MENIU

Darbas Seime
Žymų archyvas

508

Darbai ir dienos: savivaldos kontrolieriai ir vaiko teisės

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokeurą, #išsaugokgalvą

lapkričio 6, 2018

Šiandien Seime pristačiau net 9 įstatymų pakeitimų projektus, kurie labai svarbūs Lietuvos savivaldybėms. Kalba eina apie savivaldybių kontrolierių įgaliojimus, jų kvalifikacijas bei savivaldos finansų ir jai pavaldžių įmonių veiklos kontrolę.

Dar pernai gegužės pabaigoje Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuriai buvo pavesta išnagrinėti esamą savivaldybių audito praktiką, įvertinti užsienio valstybių savivaldybių išorės audito modelius, jų gerąją praktiką ir pasiūlyti galimus įstatymo pakeitimus. Kadangi galiausiai grupėje vieningai sutarta, jog esama padėtis negarantuoja savivaldybių auditų nepriklausomumo bei nešališkumo, tad dabar svarstomi net 9  įstatymų pakeitimai ir atsirado, kaip minėtos darbo grupės veiklos išdava. Taigi, kas siūloma?

Pirma. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai suvienodina visų savivaldybių kontrolės mechanizmą. Nuo šiol kontrolės ir audito funkcijas atliks tik juridiniai asmenys – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, kuriose pareigybių skaičius būtų ne mažesnis kaip 2. Taip bus įgyvendintas „keturių akių“ principas, garantuotas savivaldybių išorės auditorių nepriklausomumas bei objektyvesnė savivaldybių viešųjų finansų kontrolė.

Antra. Pataisos nustato, jog savivaldybėse išorės auditas turi būti atliekamas vadovaujantis Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos standartais ir Valstybės kontrolės metodikomis, parengtomis pagal tarptautiniu lygiu pripažintus standartus.

Trečia. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių kontrolierius atlieka auditus ir turi užtikrinti darbo kokybę, nuo šio savivaldybės kontrolieriaus kvalifikacijos turi atitikti reikalavimus, keliamus auditoriams.

Ketvirta. Įstatymas taip pat papildytas nuostata, kad savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos  gali, esant reikalui, veikti pasitelkiami kitų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybas.

Penkta, dabar numatytas ir „atvėsimo laikotarpis“: savivaldybės administracijos direktorius, jo pavaduotojas nebeturės galimybės, pasibaigus kadencijai ar atsistatydinęs iš pareigų, grįžti arba būti paskirtas savivaldybės kontrolieriumi arba šios tarnybos darbuotoju ir taip kontroliuoti savo paties ankstesnę veiklą.

 

Dar viena, šiemet jau antra, spaudos konferencija apie vaikų teises, kurios palaipsniui virto įpareigojimų nualintų vaiko teisių pareigūnų įkalinimo instrukcijose ir tėvų baimių įstatymu. Kadangi buvo daug reikalavimų pasakyti, ką daryti, tai pakviečiau Aušrą Stančikienę, kuri pateikė mano galva, logiškiausius girdėtus Vaiko teisių pertvarkos matmenys. Jeigu veiksmų logika būtų panaši, ji tikrai nevirstų instituciniu prievartos žaidimu.

Spaudos konferencijos įrašą rasite čia.

Skaityti straipsnį

7295

Maža pergalė Seime – mažiems žmonėms ir smulkiam verslui

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą, #Maldeikienė

rugsėjo 18, 2018

Padariau tai, kas dar vakar atrodė neįtikima. Įstatymo pataisos, kurios iš Lietuvos žmonių turėjo atimti dar vieną galimybę užsidirbti, buvo pasiųstos į šiukšlių dėžę. Apie ką visa tai buvo?

Šiandien svarstytomis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pataisomis, kaip aiškino jų autoriai, esą buvo siekta suvienodinti teisinius reikalavimus. Rašė gudrūs biurokratai – daugybė puslapių, visokios teisinės insinuacijos, viskas aptaku ir nuobodu.

Tačiau vienos šių pataisų dalies esmė buvo labai paprasta: jei kas nors turi nedidelį kaimo turizmo verslą, tarkime kokį nors mažutį „B&B“ (nakvynė plius pusryčiai), tai privalo turėti ir higienos pasą, o jam gauti reikia įgyvendinti galybę reikalavimų, pateikti nemažai dokumentų ir sugaišti daug laiko. Negana to, pagal svarstytą įstatymo pataisų variantą, šie smulkūs verslininkai būtų turėję visa tai atlikti per 90 dienų nuo įstatymo įsigaliojimo.

Taigi, jiems būtų reikėję gauti leidimą. Tai reiškia arba kyšį ir viešą pažeminimą, arba brangiai apmokamų konsultantų samdymą, kad šie sutvarkytų reikiamus dokumentus. Tik štai po to ar ką beuždirbsi? Ir galų gale – kiekvienas tave kontroliuos.

Kaip jau tapo įprasta, gudriems ponams – o tai yra kontroliuojančios institucijos ir tariamai „privatus“ verslas, kitaip sakant, tie, kurie per įstatymus sau susikuria „versliuką“ konsultuoti, kaip tuos įstatymus valdyti bei vykdyti – taigi, šiems ponams pinigai, o dirbančiam žmogui belieka baudos, neviltis, o blogiausiu atveju tik emigracija. Tai ar nebus korupcijos, kaip rašo biurokratai ir juos atstovaujantis Aurelijus Veryga aiškinamajame rašte? Baikit, nemanau.

Įstatymas ciniškas. Naikinantis mažuosius. Neleidžiantis užsidirbti.

Iki mano kalbos tai buvo techninis dokumentas. Po jos – dauguma nubalsavo prieš ir susilaikė  (už 35, prieš 18, susilaikė 34); balsavo prieš arba susilaikė visų Seimo frakcijų, išskyrus LSDDP, atstovai. Šio naikinančio įstatymo nebėra. Nebėra. Džiaugiuosi ir kartu pati šiek tiek negaliu tuo patikėti.

Kalbą iš Seimo galite peržiūrėti čia.

Skaityti straipsnį

819

Ar visada Seimo nario mandatas naudojamas pagal jo paskirtį?

#išsaugokgalvą

rugsėjo 18, 2017

Portalas “Delfi” nesenama straipsnyje pateikė informaciją, jog Seimo narys J.Varkalys dalyvavo susitikime valstybinėje institucijoje, kuriuose buvo sprendžiami klausimai, susiję su abejotinais viešaisiais pirkimais, kuriuose dalyvavo ir juos laimėjo subjektai, kuriuose interesų turi su šiuo Seimo nariu susiję asmenys.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijai kartu su Seimo nare Ingrida Šimonyte išsiuntėme klausimą, ar šiuo atveju Seimo narys, dalyvaudamas susitikime, ir galimai bandydamas paveikti valstybės tarnautojų sprendimus elgėsi etiškai, ir ar tokiu būdu siekdamas palankių sprendimų su juo susijusiems asmenims nepiktnaudžiavo Seimo nario mandatu ir privilegijomis.

Lietuvos Respublikos Valstybės politikų elgesio kodekse, kuriuo turi vadovautis visi valstybės politikai yra išvardinti principai, kuriais turėtų vadovautis valstybės politikas, tarp jų – teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo, viešumo, nesavanaudiškumo ir nešališkumo. Jei viešoje erdvėje pateiktos žinios yra teisingos, manau kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar šis Seimo narys sekė šiais principais. Taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar šiuo atveju buvo tinkamai derinami viešieji ir privatūs interesai, ar tai, kas įvyko negali būti traktuojama kaip protekcionizmas savo artimiausios aplinkos žmonėms.

Reikia pridurti ir tai, kad tai nėra vienintelis atvejis, kai šis Seimo narys stebimas sitauacijose keliančiose pagrįstų klausimų. Laikraštyje „Plungės žinios“, rugsėjo 8 dieną išspausdintoje publikacijoje randame Plungės rajono savivaldybės parengtą ir apmokėtą straipsnį, kuriame reklamuojamas šis Seimo narys bei su juo susijusi bendrovė. Kyla klausimas, kiek toks „informacijos teikimas“ iš tiesų yra Seimo nario reklama už mokesčių mokėtojų lėšas, kontekste naudojant subjektus (rangovus), kuriuose interesų turi su Seimo nariu susiję asmenys.

Taigi, nekantriai laukiame atsakymų.

Skaityti straipsnį

1243

Kalba Seime, pristatant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą

#išgyvenkLietuvoje

birželio 13, 2017

Kaip žinia, nuo šių metų pradžios galioja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisa, kuri įpareigoja skelbti vidutinius atlyginimus tose įmonėse, kuriose dirba daugiau, nei trys darbuotojai. Tokie duomenys pradėti viešinti vasario pabaigoje.
Idėja skelbti vidutinius įmonės atlygius pagirtina, nes taip stiprinamos darbuotojų derybinės galios ir jiems lengviau orientuotis, kokio atlyginimo jie galėtų tikėtis. Vis dėlto pateikiant vien tik vidurkį, apdraustųjų asmenų pajamos neretai gali būti interpretuojamos klaidingai.
Būtent todėl ir siūlome įstatyme numatyti papildomus rodiklius, kurie leistų tiek gerokai sumažinti klaidingų interpretacijų tikimybę, tiek suteiktų galimybę tiksliau atspindėti realius įmonių ir organizacijų mokamus atlyginimus.
Siūlome, jog būtų skelbiamas ne tik darbuotojo pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis, bet ir mediana, imties standartinis nuokrypis, 25 proc. kvantilis ir 75 proc. kvantilis. Pastarasis reikalavimas būtų taikomas daugiau nei aštuonis darbuotojus turintiems darbdaviams.
Mediana – tai skaičių eilės vidurinis elementas ir ji geriau, nei paprastas vidurkis parodytų realią situaciją, nes jos neiškreiptų imtyje esančios kelios santykinai didelės ar mažos reikšmės.

Standartinis nuokrypis – toks statistinis rodiklis, kuris parodo reikšmių sklaidą apie vidurkį, t.y. tai, kokiu vidutiniu atstumu jos nutolusios nuo vidurkio. Žinant šį rodiklį, būtų lengviau suvokti, kiek skiriasi nagrinėjamų rodiklių reikšmės. Kitaip sakant, matytume, kiek tikėtini, kokie nors išskirtiniai atlygiai.

Galiausiai, žinodami ketvirtadalio konkrečioje darbovietėje mažiausias algas gaunančių darbuotojų atlygių medianą (tai ir būtų 25 proc. kvantilis) ir trečiojo ketvirtadalio darbuotojų pajamų medianą dar tiksliau galėtume įvertinti toje ar kitoje įmonėje mokamų atlyginimų vidurkį. Apskritai imant, kvantilis yra tam tikra pasirinktos imties dalis.
Visi pateikiami rodikliai padėtų skaidriau ir tiksliau įvertinti apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų dydžius įmonėse ir organizacijose. Tai užtikrintų ir didesnę konkurenciją dėl darbuotojų. Kita vertus, tikėtina, kad darbo rinka galėtų elastingiau reaguoti į atlyginimo dydžio pasikeitimus. Beje, tai netiesiogiai leistų ir sumažinti šešėlinio darbo mastus bei pasakytinų atlyginimų augimą.
Europos teisės departamentas prie Vyriausybės ir iš dalies Seimo Kanceliarijos Teisės departamentas savo rašte atkreipia dėmesį, kad būtina įvertinti ir tokio pasiūlymo administracinę naštą. Vis dėlto, pokalbiai su Sodros vadovu leidžia man nuraminti tuos, kurie nerimauja. Sodros informatikai patvirtino, jog tai nebūtų pernelyg sudėtinga, tiesiog į programas reikėtų įvesti papildomas formules.

Kvantilis – (lot. quantum – kiek) – tikimybių teorijoje ir matematinėje statistikoje: atsitiktinio dydžio pasiskirstymo tam tikra skaitinė charakteristika.

Skaityti straipsnį