Šiandien išplatinau Seime tokį laišką apie gražulius, Lietryčio „žurnalistiką“ bei šiaudinius Seimo patriotus.
Beje, „Lietuvos rytas“, noriai platinęs visokius kliedesius apie mano šeimą ir apie mane, noriai cituojantis visokius kvailus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos svarstymus ir sprendimus, šio Etikos ir procedūrų komisijos dokumento „nepastebėjo“. Tai irgi faktas apie šalies žurnalistikos kokybę.
Šiame Seime yra daug parlamentarų, kurie žodžiais (ir net knygomis) labai remia žmones, kurie kentėjo už mūsų valstybės laisvę. Netrukus minėsime Gedulo ir vilties dieną, tad ir vėl turėsime galybę gražių, bet išties labai melagingų tuščių kalbų. Pabrėžiu. Mano amžinatilsį tėtis (kaip ir visa mano giminė tiek iš tėtės, tiek iš mamos pusės) kentėjo dėl okupantų veiksmų. Kai p. P. Gražulis viešai jums visiems išsiuntė visiškai melagingus laiškus, o aš jam atsakiau, išdėstydama faktus, NĖ VIENAS iš jūsų, kurie taip mėgstate prisiminti tautos kankinius, nepamatėte nieko baisaus p. P. Gražulio kalbose. Pabrėžiu – NĖ VIENAS.
Manau, dalis, net džiūgavote, kad va ta išsišokėlė Maldeikienė gavo, ir dabar žinos savo vietą. Ne. Problema ne Maldeikienė. Problema visų jūsų – ir pirmiausia kreipiuosi į tuos, kurie žodžiais taip gerbiate politinius kalinius – širdys, kurios aklos tikrai tautos kančiai. Paniekintas jau amžinatilsį politinis kalinys, kuris negali apsiginti, jums buvo tuščia siena. Etikos ir procedūrų komisiją pasiekė visiškai pašalinio, man nepažįstamo, tik džiaugiuosi, kad, kaip dabar žinau, jauno žmogaus prašymas ištirti šį klausimą ir atstatyti teisingumą. Ar turėjo širdies Etikos ir procedūrų komisija palieku spręsti jų sąžinei ir širdims, bet nors ir šalta išvada skelbia, kad „Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde yra duomenys apie tai, kad K. Seibutis už tai, kad palaikė ryšius su partizanais ir buvo partizanų rėmėjas, 1947 m. gruodžio mėn. nuteistas dešimčiai metų laisvės atėmimo pataisos darbų lageriuose su teisių apribojimu trims metams ir viso asmeniškai priklausančio turto konfiskavimu, buvo kalinamas Komijos ASSR Ustvymlago.“.
Cituoju: „Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis, nusprendė: Rekomenduoti Seimo nariui Petrui Gražuliui remtis patikrintais faktais, nenurodyti tikėtinų aplinkybių, vengti nepamatuotų vertinimų.“ Nemanau, kad šis žmogus turi gebėjimų suvokti, kas yra garbė, tad palikime jį ramybėje. Bet vis dėlto aš, savo ruožtu, nuoširdžiai siūlau visiems šiaudiniams patriotams geriau tylėti, kai vėl norėsite veidmainiškai kalbėti ar rašyti knygas apie tai, kad suprantate, kas yra kančia. Esu dėkinga savo tėtei, seneliui, broliui, visai savo didelei tremtinių šeimai už visa, kas manyje yra geriausio.
Už pagarbą mokslui, išsilavinimui (o mano tėtis savo laiškuose iš lagerio broliui ir seserims tremtin mintinai citavo S. Šalkauskį ir A. Maceiną), už protą ir visus kitus man Dievo ir šeimos duotus gabumus. Ir dar už tai, kad niekada nespardau gulinčių ir mirusių, o turiu valios ir drąsos kalbėti tai, ką matau į akis šios šalies galingiesiems. Arba tiems, kurie dėl to, kad turi pinigų, ar apdovanoti postais, nesugeba matyti kenčiančios ir pasimetusios tautos. Dėkui, jau mirę mano protėviai. Ir dėkui, mano mielos tremtinės tetos, kurių garbios 94, 92 ir 90 širdys turėjo dar kartą kentėti dėl buko, pavydaus ir pikto žmogaus žodžių ir dėl to, kad tie, kurie mano esantys garbingi, to žmogaus nestabdė. Jūsų ašaros dėl brolio tegul bus dar viena šios tautos žiedo auka Lietuvai ir Dievui.
Su Etikos ir procedūrų komisijos išvada galite susipažinti čia.
