MENIU

Komentarai (1) #išsaugokgalvą

Kodėl gaidelis išmušė vištelei akį? Todėl, kad rusai puola!

KTU rektoriaus Petro Baršausko mąstysena per 15 metų kažkaip iš esmės pasikeitė. Prieš penkerius metus tas žmogus plagiatu baisėjosi ir aiškino, kad „[n]uo pat pirmos dienos, kai pradėjau dirbti, bandau sakyti ir deklaruoti, kad mes atviri visuomenei, skaidrūs. Tas, kuris gali iškelta galva pasakyti padaręs klaidą ir ištaisyti, rodo tik stiprumą“(1) . Kaip rašo „Delfi“, „KTU rektorius neslėpė „pletkų lygyje“ girdėjęs ir apie daugiau panašių atvejų. „Jei bus labai konkrečių faktų, spręsime, tačiau šiandien tokių neturiu. Manau, kad šis mastas išskirtinis – nemanau, kad tokių atvejų galėtų būti daug“(2) .

Dabar net abejones dėl galimo plagiato atmeta, prilygindamas jas užsienio agentų užmačioms, kuriomis jie esą nori sugriauti šviesią Lietuvos aukštojo mokslo pertvarką.

2012 metais KTU atšaukė 2002 metais P. Banevičiui suteiktą mokslo daktaro laipsnį. Iš Lietuvos ir užsienio mokslo ekspertų KTU Senato sudaryta speciali komisija pripažino, jog P. Banevičiaus daktaro disertacijoje „Relaksaciniai procesai karščiui atspariuose polimeruose ir jų charakterizavimas“ nusižengta mokslinio sąžiningumo principui, kuomet be reikiamų nuorodų buvo pateikta reikšminga dalis svetimų autorių mokslo rezultatų.

Kelias į šį sprendimą buvo sunkus ir ilgas, neaplenkęs netgi prokuratūros ir teismų: kaip pažymėjo Z. Migonienė, kurios disertacija tada buvo nuplagijuota, aukščiau minėta KTU Senato sudarytoji komisija buvo jau devintoji, ir, jei ne tuo metu naujai išrinktas KTU rektorius Petras Baršauskas, plagijavimo „klausimas būtų mėtomas dar 10 metų“.(3)

Dabar, kai atsirado „labai konkrečių faktų“ dėl paties rektoriaus monografijoje užfiksuoto galimo plagiato, taip skambiai deklaruotas P. Baršausko skaidrumas ir drąsa kovoti su melu staigu subliuško: nesigirdi nei apie specialias komisijas iš Lietuvos ir užsienio mokslo ekspertų, žadėtas atvirumas visuomenei staiga virto kaltinimais kiekvienam, kuris drįsta abejoti, nesigirdi ir atvirą bendravimą aukštai iškelta galva.

Anaiptol – pats P.Baršauskas savo facebook paskyroje švaistosi pareiškimais apie netikras naujienas (fake news), ragina viešojoje erdvėje apie jo asmenį skleidžiamą informaciją „perleisti per sveiko proto filtrą“ ir neatmeta galimybės kreiptis į teismą (4).

Dar ironiškiau yra tai, kad užuot adekvačiai ir protingai sureagavus į susidariusią situaciją, siekiant ištirti dėl plagiato mestus kaltinimus (tai padaryti šiame informacinių technologijų ir skaitmeninių sprendimų amžiuje, beje, yra labai paprasta), pasitelkiami ciniškiausi pasiteisinimai, be kita ko šiai absurdiškai veiklai pajungiant ir KTU administraciją.

Štai KTU korporatyvinių ryšių direktorė O.Ramašauskaitė, uoliai gindama rektorių (beje, jau ne pirmą kartą), pranešime žiniasklaidai pateikia įžvalgas apie prieš KTU ir jo rektorių nukreiptą „organizuotą šmeižto kampaniją“, vykdomą asmenų,, aktyviai besireiškiančių portaluose, kuriuos „Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM įvardina kaip prorusiškus“ ir kelia klausimą, jog „[g]albūt tokius veiksmus inicijuoja mūsų nedraugiškas didysis kaimynas […], nesuinteresuotas kokybiška švietimo sistema Lietuvoje.“ (5).

Priešų minėtame pranešime žiniasklaidai aptinkama ir daugiau, jame nepamirštama paantrinti P.Baršauskui dėl fake news, be to, pranešimo tekstas pagal geriausias „copy/paste“ tradicijas atliepia ankstesnį tos pačios O. Ramašauskaitės šių metų birželio 22 d. pranešimą, kuriuo taipogi identiškai siekiama „išsivartyti“ (būtent „išsivartyti“, o ne adekvačiai sureaguoti ir atsakyti į iškeltus klausimus) iš grupės mokslininkų pareikštų įtarimų dėl plagiato. Nors tai jau visai kita istorija, įdomu paminėti tai, kad šiame pranešime taipogi figūruoja „tendencingos, gerai apgalvotos ir sąmoningos šmeižto kampanijos“, apjuodinti siekiančių priešų iš Rusijos bei iš kitur ir fake news naratyvas)(6).

Tokie desperatiški bandymai gintis puolimu yra puikus, kone chrestomatinis retorinės taktikos, kuriai Vakaruose naudojamas whataboutism‘o pavadinimas, pavyzdys. Šią taktiką paprasčiausiai būtų galima apibrėžti, kaip lietuvių liaudies patarlę „juokiasi puodas, kad katilas juodas“, kitaip tariant, tai yra bandymas išsisukti nuo kritikos, oponentą kaltinant hipokritiškumu, tuo pat metu nekreipiant dėmesio į jo iškeltus argumentus ir tikintis, kad kaltinimai bus pamiršti ir neutralizuoti, o dėmesys perkeltas į oponento trūkumus ar klaidas.

Taigi, jei P.Baršausko monografija iš tiesų yra plagiatas, kuo čia dėtas didysis nedraugiškas Lietuvos kaimynas ir kiti KTU priešai, paklausite jūs.

Tai, kad KTU ar jo rektorius turi priešų, niekaip negalėtų paneigti plagijavimo fakto. Tokį faktą šiuo atveju galėtų paneigti tik atitinkamų institucijų atlikta ekspertizė, juolab, kad prieštara akivaizdi: viešoje erdvėje pasklidusi informacija leidžia susidaryti prielaidą, jog egzistuoja plagiato faktas, tuo tarpu pats P.Baršauskas teigia, jog „[m]onografijoje cituojama griežtai laikantis to meto reikalavimų“(7) [nuo Viduramžių plagiatas akademinėje veikloje yra vertinamas, kaip vagystė, jei šito nežino rektorius, tai dar baisiau, nei plagiato faktas] , o jam antrina ir KTU korporatyvinių ryšių direktorė O.Ramašauskaitė, pabrėždama, jog „mokslinis darbas atitiko visus jo rengimo metu taikytus reikalavimus“ . (8)

Antra vertus, pasitvirtinus viešojoje erdvėje pasklidusiai informacijai apie tiesiog gabalais nuplagijuotą svetimų autorių tekstą, aukščiau minėti KTU rektoriaus ir korporatyvinių ryšių direktorės pareiškimai leistų teigti, jog tuo metu plagiatas buvo galimas, priimtinas ir pateisinamas. Bet tai nesąmonė. Ir nesąmonė ne tik loginė, bet ir faktinė: plagiatas buvo lygiai taip pat negalimas ir prieš trisdešimt metų, kai gyniau savo disertaciją, negalimas buvo ir vėliau, negalimas ir dabar.

Akivaizdu, jog bet kuriuo atveju šioje situacijoje reikalinga ekspertizė, kurios metu būtų patvirtintos arba paneigtos prielaidos apie plagiatą. Visgi, kol kas bandymai teisintis šmeižto kampanijomis, tikrais ir menamais priešais bei netikromis naujienomis labiau primena situaciją iš lietuvių liaudies pasakos, kuomet gaidelis, paklaustas kodėl išmušė vištelei akį, atsakytų „todėl, kad rusai puola!”.

1 https://www.delfi.lt/news/daily/education/istorinis-ivykis-ktu-is-plagiatoriaus-ateme-daktaro-laipsni.d?id=58693301
2 Ten pat.
3 Ten pat.
4 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/p-barsauskas-apie-kaltinimus-plagijavimu-citavau-grieztai-laikydamasis-to-meto-reikalavimu-233-853416
5 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/ornela-ramasauskaite-smeizto-kampanija-pries-ktu-planas-a-nepavyko-bandomas-planas-b-18-853564
6 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/ornela-ramasauskaite-pries-ktu-tesiama-smeizto-kampanija-18-816128
7 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/p-barsauskas-apie-kaltinimus-plagijavimu-citavau-grieztai-laikydamasis-to-meto-reikalavimu-233-853416
8 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/ornela-ramasauskaite-smeizto-kampanija-pries-ktu-planas-a-nepavyko-bandomas-planas-b-18-853564

1 komentaras įraše Kodėl gaidelis išmušė vištelei akį? Todėl, kad rusai puola!

  1. Studentas parašė:

    Rekomenduoju jums paskaityti etika.gov.lt ir gerb. V.Sadausko svetaine sadauskas.eu tada suprasit kodel ji metu zmogumi isrinko …tai vienintelis buves destytojas vgtu, kuriam morale ir sazine buvo svarbi. Neveltui sakydavo Sadausko niekas neprivers ir nenupirksi…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *