MENIU

Komentarai (5) #išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą

Procedūrinės moralės laidotuvės

Šitas ilgokas tekstas apie gyvenimo Seimo nario kailyje ypatumus 99-aisias laisvos Lietuvos metais yra mano antrasis sveikinimas su Vasario 16-ąja.
Vakar sąmoningai (VISIŠKAI SĄMONINGAI IR APSVARSČIUSI) pažeidžiau dar pernai metų pabaigoje Etikos ir procedūrų komisijos nustatytą reikalavimą kas bebūtų dalyvauti Seimo komitetų posėdžiuose. Nedalyvavau, nes buvau užimta darbais, kurie, mano galva, dešimtys kartų svarbesni mano Tėvynei, nei dar vienos n-tosios įstatymo pataisos (beje, dažnokai neaišku, kieno inicijuotos ir kam tarnaujančios) aptarimas.
Tada Etikos ir procedūrų komisijos nusprendė, kad Seimo nariai, dalyvaudami susitikimuose su rinkėjais ar kituose renginiuose Seimo komitetų laiku, šiuos posėdžius praleidžia be svarbios pateisinamos priežasties. Nutarimas buvo grindžiamas Konstitucinio Teismo pasisakymu, kad pagrindinė Seimo nario pareiga yra dalyvauti Seimo posėdžiuose. Tegul. Aš nedalyvavau. Gali sumažinti atlyginimą. Gali pasmerkti ar kitaip kaip nors linčiuoti. Mano sąžinė man visada buvo ir bus svarbesnė, nei kokie nors instruktažai ar kvailos direktyvos.
Manau, kad pagrindinė Seimo nario pareiga yra visur ir visada atstovauti savo valstybę ir bandyti padaryti ją sąžiningesne bei visiems teisinga pagal aiškiai identifikuojamas gyvos sąžinės normas. Atėjau į Seimą kalbėti vardu didelės dalies tų, kurie kasdien ilgus metus mokosi, dirba, aukoja save valstybei, vardu tų, kurie nesidraskydami dėl algų tarnauja mūsų šaliai, bet vis dažniau ir dažniau paliekami už sąžiningos politinės ir pilietinės konkurencijos durų. Kalbėti vardu tų, kuriems primeta dideles prievoles, bet pamiršta duoti instrumentus nurodymams vykdyti. Kalbėti vardu tų, kurie priversti emigruoti, netenka darbo, netenka tikėjimo sąžininga politika, nes valstybėje įmanoma net tokia situacija, kai nieko, absoliučiai nieko nereiškianti „diva“ drįsta eiti į Seimą, o ją atsivedęs senstelėjęs gerbėjas taip spjauna į veidą dorajai išsilavinusiai Lietuvos jaunimo (ir ne tik jo) daliai, šiuo ir kitais savo poelgiais demonstruodamas, kas jo ir jo gerbėjų galva, yra šios šalies prioritetas. Aš atstovauju kitokioms vertybėms ir nekalbu apie abstrakčią darną, aš kalbu apie sąžinę ir protu bei skaidria morale pagrįstą pagarbą sau, bendruomenei ir valstybei.
Taigi, vakar turėjau du susitikimus su akademine jaunuomene ir jų dėstytojais bei dalyvavau šventinėje ceremonijoje, kur du iš trijų mano padėjėjų gavo savo anksčiau apgintų daktaro laipsnių diplomus.
Jie ir kiti tą dieną Vytauto Didžiojo Universitete už akademinius pasiekimus apdovanoti, pagerbti žmonės yra tikrasis Lietuvos elitas, kuriam tarnauti esu pašaukta savo tikėjimo Lietuvos valstybės ateitimi. Aš važiavau jiems padėkoti ne tik savo, bet ir savo atstovaujamos tautos vardu.
Diena prasidėjo KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete diskutuojant, ar politinė etika lygi politinei moralei. Jei sutarsime, kad politinė etika — tai visų tų anksčiau minėtų procedūrų prioritetas prieš sąžinę ir protą, jei sutarsime, kad suderintos kojinės ir etiketo išmanymas yra daugiau už gebėjimą suvokti moralės dilemas, ieškoti sąžiningų atsakymų į kasdienius mąstančio žmogaus dvasios kančių klausimus, tada taip, etika svarbiau. Jei remsimės morale, tai procedūrinė etika dažnai, labai dažnai pasirodys tiesiog moralės žudikas.
Politiko moralė visada turi remtis paieška atsakymų į tuos klausimus, kurie dar nesuformuluoti jau kirba tautos širdyje, jos dvasioje. Jo pareiga ieškoti žodžių ir kelių, kurie padėtų išbristi iš nevilties niekada to nevilties kelio neapšviečiant tuščiomis vadinamojo pozityvaus mąstymo lemputėmis, kurios tėra ignis fatuus, žaltvykslės mirties alsavime. Jo pareiga kalbėti tiesiai, kalbėti gal ir žiauriai, kalbėti suvokiant, kad tas, kuris kankina ir smurtauja dažniausiai yra didžiausia auka, bet vis dėlto sugebėti rasti pusiausvyrą ir nenugrimzti į saldų visokeriopos gėrystės ir kvailokų šypsenų lauką ir nepamiršti aukų.
Po to buvo susitikimas su Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Socialinio darbo katedros bendruomene apie socialinio darbo profesijos iššūkius. Taip, šitie žmonės yra (turi būti) tikrosios gėrio jungtys, bet itin dažnai man atrodo, kad jie turi padėti ne tik kenčiantiems, atstumtiems, atskirties prislėgtiems, padėti ne tik sau, kad realiai galėtų atlikti savo prievoles, bet padėti ir visai visuomenei. Jie gali padėti mums pamatyti save. Ir tai didžioji šalutinė jų darbo prasmė.
Taigi, aš didžiuojuosi jumis, Laurynai ir Aiste. Aš gėriuosi visais tais jaunais žmonėmis, kurie tokiomis atšiauriomis akademinės erdvės sąlygomis siekiate žinių ir mokate dalintis.
Nedrįsau vakar per ceremoniją prieiti prie už akademinius pasiekimus apdovanotos merginos neįgaliojo ratukuose. Pabijojau būti ne taip suprasta, bet mano širdis buvo su ja. Ypatingos sėkmės ir Dievo palaimos Tau.
P.S. Vakar, kaip mane informavo žurnalistai, čia minima Etikos ir procedūrų komisija svarstė „darbo“ žmonių iš Suvalkų ir Viduklės laiškus, kuriuose piktinamasi mano viešai dėstoma pozicija vadinamuoju R. Karbauskio ir G. Kildišienės klausimu. Nesu tų laiškų mačiusi, apie posėdį informuota nebuvau, tad plačiau pakomentuosiu, kai turėsiu daugiau informacijos. Bet taip, manau, jog minėti žmonės yra Lietuvos politikos gėda.

5 komentarai įraše "Procedūrinės moralės laidotuvės"

  1. Dovydas Sankauskas parašė:

    Nevykdėte Seimo nario pareigų (dalyvauti komiteto posėdžiuose), nes esate per daug sąžininga. Ką gi, rinkėjai suprato. Ne už tokią Maldeikienę rinkėjai balsavo.

    Įdomu, ar dirbdama universitete tai pat nedalyvaudavote savo paskaitose, nes buvote per daug sąžininga?

    • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

      Jei tamsta balsavote ne už tokią maldeikienę, ateityje nebalsuokite. Nes aš visur ir visada rėmiausi ir remsiuosi proto prioritetu prieš procedūrą be logikos. 🙂

  2. Mauras parašė:

    čia jau konfliktas tarp to paties moralinio pasirinkimo ir Seimo nario-tautos atstovo įstatymų leidybai etikos. Privedęs prie darbo sutarties su rinkėjais, kuri įpareigoja darbo metu dirbti ir aiškintis, kiek gali, nesvarbu kieno ir kam inicijuoti tie įstatymų pakeitimai, pažeidimo. Galima suprasti ir pateisinti – bent jau ne atostogos Tailande ar Mauricijuje kaip karaliai su žilinskais (beje su Seimo valdybos leidimu). Pasiteisinimas kad dirbti sesijos metu liepia „kvailos direktyvos“ kvepia atviru teisiniu nihilizmu, nors maištininkams žinoma tinka prie veido, net atrodo kaip proga pasididžiuoti. O ko tuomet galim pareikalauti iš kitų nelankančių, jei jie irgi vadovaujasi sąžine, kurios niekas nematė, o ne kvailomis direktyvomis? Taip ir nubalsuoja 60 išrinktųjų neaišku už ką, arba išvis negali balsuoti, nes „nėra kur skubėti“…
    http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/premjeras-balsuodami-del-darbo-kodekso-seimo-nariai-buvo-aplaidus-777139

    • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

      taip, sutinku. Teisinga pastaba. Bet politikai yra tam, kad keistų teisines normas, jeigu jos kvailos. 🙂
      Šiuo atveju pademonstravau savo moralinius prioritetus. Jeigu ne ta gašli Kildišienės istorija gal būčiau susilaikiusi, bet šiame kontekste tiesiog ir pasirinkimo neturėjau. Esu atstovė šitų nuotraukoje, tų, kurie dirba ir stovi su mantijomis ir minimaliomis pajamomis su daktaro laipsniu, o ne tų, kur su juozukų skudurais.
      O teisinis nihilizmas pirmiausia pasireiškia tuo, kad realiai net neįmanoma perskaityti to, už ką reikia balsuoti. 🙂

  3. Andrius parašė:

    Ačiū už padėką.
    Tik žmonės „valgę“ privataus ir valdiško sektoriaus duonos veikiausiai supras, kad neretai valdiškame sektoriuje vykstantys darbai yra tokie „tušti“, kad gal tikrai geriau jei gali nuveik kažką naudingesnio…nesakau, kad etikos komisija užsiima vien tuščiais darbais, bet numanau, kad ji galėtų rinktis tik tam tikrais atvejais, o dabar ji spėju renkasi reguliariai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *