MENIU

Komentarai (7) #išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą

Markausko kančių užkulisiuose pasidairius

Jau tada, kai pirmą kartą televizijos ekrane pamačiau liūdną pasimetusio, suvargusio ir atvirai meluojančio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko veidą, supratau – laikysis posto iki mirties.

Nebeturiu vilties, kad Lietuvos politikoje būtų nagrinėjamos moralės dilemos, svarstoma, kaip vienas ar kitas sprendimas gali paveikti visuomenę, kokios galimos tikrosios nuolat kylančių skandalų ištakos ir pasekmės. Netikiu, nes (pirma) nei rinkėjai politikams kelia aiškius moralinius klausimus, nei (antra) politikai žino, kas ta moralė ir kam jos politikui reikia (politikų ir rinkėjų dauguma šventai tiki, jog nusipirktas tekstukas, kur gražiai sušukuotas ponas ar ponia glosto vaikučių galvas ir bobučių sermėgėles yra politikos viršūnė ir klaikiai vakarietiškas stiliukas), nei (trečia) sarginiai demokratijos šunys –  žurnalistai apie tą moralę girdėjo, nes jeigu būtų girdėję, tai bent jau bandytų sąžiningai, parodydami procesų ištakas ir galimas pasekmes įvairiausioms gyventojų grupėms, reikalus aiškinti, o dabar tik stengiasi kuo greičiau sukurpti kokį reportažą ir nusimesti absoliučiai daugumai jų labai nemielo ir iš esmės neįdomaus (matosi iš akių) darbo naštą.

Tas skandaliukų eskalavimas B. Markausko atveju, manyčiau, slepia gilią viešumoje menkai matomą ir aptariamą klausimą. Sutinku, kad mano versijoje yra sąmokslo teorijų, kurių šiaip nemėgstu,  elementų, bet keli mėnesiai analizės ir faktų kaupimo leidžia manyti, kad anapus isteriško bandymo išsaugoti B. Markausko kėdę tūno stambiųjų pieno gamintojų, pieno kooperatyvų ir stambiųjų perdirbėjų interesai.

Kaip tik dabar aktyviai svarstoma tolesnė pieno sektoriaus plėtra bei formuojama naujoji pieno supirkimo kainodara. Su ponu B. Markausku jau viskas suderinta, nurodymai jam duoti ir jis juos be atsikalbinėjimų vykdo, niekur jokių bėdų neįžvelgdamas (tai patvirtina ir jo man pateikti atsakymai apie tai, kodėl derybose dėl pieno sektoriaus plėtros ir kainodaros nedalyvauja pieno šeimos ūkiai ir mažieji pieno tiekėjai).

Jeigu ministras keisis, gali tekti ieškoti naujų kelių, derinti, etc. Tai kam rizikuoti?

Šiame žaidime aktyviai/pasyviai veikia ir Saulius Skvernelis, kuris vienasmeniškai pasitarime tik su stambiausias pieno sektoriaus žaidėjais  sausio 8 dieną apibrėžė viso pieno sektoriaus ateities gaires, kur mažiesiems vietos nenumatyta.

Žinoma, iš karto patvirtinu, kad tada, kai  smulkieji gamintojai mirs, jų vaikai  tikrai neskurs, nes gaus po 30 eurų kas mėnesį. Mokės, tiesa, ne stambieji pieno ir kitų sektorių galiūnai bei turtingieji. Susimes vargstantys, nes taip jau čia dalykai vyksta, ir, kas įdomu, iš esmės visiems patinka, nes protestuojančių nėra, o tokie, kaip aš, kurie tai sako, gi nėra rimti politikai, ar ne?

Prikabinu ir du dokumentus – paklausimą S. Skverneliui, į kurį atsakymo, priešingai Lietuvos Konstitucijai ir įstatymams, negavau, ir pono Markausko laišką, kur jis į klausimus neatsako, bet aiškiai duoda suprasti, kad viskas OK. Ir bus dar geriau.

Korupcijos suvaldymo genijus Skirmantas Malinauskas žaidime irgi dalyvauja, bet, kadangi pagal pareigas ir ypač INTENCIJAS visada stovėti gėrio pusėje,  jaučiasi gerokai svarbesniu už rinktą Seimo narį, tai į klausimus neatsako.

