MENIU

Komentarai (7) #išsaugokgalvą

Murzinos žurnalistikos keliais arba – kam politikui psichoterapeutas

Šiandien save įtakingiausia žurnaliste savo pačios vadovaujamame portale pasiskyrusi „žurnalistė“ Monika Garbačiauskaitė-Budrienė savo Facebook paskyroje niekinamai mane pamokė:

„Ko niekad nesupratau – tai kai žmonės laisvanoriškai iškrato viešai savo baltinius. Sakysit, aš beširdė, neužjaučiu. Užjaučiu, bet kai protingos moterys, kurios galėtų užkariauti auditorijos dėmesį idėjomis, imasi darytis PRą iš skyrybų ar ligos, tai man atrodo cinizmas ir daugiau nieko. (Papildymas: šiuo atveju turėjau omenyje skyrybas, o ligą mėgo akcentuoti ir gailesčio tikėtis kita Seimo narė, ne A. Maldeikienė, neaiškiai išsireiškiau.)“

Įrašą parašė pasirėmusi savo mokytinės Rasos Lukaitytės (čia naujoji būsima „įtakingiausia“ žurnalistė savo pačios portale, nors realiai žiauriai pilka eilinių tekstukų rašinėtoja) sukurpta antrašte, kuria pristato šį vakarą LNK rodomą laidą: „Skyrybas išgyvenanti Maldeikienė atvirai: neprarasti pusiausvyros man padeda psichoterapeutas“.

Laidos ponios nematė (ją rodys tik vakare). Apie ką ta laida – nežino. LNK pranešimas spaudai tikrai neleidžia tokių nesąmonių rašinėti (aš jį skaičiau). Vakare galiausia priverčiami pavadinimą pakeisti. Dabar jau skaitome, kad „Maldeikienė pirmą kart atvirai prabilo apie savo skyrybų priežastis“. Aš patikslinsiu, čia irgi absoliutus melas.

Delfis melavo net vakar, kai savo pirmame tekstuke, kurį pavogė iš 15min.lt. Jame rašė, kad su manimi jiems susiekti nepavyko. Melavo, nes susisiekė. Aš tada pasakiau, kad nėra jokios temos pokalbiui. Beje, pokalbis su Delfi žurnaliste įrašytas mano telefone. Ir aš aiškiai tada Delfio žurnalistei sakiau: „Nėra apie ką kalbėti“. Delfis tai išverčia – susisiekti nepavyko.

Delfi eks-redaktorė kliedi apie baltinius. Nors skalbti baltinius, labai murzinus baltinius, šiuo atveju reikia ponioms monikoms, rasoms ir visai tokiai panašiai į jas šušerai, kuri manosi esanti arti žurnalistikos. Akcentuokime žodį ARTI.

Taigi, apie ką laida? Apie gyvenimą politikoje, apie kainą, kurią moki, kai pasirenki kovos kelią. Apie kainą, kurią sumoka žmogus, kurį nuolat spardo, niekina, apie žmogų, kuris priima sąmoningą sprendimą atsisakyti laisvės, ramesnio gyvenimo, sutikti su mažesniu atlyginimu (Seime uždirbu gerokai mažiau, ir eidama žinojau, kad taip bus).

Apie tai, kad pasirinkus realią politiką, pasirenki ir daugelio žmonių neapykantą (visada bus tokių, kuriems tavo idėjos nenaudingos). Ir tada supranti, kad norėdamas atlaikyti kasdieninį spaudimą, atlaikyti visokių monikų, ilonų, kukuraičių melą, atlaikyti nuolatines patyčias komentaruose, kurias rašo privargę ir nevilties apimti žmonės, dažnai net negebantis suvokti, ką kalbi, nes visokios monikos juos išmokė ieškoti vieno smegenų vingio sprendimų, panašių į visokių „Idėja Lietuvai“ muilo burbulus.

Aš save gerbiu ir saugau. Ir aiškiai suvokiau, kad atlaikyti visa tai išlaikydama realią, o ne parodomąją pusiausvyrą, galiu tik su profesionalia pagalba. Pasirinkau psichoterapeutą (jeigu jis sutiks, galėsiu paviešinti ir jo vardą) ir esu jam labai dėkinga.

Su vargu, bet, pavyzdžiui, jis sugebėjo man išaiškinti, kad jeigu pasakau tris argumentus, tai neverta ieškoti ketvirto: oponento interesas (gal įsitikinimai, o gal ir reali finansinė nauda) kitas ir jam jokių argumentų nereikia. Jis moko mane, ne jaustis kalta, kad gyvename taip sunkiai, moko mane ne aukotis, bet ir kartais žavėtis savimi. Kartais, labai retai, man tai net pavyksta.
Politika visada emocijų kova. Argumentai (Lietuvos parlamente jų išskirtinai mažai) čia veikia retai. Čia veikia garsus aiškus kalbėjimas, ryšiai su visuomene, gebėjimas labai greit reaguoti ir dirbti begalines ilgas valandas.

Per šiuos metus buvau puolama socialinių įmonių, iš kurių bandau atimti nesąžiningai išlupamus biudžeto pinigus, stambūs ūkininkai, kuriems neleidau dalintis mūsų visų sunkiai į biudžetą suneštų pinigų, dabar manimi piktinasi korumpuota politikų-medikų simbiozės grietinėlė.

Dirbsiu dar daugiau, ir priešų turėsiu dar daugiau.

Psichoteraputas padeda suvokti tokio darbo ir tokio gyvenimo prasmę.

Kai visokios monikos man drįsta kalbėti, kad reikia kovoti idėjomis, primenu jai savo tūkstančius straipsnių, per dvi dešimtis parašytų ir išverstų knygų, šimtus susitikimų. Juose visuose buvo idėjos. Ir tas idėjas paskelbti buvo labai sudėtinga, nes 90 proc. žurnalistų net negeba suvokti, ką kalbi. Ir jie be pinigų (o aš jų niekada neturėjau) straipsnius spausdina nenoriai.

Ne kam kitam, o tai monikai, mano originalūs tekstai yra visiškai tokios pat vertės, kaip kokio nors žodžio nesurezgančio „valstiečio“ padėjėjų sukurptas rašinėlis. Jie juos vertina vienodai ir nukiša į kažkokį politikų užkampį.

Ir jie negeba iš tų idėjų parašyti tekstų, kurie aiškiai parodytų žmonėms, ką ir koks politikas realiai veikia, kaip jis mąsto ir ko iš jo galima tikėtis. Jie net negeba suvokti, kad tai jų prievolė kantriai aiškinti žmonėms, kokiems interesams atstovauja tas ar kitas politikas.

Politikui reikia psichoterapeuto ir todėl, kad reikia išlaikyti masinį godulį Seimo salėje, nuo turto troškulio apdujusias akytes, moralizuotojų išpuolius ir visokius „gražulius“.

Apie tai ir kalbama laidoje. Pažiūrėkite. Kartais man buvo labai sunku. Darbo tikrai per daug vienam žmogui. Nes turiu dirbti ir savo politikės, ir žurnalistų (kitaip jūs nieko nežinotumėte) darbą. Dažnai pervargstu.

O dabar apie skyrybas. Nors buvo padaryta viskas, kad skyrybų byla būtų nevieša, žurnalistams kažkas perdavė informaciją. Akivaizdu, čia pirmu smuiku grojo 15min. portalo žmonės, kurie neretai vaidina žurnalistus, nors tiesiog skleidžia spectarnybų ir teismų medžiagą, nesivargindami mąstyti, ką kokia informacija realiai reiškia. Dėl tokio išviešinimo bus aiškinamasi teisniu keliu.

Kita vertus, jeigu jau viešinama, tai dar informuosiu jus, kad pareiškimas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu buvo pateiktas Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP) 2017 m. lapkričio 24 d. Bylą nagrinėti buvo paskirta teisėja Sigita Taurienė, kuri 2017 m. gruodžio 04 rezoliucija nusprendė: „Priimti. Skirti nagrinėti uždarame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2017 m. gruodžio 19 d. 9:30 val. Pranešti pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims. Skelbti apie teismo posėdį LR CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka. Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša spręsti rašytinio proceso tvarka“. Teisėja S. Taurienė 2017-12-04 rezoliucija nusprendė bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, t. y., neviešinant nagrinėjamos bylos duomenų. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esantis Vilniaus miesto apylinkės teismo Civilinių bylų tvarkaraštis patvirtina, kad viešai skelbiamoje sistemoje duomenys, galintys identifikuoti, kokių fizinių asmenų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bus nagrinėjamas 2017-12-19 9:30 val., nėra skelbiami.

Nurodytos aplinkybės, kad informacija apie atstovaujamosios pateiktą pareiškimą (konkrečiai nurodant, kada pareiškimas buvo pateiktas, kad netrukus bus nagrinėjamas pareiškimas), galėjo disponuoti tik Vilniaus miesto apylinkės teismo darbuotojai (teisėjos p. Sigitos Taurienės sekretorė (-ius), padėjėja (-as), teismo darbuotojai, kurie registruoja teikiamus per EPP dokumentus arba kiti teismo darbuotojai, turintys teisę ir galimybę naudotis sistema „Liteko“).

Asmens duomenų paviešinimas, kai yra teisėjo rezoliucija byla nagrinėti uždarame teismo posėdyje, kai nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas, išsprendęs atstovaujamosios pateikto pareiškimo, o fizinių asmenų duomenys nėra paskelbti informacinėje viešai prieinamoje teismų sistemoje, vertintinas ne tik kaip Lietuvos Respublikos civilinio proceso pažeidimas, tačiau ir kaip Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ignoravimas.

Va tokia teisminio viešumo istorija. Ir klausimai teisėjai, kuri nesugeba savo kieme apsišluoti, išlieka. Jeigu kokia nors monika ar ta naujoji „redaktorė“ būtų žurnalistės, jos pagalvotų ir apie tai, o kaip veikia šios šalies tesimai, jeigu juose taip vykdomi įstatymai.

Pabaigai. Su Augiu atskirai gyvename jau ne vienerius metus. Jūs mane visad matote vieną, kartais su sūnumi ar padėjėjais. Viena laikausi koncertuose, kavinėse, bibliotekoje ar kine. Man patinka mano vienatvė – ji leidžia gyventi taip, kaip noriu. Sprendimas skirtis buvo ramus ir ypatingai draugiškas, niekada dėl to nekonfliktavome (ir bendrai, pykomės retai, gal net per retai). Gerbiu savo vyrą. Žaviuosi jo stiprybe, kai jis atsisakė parduoti „Mažeikių naftą“ mūsų šalį žeminančiomis sąlygomis. Jo pavyzdžiu gerai mačiau, koks sudėtingas politiko darbas ir kelias.

Bet tikrai myliu savo tautą. Ir labai myliu savo mokinius. Labai noriu, kad jie gyventojų kitokioje, teisingesnėje Lietuvoje. Tad kovosiu, ir manau mano psichoterapeutas mokės man paaiškinti, kada mano ašaros beprasmės, o kada – prasmingos.

Jeigu neturite ką veikti, dabar apipilkite mane purvu dar kartą. Toks jau tas mano darbas.

7 komentarai įraše "Murzinos žurnalistikos keliais arba – kam politikui psichoterapeutas"

  1. Algirdas parašė:

    Jūsų veikla verta pagarbos. Bet, kai keliolikos minučių laidoje šimtą kartų išgirsti “aš, aš,…” (viename sakinyje – net 4 vnt.!), sunerimsti. Pradedate savimi gėrėtis? Neleisime. Jūs mums reikalinga stipri ir atspari.

    • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

      Žinote, kai aš sakau žodį aš, tai tiesiog pabrėžiu, kad tai TIK mano nuomonė. Jūs galite ir dažnai net turite mąstyti kitaip. Man sunkiai suvokiamas žodis „mes“ tuose kontekstuose, apie kuriuos kalbu. Čia rimtas klausimas, ir bandau atsakyti rimtai. Nuolat savo mokiniams ir studentams aiškina, kad tas aš, kurį vartoju, suponuoja jų teisę sakyti, o aš… Ir tada ieškoti to, ką būtų galima vadinti tiesa ar/ir kompromisu.

  2. apropos parašė:

    Ojėzau, tik nevaizduokit aukos ir nemėtykit snarglių! Pati pasirinkot vaidinti viešą personažą, tai dabar nesistebėkit, kad murzina žiniasklaida jūsų kitaip ir netraktuoja, kaip tik personažą su visais priklausiniais. Bet kažkodėl nenorit savo tiesų skelbti „Lietuvos žiniose“, kur apie jokias skyrybas niekas nerašinėja. O pošloj žiniasklaidoj ir taisyklės pošlos. Bet jei ieškai reklaminės naudos, tai turi ir atkentėti. Nors nesiginčiju, kad su ta teismo informacija yra visiškas skandalas. Bet vistiek ylos maiše nepaslėpsi, tai gal jau geriau būtų buvę iš karto viską kloti ant stalo atvirai. Kokios dar reakcijos tikėjotės ar planavot? Negi Laurinaitis nieko nepatarė? Už ką jam pinigus mokat? Gal geriau tada vaikščiot pas kunigą – bus bent pigiau? Apie Augutį tai tamstos prisiminimai tikrai labai trogatelni, bet jeigu jau minit „MN“, tai nepamirškit ir Baltschug Kempinski. Apskritai sunku sugalvoti idiotiškesnę gyvenimo patirtį, negu dalyvavimas to žinomo plumpročio prodažno prezidento šaikoj. Nėra čia kuo žavėtis ir didžiuotis.

  3. Julia parašė:

    Pagarba !

  4. Marius parašė:

    Purvais tikrai neapilsiu, o balsuosiu už jus prezidento rinkimuose!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *