MENIU

Komentarai (24) #darbasTaryboje, Darbas Vilniaus Taryboje

Mano darbas: devinta savaitė. Tesiu pažadus rinkėjams.

2015 metų gegužės 10 diena

Kol kas trumpam atsitrauksiu nuo mokyklų tinklo pertvarkos POLITIKOS (t.y. šio proceso taktikos, strategijos ir sprendimų priėmimo mechanizmo) ir konkrečiai Tuskulėnų mokyklos klausimo, — prie jų  nori nenori teks grįžti po trečiojo VST posėdžio, kuris įvyks trečiadienį. Posėdžio metu bus nagrinėjami tiek Tuskulėnų, tiek Joachimo Lelevelio bei Mikalojaus Daukšos vidurinių mokyklos ateitis. Kol kas dėl neigiamų ŠMM išvadų ketinama nutraukti 11 ir 12 klasių komplektavimą Lelevelio ir Daukšos mokyklose, tačiau Tuskulėnų mokyklos situaciją bus nagrinėjama toliau. Tai lemia ŠMM raštas, kuriame teigiama, jog „mokykla turi potencialių galių įgyvendinti Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sampratos elementus“ [nežinau, kas yra raštą rengusi ponia Stanislava Strolaitė, tačiau biurokratinis žargonas visose ŠMM dokumentuose net ne stulbina, o juokina… o mes dar norime, kad vaikai mokyklose išmoktų logiškai ir aiškia dėstyti savo mintis]. Sprendimą, ar bus formuojamos baigiamosios klasės, matyt, lems Tarybos narių balsavimas trečiadienį.

Vis dėlto nors ministerijos išvados, kaip ir buvo galima tikėtis, šiai mokyklai iš esmės palankios (pripažįstama ilgalaikė patirtis, tai, jog mokykloje dirba kvalifikuoti dailės, teatro ir kiti meno krypčių mokytojai), minimi ir trūkumai — mokyklos direktoriui, pavaduotojai ir bent jau kai kuriems mokytojams „trūksta visapusiško mokinių humanistinės kultūros ugdymo menine veikla filosofijos supratimo“. Mano galva, išvertus į lietuvių kalbą tai reiškia, kad biurokratams žiauriai norisi išsaugoti savo švietimą  reguliuojančias ir unifikuojančias darbo vietas, nes remdamasi asmeninio  bendravimo patirtimi  ir dokumentų turiniu labai  rimtai abejoju, kad patys biurokratai suvokia, kokių dar filosofijų jie pageidauja…. Kita problema  ta, kad miestas turėtų padėti mokyklai modernizuoti patalpas ir įrengti papildomų  specializuotų kabinetų meniniam ugdymui, o , kaip žinia, argumentas, kad trūksta pinigų visada labai svarbus, kai tų pinigų trūksta kultūrai ir švietimui.  Plačiau — kitą savaitę.

Kiti rimti klausimai — naujoji priėmimo į darželius tvarka, kompensavimas už priežiūrą privačiuose darželiuose bei „Gluosnio“ darželio likvidavimas.

Kas siūloma naujoje priėmimo į darželius tvarkoje?  Svarbesnės naujos nuostatos šios:  tėvai galės rinktis bet kurį pageidaujamą darželį, o ne tą, kurį numatė biurokratinė sistema; prašymai bus registruojami nuolat; o pirmenybė bus skiriama atsižvelgiant į deklaruotą Vilniuje gyvenamą vietą bei vieno ar abiejų tėvų mokamus mokesčius ir /arba darbo vietą.

Vis dėlto viena naujosios tvarkos nuostata, mano galva, reikalauja platesnio aptarimo. Kalbu apie siūlymą teikti pirmenybę [dokumente lietuviškas žodis įkyriai keičiamas tarptautiniu prioritetas] vaikams, kurių abu tėveliai dirba. Iš vienos pusės, tai mane džiugina: dirbantys tėvai ir jų vaikai mūsų šalyje pernelyg dažnai diskriminuojami. Kita vertus, vien tai, jog tėvai nedirba a priori nereiškia, kad jie turi galimybę sėdėti namuose ir auginti savo vaikus.  Sąžiningai darbo ieškantis žmogus neretai tam skiria labai daug laiko. Taigi, kas nutars, jog bedarbių ar bedarbio šeima tikrai turi galimybę pati auginti ir/ar ugdyti savo vaikutį? Išskirtinai nepalanki pažiūra į bedarbius, net nebandant skirti tų, kurie darbo netenka laikinai, yra mokėję Sodros įmokas ir rimtai ieško naujos darbo vietos, ir ilgalaikius socialinių pašalpų gavėjus, jau išginė iš Lietuvos tūkstančius žmonių, tai gal nebetęskime tokios praktikos? Manau, jog tokiai nuostatai negalėtų pritarti nei socialdemokratai, nei tik vakar savo pritarimą socialinės  rinkos nuostatoms (o ten bedarbių teisių apsauga yra išskirtinai rimta) deklaravę konservatoriai.

Kalbant apie siūlymą teikti papildomą finansinę mėnesinę 100 eurų išmoką vaikams, kurie lanko privačius darželius, turėtume apmąstyti mažiausiai tris klausimus.

Pirma, labai gerai, kad galiausiai dėmesio sulaukia santykinai mokūs tėvai, kurie Lietuvos ekonominiame modelyje yra palikti iš esmės be jokio valstybės dėmesio (nei mokesčių lengvatų, kaip visame normaliame pasaulyje; nei išmokų vaikams, bent jau iki tol, kol šeima vis dar kažkaip išgyvena). Gaudami apčiuopiamą piniginę paramą tokie tėvai galės lengviau tvarkytis.

Vis dėlto, antra, pagal siūlomą tvarką 100 eurų kompensaciją turėtų gauti visi privačius darželius lankantys vaikai, kurių ABU tėvai deklaravo gyvenantys Vilniuje. Ir vėl klausimas – kur mama turės išgaudyti airijose sėdinčius tėčius, kad tie deklaruotų gyvenamą vietą sostinėje?

Apskritai, manyčiau, kad kompensacija turėtų būti skiriama tik tiems vaikams, kurie stovėjo eilėje į valstybinį darželį, jo negavo, o mokama ji turi būti tik iki tol, kol valstybiniame darželyje tokios vietos nėra. Jeigu ji pasiūloma, tėvai turėtų pasirinkti: arba eina į valstybinį darželį arba lieka privačiame, bet praranda papildomą išmoką.

Trečia, darželiai, kurie nori gauti stabilų papildomą pinigų srautą iš savivaldybės savo ruožtu taip pat turėtų prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų ir sumažinti savo įmokos dalį. Jeigu mokesčių mokėtojų pinigais jiems garantuojami klientai, tai vaikų skaičius darželyje auga, ir tai reiškia, jog mažėja dalis sąnaudų. Tarkime, jeigu įmoka iki kompensavimo buvo 300 eurų, tai valstybei kompensavus 100 eurų, tėvai dengia jau ne 200 eurų, o tik tarkime 150 ar 170 eurų. Ikimokyklinio ugdymo paslaugų kainos reguliavimas, kai versle dalinai naudojamasi valstybiniu paslaugos finansavimu, veikia Latvijoje ir Estijoje, ir keista, jog apie tai nekalbama Vilniuje.

Galiausiai apie  Vilniaus savivaldybės tarybos narių darbų apimtis.  Jau aišku, kad dirbsiu:

  1. Ekonomikos ir finansų komitete (mero siūlymu, ryt bus balsuojama, ar tapsiu komiteto pirmininko pavaduotoja);
  2. „Vilniaus šilumos tinklų“ stebėtojų tarybos nare;
  3. „Vilniaus vandenų“ stebėtojų tarybos nare;
  4. „Grindos“ stebėtojų tarybos nare;
  5. Kontrolės komiteto nare;
  6. Peticijų komiteto nare;
  7. Antikorupcijos komisijos nare;
  8. Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties vykdymo priežiūros komisijos nare;
  9. Vilniaus savivaldybės neįgaliųjų reikalų komisijos nare;
  10. Vilniaus savivaldybės gyventojų slaugos ir globos reikalų komisijos nare.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad kažko nepamiršau. O dabar klausimas — ar realu, kad tai rimtai ir atsakingai gali padaryti vienas žmogus, dirbdamas šalia savo pagrindinio darbo ir neturintis nė vieno apmokamo padėjėjo?  Bandysiu domėtis maksimaliai rimtai, bet jau dabar manau, kad darbų sąrašas pernelyg ilgas, beje, kolegų pareigų sąrašas tikrai ne trumpesnis. Kaip man seksis būtinai aprašysiu, tačiau kai kitą kart kas nors pradės aiškinti, jog reikia mažinti Seimo narių skaičių (kuris kažkodėl taip kalbančių galvose sukimba ne su darbų apimtimi, o su rinkėjų skaičiumi, beje, jeigu jau svarbus rinkėjų skaičius, tai remiantis tokia logika Vilniuje, kur gyventojų vis daugiau, Tarybos narių turėtų daugėti, ar ne?) būtinai priminsiu ir šitą sąrašą.

____________________________________

Pastabų ir klausimų laukiu savo tinklaraštyje.

 

24 komentarai įraše "Mano darbas: devinta savaitė. Tesiu pažadus rinkėjams."

  1. Sigita parašė:

    O kaip bus su teikiama pirmenybe vaikams pagal amžių? Kaip Gladwell knygoje pastebėta, kad daug dažniau aukštesniojoje ledo ritulio lygioje Kanadoje žaidžia vaikai gime metų pradžioje, nes grupėse, kurios skirstomos pagal amžių Sausio 1 yra atskirties data. Pvz. berniukas, kurio gimtadienis sausio 2d. ir jam sueina 10 metų žaistų toje pačioje lygoje su vaikais, kuriems nesueis 10m. iki metų pabaigos.Jis bus labiau subrendęs nei kiti vaikai ir turės didesnę tikimybę pakliūti į aukštesnę lygą.
    Ar galime dėl to daryti atranką į darželius pagal amžių?

    • aušra maldeikiene parašė:

      Puiki pastaba. Jau galvojau. Tai dar viena problema. Deja.

      • Rasa parašė:

        Bent jau iš pirminių pristatymų matyti, kad gimimo data kaip kriterijus siūlyme liko kaip kriterijus tik tuo atveju, kai kalba eina apie ginčą turint dviems vaikams identišką situaciją.

        T.y. jei du vaikai tame pačiame darželyje turės vienodus prioritetus.

        Kita vertus, pristatančioji projektą pusė teigia, kad vis tik yra t.t.logikos metų pradžioje gimusio vaiko poreikius paslaugoms traktuoti kaip svarbesnius, nes jis yra vyresnis ir jam ugdymo laiko praradimas labiau skausmingas nei metų gale gimusiems, kurie kaip ir beveik metais jaunesni.

  2. Vytautas Juršėnas parašė:

    Tik noriu pastebėti, jog už rašto teksto nebūtinai slypi jo tiesioginio rengėjo išmonė. Įrašyti kažką specifinio gali nurodyti jo vadovybė, įskaitant ir raštą pasirašantįjį asmenį. Priklausomai nuo konkrečios įstaigos tvarkos, rengėjas, nusiuntęs savo parengtą rašto projektą, gali tiesiog gauti atgal jį jau pataisytą su nurodymu spausdinti ir nešti pasirašyti. Tuomet jam faktiškai telieka atlikti techninę funkciją, t.y. užtikrinti, jog raštas bus įformintas ir išsiųstas.

    • aušra maldeikiene parašė:

      Užuojauta Vytautai…rimtai. nėra nieko baisiau už pusprotį vadovą. Jie mėgsta kanceliaritą.

      • Vytautas Juršėnas parašė:

        Na, man asmeniškai tokių problemų (kol kas) nelabai buvę, bet žinau, kad kitiem žmonėm gali pasitaikyti visko. Todėl rengėją paprastai laikau ne tikru “pilkuoju rašto kardinolu”, o tik siūlo galu, nuo kurio galima pradėti, jei esi priverstas pasiaiškinti, ką visgi viena ar kita pastraipa turėtų reikšti.

  3. Evaldas parašė:

    Man įdomus vienas dirbančių-nedirbančių niuansas.

    Kaip vertinti individualią veiklą? Žmogus (šiuo atveju aš pats) jokių pašalpų ir lengvatų negauna iš darbo biržos. O ir kodėl turėčiau – juk veikiu savarankiškai. Bet ar tai, kad mano individualios veiklos vieta yra registruota Vilniuje, Gedimino prospekte, skaitysis kaip galimybė pretenduoti į vietą Vilniaus mieste.
    Ar individualios veiklos turėtojai pagal veiklos registravimo Vietą (Vilnius) įgys teises į darželius arba kompensacijas, pasirinkus mokamus darželius?

  4. GediminasG parašė:

    Kaip suprantu yra du būdai spręsti darželių problemą: savivaldybė pristato darželių; savivaldybė paskatina privatininkus, kad jie pristatytu darželių; ir trečias būdas. 100EUR ir yra verslininkų paskatinimo variantas. Privatininkai dažniau būna lankstesni ir greitesni, todėl dabartinėje situacijoje jis patrauklus.

    Jūsų pasiūlymas “kompensacija turėtų būti skiriama tik tiems laikams, kurie stovėjo eilėje į valstybinį darželį, jo negavo”, gali sukurti situacija, kad tėvai visgi norės leisti į privatų darželį ir todėl dirbtinai kurs sąlygas, kad nepatektu į valstybinį (pvz. registruosis tik į patį populiariausią). Aš suprantu, kad taip norima sutaupyti, bet klausimas ar mes labiau norime sutaupyti ar išspręsti problemą? Jei pinigų nėra gal visai nieko nedaryti? Gal paprasčiau pinigu kiekį reguliuoti keičiant tą 100EUR į kitą sumą (tėvai bumbės, bet džiaugsis ir 50EUR)?

    Nesutinku, kad “darželiai, kurie nori gauti stabilų papildomą pinigų srautą iš savivaldybės savo ruožtu taip pat turėtų prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų”. Kadangi tai priklausys nuo tėvų norų ir planų, tai “stabiliu” jo nepavadinčiau. Antra privatininkams nesvarbu iš kur tie pinigai – iš tėvų ar savivaldybės. Todėl papildomi įsipareigojimai ateinantys su savivaldybės 100EUR nepatrauklūs, tokie klientai nepageidaujami ir tai stabdys pirminės problemos (darželių trūkumo) sprendimą. Dėl rizikos, kad darželiai tuos 100EUR tiesiog permes į pelną: jei tas 100EUR bus pakankami pinigai išjudinti šį verslą – konkurencija sureguliuos ir pinigai bus panaudoti efektyviai. Jei konkurencijos neatsiras – privatūs darželiai “praris” tuos papildomus pinigus.

    Man dar kyla darželių kokybės klausimas. Savivaldybė skatindama privačių darželių atsiradimą, ar pajėgi tikrinti ir reguliuoti jų kokybę? Ar yra tam žinių ir resursų?

  5. GediminasG parašė:

    p.s. Dėl “dirbančių tėvų” tai paprastumo dėlei pakeisčiau tai į “praeitais metais sumokėjo minimum X EUR pajamų mokesčio” (abu tėvai sumoje) ar panašiai.

  6. Rita parašė:

    Su tais nedirbančiais tėvais, kurie patys gali prižiūrėti savo vaikus, tai tikrai ne viskas taip paprasta. Tie, kurie nenori dirbti ir gauna valstybės išmokas – jau ir taip yra išlaikytiniai, tad gali ir neturėti privilegijų į darželius. Bet kaip tie, kurie nori dirbti? pvz., aš auginu du vaikus, kuriuos pagimdžiau iš karto po studijų. Dabar mano vyras yra antrojo vaiko priežiūros atostogose, bet jau antrus metus, taigi jis realiai jau eina į darbą, o aš prižiūriu vaiką namuose. Kodėl vyras ėjo tų atostogų? todėl, kad gimdyti vaikus po studijų (kai biologiškai tam tinkamiausias laikas) gali tik dundukai, nes jie nedirba, tad ir išmoka juokinga. Taigi, aš esu namie sėdintinti “tinginė bedarbė”, kuri neturi teisės į darželį. Bet realiai aš negaliu eiti dirbti būtent dėl to, kad turiu prižiūrėti vaiką. Ir kaip man dabar susirasti darbą, kol vaikas negavo darželio…. Nesu užsiregistravusi darbo biržoj ir jokių išmoku negaunu, nes man atrodo gauti gali tik iš tiesų norintys čia ir dabar eiti dirti, aš to daryti kolkas negaliu.

    P.S. jei sprendimas dar nepriimtas, būtų malonu, kad niuansai dar būtų svarstomi. Ir tikiuosi, tėvai gaus informacinius laiškus iš savivaldybės, kai bus galima pradėti registraciją 2016-2017 metams.

    • Ugnė parašė:

      Taip, mano situacija irgi panaši. Kadangi dukrelę pagimdžiau studijuodama ir kolei kas vis dar bandau derinti vaiko auginimą su studijomis dieniniame skyriuje, tuo tarpu visą šeimą išlaikant mano vyrui, skaitydama punktą apie ABU dirbančius tėvus jaučiuosi diskriminuojama.
      Šiaip turint omeny, kad neretai vaikus gimdo jauni žmonės, manau, kad reikėtų numatyti tą atvejį, kai jaunieji tėveliai tiesiog nespėja susirasti pirmojo darbo iki atsirandant vaikui.

      • Rasa parašė:

        Abu dirbantys projekte kaip prioritetas jo rengėjų požiūriu vertinami dėl jų abiejų mokamų mokesčių miestui 🙂
        bet juk visuomet yra išlyga, kad vienas dirbantis gali keliariopai daugiau mokesčių sumokėdamas net kai išlaiko visą šeimą…
        Kita vertus, sudėtinga rasti darbą kai neturi kur saugiau palikti vaiko, o apie moterų atotrūkį iš darbo rinkos nuolat kalbama net ES lygiu, jau nekalbant apie visas kitas politines pozicijas…

  7. Jolita parašė:

    Laba diena, gerb. Aušra,

    norėtųsi sužinoti Jūsų nuomonę dar vienu svarbiu, kaip minėjote, klausimu – dėl “Gluosnio” darželio likvidavimo. Ar tikslinga priimti tokį sprendimą? O gal reiktų rasti lėšų, nevykdant europinio projekto, kuris kainuoja milijonus, o dalinai renovuojant patalpas, ir pritaikant jas ikimokykliniam ugdymui?

    Dėkui už atsakymą

  8. Mindaugas parašė:

    Pritariu GediminuiG.

    Mes esame daugiavaikė šeima (kuri tikrai gautų vietą valstybiniame darželyje), tačiau vedame į privatų. Jei atsiras galimybė gauti kompensaciją, tai situaciją pakeis iš esmės.

    Pagal Aušros siūlomą schemą gausis taip, kad mes aplikuosime į valdišką darželį ir greičiausiai gausime vietą, tačiau proceso rezultate gausis dvi nepatenkintos pusės – mūsų (nes mes verčiau rinktumėmės privatų darželį ir priemoką) bei kita šeima, kurios vietą iš valdiško darželio mes atimsime (nes jiems reikės papildomai mokėti už privatų vietoj valstybinio).

    Tad jei iš tikro norite padėti dirbančioms šeimoms, prašau, nekurkite dirbtinų barjerų ir neverskite vežimo eiti prieš arklį. Patikėkite, mes (tėvai) geriau už savivaldybę žinome, į kurį darželį mums vaikus leisti.

    Žinoma, Jūs sakysite kad mes ir toliau galime leisti vaikus į privatų ir negauti priemokos, tačiau atsakykite sau į klausimą – ar esant tokiai situacijai (mūsų atžvilgiu) būtų teisingiausiai panaudojami mūsų sumokėti mokesčiai? Tad jei siūlysite šitą modelį, bent jau nesiafišuokite, kad padedate dirbantiems tėvams. Ačiū.

    • Sigita parašė:

      Mindaugai, ar tikrai jūs mokate tokius didelius mokesčius, kad galite norėti nemokamo gydymo, mokslo ir dar privataus darželio?

      • Mindaugas parašė:

        Manau, kad moku, ir pakankamai didelius – turiu savo įmonę ir žinau ką kalbu. Jei parašysite privačiai, galėsiu pasakyti ir tikslesnę sumą.

        • Sigita parašė:

          aš ne konkrečiai apie jus, o apie Lietuvos situaciją. beje, o kaip tada su tom šeimomis, kurios mano, kad jų vaikui geriausia augti šeimoje, o ne darželyje. Jie irgi norėtų kompensacijos.

          • Mindaugas parašė:

            Jeigu tėvai, augindami šeimoje vaikus dar sugeba mokesčius mokėti (pvz tuo pat metu dirbdami pagal patentą) – kodėl gi ne? Bendras balansas vistiek gausis į pliusą valstybei.

  9. Daiva parašė:

    O kas ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, jei jūs nusipelnėte tik pavaduotojos pareigų? Nežinau kaip realiai galima tiek apžioti, nes kaikurių dokumentų tekstai yra dideli ir pateikiami dažniausiai pagal reglamentą paskutinę galimą dieną ir nė minutės anksčiau.

  10. Sigita parašė:

    Ar su privačių darželių kompensacija neatsitiks taip, kad galbūt aš mielai leisčiau savo vaiką į privatų darželį, bet esu ties riba – jei darželis kainuotų 100EUR pigiau, aš leisčiau iškart. Taigi, dalis tėvų, atpigus privatiems darželiams, persimes ten.
    Kitas dalykas – o kaip yra su pradinėmis mokyklomis, kurios užėmusios darželių patalpas? Kodėl svarstoma apie darželinuko priešmokyklinės grupės iškėlimą į mokyklą (kuri visai nepritaikyta), bet nesvrastoma apie pradinių mokyklų sukėlimą į mokyklas ir atslaisvinamą (gražinama) vietą darželiams.

  11. Tomas parašė:

    Dėl Tarybos nario darbų kiekio. Įvairių komisijų skaičius išties įspūdingas. Bet … ar tkrai jų visų reikia? Didžiosios Jūsų išvardintų komisijų dalies darbą, mano nuomone, turi daryti savivaldybės administracija. Ji tam ir yra.

  12. Saulia parašė:

    Komitetų, tarybų ir komisijų sąrašas tikrai keliantis nuostabą. Sunku įsivaizduoti, kad ‘laisvalaikio” metu pakaks laiko ir jėgų rimtai pasiruošti jų posėdžiams. Siūlyčiau ieškoti padėjėjų, kurie galėtų dirbti “iš idėjos”.
    Dėl darželių (kadangi labiausiai rūpi), paskaičiusi tvarką maniau, kad iš esmės labai nebloga, bet Jūsų pastebėjimams tikrai pritariu. Privačių darželių finansavime trūksta skaidrumo – jie ir dabar krepšelius gauna, tik neteko girdėti, jog dėl to mokestis kur nors sumažėjo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *