MENIU

Komentarai (4) #Maldeikienė, Kas esu ir kuo tikiu

Su gimimo diena, mano Valstybe

Laisvė pradžioje būna mintis, vėliau žodis ir veiksmas. Kai laisvė tampa įstatymu, taigi ir savo priešybe, ji gali įgauti laisvos visuomenės veidą. Sugebėjusi suvokti, kad ji yra kompromisas ir derybų rezultatas, laisvė gali priimti dar vieną pavidalą – ji gali tapti veiksminga demokratija ir efektyvia ekonomika. Tik ar gali rastis demokratija ir rinka ten, kur kompromisas paneigiamas net negimęs?

Mūsų laisvė kol kas vis dar bando jaukintis sunkų individalios atsakomybės rūbą, tad neatsitiktinai ji nesugeba išrišti atrodytų tokių akivaizdžių visuomenės-valdžios, darbdavių-darbuotojų ar kartų konfliktų. Nesuvokdama asmeninės atsakomybės visuomenė panirsta į kaltųjų, kurie visada kažkas kitas — nedraugiškas didysis kaimynas, apsivogusi valdžia, piktas darbdavys, bukas darbuotojas, negebantis kurti jokios vertės, bet norintis algos, etc.etc. — paieškas.

Tokia visuomenė gerumą supainioja su saldžiu pataikavimu arba tiesiog atsainia tyla. “Ko jūs tokia pikta“, —  šaukia minia, kuriai pasakai, kad valdžia, jei ir vagia, tai gerokai mažiau, nei pati tauta, mat ir kiekybiškai tos valdžios mažiau.

Savęs nereflektuojanti, tad ir nelaisva, visuomenė problemų formulavimą ir interesų išryškinimą atmeta kaip vadinamąjį tuščią kalbėjimą: bendresni, juolab gilesni filosofiniai, tekstai suprantami kaip „tuščios sapalionės“ ir nirštama, kad „ir vėl nieko nepasiūlė“ arba  „viena filosofija, geriau eitų dirbti“.

Nelaisva visuomenė klausimų sprendimą mato kaip institucinės galios primetimą, mat kažkodėl naiviai tiki, kad jei jau koks postai apdovanotas veikėjas pasakė, tai baigta. Tinka mums net skandalinga praktika, kai ekonomikos dilemas, kurios visada yra visuomenės politinis susitarimas, išriša Konstitucinis teismas.

Gyvenimas pasaulyje gali būti sureguliuotas jėga ir prievarta. Toks problemų sprendimo kelias daugelyje sričių, deja, neišvengiamas. Vis dėlto efektyvesnės tos sistemos, kur žmonės suvokia ir savo asmeninę atsakomybę, ir mato kitus ar kitą. Galvoja apie tai, kas išties už ką moka ir kas už ką atsakingas. Jėga negali panaikinti tų laisvės iššūkių, kur veiksmingas tik susitarimo kelias.

Tad Tavo gimimo dieną, mano Valstybe, linkiu Tau kuo greičiau suaugti, ir suprasti, — brandą rodo mąstymas, kalbėjimas, derybos ir kompromisai. Sėkmės Tau.

4 komentarai įraše "Su gimimo diena, mano Valstybe"

  1. Daiva parašė:

    Jei sveikinčiau kąžką kažkur su šia švente – Jūsų kalbą su nedidelėm išlygom imčiau už pagrindą.

  2. Linas parašė:

    Jokiu būdu nesveikinu valdžio. O jus Aušra su vasario 16d. ! Tai mūsų šventē.

  3. Edita parašė:

    Su švente!
    Aš Lietuvai irgi labai linkiu daugiau sąmoningumo, kuris yra protas+drąsa.

    Šia proga norisi pacituoti Šventą Raštą, Išminties knygą (17skyrius):

    „Juk nedorumas yra bailus,
    savo paties liudijimu pasmerktas;
    dėl savo iškankintos sąžinės
    jis visad padidina nelaimes.
    Juk baimė iš tikrųjų yra ne kas kita,
    kaip atsisakymas priimti proto teikiamą pagalbą,
    o vidinio tuštumo užgožta viltis yra linkusi
    užsimerkti prieš tai, kas sukelia kančią.“

    Linkiu, kad ši citata netiktų Lietuvai 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *