MENIU

Komentarai (1) #išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą

Maldeikienė bedė pirštu į silpniausią pensijų kaupimo vietą: kainos didės, o išmoka nesikeis

© DELFI / Domantas Pipas

Jeigu į senatvę išėjus „Sodros“ gaunama pensija bus indeksuojama ir didės priklausomai nuo gerėjančios ekonominės aplinkos, tai II pakopos pensijų fonde sukaupta suma bus išmokama vienodomis išmokomis iki pat mirties, nepaisant to, kad atlyginimai ir kainos augs. „Sodra“ aiškina, kad iš tiesų pagal dabartinę tvarką išmoka yra fiksuota, tačiau pačioje pradžioje gyventojai gauna didesnę sumą nei turėtų. Tuo tarpu ekonomistai kritikuoja sistemą dėl bandymų nuspėti ateitį 20-30 metų į priekį.

Kai II pakopos pensijų fonde lėšas kaupiantis asmuo sulaukia senatvės pensijos amžiaus ir būna sukaupęs daugiau nei 10 tūkst. eurų, jis turi įsigyti pensijų anuitetą – teisę gauti nuolatines išmokas iki mirties už vienkartinę įmoką anuiteto teikėjui. Nuo 2020 metų anuiteto teikėja taps „Sodra“.

Duodama interviu DELFI Seimo narė Aušra Maldeikienė kalbėdama apie pensijos kaupimą atkreipė dėmesį, kad žmonės galbūt ne iki galo supranta, kas yra anuitetas. O tai, kaip ji paaiškina, yra vienoda išmoka iki gyvenimo galo. Vadinasi, kokia išmokos suma bus nustatyta, tokią ir gausi, nepaisant to, ar kainos su metais didės.

„Aš kaupiu, bet aš dabar grįšiu į „Sodrą“. Mano atlyginimas visą gyvenimą buvo nemažas, bet nėra toks stulbinantis. Aš kaupiu nuo pirmos dienos, ir per tuos metus sukaupiau arti 10 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad dabar jie virs anuitetu. Ar žmonės iki galo suvokia, kas yra anuitetas? Tai yra išmoka – vienoda iki gyvenimo galo. Mano šeimos moterys gyvena ilgai, paprastai iki 90 su trupučiuku metų. Tai man 30 m. reikės gyventi iš anuiteto.. Jeigu jis dabar yra 50 eurų, tai ir po 30 m. bus tiek pat. Šitą momentą žmonėms būtų labai svarbu suvokti.

Turiu tokį jausmą, kad daugelis tai ne iki galo priėmė, kad „Sodros“ pensija kyla kartu su ekonomikos augimu (…), o anuitetas jis yra toks pats. (…) Kaip jūs, pavyzdžiui, paskolą pasiimtumėte anuitetu – visus 40 m. mokate vienodą sumą. Ji neturi infliacinės dimensijos, ji nesikeis.

Mano versija buvo tokia: (…) aš buvau suskaičiavusi, kad aš sukaupsiu šiek tiek virš 10 tūkst., pasiimsiu tuos pinigus ir išvažiuosiu kur nors žiemai gyventi ir parašyti knygą, už kurią iš karto gausiu daugiau negu tas anuitetas. (…) Antra pakopa prasminga žmonėms, kurių pajamos labai didelės, 4–6 tūkst. eurų per mėnesį, visiems kitiems tai yra tiesiog žaidimas su degtukais“, – kalbėjo A. Maldeikienė.

Sociologas, ekonomistas Romas Lazutka DELFI antrino, kad tai viena didžiųjų kaupimo privačiuose fonduose bėdų.

„Sodra“: pradžioje gaunamos didesnės išmokos

„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė DELFI komentuoja, kad iš tiesų dabartinė tvarka numato tai, kad yra nustatomos ir mokamos vienodos išmokos iki mirties. Pavyzdžiui, jei bus nustatyta, kad išmoka sieks 100 eurų, ji per visus tuos metus ir nekis, nors ekonominė aplinka keisis. Tai yra, kainos gali didėti ir ta pati 100 eurų išmoka po 10 metų turėti daug mažesnę vertę. Tačiau, kaip paaiškina J. Varanauskienė, išmokų apskaičiavimo metodika suteikia galimybę gyventojams džiaugtis daug didesnėmis išmokomis pradžioje nei turėtų būti pagal sukauptą sumą.

Pavyzdžiui, sukaupta yra 11 tūkst. eurų. Išmoka skaičiuojama ne nuo šios sumos, o atsižvelgiama ir į tai, kad toliau dalis tos sumos bus laikoma ir investuojama. Tad skaičiuojant nuolatinę išmoką atsižvelgiama į tai, kad dabartinė sukaupta suma dar padidės ateityje. O tai reiškia, kad žmogus iš karto gauna didesnę išmoką nei jam priklausytų skaičiuojant nuo dabar sukauptos sumos.

„Dabar numatyta įstatyme, kad „pensijų anuiteto mokėtojas pensijų išmokų gavėjui iki gyvos galvos periodiškai moka vienodo dydžio pensijų išmokas“. Vadinasi, jei apskaičiuota išmoka būtų 50 Eur, tai tokio dydžio išmoka ir turėtų būti mokama visą mokėjimo laikotarpį.

Tačiau verta paaiškinti, kaip apskaičiuojama ta išmoka. Atsižvelgiama į kelis aspektus: asmens atsinešamą sumą, į tai, kad ji bus ne visa iš karto išmokama, o dalimis (periodiškai), ir tos lėšos, kurios dar nėra išmokėtos, turės būti valdomos (pavyzdžiui, jas investuojant) ir uždirbs tam tikrą grąžą, ir į tikėtiną laikotarpį, per kurį asmeniui turi būti išmokėtos lėšos ir uždirbta grąža. Labai apibendrintai tariant, vienodų išmokų mokėjimo laikotarpio pradžioje dalį tos išmokos sudaro ta grąža, kuri dar tik bus uždirbta. Ir iš esmės tai yra palankus veiksnys, kai kalbame apie išmokas mokamas iki gyvos galvos (kai laikotarpis iš tikrųjų nėra žinomas)“, – sako J. Varanauskienė.

Komentuodama ji prideda, kad kol kas nėra numatoma keisti šią tvarką, tačiau ateityje, jei diskutuojant kils kitokių siūlymų, pavyzdžiui, išmokas indeksuoti, kad jų dydis priklausytų nuo ekonominės aplinkos, būtų galima inicijuoti įstatymo pakeitimą. Tačiau indeksuotos išmokos reikštų, kad pradžioje pensijos gaunamos išmokos yra mažesnės, o senstant jos didėja.

„Jei kalbame apie anuitetus (kai sukaupta suma viršija 10 tūkst.) Finansų teorijoje ir praktikoje jau yra žinoma ir kitokių anuiteto modifikacijų. Visgi išmokų dydžiui įtaką darantys veiksniai (sukaupta suma, tikėtina investicinė suma, išmokėjimo laikotarpis) yra tie patys, todėl didelės įtakos per visą laikotarpį išmokėtų pinigų sumai dėl to neturėtų atsirasti.

Pavyzdžiui, kalbant apie indeksuojamą (pagal infliaciją, pagal kokią nors nustatytą normą ir pan.) anuitetą galima numanyti, kad išmokos laikotarpio pradžioje bus mažesnės negu numatyto laikotarpio pabaigoje. Kita modifikacija yra žinoma ir Lietuvoje – iki šiol rinkoje yra anuitetai su nustatyta garantuojama išmokų suma. Vis dėl to kol kas anuitetų valdymo tvarka dar yra rengiama. Jei rengimo metu diskutuodami su ekspertais pamatysime daugiau tinkamų galimybių, teiksime šiuos siūlymus“, – informuoja J. Varanauskienė.

Pagrindinis klausimas: kas prognozuoja ateitį 20–30 metų į priekį?

Portalui DELFI politikė, kandidatė į prezidentus Aušra Maldeikienė teigė, kad jokių taisyklių, kurios keistų anuiteto esmę padaryti negalima, nes tuomet tai bus nebe anuitetas.

„Mano klausimas „Sodrai“, nuo kada jie žino, kas atsitiks po 30 metų pasaulio ekonomikoje? Jeigu dar liks galas ir jį investuos, gali būti, kad padidės, bet gali ir būti, kad žiauriai smuks. Kaip atsitiko 2008 metais daugybės šalių pensininkai (…) bendrai liko be pensijų, nes pensijų fondai liko nuliniai. Kas ten „Sodroje“ yra tas genijus, kuris žino, kas bus kai už 25 metų, kokia moteris ar vyras išeis į pensiją ir dar už 15 metų jam investuos. Tai yra, kas bus už 40 metų. Tie žmonės neturi nei gėdos, nei sąžinės. Labai noriu, kad šitai būtų įdėta. Žmonėms yra plaunamos smegenys, pasakojami dalykai, kurie absoliučiai neįrodomi. (…) Pasaulio ekonomika nežinoma, visiškai neaišku, kas atsitiks, o anuitetas vieną kartą išmokamas ir nereikia suteikti penkių prasmių. (…)

Įmanoma, kad būtų indeksuotos, bet tai jau ne anuitetas. Yra įmanoma viskas, daug labiau nei šios pensijos įmanoma, kad mes kitais metais turėsime griūnančią Europą ir kokį karą Pietryčių Azijoje“, – kalbėjo A. Maldeikienė.

Ji taip pat teigė, kad sprendimą dėl kaupiamos pensijos reikia priimti atsižvelgiant ne tik į gaunamas pajamas, bet ir lytį, amžių bei ambicijas.

„Žmonės nori girdėti psichologiškai malonius dalykus ir jiems toliau kliedi, kad jeigu jie turės II pakopą tai galų gale jie bus turtingi. Absoliučiai nieko nereiškianti frazė. Jie galbūt praturtės, galbūt žiauriai daug praras, nes tai priklausys nuo to, kas tą dieną, kai jie eis į pensiją, atsitiks. O jei kas nors žino, kokia tą dieną bus ekonominė padėtis, tai aš norėčiau tą žmogų pamatyti, nes jis turbūt visus Nostradamus ir Palmirą kartu sudėjus pranoktų. (…) Aš tokio patarimo (grįžti į „Sodrą“ – DELFI) niekam nedalinu. Aš pasakiau, kad aš grįšiu. Man yra 60 metų. Į pensiją turiu išeiti po 2,5 metų. Turiu savo aiškų planą kaip elgtis. (…) Nes vienas dalykas yra žmogaus lytis, kitas dalykas jo amžius, trečias – jo pajamos, ketvirtas – ambicijos gyvenime.

Niekada nepatikėsiu, kad kokiam nors mokytojui II pakopa yra naudinga, nes niekuomet niekur pasaulyje mokytojai tiek daug neuždirba, kad iš II pakopos praturtėtų. Lietuvoje nedidelis sluoksnis žmonių, kam tai gali būti naudinga“, – teigė ji.

Profesorius Romas Lazutka DELFI komentavo, kad būtent dėl ateities nenuspėjamumo pasaulyje ir dominuoja valstybinės pensijų sistemos, o ne privačios. Jis pridėjo, kad būtų galima ginčyti dėl klausimo, kada žmogui reikia didesnių išmokų – ar pensijos pradžioje, kai dar gali pats prisidurti dirbdamas papildomai, ar kaip tik senatvėje, kai atsiranda papildomų išlaidų dėl sveikatos priežiūros.

Visgi, kaip jis atkreipia dėmesį, tai nesprendžia problemos, kad nėra jokio rodiklio, kuriuo vadovaujantis būtų galima nustatyti, kokia infliacija bus po 30 metų, ar kaip atsipirks investicijos.

„Tai esminė problema, kad privatūs pensijų fondai ir bet kokios finansų institucijos, kurios veikia rinkoje, jos negali indeksuoti ne tik pagal infliaciją, bet ir pagal gyvenimo lygio augimą, pagal kurį reikėtų. O jis auga, kai auga dirbančių žmonių pajamos. Tai yra trūkumas finansų rinkų, jos su tuo nesusidoroja, dėl to ir yra dominuojančios pasaulyje valstybinės pensijų sistemos. Kodėl negali indeksuoti pagal infliaciją ar gyvenimo lygio augimą? Nes tai neplanuojamas dalykas. Kad galėtum indeksuoti, reikėtų žinoti, kokio lygio infliacija bus 30 metų į priekį. Jei būtų žinoma iš anksto, kad kasmet bus 2 proc. infliacijos, tada tuos pinigus taip ir padėlioji – pradžioje daugiau, po to kasmet po 2 proc. didini. Tada pensijos augtų tiek, kiek kainos, perkamoji galia nekistų. Bet techninė problema ta, kad infliacija neprognozuojama.

„Sodrai“ nereikia prognozuoti infliacijos. Jei kyla kainos, didėja dirbančių žmonių algos – įmonės brangiau parduota prekes, turi iš ko padidinti ir algas – o žmonės, kurie gauna dideles algas, atitinkamai daugiau „Sodrai“ sumoka ir gali didinti pensijas ir nereikia žinoti, kokia ta infliacija bus po 20 metų“, – sako R. Lazutka.

Pasak jo, problemų gali kilti ir prognozuojant būsimą gyvenimo trukmę.

„Žmonės 100 tūkst. eurų susikaupia, jiems perkamas anuitetas pagal būsimą gyvenimo trukmę, darant prielaidą, kad ji smarkiai nesikeis. Jei dabar apie 20 metų, tai laikoma, kad ji ir laikysis tokia tuos metus, bet jei nutiktų taip, kad žmonės keliais metais ilgiau pradėtų gyventi, tragedija būtų privatiems pensijų fondams. Jeigu jie išdėlioja vienodą išmoką neatsižvelgiant į infliaciją, didžioji dalis gyventojų vidutiniškai išgyveno dvidešimt metų ir didžioji jų dalis toliau gyvena. Tai iš ko tada išmokėt?“, – klausia profesorius. R. Lazutka įsitikinęs, neišvengiamai kaupimo sistema ir vėl turės keistis, kai žmonės ims užduoti reikiamus klausimus.

Pavyzdžiui, kodėl iš visų mokesčių mokėtojų pinigų yra subsidijuojamas tam tikrų asmenų kaupimas? Tai yra tie, kurie nusprendžia kaupti privačiai II pensijų pakopoje gauna valstybės paskatinimą iš biudžeto, į kurį pinigus suneša visi mokesčių mokėtojai. Įskaitant ir pačius pensininkus, kurie pirkdami produktus moka pridėtinės vertės mokestį (PVM).

„Mes kaip piliečiai turime suprasti, kad tą subsidiją gauname ne iš ko kito, o iš savęs. Sumokame mokesčius ir dalį gauname kaupti privačiai sistemoje. Kai taip daro valstybė, ji pralaimi, nes ji turės arba iš didesnių mokesčių subsidijuoti, arba nefinansuoti kitų sričių, pavyzdžiui, švietimo. Tai prasta sistema nes manipuliuojama žmonių neišmanymu, bandoma įvilioti, kad dalyvaukite ir gausite subsidiją. Jei nedidelė dalis gyventojų dalyvauja, tai jie naudojasi visų gyventojų sumokėtais pinigais ir laimi, bet kai dalyvavimas tampa masiniu, tai aišku, kad visi naudojasi, bet visi ir sumoka mokesčius. Demokratinėse šalyse taip nėra, kad valstybė iš biudžeto finansuotų privačią pensijų sistemą“, – teigia R. Lazutka.

Anuitetų teikėja taps „Sodra“

DELFI primena, kad jeigu kaupiant II pakopoje yra sukaupiama 3000 eurų ar mažiau – asmeniui išmokama vienkartinė išmoka. Jeigu sukaupta 3001–10 000 eurų – išmokamos periodinės išmokos. Šiuo metu dar rengiama tvarka, kaip bus išmokamos šios periodinės išmokos. Jei yra sukaupta daugiau nei 10 000 eurų – asmuo turi įsigyti pensijų anuitetą, o išmokos mokamos iki mirties. „Sodra“ savo puslapyje nurodo, kad nuo 2020 metų, kai anuitetų teikėja taps „Sodra“ bus galima įsigyti arba standartinį, arba atidėtąjį anuitetą.

„Standartinis anuitetas yra identiškas šiuo metu galiojančiam standartiniam anuitetui be garantuoto mokėjimo laikotarpio. Kai įsigyjamas standartinis anuitetas, bet pensijų anuiteto gavėjas miršta, sutartis pasibaigia ir išmokos niekam nebemokamos.

Atidėtasis anuitetas šiek tiek panašus į šiuo metu įtvirtintą pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, tik šiek tiek modernesnis: kaupiantysis 10–15 proc. sukauptos sumos gali skirti pensijų anuiteto išmokoms, kurios pradedamos mokėti sulaukus 85 metų ir mokamos iki gyvenimo pabaigos. Jei pensijų anuiteto gavėjas miršta, sutartis pasibaigia ir išmokos niekam nebemokamos. Nuo senatvės pensijos amžiaus iki 85 metų asmuo gautų periodines išmokas iš savo pensijų fondo – šie pinigai yra paveldimi“, – paaiškinama „Sodros“ puslapyje.

Taip pat ypač dideles sumas sukaupusiems galimas ir trečias variantas: „asmuo, kurio vardu pensijų fonde sukauptas turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka“.

Straipsnis buvo publikuotas portale www.delfi.lt, 2019.01.29, https://bit.ly/2HDRwhh

1 komentaras įraše Maldeikienė bedė pirštu į silpniausią pensijų kaupimo vietą: kainos didės, o išmoka nesikeis

  1. Mauras parašė:

    na, PAYG lyginimu su „sukaupta suma“ II pakopoje iki šiol užsiėmė LLRI ir pf valdytojai, tik į kitus vartus – reklamuodami savo fondus ir spekuliuodami, kad pf yra „pinigai rankoje“, o Sodra kaip žinia besotė skylė, kuri priklausooma nuo politikų ir apskritai jau tuoj bankrutuos. Mano galva, tai skirtingos sistemos, turi savų trūkumų ir nelabai suprantu, ar gali būti racionalus būdas kaip pareikalauti iš kaupimo (kas yra virš Sodros esančių pensijų pakopų tikslas) kad išmoka keistųsi, t.y. augtų su infliacija.

    Nors perėmus II pakopą ir anuitetų mokėjimą Sodrai, teoriškai tokia galimybė yra – politikų sprendimas indeksuoti pagal infliaciją, kaip I pakopos pensijas. Man kaip neekonomistui klausimas, kokie to kaštai mūsų visuomenei, kai pas save matome didesnę kainų infliaciją dėl mažos rinkos ir žemos konkurencijos, o eurozonos infliacijai įtakos neturime.

    Gaila, kad ankstokai baigėte rinkimų kampaniją, realiems debatams net neprasidėjus, nors suprantu, kad žurnalistai nuvilia, gaila laiko. Bus įdomu paskaityti įspūdžius iš kelionių po Lietuvą ar pamatyti videoįrašus iš susitikimų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *