MENIU

Komentarai (2) Darbas Seime, Įžvalgos

„Pažymų politika“ turi būti stabdoma

Spalio 6 dienos numeryje „Valstiečių laikraštis“ informavo:

„Teismas grąžino į Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovo pareigas Eriką Bėrontą ir įpareigojo jam išmokėti beveik 22,3 tūkst. eurų kompensaciją. Iš pareigų jį atleidęs tuometinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas rėmėsi slaptąja Specialiųjų tyrimų tarnybos pažyma. Įtarimai E. Bėrontui taip ir nebuvo pareikšti.“

Tame pačiame „Valstiečių laikraščio“ numeryje spausdinami mano ir mano konkurento Vygaudo Ušacko komentarai tema „Kaip sustabdyti valstybės valdymą slaptosiomis pažymomis?“ Šiuo atveju mūsų nuomonės absoliučiai sutampa.

A. Maldeikienė: „Blogiausia, kas nutiko“

Šita mada į Lietuvą atėjo prieš kokius 15 metų. Man atrodo, kad 90 proc. visų tų slaptųjų pažymų yra paprasčiausias siekis susidoroti su konkurentais. Tai yra neteisinės, nedemokratinės valstybės instrumentas. Tokia praktika turi būti stabdoma. Dėl jos žeminami politikai – kažkas kažką sugalvojo, parašė…

Negana to: mes net nežinome, ar tikrai toks dokumentas buvo pateiktas. Gali išeiti į tribūną Seimo pirmininkas, premjeras ar koks nors ministras – aš šiuo atveju nieko konkrečiai neturiu mintyje – ir pasakyti: „Turime žinių…“ Ką jums tai primena? Man – 1937 metų įvykius Rusijoje, apie kuriuos mokiausi per istorijos pamokas mokykloje. Tada irgi pasakydavo: „Yra nuomonė, kad…“, ir tai reikšdavo, kad žmogus netinka.

Dabar mes irgi nieko apie tas pažymas nežinome, nebent tik tai, kas jas surašė – Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Nežinome nei tokių pažymų turinio, nei to, ar jos iš tikrųjų egzistuoja. Mano supratimu, toks pažymų įsigalėjimas – baisiausia, kas atsitiko Lietuvos politikoje.

Tai rodo, kad politinių sprendimų procesą ne tiek yra užvaldžiusios vadinamosios jėgos struktūros, kiek pigūs, parsiduodantys politikai. Joks save gerbiantis valstybės vadovas – nei prezidentas, nei Seimo pirmininkas, nei premjeras ar ministras – niekada neturėtų sau leisti remtis tokiais teismo nepatvirtintais dokumentais ir jų pagrindu skirti ar atleidinėti pareigūnų.

Būtina sustabdyti šitą slaptųjų pažymų „politiką“ ir viską daryti viešai, kaip kiekvienoje demokratinėje valstybėje. Mes turime Konstituciją, kurioje nėra minimos jokios pažymos – nei slaptosios, nei neslaptosios. Tad tiesiog grįžkime prie Konstitucijos: žmogus yra nekaltas tol, kol jis nenuteistas. Visiems galioja nekaltumo prezumpcija. Tą slaptųjų pažymų praktiką turėtų sustabdyti patys teismai.

Manau, reikėtų kreiptis ir į Konstitucinį Teismą, ar tokia asmenų skyrimo ar atleidimo remiantis slaptosiomis pažymomis praktika atitinka pagrindinį šalies įstatymą.

V. Ušackas: „Su tuo būtina kovoti“

Slaptųjų pažymų pagrindu vykdomas „asmeninis“ teisingumas – tai reiškinys, su kuriuo būtina kovoti. Galią, aukštas pareigas ir įgaliojimus turintiems politikams ar institucijų vadovams slaptosios pažymos tapo patogia (pirmiausia dėl to, kad neįmanoma patikrinti) priemone siekiant bet kokių tikslų. Jos ne tik sulaužo konkrečių žmonių likimus ar negrįžtamai sugadina jų reputaciją, bet ir diskredituoja Lietuvą kaip teisinę valstybę.

Norėčiau užstoti pačias specialiąsias tarnybas, kurios pagal įstatymus gali ir turi teikti informaciją slaptųjų pažymų pagrindu. Kartu kritiškai vertinčiau tokias pažymas gaunančių institucijų vadovus, kurie savo sprendimus dažnai grindžia slaptosiomis pažymomis. Taip, politikai privalo atsižvelgti į specialiųjų tarnybų pažymas priimdami politinius sprendimus, pavyzdžiui, spręsdami, skirti ar neskirti į pareigas ministrą, viceministrą, valstybės institucijos vadovą ir pan. Tačiau tuo atveju, kai siekiama iš pareigų atleisti valstybės pareigūną, turėtų būti ne prisidengiama slaptąja pažyma, o sudaroma tyrimo grupė, kuri patikrintų faktus ir įvertintų, ar yra pagrindo jį atleisti bei reikalingų tam įrodymų.

Apskritai bet koks teisinis procesas turi būti paremtas įrodymais ir argumentais, o pažymos tegali būti svarbia informacija dėl būtinybės imtis tyrimo. Pažymos neprilygsta įstatymui, jos nėra toks oficialus dokumentas, kurio pakaktų teismui vykdant teisingumą. Jos tik atspindi nuomonę, kuri grindžiama duomenimis, gautais „operatyvine tvarka“. Būtent to dažnai nesupranta sprendimus priimantys politikai. Šis jų nenuovokumas dažnai baigiasi pralaimėtomis bylomis teismuose, į pareigas grąžintais nušalintais pareigūnais ir išmokomis jiems (jas sumoka mokesčių mokėtojai).

Maža to, taip pakertamas piliečių pasitikėjimas Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnais ir teismais. Būtent po tokių garsiai prasidėjusių ir niekuo pasibaigusių bylų paprastai pasipila kaltinimai „blogai dirbančiai STT“ arba „neteisingiems teismams“, nors visą košę užvirė politikai.

Šaltinis: „Valstiečių laikraštis“, Nr. 80 (9818), spalio 6 diena.

2 komentarai įraše "„Pažymų politika“ turi būti stabdoma"

  1. Vidas parašė:

    „…pažymos tegali būti svarbia informacija dėl būtinybės imtis tyrimo.“ Sunku tam paprieštarauti.

  2. Mauras parašė:

    kalbant apie karjeros tarnautojus, kaip šiuo atveju Bėrontas – taip, pritariu. Bet jei kalbam apie politinio pasitikėjimo pareigūnus, pažymos (čia galiu tik spėlioti, nes tokių nemačiau – įdomu, ar p.Aušra matė?) rodo su kuo ir kokiais klausimais žmogus bendrauja, iš to galima spręsti, ar kyla ir kokia rizika, kad jis veiks vadovaudamasis kieno nors kito, o ne mūsų interesais.. Ir čia dar ne įtarimo ir bylos, o pasitikėjimo klausimas. Todėl visiškai pateisinu DG, paleidusią į atsargą 8 (!) viceministrus, keičiantis kadencijoms. Jei iš teisėsaugos medžiagois, vadinkite ją kaip norite, buvo padidinta korupcijos rizika, ji ta savo teise pasinaudojo, ir nieko jokiems teismams nereikia įrodinėti, nes tai žvalgybinė informacija, ir nėra jokio reikalo laukti, kol žmogus ką nors padarys, o tada čiupti ir sodinti. Nereikia ir tuo atveju, jei netvirtina ministro. Ką reiktų įsisąmoninti tokiais atvejais, kad jokio mojavimo pažymomis neturėtų būti, žmogaus reputacijai tas negali uždėti antspaudo. Čia jis netiko, kitur gal puikiai tiks, tai juk ne teismas, tik pasitikėjimas arba ne.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *