas jums sutrukdė atlikti tokį, tikrai ne patį sudėtingiausią darbą laiku, bet matyt turėjote daug veiklos pristatydamas visuomenei savo gerus ir atjautos kupinus darbus, tad tiesioginiam darbui laiko nebeliko.

Kiek man žinoma (nes, nors ir nebūdama atsakinga už šią sritį, manau, kad klausimas svarbus ir juo nuolat domėjausi), pirmas darbo grupės posėdis įvyko tik rugpjūčio pabaigoje ir jau tame posėdyje grupės dalyviai buvo spaudžiami vos per mėnesį pateikti sudėtingų tyrimų rezultatus bei vadovautis netinkamos kokybės pradine informacija. Būtent todėl dalis ekspertų pasipiktinę kreipėsi į Seimo narius, tarpe jų mane, aiškindami, jog darbas vyksta netinkamai. Kai kurie parašė atsistatydinimo pareiškimus.

Ar jūs, Ministre, tai žinojote? O jeigu nežinojote, ar jaučiatės galintis adekvačiai valdyti jums patikėtą ministeriją?

Taigi, dar kartą Jūsų klausiu: kokia dabartinė tikroji grupės sudėtis? Kas lankosi posėdžiuose?

Akivaizdu, pageidauju gauti ir posėdžių protokolus, kad galėčiau susipažinti, kokie klausimai nagrinėti ir kokie sprendimai priimti, nes, bent kol kas, matau tik vilkinimą, patikėtų užduočių permetinėjimą iš vienos institucijos į kitą, nesugebėjimą ne tik parengti deramos kokybės galutinį dokumentą, bet net negebėjimą suvaldyti darbo eigos. Jeigu esu neteisi, prašau paaiškinti, kur ir kodėl klystu.

Primenu, dauguma darbo grupės narių (iš jų 14, arba beveik 60 proc. darbo grupės, yra vieno ar kito lygio Vyriausybės aparato darbuotojai) finansuojami mokesčių mokėtojų sunkiai suneštais mokesčiais ne tam, kad fotografuotųsi ir padedami brangiai apmokamų nedidelio išsilavinimo abiejų lyčių gražuolių (savo poziciją Jūsų pasirinktos ryšių su viešuomene „specialistės“ kompetencijų klausimu Jums išsakiau Seimo salėje dar pernai balandį ir, kaip parodė gyvenimas, mano įžvalgos pasitvirtino) pasakotų savo svetainėse pasakas apie nuostabius ir gražius darbus (tai skiriame ne tik jums, bet ir daugumai sąraše minimų viceministrų), tačiau patiektų visuomenei įrodymus, kad geba nors minimaliai suvokti savo Tautos kančias ir lūkesčius.

Pabaigai noriu priminti Jums apie Jūsų ankstesnius darbus labdaros srityje ir, šį kartą retoriškai, paklausti – ar tikrai vis dar nesuprantate, kodėl tiek daug žmonių šioje šalyje sunkai dirba ir vargiai suveda galus su galais? Jeigu nesuprantate, tai dar kartą pažiūrėkite į Gabijos Vaitkevičiūtės algalapius, į visų sąraše esančių viceministrų ir jų patarėjų/padėjėjų algalapius, pasidomėkite realia, o ne menama Tomo Milevičiaus kompetencija (jo ruošti atsakymai į mano užklausą yra absoliučios nekompetencijos pavyzdys) ir , manau, turėsite atsakymą, kodėl emigruoja žmonės: jie privargo būti valdomi moraliai atgrasių veidmainių ir nekompetentingų biurokratų.

Prašau atsakyti į VISUS tekste pabrauktus ir išskirtus klausimus per Lietuvos Viešojo administravimo įstatyme apibrėžtus terminus.

Kartoju, laukiu ne atsirašinėjimų, bet labai konkrečių ir sąžiningų atsakymų, ir informuoju, kad vykdydama savo, kaip Tautos atstovės pareigas, nuo šiol visą susirašinėjimą su Jūsų ministerija viešinsiu įvairiausiais kanalais – per žiniasklaidą, televiziją, radiją, pokalbių laidose, ir t.t. ir t.t.

Seimo narė dr. Aušra Maldeikienė

Skaityti straipsnį

1351

Seimo raisteliui reikia geresnės melioracijos

#išsaugokgalvą

spalio 19, 2017

Donaldas Trumpas 2016 metų rudenį į valdžią JAV atėjo su pažadu „nusausinti pelkę“, taip pasižadėdamas pabandyti apriboti stambaus verslo ir įstatymo leidėjų „intymius“ santykius (kalbant paprasčiau, jis bent jau žadėjo, kad įves apribojimus įstatymų leidėjams tapti lobistais pasibaigus jų darbui įstatymų leidyboje).

Pastaraisiais metais Lietuvoje stebime drąsius teisėsaugos veiksmus, kai net kelios partijos kaltinamos galima korupcija. Kolega Vytautas Bakas pasiūlė į šią problemą pasižiūrėti sistemiškai ir pabandyti Seime sukurti tyrimo komisiją dėl neteisėtos įtakos politikams, politiniams procesams, valstybės institucijoms.

Nors tyrimo komisijos istoriškai Lietuvoje nebuvo labai efektyvus problemų ieškos ir sprendimo būdas, o tų tyrimai dažnai perdėm politiniai, vis dėlto prisiminus, kad kai kurios politinės partijos jau yra teisėsaugos kaltinamos korupcinio pobūdžio nusikaltimais tokią tyrimo komisiją kurti prasminga. Tiesa, tokia komisija neturi teismo galios, tad tai ką ši komisija galėtų įvykdyti yra reformų siūlymai, kurios galėtų išskaidrinti politinį procesą.

Tad su tam tikru neišvengiamu skepticizmo žiupsniu (kai patys politikai vertina politikus) palaikau pačią idėją: ant legalumo ribos svyruojantys politinių partijų ryšiai su verslo struktūromis (nesvarbu ar tai būtų Rosatom, MG Baltic grupė, Agrokoncernas ar Lietuvos Energijos grupė) privalėtų būti įvertinti.

Galima grėsmė sietina su insinuacijų kūrimu ir raganų medžiokle, kai kaupiant politinius dividendus, peržengiamos kartais labai plonos korektiškumo linijos.

Labai norėčiau, kad komisijos darbo rezultatas būtų įstatymų pataisos, reguliuojančios valstybės politikų interesų ir pajamų deklaravimą, politinių partijų ir kampanijų finansavimo skaidrumą.
Vien deklaruojant, kad parlamente apstu žmonių su neskaidriais interesais, mes, deja, pasieksime tik dar didesnį nepasitikėjimą valstybės institucijomis.

Keisti politikų įpročius ir susiklosčiusius papročius vien periodiškai užkuriant inkvizicijos laužus nepavyks. Žmonės žaidžiantys purvinomis rankomis turi susilaukti teisinio įvertinimo, ir tai galėtų būti apsišvarinimo pradžia. Tačiau teisinis įvertinimas jau ne politikų, o teismo prerogatyva.

Net įvertindama tam tikras vidines proceso prieštaras, vis dėlto esu linkusi manyti, jog didesnio skaidrumo ir didesnio visuomenės informuotumo siekis yra svarbesnis.

Laukiu, kad tyrimo komisija pateiktų rekomendacijas, kurios galiausiai taptų kūnu – aktais, kurie geriau reguliuotų, kas yra leidžiama ir draudžiama politinėms jėgoms, kampanijoms ir atskiriems politikams.

Beje, priminsiu, mano ir Ingridos Šimonytės registruota įstatymo pataisą, kuri leistų mums geriau suprasti, kokie yra valstybės politikų pajamų šaltiniai. Pataisa įregistruota dar vasarį, tačiau Seimo valdyba jos „nepastebi“. Ir matyt tą aklumą nulemia tikrai ne rūpinimasis viešuoju, o savo labai siauru asmeniniu interesu, ar ne ponai ūkininkai ir kiti jėgainių meistrai?

Aš nežinau, ar Seime yra klampi „pelkė“, bet šiame „raistelyje“ tikrai praverstų geresnė melioracija.

Skaityti straipsnį