MENIU

Komentarai (10) #darbasTaryboje, Darbas Vilniaus Taryboje

Mano darbas: 14-tas įrašas, 20-ta savaitė. Tesiu pažadus rinkėjams

2015 metų liepos 28 diena

Mokesčiai ir įvairios mokestinės vingrybės (atleidimas nuo nuomos mokesčio ar jo mažinimas, mokestinės lengvatos, dokumentai gudriu vardu… „dėl …mokesčio mokėjimo“ ir panašiai) yra tai, kas man Savivaldybės darbe ypač įdomu.

Kodėl? Atsakymas paprastas. Politinė ekonomija, mokslas, kuris nagrinėja sąsajas tarp individų ir visuomenės bei rinkos ir valstybės, būtent mokestinių gudrybių laukuose geriausia aptinka ekonomikos, teisės bei politikos persipynimus, galiausiai leidžiančius pasakyti, kokioje ekonominėje sistemoje (konkrečiau — socialiniame ekonominiame modelyje) gyvename. Kapitalizmo, socializmo ar kokio fašizmo skirtis brėžiama ne tuštokais užkeikimas apie blogiečius, prieš kuriuos vieningai draugaujame (nuo Rusijos iki kokio nors Rubikono, pagal skonį ir pageidavimus), o išoriškai labai paprastuose nutarimuose apie atleidimą nuo nekilnojamojo turto mokesčio ar kukliuose dokumentėliuose, kurie suteikia galimybę naudotis bendru turtu lengvatinėmis sąlygomis kokiems nors „geriečiams“. Pastarųjų sąrašuose gali pasirodyti tiek „politiškai tobulos“ gyventojų grupės (na kas išdrįs nesuteikti nemokamai patalpų Politinių kalinių ir tremtinių organizacijai ar kokiai Šaulių sąjungai), tiek verslas, tarkime, už septynis kart mažesnę, nei vidutiniškai, nuomos kainą už naudojamą miesto turtą susiderantys privačių darželių steigėjai. Vis dėlto, jeigu kažkas gauna lengvatas, tai kažkas kitas negauna pajamų, o tai reiškia miesto gyventojų interesus atstovaujantys politikai privalo pamąstyti, kas išties mokės už kitų pajamas.
Norite konkrečiau? Grįžkime prie lengvatinės nuomos privatiems vaikų darželiams. Kai kažkas gauna galimybę mažesnėmis sąnaudomis įsteigti darželį, jis gauna papildomas mokestines lengvatas, o miestas gauna papildomų vietų miesto dirbančiųjų vaikams, tačiau, kita vertus, tas pats miestas praranda pajamų, kurios ateityje leistų steigtis valstybiniams darželiams, o miesto gyventojai, kurie neturi vaikų arba kurių pajamos per menkos, kad jie galėtų net pasinaudodami dotacijomis naudotis privačių darželių paslaugomis, turi dar kuklesnes galimybes ugdyti savo vaikučius darželiuose.

Įvairių mokestinių privilegijų ar, priešingai, „bausmių“ , nagrinėjimas geriausia parodo ir tikrąsias, o ne menamas, įtakos grupes, kurios, pasinaudodamos jiems palankesnėmis žaidimo taisyklėmis, savo naudai pajungia bendrą visų miestiečių (ar visų valstybės gyventojų, vertinant iš platesnės perspektyvos) turtą, tokiu būdu dažnai (nors ir nebūtinai…) sumenkindamas kitų galimybes.

Kita vertus, netgi jeigu politikas yra pakankamai kompetentingas suvokti tai, jog tokios sąsajos egzistuoja ir mokėti jas interpretuoti, jis turi gauti panašios analizės įrankius. Ir va čia prasideda tikrasis politiko darbas.

Kadangi skirtingi žmonės ir įvairios gyventojų grupės turi skirtingus ir itin dažnai jei ne realiai, tai potencialiai, vienas su kitu konkuruojančius interesus, tai (pirma) norėdamas atstovauti savo rinkėjus privalai žinoti, ką įmanoma žinoti, nors — rodo praktika — dažniausia politikai to nežino. Kita vertus (antra), sugebėti — tai gali būti labai sudėtinga! — priversti biurokratus, kurie be sustojo tau aiškina, kad to „negalima“, o anas „nenumatyta teisės aktuose“, tą informaciją pateikti.

O dabar konkreti istorija, nagrinėta Vilniaus miesto Tarybos ir net dviejuose Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžiuose, kuri demonstruoja išoriškai tarsi nekaltus ir nelabai brangius mokestinius žaidimus, galiausiai virstančius visagniuždančiomis skolomis.

Klausimas buvo talpiu biurokratiniu vardu — „Dėl UAB „Vilniaus parkai“ 2014 metų nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo“. Priešingai pavadinimui, dokumentas iš tikrųjų kalbėjo (kalba) apie atleidimą nuo nekilnojamojo turto mokesčio, taigi to mokesčio nemokėjimą.

Dokumento rengėjai — biurokratai? UAB savininkas (šiuo atveju pati Savivaldybė)? — prašė patvirtinti sprendimą, kuriuo tie Vilniaus parkai nemokėtų beveik 12 tūkst. eurų nekilnojamojo turto mokesčio už Vingio parke esančią estradą ir viešojo tualeto pastatą.

Aiškinamajame rašte dėstoma , kad bendrovės finansinė padėtis ypatingai sunki: gaudama vos per 20 tūkst. eurų pajamų, ji pernai patyrė per 25 tūkst. eurų nuostolių, jau turi PVM ir nekilnojamojo turto mokesčio neprimoką, viršijančią 5 tūkst. eurų. Atleidimas motyvuojamas tuo, kad (pirma) bendrovė perdavė komercinės veikslo organizavimą Viešajai įstaigai „Vilniaus miesto parkai“ ir dabar gauna pajamų tik už patalpų nuomą, kita vertus (antra), bendrovė priklauso „socialinę, visuomeninę, kultūrinę, sportinę veiklą vykdančioms ne pelno organizacijoms“…

Taigi, dokumentą pasirašiusios Savivaldybės administracijos finansų departamento mokesčių skyriaus vedėjos Klaudijos Leonės nuomone,
a) Viešojo tualeto ir kavinės baro Čiurlionio gatvėje nuoma ar knygyno Savanorių prospekte nuoma yra išskirtinė kultūrinė (o gal sportinė?) veikla;
b) UAB yra ne pelno organizacijų forma;
c) Negebėjimas pelningai dirbti pateisina mokesčių nemokėjimą (???? Ar norėtumėte nemokėti mokesčių, jeigu nesuvedate savo pajamų-išlaidų; prisipažįstu, man patiktų).

Keistoki ir pateikti skaičiai — vienu atveju su PVM, kitu be PVM, turto grąža tragiškai maža. Protingi biurokratai panašioje situacijoje siūlytų, ką daryti, kad keistųsi situacija, o ne mažintų ir taip labai mažas Savivaldybės, nuolat verkiančios, kad jos pajamos, palyginus su įsipareigojimais, labai kuklios, pajamas.

Mano galva, politiškai niekinis ir argumentas, kad aptariamai UAB turtinių ir finansinių įsipareigojimų esą turi jos savininkė savivaldybė: svarbiausi Vilniaus Savivaldybės įsipareigojimai yra ne jos įmonėms, o miesto gyventojams ir mokesčių mokėtojams, kurie šiuo atveju patiria akivaizdžius ir bent jau pagal Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos Finansų departamento mokesčių skyriaus parengtus dokumentus visiškai nepateisinamus nuostolius.

Kelios praktinis išvados. Manyčiau, kad remiantis šiuo daliniu pavyzdžiu, kuris tikėtina demonstruoja įsisenėjusią praktiką, būtina keisti pačią tokių dokumentų rengimo ir svarstymo tvarką.

1. Paruošti dokumentai turi aiškiai, o ne formaliai, pagrįsti, kodėl tuo ar kitu metu bendrovė negali vykdyti bent jau nenuostolingos veiklos. Vilniaus miestas skęsta skolose, tad bet kokios mokestinės amnestijos (galimi mokesčių mažinimai, atleidimas nuo baudų, privalomų mokesčių mokėjimo ir panašiai) turi būti labai aiškiai pagrįsti ir priimami remiantis aiškia ekonomine logika, o ne vien išplaukusiais buhalteriniais (tarkime, reikia atleisti, nes dirba nuostolingai) ar dar abstraktesniais kriterijais (tarkime, vykdo visuomeninę veiklą, kuri pažiūrėjus rimčiau yra viešojo tualeto pastato nuoma) kriterijais.

2. Remiantis ekonomine logika, kuri šiuo atveju, kai klausimas svarstomas miesto Taryboje, atstovaujančioje miesto mokesčių mokėtojų interesus, svarbesnė už grynai buhalterinius išvedžiojimus, bet kokie atleidimai nuo privalomų mokesčių turi būti suvokiami, kaip bendrovės nuostolis, kuris perkeltas ant miesto mokesčių mokėtojų pečių. Negavęs pajamų miestas turi jų ieškoti kitur, gal skolintis, gal įvesti kitas rinkliavas, gal skolintis arba didinti bendrą skolą, ir tokia praktika privalo būti valdoma, o ne beatodairiškai plėtojama.

3. Kiekviena bendrovė, pretenduojanti gauti mokestines dotacijas, ir vykdanti ne išimtinai socialinę, o komercinę veiklą, privalėtų pateikti aiškius planus, kaip ateityje ji dirbs, kad gebėtų padengti bent jau būtinus mokėjimus ir nedidintų miesto nuostolių.

4. Jeigu bendrovė nesugeba pateikti adekvataus būsimų veiksmų plano ir logiškos pinigų srautų ataskaitos, jos vadovai turėtų būti įspėjami, o situacijai tęsiantis bendrovė reorganizuojama arba skelbiama bankrutavusia.

Ir pabaigai. 2012 metų vasario 13 dieną tuometinis Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pasirašė Finansų ministro įsakymą, kuris reglamentavo, kokiu būdu turi būti pateikiamos ataskaitos apie valstybės biudžeto vykdymą. Aiškinamajame įsakymo rašte, be kita ko, reikalaujama, kad teikiant biudžeto vykdymo ataskaitas būtų pateikiama informacija apie pajamas, negautas dėl mokesčių lengvatų taikymo.

Akivaizdu, kad Savivaldybė negali suskaičiuoti, kiek pajamų ji negavo todėl, kad įvairios gyventojų grupės turi mokestinių lengvatų pagal vienokius ar kitokius Seimo įstatymus, tačiau tos lengvatos, kurios suteikiamos diskretiškais savivaldybės sprendimais (nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio, verslo liudijimų, kurių pajamos 100 procentų atitenka savivaldybei, ar sumažintos pajamos iš turto disponavimo) turi būti suprantamos ir parodomos, kaip negautos miesto gyventojų pajamos, virtusios kitų ūkinių ar visuomenių žaidėjų ar individų pajamomis.

Kiekviena Taryba yra savo savivaldybės Seimas, tad turi teisę žinoti apie biudžetą viską, ką nori žinoti.

Pastabų ir klausimų laukiu savo tinklaraštyje. Atostogos leidžia daugiau laiko skirti rinkėjų klausimams, tad dabar jau tikrai rimtai pažadu į visus čia atsakyti.

10 komentarai įraše "Mano darbas: 14-tas įrašas, 20-ta savaitė. Tesiu pažadus rinkėjams"

  1. Tomas parašė:

    Ponia Aušra, gal žinote arba galite sužinoti kiek tiesos kai kurių mano pažįstamų tvirtinimuose, kad nemaža dalis Vilniaus m. sav. NT apskritai yra neiventorizuota ir neapskaityta? Jeigu šie teiginiai teisingi, tada kam „nuteka“ nuomos mokesčiai, mokami už tokį „niekieno“ turtą?

  2. Tomas parašė:

    Mano supratimu, jeigu UAB „Vilniaus parkai“ yra perleidę teisę vykdyti komercinę veiklą Viešajai įstaigai „Vilniaus miesto parkai“, tuomet paties UAB’o jau dabar nereikia. Kam reikalingi 2 juridiniai vienetai vienam turtui valdyti?

    • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

      Mano galva irgi, Bet ten kažkas minėjo kažkokias bylas… Abrakadabra. Taigi aiškinsiuosi, o pradžiai tiesiog apie tokių sprendimų ekonominę logiką.

  3. Tomas parašė:

    Tarkime, UAB „Vilniaus parkai“ ir VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ dirbti nenuostolingai nesugebės ir jiems paskelbiamas bankrotas. Estrada ir viešasis tualetas iš UAB „Vilniaus parkai“ balanso pereitų į kreditorių (t.y. greičiausiai – savivaldybės) balansą ir sąnaudos objektams prižiūrėti ir/arba eksploatuoti vis tiek turėtų būti patirtos. Gal kažkiek ir susitaupytų administracinių kaštų (nebereiktų išlaikyti dviejų juridinių vienetų administracijų), bet tik tiek.

    • Tomas parašė:

      Nebent, žinoma, atsirastų koks nors komercinis subjektas, norintis geresnėmis sąlygomis išsinuomoti šiuos pastatus. Tai galima sužinoti tik paskelbus atitinkamą viešąjį konkursą ir išsiaiškinus tokio tipo specializuotų pastatų paklausą.

  4. Dovydas Sankauskas parašė:

    Ponia Aušra, šį kartą Jūsų logika tiesiog geležinė.
    Kiekvienas liberalas jums gali tik pritarti.

    Įdomu, kaip nubalsuos taryba/komitetai.

    • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

      nesupratau, kuo čia dėti liberalai ar kokia kita partija. Tiesiog dabar kalba apie miesto gyventojų (ne Savivaldybės, ji tik tvarko, o miesto gyventojų) pinigus — pajamas, nuostolius, įsipareigojimus, balansus, ect.
      Kiek pastebiu Taryboje nemažai liberalų (sąjūdžio, turiu galvoje, kita atmaina liberalų mažiau kalba) narių neturi jokio suvokimo apie pinigus. Tai, ką rašau yra tiesiog pradžiamokslis rinkėjams. Kad jie suvoktų, kur, ko ir kaip turi reikalauti iš savo politikų, o jau kokios jie pakraipos, tai absoliučiai tas pats.
      Liberalizmas, socialdemokfratioja, etc, etc, yra ne apie balanso eilutes, o apie išlaidas— kur, kam ir kokiu būdu jos eina. O čia tiesiog atvaizdavimo ir suvokimo, kiek realiai turiu, klausimas.:)
      Beje, mano logika visada tokia pat. Logiška. Net jeigu kartais tamstai ir nepatinka (ar nesuprantate, ką sakau).

  5. Agnis parašė:

    Jei jau buvo užsiminta apie savivaldybės nekilnojamą turtą, tai norėjau pasitikslinti, ar vis dar yra taip, kad dauguma partijų savivaldybei nuomos mokesčio nemoka, nes yra sudariusios panaudos sutartį? Tai man atrodytų net dar didesnis pinigų išėmimas iš Vilniečių kišenių (nori nenori kyla tokia mintis einant pro partijų būstines prestižinėse Vilniaus vietose).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *