MENIU

Komentarai (12) #darbasTaryboje, Darbas Vilniaus Taryboje

Mano darbas: dešimta savaitė. Tesiu pažadus rinkėjams.

2015 metų gegužės 20 diena

Darbo apimtys Savivaldybės taryboje auga, ir vis sunkiau įveikti augančias popierių — projektų, dokumentų, tyrimų, tekstų — stirtas. Pirmoji neigiama tokios griūties pasekmė išlindo po praėjusio Tarybos posėdžio.

Jeigu būčiau rimčiau pasvarsčiusi, tikrai nebūčiau balsavusi už pateiktą  poros patalpų miesto centre nuomos sąlygų projektą. Pagal jį patalpos išnuomotos dvidešimčiai metų už nekintančią 0,3 euro už kv. metrą kainą ikimokyklinei ugdymo įstaigai steigti be jokių įsipareigojimų, kada tos pradės veikti ir koks mokestis bus imamas. Taigi, miestas netenka pajamų, bet iš esmės negauna ir jokių garantijų, kad už tuos pinigus išties greitu laiku gaus adekvačios kokybės daugeliui prieinamas  paslaugas.  Įvertinus ir tai, kad darželis dar tikėtina gaus ir po 100 eurų už kiekvieną jį lankantį vaikutį, manau nuomos sąlygos buvo neadekvačios ir miesto gyventojams nenaudingos. Tai pirmoji mano aiškiai suvokta asmeninė klaida.

Daugiausia laiko per praėjusią savaitę skyriau tam, kad suprasčiau, kokia siūlomo miesto kontroliuojamų įmonių valdymo tvarkos logika.  Deklaruojamas tikslas aiškus — veiksmingesnė tokių savivaldybės kontroliuojamų bendrovių (kur savivaldybė valdo daugiau kaip pusę akcininkų balsų) veikla. Esminiai pokyčiai siejami su trimis naujais galios centrais — turto valdymo centru, turto valdymo ekspertų darbo grupe ir Atrankos komitetu.

Numatoma, kad valdymas bus koncentruojamas Turto valdymo centre, kuris steigiamas savivaldybės administracijoje. Tas centras kaupia informaciją ir ją analizuoja. Manau, tokio padalinio atsiradimas logiškas, pateisinamas ir racionalus.

Daugiau klausimų kelia kitos dvi institucijos — turto valdymo ekspertų darbo grupė ir  Atrankos komitetas.

Pirmoji — tai mero suformuota ir Tarybos patvirtinta 7 ekspertų grupė, kuri veikia visuomeniniais pagrindais  [prisimenate Vergilijaus „Eneidą“ — bijok danajų, net dovanas nešančių…]. Turto valdymo centras minėtiems „išminčiams“ (nepriekaištingos reputacijos, aukštos kompetencijos, kupiniems visokių žinių nuo finansų iki strateginio planavimo bei viešųjų interesų tenkinimo….)  teikia visą informaciją, o jie už tai atsilygina Tarybai „rekomendacinio pobūdžio“ sprendimais.

Atrankos komitetas dar mažiau aiškus darinys. Tai irgi visuomeninis [danajų dovanos plaukia Savivaldybės koridoriais toliau…] trijų narių organas, kurį skiria Administracijos direktorius. Tie trys nariais (dėmesio, tai aukštos kompetencijos didelę patirtį privačiame sektoriuje sukaupę žmonės , kurie „turi žinių“  viešųjų interesų tenkinime) irgi gauna informaciją iš Turto valdymo centro ir atrenka savivaldybės valdybų narius bei vertina jų darbą.

Kol kas dokumentą po Komitetus ir susitikimus su tarybos nariais nešioja jaunas žmogus, kuris prezidentauja Baltic Institute of Corporate Governance ir norintiems už 2500 eurų suteikia galimybę apsilankyti trijų savaitgalių seminaruose, kur bus įgytos visos minėtos aukštos kvalifikacijos nepriklausomų valdybos narių kompetencijos (primokėjus 2000 eurų galima nuskristi į Stokholmą ir išklausius savaitgalio kursą gauti valdybos pirmininko kompetencijas liudijantį dokumentą). Informaciją apie kainas ir keliones pavyko gauti paskambinus į tą institutą ir pasikalbėjus su direktoriumi aka sales menedžeriu (įrašą turiu). Pristatydamas dokumentą Ekonomikos ir finansų komitete ir susitikimų metu jaunasis direktorius akcentavo, kad jų institutas skleidžia gerąją OECD patirtį (nuorodas į dokumentus, apie kuriuos rašysiu vėliau ir kuriais, matyt, remsiuosi dar ne kartą, jis persiuntė),  tiesa nutylėjo, kad kartu su direktoriaus pareigomis jis dirba ir kursų sales (suprask,  pardavimų) menedžeriu (pokalbiai vyksta naujuoju „spyku“, kur pramaišiui įterpiami angliški žodžiais, kurie lyg ir turi įrodyti išskirtines kompetencijas bei išsilavinimus).  Toks gerų kursų platinimas ir pardavimas tikrai nėra blogis, priešingai, puikus dalykas. Blogis tai, kad kažkodėl vienų kursų vadovas be jokios konkurencijos, tarsi Lietuvoje neveiktų nei ISM, nei TVM, pateikiamas lyg išminties šaltinis, iš kurio privalome gerti.

Jei vieno paslaugų teikėjo kontekste vertinsime siūlomo projekto nuostatas, kyla, kaip dabar sakoma, įvairios mintys. Kas ir kaip gali garantuoti, kad visuomeniniai (tiesa, priešingai nei Tarybos nariai, atskaitingi tikrai ne visuomenei…) ekspertai ir atrankos šulai tikrai neturės nuosavų privačių interesų (tarkime, kol kas tik tarkime, išsiaiškinti vidinę komercines funkcijas vykdančios Savivaldybės kontroliuojamos bendrovės informaciją ir jos pagrindu pasiruošti akcijų platinimui biržoje…?)

Viena rimčiausių ekonomikos ir valdymo problemų yra atstovaujamojo ir agento problema (principal-agent problem, jeigu jau angliški žodžiai skamba rimčiau). Taip vadinamas ekonominio sandorio dalyvių interesų konfliktas, kai agentas (atstovaujantysis, mūsų atveju ekspertas ir/ar Atrankos komiteto narys) realizuodamas asmens, duodančio nurodymą (atstovaujamojo, šiuo atveju miesto gyventojų ir Savivaldybės) interesus, pasinaudodamas informacijos asimetrija, gali siekti asmeninės naudos. Pavyzdžiui, valdybos narys remia ir priima tokius sprendimus, kurie sustiprina jo padėtį įmonėje, tačiau vertinant iš įmonės ar plačiau Vilniaus miesto gyventojų perspektyvos, jų sprendimai nėra optimalūs ir /arba naudingi tiems, kurie ketina dalyvauti tokių įmonių privatizavimo procese.

Kita vertus, pristatant projektą nuolat girdime, kad Savivaldybės kontroliuojamos įmonės dabar bus valdomos remiantis technine analize, kuri esą iš valdymo eliminuos politiką. Še tau, boba, ir Devintinės!

Trumpai. Techninė analizė yra ABSOLIUČIAI politinė, mat ji paremta tam tikra tikėjimo idėja. Bendrai kalbant, techninė analizė — tai finansinė duomenų analizė , kuria  bandoma nustatyti, kaip ateityje keisis akcijų kursas. Techninė analizė paremta trimis prielaidomis (tikėjimu…), kad — 1) rinka įvertina visus akciją veikiančius veiksnius, o tai reiškia, kad, kaip aiškino tokios technikos guru Johnas Murphy, “techninės analizės profai tiki, kad visa kas gali veikti įmonės akcijų kainas )psichologija, valdymo ypatumai, psichologija, etc. jau matoma akcijos kainoje”; 2) kainos kinta pagal tam tikras tendencijas ir 3) istorija kartojasi.

Bendroves galima vertinti techninės analizės priemonėmis, bet net sutikus, kad tai būtina ir gera priemonė, ji tikrai nėra vienintelė.

_______________________________________

Pastabų ir klausimų laukiu savo tinklaraštyje, kur artimiausiu metu plačiau atsakysiu į tuos klausimus, kurie kartojasi.

12 komentarai įraše "Mano darbas: dešimta savaitė. Tesiu pažadus rinkėjams."

  1. Riomvydas parašė:

    P.Aušra, pasidomėkite, ar iš tikrųjų SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Zuoko rūpesčiu nuo 01.01.2015 gauna net 30 proc. nuo surinktos sumos už parkavimą Vilniuje į savo ‘kišenę“ Ir kokios jos vadovų algos.

  2. Vytautas Juršėnas parašė:

    Įdomus įrašas, kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad tai išskirtinis puslapis. Nedažnas politikas taip greit prisipažįsta padaręs klaidą dar prieš kitam tai parodant. Be to, čia šviečiama trumpai bei moksliškai nupasakojant teoriją, tad tai vienas tų retų atvejų, kai, manau, vidutinis rinkėjas lieka priverstas pripažinti, jog yra atstovaujamas daugiau išmanančio žmogaus, nei kokiu laiko save.

    • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

      Iš esmės manau būtent aiškinimas rinkėjmas, ką veikia politikai ir kodėl jie turi būti gerbiami bei normaliai apmokami ir yra esminis dalykas. Per 25 Nepriklausomybės metus tai buvo sunaikinta. Geriau tokius dalykus suvokė žmonės 1989-19982 metias, nei dabar. Ir tai šalies tragedija ir jos demokratijos naikinimas.

  3. Skirmantas parašė:

    Dėl valdymo tvarkos.

    Kiek aš suprantu, tai iki šiol jokių panašių principų nebuvo. T.y. veikiama taip: viskas leidžiama, kas nedraudžiama.

    Šis įmonių valdymo principų, taisyklių ir rekomendacijų rinkinys (spykinant „freimworkas“) yra kai kas naujo savivaldybės įmonių valdyme. Tai yra tai, kas apibrėžia ir susiaurina „viskas, kas nedraudžiama“ aibę. Mano galva tai yra gerai. Tai didelis žingsnis gerumo ir efektyvumo link.

    Kritika yra gerai. Bet jūs čia kritikuojate kiek dūminantį golfuką išlipusi iš degančio žigulio.

    Man patiktų įrašyti ką nors, kas mums leistų nesunkiai tobulinti tobulintinas vietas (arba net apibrėžti iki kada tiksliai patobulinsime tuos galios centrus) ir dirbti su paruoštu freimworku (vienas žodis – lengviau užrašyt).

    Ilgi svarstymai ir geriausiojo teorinio modelio paieškos gali užtrukti per daug ilgai. Ar galime tai leisti?

  4. mark adam harold parašė:

    Man tikrai smalsu moot’inti.
    O jeigu visi žmonės būtų kaip Gerb. Maldeikienė, kaip būtų Lietuva?

    • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

      Markai, o kas Jums draudžia rašyti savo analogišką blogą? Būtų puikus dalinimasis mintimis (galima ginčytis ir įrodinėti) ir pagalba mūsų rinkėjams, kurie, deja, net nesuvokia, ko nori, ir ko galėtų norėti.

      • Mark Adam Harold parašė:

        Aušra, aš jau šiek tiek rašau veidaknyge.
        Ir, manau kad rinkėjai suvokia ko nori. Aš nesu vienas iš tų snobiškų isterinių politikų, kurie nuolat skundžia kad elektoratas „nieko nesupranta“. Gal rinkėjams tiesiog nepatinka, ko jus jiem pasakote. Gal tiesiog jus klystate ir rinkėjai supranta kad nusišnekate. Kartais taip buna.

      • Skirmantas parašė:

        Kad jau taip paklausėt, tai ėmiau atskirt 🙂

  5. As parašė:

    O man vienam apskritai kyla klausimas kuo susiję techninė analizė (t.y. akcijų pirkimo bei pardavimo „taško“ ieškojimas remiantis praeities kainų svyravimu) ir savivaldybės įmonių valdymas. Savivaldybė juk savo įmonių akcijomis nespekuliuoja, o jas valdo, siekdama tiek pajamų, tiek miestiečiams teikti paslaugas. O su tuo techninė analizė neturi visiškai nieko bendro.

    Čia jau nežiūrint to, kad visų jų (arba didžiosios dalies, tiksliai nežinau) akcijos nekotiruojamos biržoje, todėl toks dalykas kaip jų akcijų rinkos kaina neegzistuoja iš viso.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *