MENIU

Brexit
Žymų archyvas

4120

Artėja „Brexit“ sutarties skelbimo data, bet neišspręstų problemų dar daug

#išsaugokeurą

liepos 6, 2018

Ketvirtadienį (liepos 5 d.) ryte Seime susitikome su ES vyriausiuoju derybininku dėl „Brexit“ Mišeliu Barnjė (Michel Barnier). Jis pademonstravo JK išstojimo sutarties tekstą, kur apie 80 proc. straipsnių jau nudažyti žalia spalva. Tai reiškia, dėl jų sutinka abi pusės. Vis dėlto penktadalis dokumento dar nesuderėtas, nors jau šių metų spalį turi būti pateiktas galutinis išstojimo sutarties tekstas. Kaip žinia, kitų metų kovą Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi, ir per kelis mėnesius nuo spalio iki kovo sutartis turės būti ratifikuota.
Kol kas numatytas pereinamasis laikotarpis, kuris truktų nuo 2017 metų kovo iki 2020 metų pabaigos.

Derybos vyksta keturiomis pagrindinėmis kryptimis:
1. dėl laisvosios prekybos sutarties (muitų sąjunga, prieiga prie rinkų…);
2. dėl socialinio ekonominio bendradarbiavimo (piliečių judėjimas, socialinės saugos sistemų suderinimas, aviacija);
3. dėl policijos ir teisinio bendradarbiavome kriminalinėse bylose;
4. dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikų (dalinimasis informacija, bendradarbiavimas ir konsultacijos, dalyvavimas operacijose, kurias vykdo ES…).

Bendrai imant, išstojimo laikotarpiu turi būti peržiūrėta, suderinta ir suderėta dėl apytikriai apie 750 sutarčių daugybėje sričių.

Lietuvai ypatingai svarbios dvi iš šių sričių – tarpusavio prekybos ir abiejų pusių piliečių padėties ES ir Britanijoje klausimai.

Kalbant apie būsimos prekybos su JK sąlygas, nevalia pamiršti, jog JK yra septinta pagal apimtis Lietuvos eksporto rinka ir prekybos apimtys ganėtinai solidžios: eksportas viršija 930 mln. eurų (3,5 proc. viso Lietuvos eksporto) , o importas – per 937 mln. eurų. Nors kol kas JK išstojimas mūsų šalių prekybinių santykių reikšmingai nekeičia, lietuviškos kilmės dalis eksporte į Britaniją sudaro iki 6 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto be mineralinių produktų. Vis dėlto ši rinka svarbi Lietuvos baldų gamintojams, chemijos pramonės ir tekstilę apdirbančioms įmonėms, kurios pateikia apie 60 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto, keliaujančio į JK.

Galutinis derybų sutarimas dėl abiejų piliečių teisinės padėties labai aktualus apytikriai 212 tūkst. lietuvių, kurie dabar gyvena, dirba ir studijuoja JK ir britų, gyvenančių Lietuvoje, bendruomenei.

Susitikimo metu M. Barnje konstatavo šiokią tokią pažangą, tačiau kalbėjo ir apie išlikusius ganėtinai rimtus prieštaravimus.
Teigiama tai, kad atrodo pavyko sutarti dėl to, jog Britanija vykdys narystės metais prisiimtus įsipareigojimus, kurių suma apie 60 mlrd. Eurų. Lietuvai tai labai aktualu, kad ir kalbant apie paramą žemės ūkiui, sanglaudos politikai bei Ignalinos atominės elektrinės uždarymą. O štai keblūs klausimai dėl Airijos sienos ir Sutarties įgyvendinimo bei ginčių sprendimo mechanizmo kol kas atviri.

Susitikimo metu M. Barnje akcentavo išskirtinai ekonominius ir sienos infrastruktūros tarp Airijos ir Šiaurės Airijos momentus. Anksčiau ES pusė tvirtino, kad su Šiaurės Airija susiję klausimai yra tarp problemų, kurios turi būti išspręstos „Brexit“ sutartimi prieš pradedant derybas dėl ES ir Jungtinės Karalystės būsimos prekybos sutarties. Vis dėlto kol kas sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos (kuri po JK išstojimo automatiškai tampa siena su trečiąją šalimi) problema neišspręsta.

Britanija derybose šiuo klausimu bando taikyti dvi taktikas: arba a) nukelti klausimą dėl ateities santykių kuo tolesniam laikotarpiui arba b) naudoti backstop (sportinis terminas, konkrečiu atveju kalbama apie tam tikrą saugumo tinklą, kuris padėtų suminkštinti visas sienos su trečia šalimi galima nemalonias pasekmes, t.y. griežtos patikros, etc.), praplečiant narystės ES naudos taikymą visai JK teritorijai in a charry piccking mode (dar vienas politinio žargono terminas, kai norima pabrėžti, jog konkrečiu atveju taikoma išskirtinė prieiga, ignoruojant analogiškas situacijas).

Mano galva, šiame klausime labai svarbus ir galimas naujos terorizmo bangos klausimas. Mano karta dar puikiai prisimena teroro bangas Šiaurės Airijoje, kurias sustabdė tik 1998 metų balandį per Didįjį penktadienį pasirašytas taikos susitarimas. Po „Brexit“ vėl iš naujo klausiama, kaip dabar būtų laikomasi Didžiojo penktadienio taikos susitarimo, nes jis numato galimybę Šiaurės Airijai susivienyti su Airijos Respublika, jeigu būtų pasirinkta taip padaryti.

Ilgametės vidinės nesantaikos, kaip žinia, visad panašios į tyliai po pelenais rusenančias žarijas, tad man konkrečiai pasidomėjus, ar derybų metu šis momentas, tegul ir netiesiogiai, įvertinamas, M. Barnje diplomatiškai išsisuko, tiesa spausdamas man ranką jau po oficialios dalies, pasakė, jog klausimas, žinoma, svarbus, ir ES ketina ir toliau remti vadinamąjį Taikos paketą Šiaurės Airijoje.

Dabar ES labai laukia taip vadinamos Baltosios knygos (White paper), kur, kaip skelbiama 200 puslapių, JK pareikš savo ES ir JK ateities viziją. Iš jau dabar platinamų dokumentų matome, kad JK ir toliau nori gauti visą ES narystės teikiamą naudą, akcentuodama, jog tai vienodai svarbu tiek jai pačiai, tiek likusioms 27 ES valstybėms narėms.

Tiesa, ES pusėje, kaip liudija diplomatai, stebimąsi, kad ta Knyga pasirodys tik prabėgus dviem metams po referendumo. Nuostabą kelia ir tai, jog JK išstojimo derybininkas Davidas Davisas į Briuselį buvo atvykęs kartą per trejus mėnesius, tad net klausiama, o koks jis apskritai derybininkas. Briuselio žiniasklaida mini ir labai pesimistišką derybų klausimu Europos Komisijos prezidento Žano Klodo Junkerio poziciją.

Susitikimo metu kalbėta ir apie tai, kiek reali neigiama derybų baigtis, jeigu nepavyktų rasti sutarimo. Pasak M. Barnje, rizika dėl cliff edge (jeigu jau šį kartą bandau priminti politinį žargoną, tai tęsiu: šiuo atveju galvoje turimas staigus netikėtas padėties pablogėjimas) išlieka, bet jo nuomone, kai JK įsisąmonins galimą neigiamą poveikį, gerai apmąstys. Jeigu sutartis nebūtų pasirašyta, tai labai neigiamai paveiktų abi puses, tačiau JK tai reikštų tikrą katastrofą. Pridurčiau, ir gal būtent todėl ji turėtų nepamiršti kompromisų kalbos. Tiesa, tokiam blogiausiam scenarijui yra ruošiamasi, ir visos ES valstybės narės jau svarsto, kaip jos elgsis, jeigu sutartis numatytų laiku nebus pasirašyta.

Pagrindinė M. Barnje žinia vakar buvo ta, kad dabar visoms Sąjungos valstybėms svarbu išlaikyti vienybę ir „neskleisti skirtingų žinučių“.

Skaityti straipsnį