MENIU

etika
Žymų archyvas

6197

Politinė retorika ir idioto sąvoka

#išsaugokgalvą

liepos 11, 2018

Šiandien gavau tokį laišką. Kadangi laiškas siųstas ne man asmeniškai, o Seimo narei (taigi, yra vieša pastaba politikui) viešinu ir laišką ir savo atsakymą. Laiško autorės kreipiasi į Etikos komisjos narius bei atskirus Seimo narius, jų tarpe ir mane.

Sveiki,
Elgesio kodeksas, pasirodo, akivaizdžiai pažeidžiamas vartojant žodį idiotas, bet ne žodžius politinis šizofrenikas.
Jums negėda vadintis Etikos ir procedūrų komisija?

Nuorodos: Bakas, Navickas, Maldeikiene.

Jūsų sprendimas dėl „idiotų“: „Komisija pripažino, jog žodis „idiotas“ visuomenėje suprantamas niekinamąja, žeminančia prasme, o tokie Seimo narės A. Maldeikienės pasisakymai yra laikomi neetiškais ir nepagarbiais.“
Bako padėjėjas kažkam parašė: „Laba diena, V. Bako vardu dėkoju už vertingą pastabą.“ Jūsų išvada buvo tokia – to pakanka. Navickas niekada neatrašė.
Man labai įdomu, ar yra kažkoks bendras komisijos suvokimas apie tai, ką reiškia  netiesiogiai žeminti psichikos liga sergančius žmonės ir tiesiogiai kitus seimo narius? Kaip suprantu dėl žodžio idiotas toks sutarimas yra. 
Tokius „epitetus“ yra vartoję ir kiti seimo nariai (dar gi žurnalistai, merai, t.y., problema platesnė), bet turbūt aktualūs terminai priklauso nuo skundo pareiškėjo politinio svorio? 
Pagarbiai,
aistė

Mano atsakymas laiško autorei ir Etikos ir procedūrų komisijos nariams.

Sveiki, Aiste,

Man išties absoliučiai tas pats, kaip mano politinę retoriką vadina žmonės, kurie neskiria etiketo ir etikos. Kalbu apie taip vadinamą Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir jos narius, kurių absoliutus negebėjimas suvokti tekstus ir politinę retoriką akivaizdžiai matomas iš tos Komisijos stenogramų. Tai yra intelektualiai neįgali kompanija.

Neįsižeiskite, gerbiami kolegos, jūs demaskuojate patys save: net jeigu tikite, kad visų lygis yra apytikriai toks, kaip daugumos jūsų, jūs tiesiog klystate. Žiauriai klystate. Nenorėkite, kad aš paskirčiau laiko tamstų kliedesiams gliaudyti: verks iš juoko pusė Lietuvos.

Jau nekalbu apie tai, kad tikrai netikiu, jog ponios Ritos Tamašunienės kompanija pajėgi suvokti, kad ir George Orwel tekstus, tarkime garsiąją jo esė „Politics and the English Language“, kur jis nagrinėja sąryšius tarp politinės ortodoksijos (mūsų atveju, tiesiog politinio aklumo ir primityvumo) ir kalbos bei vienos iš jos išvestinių darinių – politikos (kuri yra kalba apie viešuosius reikalus) – pažeminimo.

Bet kurį minimalų tikrą universitetinį išsilavinimą turinčiam (ne universitetiniam amatininkui, pabrėžiu, o turinčiam realų universitetinį išsilavinimą) žmogui žinoma žodžio idiotas etimologija ir jo taikymo ribos įvairiose kalbos erdvėse.

Istoriškai ši sąvoka atsirado dar Antikos laikais. Senovės Graikijoje ἰδιώτης reiškė žmogų, kuriam trūksta profesinių įgūdžių bei supratimo. Lotynų kalboje žodis idiota reiškęs „paprastas žmogus“ vėliau įgijo reikšmę „neišsilavinęs, nemąstantis, tamsus žmogus“. Taigi idiotas yra nemažos Seimo salės narių tiksliausias apibūdinimas: gal ir gerai gydo bei priiminėja gimdymus, apsėklina savo karves ar rausia miškus, bet apie politiką turi nulinį suvokimą.

Pavadindama p. A. Širinskiene arčiau idioto, o ne idiote, aš tiesiog pademonstravau, kad turiu vilties, jog ši ponia gal būt (gal būt) turi galimybių pradėti mąstyti. Kuo toliau, tuo labiau tokia galimybe vis mažiau tikiu. Kad ir kaip vertintum, tik absoliutus idiotas (politinės retorikos prasme, patikslinu) gali kliedėti, jog kas 20 metų žemę reikia kažkur (kur?) įsigyti ir iš naujo užpilti ja savo laukus ir slėnius. Bet ko gi nepadarai, trokšdamas pabučiuoti savo pono ranką, tuo pat metu šiuo veiksmu atšiauriai nuskriausdamas savo tautą, ar ne?

Pasitikrinkit Etikos komisijos nariai, kaip balsavote už tą įstatymą ir gerai pagalvokit, ar turite minimalaus mąstymo dovaną?

Žodis idiotas anglų ir prancūzų kalbose iki pat XIX amžiaus irgi reiškė neišsilavinusi, nemąstantį, tamsų žmogų. Kaip tam tikra protinės negalios forma šis žodis pradėtas vartoti tik XIX amžiaus antroje pusėje – – XX amžiaus pradžioje. Seimo salė nėra psichiatrijos ligoninė ir čia šis žodis reiškia tai, ką jis reiškia politinėje retorikoje.

Atsiprašau visų, kurie po sovietinės mokyklos daugiau knygų neskaitė: man jūsų gaila, bet niekuo padėti negaliu, nebent duoti pradines nuorodas, kas šio laiško pabaigoje ir padaryta.

Išsilavinimas ir gebėjimas suvokti sudėtingesnius tekstus bei analogijas, deja, nėra kiekvieno vidutinio proto ir ypač tingaus vidutinio proto dalykas.

Savo politinės retorikos ir toliau nederinsiu jokiomis nežinai kokios etikos ir kažkokių procedūrų komisijomis, kurioms taip patinka doublespeak reiškiniai, kurių jie net nesugeba išgliaudyti. 

Pagarbiai

Aušra Maldeikienė

P.S. pradžiamokslis apie idiotizmą gali būti kad ir čia . Apie politinį idiotizmą parašyti kalnai knygų. Tiesa, reikia mokėti skaityti.

Skaityti straipsnį

5483

Padėka už paramą – postai

#išgyvenkLietuvoje

vasario 26, 2018

Šiandien kreipiausi į Žemės ūkio ministrą, kad jis paaiškintų šiame laiške išdėstytas aplinkybes ir faktus.

Visa, kas rašoma, suteikia labai pamatuotą galimybę teigti, jos postai Žemės ūkio ministerijoje skirstomi ir už ankstesnius „asmeninius“ nuopelnus.

2017 m. vasario 10 d. skandalingai š Žemės ūkio ministro patarėjo pareigų pasitraukęs Virginijus Eugenijus Kirsnickas, kuris buvo glaudžiai susijęs su organizacija, kuri buvo įtariama Europos sąjungos lėšų grobstymu, netinkamu pinigų panaudojimu bei fiktyviais sandoriais, vėl grįžta į aktyvią ES paramos skirstymo veiklą ir tai savo parašu laimina pats Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas

B. Markauskas 2018 m. vasario 6 d. pasirašė įsakymą, kuriuo Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos stebėsenos komiteto pakaitiniu nariu paskyrė ir buvusį savo patarėją V.E. Kirsnicką, kuris be kita ko buvo ir aktyvus B. Markausko rėmėjas ir padėjėjas per 2016 metų rinkimus. (Nuotrauka – viršelyje)

Stebėsenos komitetas – tai kolegialus organas, kuris įsitikina veiksmų programos i įgyvendinimo ir ES paramos panaudojimo efektyvumu ir kokybe, nagrinėja ir tvirtina finansuojamų veiksmų atrankos kriterijus, siūlo veiksmų programos ir kitų su paramos administravimu susijusių dokumentų keitimus ir kt. V.E. Kirsnickas prieš netrukus planuojamą rengti posėdį jau ėmėsi iniciatyvos ir Stebėsenos komiteto pirmininkui bei kai kuriems nariams pateikė savo pastebėjimus bei siūlymus. Derėtų pastebėti, kad tie siūlymai neretai susiję ir su jo vadovaujama asociacija „Alternatyvioji akvakultūra“ ar jos nariais, kai nustatyti atrankos kriterijai jiems nepalankūs, pvz., kad pareiškėjo pajamų iš žuvininkystės sudarytų nemažiau kaip 50 proc visų pajamų (pridedamas priedas)

Tarsi to neužtektų, tas pats V.E.Kirsnickas, kuris kėlė įtarimų dėl ES paramos naudojimo, pakaitiniu nariu įtraukiamas ir į Projektų atrankos kriterijų komitetą. Toks Žemės ūkio ministro įsakymo projektas šiuo metu (nuo vasario 19 iki 23 d.) derinamas teisės aktų projektų derinimo sistemoje.

Projektų atrankos komitetas yra kolegiali žemės ūkio ministerijos patariamoji institucija priimant sprendimus dėl projektų finansavimo.

Be visų kitu „nuodėmių“, 2017 m. gegužės 10 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, jog buvęs žemės ūkio ministro patarėjas Virginijus Eugenijus Kirsnickas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus.

Tačiau Įstatymo pažeidimas tikrai nėra kliūtis tapti svarbios ES paramos lėšų naudojimo, nes tiek Stebėsenos komitetui, tiek Projektų atrankos komitetui vadovauja tas pats Žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas, kuris 2017 10 04 VTEK vienbalsiai yra pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Abiejuose minimuose komitetuose (Stebėsenos ir projektų atrankos) kaip narys įtrauktas ir B. Markausko bičiulis, rėmęs jį per rinkimus ir kurio vadovaujama asociacija „Klaipėdos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė“ (KŽRVVG) pripažinta netinkamai panaudojusi ES paramą, liko skolinga Nacionalinei mokėjimo agentūrai, Arvydas Žiogas.

Ar galima kalbėti apie ES paramos skirstymo skaidrumą Žemės ūkio ministerijoje, jei ES paramos atrankos kriterijus nustatančiose, projektus atrenkančiuose kolegialiuose organuose dalyvauja asmenys, kurie patys galimai neteisėtai tą ES paramą naudojo. Ar čia yra B. Markausko atsidėkojimas už paramą per rinkimus ir galimai savotiškos „skolos“ grąžinimas – rinkiminių pažadų tesėjimas. Tik ar tam Lietuvai skiriama ES parama?

Skaityti straipsnį

8044

Kodėl gaidelis išmušė vištelei akį? Todėl, kad rusai puola!

#išsaugokgalvą

rugsėjo 20, 2017

KTU rektoriaus Petro Baršausko mąstysena per 15 metų kažkaip iš esmės pasikeitė. Prieš penkerius metus tas žmogus plagiatu baisėjosi ir aiškino, kad „[n]uo pat pirmos dienos, kai pradėjau dirbti, bandau sakyti ir deklaruoti, kad mes atviri visuomenei, skaidrūs. Tas, kuris gali iškelta galva pasakyti padaręs klaidą ir ištaisyti, rodo tik stiprumą“(1) . Kaip rašo „Delfi“, „KTU rektorius neslėpė „pletkų lygyje“ girdėjęs ir apie daugiau panašių atvejų. „Jei bus labai konkrečių faktų, spręsime, tačiau šiandien tokių neturiu. Manau, kad šis mastas išskirtinis – nemanau, kad tokių atvejų galėtų būti daug“(2) .

Dabar net abejones dėl galimo plagiato atmeta, prilygindamas jas užsienio agentų užmačioms, kuriomis jie esą nori sugriauti šviesią Lietuvos aukštojo mokslo pertvarką.

2012 metais KTU atšaukė 2002 metais P. Banevičiui suteiktą mokslo daktaro laipsnį. Iš Lietuvos ir užsienio mokslo ekspertų KTU Senato sudaryta speciali komisija pripažino, jog P. Banevičiaus daktaro disertacijoje „Relaksaciniai procesai karščiui atspariuose polimeruose ir jų charakterizavimas“ nusižengta mokslinio sąžiningumo principui, kuomet be reikiamų nuorodų buvo pateikta reikšminga dalis svetimų autorių mokslo rezultatų.

Kelias į šį sprendimą buvo sunkus ir ilgas, neaplenkęs netgi prokuratūros ir teismų: kaip pažymėjo Z. Migonienė, kurios disertacija tada buvo nuplagijuota, aukščiau minėta KTU Senato sudarytoji komisija buvo jau devintoji, ir, jei ne tuo metu naujai išrinktas KTU rektorius Petras Baršauskas, plagijavimo „klausimas būtų mėtomas dar 10 metų“.(3)

Dabar, kai atsirado „labai konkrečių faktų“ dėl paties rektoriaus monografijoje užfiksuoto galimo plagiato, taip skambiai deklaruotas P. Baršausko skaidrumas ir drąsa kovoti su melu staigu subliuško: nesigirdi nei apie specialias komisijas iš Lietuvos ir užsienio mokslo ekspertų, žadėtas atvirumas visuomenei staiga virto kaltinimais kiekvienam, kuris drįsta abejoti, nesigirdi ir atvirą bendravimą aukštai iškelta galva.

Anaiptol – pats P.Baršauskas savo facebook paskyroje švaistosi pareiškimais apie netikras naujienas (fake news), ragina viešojoje erdvėje apie jo asmenį skleidžiamą informaciją „perleisti per sveiko proto filtrą“ ir neatmeta galimybės kreiptis į teismą (4).

Dar ironiškiau yra tai, kad užuot adekvačiai ir protingai sureagavus į susidariusią situaciją, siekiant ištirti dėl plagiato mestus kaltinimus (tai padaryti šiame informacinių technologijų ir skaitmeninių sprendimų amžiuje, beje, yra labai paprasta), pasitelkiami ciniškiausi pasiteisinimai, be kita ko šiai absurdiškai veiklai pajungiant ir KTU administraciją.

Štai KTU korporatyvinių ryšių direktorė O.Ramašauskaitė, uoliai gindama rektorių (beje, jau ne pirmą kartą), pranešime žiniasklaidai pateikia įžvalgas apie prieš KTU ir jo rektorių nukreiptą „organizuotą šmeižto kampaniją“, vykdomą asmenų,, aktyviai besireiškiančių portaluose, kuriuos „Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM įvardina kaip prorusiškus“ ir kelia klausimą, jog „[g]albūt tokius veiksmus inicijuoja mūsų nedraugiškas didysis kaimynas […], nesuinteresuotas kokybiška švietimo sistema Lietuvoje.“ (5).

Priešų minėtame pranešime žiniasklaidai aptinkama ir daugiau, jame nepamirštama paantrinti P.Baršauskui dėl fake news, be to, pranešimo tekstas pagal geriausias „copy/paste“ tradicijas atliepia ankstesnį tos pačios O. Ramašauskaitės šių metų birželio 22 d. pranešimą, kuriuo taipogi identiškai siekiama „išsivartyti“ (būtent „išsivartyti“, o ne adekvačiai sureaguoti ir atsakyti į iškeltus klausimus) iš grupės mokslininkų pareikštų įtarimų dėl plagiato. Nors tai jau visai kita istorija, įdomu paminėti tai, kad šiame pranešime taipogi figūruoja „tendencingos, gerai apgalvotos ir sąmoningos šmeižto kampanijos“, apjuodinti siekiančių priešų iš Rusijos bei iš kitur ir fake news naratyvas)(6).

Tokie desperatiški bandymai gintis puolimu yra puikus, kone chrestomatinis retorinės taktikos, kuriai Vakaruose naudojamas whataboutism‘o pavadinimas, pavyzdys. Šią taktiką paprasčiausiai būtų galima apibrėžti, kaip lietuvių liaudies patarlę „juokiasi puodas, kad katilas juodas“, kitaip tariant, tai yra bandymas išsisukti nuo kritikos, oponentą kaltinant hipokritiškumu, tuo pat metu nekreipiant dėmesio į jo iškeltus argumentus ir tikintis, kad kaltinimai bus pamiršti ir neutralizuoti, o dėmesys perkeltas į oponento trūkumus ar klaidas.

Taigi, jei P.Baršausko monografija iš tiesų yra plagiatas, kuo čia dėtas didysis nedraugiškas Lietuvos kaimynas ir kiti KTU priešai, paklausite jūs.

Tai, kad KTU ar jo rektorius turi priešų, niekaip negalėtų paneigti plagijavimo fakto. Tokį faktą šiuo atveju galėtų paneigti tik atitinkamų institucijų atlikta ekspertizė, juolab, kad prieštara akivaizdi: viešoje erdvėje pasklidusi informacija leidžia susidaryti prielaidą, jog egzistuoja plagiato faktas, tuo tarpu pats P.Baršauskas teigia, jog „[m]onografijoje cituojama griežtai laikantis to meto reikalavimų“(7) [nuo Viduramžių plagiatas akademinėje veikloje yra vertinamas, kaip vagystė, jei šito nežino rektorius, tai dar baisiau, nei plagiato faktas] , o jam antrina ir KTU korporatyvinių ryšių direktorė O.Ramašauskaitė, pabrėždama, jog „mokslinis darbas atitiko visus jo rengimo metu taikytus reikalavimus“ . (8)

Antra vertus, pasitvirtinus viešojoje erdvėje pasklidusiai informacijai apie tiesiog gabalais nuplagijuotą svetimų autorių tekstą, aukščiau minėti KTU rektoriaus ir korporatyvinių ryšių direktorės pareiškimai leistų teigti, jog tuo metu plagiatas buvo galimas, priimtinas ir pateisinamas. Bet tai nesąmonė. Ir nesąmonė ne tik loginė, bet ir faktinė: plagiatas buvo lygiai taip pat negalimas ir prieš trisdešimt metų, kai gyniau savo disertaciją, negalimas buvo ir vėliau, negalimas ir dabar.

Akivaizdu, jog bet kuriuo atveju šioje situacijoje reikalinga ekspertizė, kurios metu būtų patvirtintos arba paneigtos prielaidos apie plagiatą. Visgi, kol kas bandymai teisintis šmeižto kampanijomis, tikrais ir menamais priešais bei netikromis naujienomis labiau primena situaciją iš lietuvių liaudies pasakos, kuomet gaidelis, paklaustas kodėl išmušė vištelei akį, atsakytų „todėl, kad rusai puola!”.

1 https://www.delfi.lt/news/daily/education/istorinis-ivykis-ktu-is-plagiatoriaus-ateme-daktaro-laipsni.d?id=58693301
2 Ten pat.
3 Ten pat.
4 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/p-barsauskas-apie-kaltinimus-plagijavimu-citavau-grieztai-laikydamasis-to-meto-reikalavimu-233-853416
5 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/ornela-ramasauskaite-smeizto-kampanija-pries-ktu-planas-a-nepavyko-bandomas-planas-b-18-853564
6 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/ornela-ramasauskaite-pries-ktu-tesiama-smeizto-kampanija-18-816128
7 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/p-barsauskas-apie-kaltinimus-plagijavimu-citavau-grieztai-laikydamasis-to-meto-reikalavimu-233-853416
8 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/ornela-ramasauskaite-smeizto-kampanija-pries-ktu-planas-a-nepavyko-bandomas-planas-b-18-853564

Skaityti straipsnį

820

Ar visada Seimo nario mandatas naudojamas pagal jo paskirtį?

#išsaugokgalvą

rugsėjo 18, 2017

Portalas “Delfi” nesenama straipsnyje pateikė informaciją, jog Seimo narys J.Varkalys dalyvavo susitikime valstybinėje institucijoje, kuriuose buvo sprendžiami klausimai, susiję su abejotinais viešaisiais pirkimais, kuriuose dalyvavo ir juos laimėjo subjektai, kuriuose interesų turi su šiuo Seimo nariu susiję asmenys.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijai kartu su Seimo nare Ingrida Šimonyte išsiuntėme klausimą, ar šiuo atveju Seimo narys, dalyvaudamas susitikime, ir galimai bandydamas paveikti valstybės tarnautojų sprendimus elgėsi etiškai, ir ar tokiu būdu siekdamas palankių sprendimų su juo susijusiems asmenims nepiktnaudžiavo Seimo nario mandatu ir privilegijomis.

Lietuvos Respublikos Valstybės politikų elgesio kodekse, kuriuo turi vadovautis visi valstybės politikai yra išvardinti principai, kuriais turėtų vadovautis valstybės politikas, tarp jų – teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo, viešumo, nesavanaudiškumo ir nešališkumo. Jei viešoje erdvėje pateiktos žinios yra teisingos, manau kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar šis Seimo narys sekė šiais principais. Taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar šiuo atveju buvo tinkamai derinami viešieji ir privatūs interesai, ar tai, kas įvyko negali būti traktuojama kaip protekcionizmas savo artimiausios aplinkos žmonėms.

Reikia pridurti ir tai, kad tai nėra vienintelis atvejis, kai šis Seimo narys stebimas sitauacijose keliančiose pagrįstų klausimų. Laikraštyje „Plungės žinios“, rugsėjo 8 dieną išspausdintoje publikacijoje randame Plungės rajono savivaldybės parengtą ir apmokėtą straipsnį, kuriame reklamuojamas šis Seimo narys bei su juo susijusi bendrovė. Kyla klausimas, kiek toks „informacijos teikimas“ iš tiesų yra Seimo nario reklama už mokesčių mokėtojų lėšas, kontekste naudojant subjektus (rangovus), kuriuose interesų turi su Seimo nariu susiję asmenys.

Taigi, nekantriai laukiame atsakymų.

Skaityti straipsnį

9030

Procedūrinės moralės laidotuvės

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą

vasario 16, 2017

Šitas ilgokas tekstas apie gyvenimo Seimo nario kailyje ypatumus 99-aisias laisvos Lietuvos metais yra mano antrasis sveikinimas su Vasario 16-ąja.
Vakar sąmoningai (VISIŠKAI SĄMONINGAI IR APSVARSČIUSI) pažeidžiau dar pernai metų pabaigoje Etikos ir procedūrų komisijos nustatytą reikalavimą kas bebūtų dalyvauti Seimo komitetų posėdžiuose. Nedalyvavau, nes buvau užimta darbais, kurie, mano galva, dešimtys kartų svarbesni mano Tėvynei, nei dar vienos n-tosios įstatymo pataisos (beje, dažnokai neaišku, kieno inicijuotos ir kam tarnaujančios) aptarimas.
Tada Etikos ir procedūrų komisijos nusprendė, kad Seimo nariai, dalyvaudami susitikimuose su rinkėjais ar kituose renginiuose Seimo komitetų laiku, šiuos posėdžius praleidžia be svarbios pateisinamos priežasties. Nutarimas buvo grindžiamas Konstitucinio Teismo pasisakymu, kad pagrindinė Seimo nario pareiga yra dalyvauti Seimo posėdžiuose. Tegul. Aš nedalyvavau. Gali sumažinti atlyginimą. Gali pasmerkti ar kitaip kaip nors linčiuoti. Mano sąžinė man visada buvo ir bus svarbesnė, nei kokie nors instruktažai ar kvailos direktyvos.
Manau, kad pagrindinė Seimo nario pareiga yra visur ir visada atstovauti savo valstybę ir bandyti padaryti ją sąžiningesne bei visiems teisinga pagal aiškiai identifikuojamas gyvos sąžinės normas. Atėjau į Seimą kalbėti vardu didelės dalies tų, kurie kasdien ilgus metus mokosi, dirba, aukoja save valstybei, vardu tų, kurie nesidraskydami dėl algų tarnauja mūsų šaliai, bet vis dažniau ir dažniau paliekami už sąžiningos politinės ir pilietinės konkurencijos durų. Kalbėti vardu tų, kuriems primeta dideles prievoles, bet pamiršta duoti instrumentus nurodymams vykdyti. Kalbėti vardu tų, kurie priversti emigruoti, netenka darbo, netenka tikėjimo sąžininga politika, nes valstybėje įmanoma net tokia situacija, kai nieko, absoliučiai nieko nereiškianti „diva“ drįsta eiti į Seimą, o ją atsivedęs senstelėjęs gerbėjas taip spjauna į veidą dorajai išsilavinusiai Lietuvos jaunimo (ir ne tik jo) daliai, šiuo ir kitais savo poelgiais demonstruodamas, kas jo ir jo gerbėjų galva, yra šios šalies prioritetas. Aš atstovauju kitokioms vertybėms ir nekalbu apie abstrakčią darną, aš kalbu apie sąžinę ir protu bei skaidria morale pagrįstą pagarbą sau, bendruomenei ir valstybei.
Taigi, vakar turėjau du susitikimus su akademine jaunuomene ir jų dėstytojais bei dalyvavau šventinėje ceremonijoje, kur du iš trijų mano padėjėjų gavo savo anksčiau apgintų daktaro laipsnių diplomus.
Jie ir kiti tą dieną Vytauto Didžiojo Universitete už akademinius pasiekimus apdovanoti, pagerbti žmonės yra tikrasis Lietuvos elitas, kuriam tarnauti esu pašaukta savo tikėjimo Lietuvos valstybės ateitimi. Aš važiavau jiems padėkoti ne tik savo, bet ir savo atstovaujamos tautos vardu.
Diena prasidėjo KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete diskutuojant, ar politinė etika lygi politinei moralei. Jei sutarsime, kad politinė etika — tai visų tų anksčiau minėtų procedūrų prioritetas prieš sąžinę ir protą, jei sutarsime, kad suderintos kojinės ir etiketo išmanymas yra daugiau už gebėjimą suvokti moralės dilemas, ieškoti sąžiningų atsakymų į kasdienius mąstančio žmogaus dvasios kančių klausimus, tada taip, etika svarbiau. Jei remsimės morale, tai procedūrinė etika dažnai, labai dažnai pasirodys tiesiog moralės žudikas.
Politiko moralė visada turi remtis paieška atsakymų į tuos klausimus, kurie dar nesuformuluoti jau kirba tautos širdyje, jos dvasioje. Jo pareiga ieškoti žodžių ir kelių, kurie padėtų išbristi iš nevilties niekada to nevilties kelio neapšviečiant tuščiomis vadinamojo pozityvaus mąstymo lemputėmis, kurios tėra ignis fatuus, žaltvykslės mirties alsavime. Jo pareiga kalbėti tiesiai, kalbėti gal ir žiauriai, kalbėti suvokiant, kad tas, kuris kankina ir smurtauja dažniausiai yra didžiausia auka, bet vis dėlto sugebėti rasti pusiausvyrą ir nenugrimzti į saldų visokeriopos gėrystės ir kvailokų šypsenų lauką ir nepamiršti aukų.
Po to buvo susitikimas su Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Socialinio darbo katedros bendruomene apie socialinio darbo profesijos iššūkius. Taip, šitie žmonės yra (turi būti) tikrosios gėrio jungtys, bet itin dažnai man atrodo, kad jie turi padėti ne tik kenčiantiems, atstumtiems, atskirties prislėgtiems, padėti ne tik sau, kad realiai galėtų atlikti savo prievoles, bet padėti ir visai visuomenei. Jie gali padėti mums pamatyti save. Ir tai didžioji šalutinė jų darbo prasmė.
Taigi, aš didžiuojuosi jumis, Laurynai ir Aiste. Aš gėriuosi visais tais jaunais žmonėmis, kurie tokiomis atšiauriomis akademinės erdvės sąlygomis siekiate žinių ir mokate dalintis.
Nedrįsau vakar per ceremoniją prieiti prie už akademinius pasiekimus apdovanotos merginos neįgaliojo ratukuose. Pabijojau būti ne taip suprasta, bet mano širdis buvo su ja. Ypatingos sėkmės ir Dievo palaimos Tau.
P.S. Vakar, kaip mane informavo žurnalistai, čia minima Etikos ir procedūrų komisija svarstė „darbo“ žmonių iš Suvalkų ir Viduklės laiškus, kuriuose piktinamasi mano viešai dėstoma pozicija vadinamuoju R. Karbauskio ir G. Kildišienės klausimu. Nesu tų laiškų mačiusi, apie posėdį informuota nebuvau, tad plačiau pakomentuosiu, kai turėsiu daugiau informacijos. Bet taip, manau, jog minėti žmonės yra Lietuvos politikos gėda.

Skaityti straipsnį