2018.03.06 užklausa Ministrui Pirmininkui

2018.03.26 ŽŪM dėl žemės ūkio politikos formavimo

7 komentarai įraše "Markausko kančių užkulisiuose pasidairius"

  1. Saulius Lapackas parašė:

    Labai daug klausimų ir beveik visi su atsakymais, gal todėl Skvernelis ir neatsakė :). Labai daug įdėta darbo, manau, taip sąžiningai ir profesionaliai dirba gal tik gerbiama Aušra. Kai Glaveckas per televizija pasakė, kad LT ekonomika orientuota į 60% eksporto ir po to pasakė, kad per pieno krizę verslą išgelbėjo vidinis suvartojimas, man aiškiai pasimatė liberalų stambaus verslo protegavimas. Žmogus meluoja vidurį dienos, bet ar kas tai pastebėjo. Ar tikraI reikia 60% ekporto, kai esame priklausomi nuo pasaulio krizių. Turtėja tik stambūs, o renkame į valdžią, kad turtėtų visi. Kol nebus iniciatyvos iš apačių, tol ponia Aušra bus vienas karys lauke. Ačiū jums už darbą, kurį turėtume daryti mes. Kodėl nedarome, tai jau kita plati tema.

  2. JOO parašė:

    Iš Skvernelio elgesio matyti kad nebėra to Skvernelio kuris buvo prieš tai. Praktiškai tėra tik įkaitas. Iš ryto pasako savo nuomonę, tačiau vėliau persigalvoja,paderina ir persako Karbauskio nuomonę. Ir ka jis begali padaryti, jei nesutiks su Karbauskiu, teks ieškotis kito darbo.

  3. b parašė:

    Nerimtai:čia toks šaršalas dėl vieno ha žemės arba apie 50 eurų tiesioginių išmokų išmokų?Beje,gal žinote kiek turi Lietuvoje žemės skandinavai?

    • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

      šaršalas ne dėl žemės. Šaršalas dėl moralės. Markauskai gyvens tol, kol bus daug tokių, kurie mąsto, kaip jūs.

  4. apropos parašė:

    O kas tie „mažieji’? Aš tai girdėjau, kad Estijoj, vos tik įstojus į EU, buvo nustatyta tvarka, jog pieno rinkos dalyviu laikomas tiktai ūkis, galintis patiekti ne mažiau kaip 500 kg pieno per dieną. Visi kiti gali auginti ir melžti karves nebent savo malonumui, kaip kiti augina katinus. Nu tai tokiam ūkiui vistiek tikriausiai reikia turėti kokias 30 karvių? Pasigūglinęs radau duomenis, kad Lietuvoj apie 60% bandų yra mažesnės negu 20 karvių. Tai kaip jie gyvena? Net jeigu parduodi tuos 500 kg, tai gauni už juos maždaug €150. Tai čia pajamos, o reikia manyt, pienas dar ir kažkokią savikainą turi? Nebent pardavinėji ne žaliavą, bet gamini kažkokius pelningesnius produktus, pavyzdžiui, sūrius. Bet kaip juos iškišti kam nors?

    • JOO parašė:

      Tipiškas tamstos sovietinis mentalitetas,kuo daugiau karvių, nors jos visiškai kaip anų metų kolūkiuose neprižiūrimos,neproduktyvios išlaikomos iš mažųjų ūkių pavogtos pieno kainos. Iš esmės Markausko-Starkevičiaus toliau vykdoma sovietinio tipo reforma, tas gali gyventi, tas negali. Vadovaujamasi ne konkurencija, bet gebėjimu vogti paramas , pieno kainas, nemokant mokesčių, užgrobiant svetimas žemes,apvagiant smulkiuosius ūkius. Pats Markauskis kibo ant savo paties sukurtos vogimo technologijos ir dabar stebisi, kad visuomenė piktinasi. Tokių vogimų pasekmė, esant bent kiek neįprastesnėms sąlygoms nebeišgyvenama. Po rudeninio lietaus reikalaujama valstybės padengti nuostolius, o tie nuostoliai tik dėl to kad nepajėgiama apdirbti per daug užgrobtų žemių. Jei būtų rimtesnė kontrolė, visos jo žemės galimai naudojamos nesilaikant teisės aktų, todėl dabar skubiai siekiama likviduoti ūkį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *