MENIU

Komentarai (9) #išsaugokgalvą, Be kategorijos

Kodėl buvau viena iš tų, kurie balsavo prieš Šeimos stiprinimo įstatymą?

Netikiu, kad tikrovę kurią įstatymai. Esminis klausimas – ar galima įstatymu sutvirtinti šeimą ir jos ryšius? O gal vis dėlto šeimos kūrimą ir jos stabilumą lemia visa grandinė daugelio veiksnių? Štai tik keli. Kur problemos tikrai didelės. (1) Būstas – nuosavas daugumai nepasiekiamas, nuomos rinka laukinė ir ) )nereguliuojama, turinė ir pajamų atskirtis menkina ir taip menkas daugumos galimybes kada nors tuo būstu džiaugtis (paskolos nuomojama būstui augina jo kainas ir dar labiau sumažina daugumos galimybes į jį pretenduoti). (2) Lanksti darbo rinka – lietuviškas šios flexsecurity rinkos variantas paėmė tik flexibility (lankstumą), o saugumas liko už diskusijų objekto. Tai reiškia, kad žmogaus galimybė auginti vaikus menksta, nes žmogus gali bet kada netekti darbo, o kompensacinės išmokos iš nedarbo draudimo fondo yra labai mažos. Jeigu darbo neteks žmogus, kuris turi būsto paskolą, jis netgi gali netekti to būsto. Lanksti darbo rinka taip pat reiškia itin menkas ir nestabilias pajamas mažų pajamų gyventojų grupėje (kur menkesnės derybinės galios). (3) Laisvalaikis – vidutinių pajamų grupė yra nepakankamai apmokama, ypač gydytojai, mokytojai, etc., taigi ji persidirba ieškodama vis naujų pajamų šaltinių – ir tada neturi laisvalaikio, negali adekvačiai auginti vaikų, renkasi vienatvę arba gyvenimą kartu be ypatingesnių įsipareigojimų. Ir jų sprendimas tikrai racionalus (priešingai, nei politikų). (4) Psichologinė parama – iš esmės neprieinama arba nežmoniškai brangi. (5) Galimybės auginti vaikus – normaliai, suvokiant, kad vaiko ugdymas yra rimtas darbas, kuriam reikia laiko, knygų, meno, vaiko gabumų paieškos, etc. etc. yra tikrai skurdžios. (6) Senatvės perspektyva apgailėtina. Jau per dešimt metų pensininkai savo pensijomis finansuoja vieną kvailiausių Lietuvos išradimų – motinystės atostogas iki dviejų metų. Tarkime, šių metų biudžete įmokos pensijų draudimui viršis išmokas beveik 360 mln. eurų ( t.y. 13,7 proc. nuo visų pensijų išmokų – 2623,4 mln. eurų) ir tie pinigai bus išdalinti motinystei 81,5 mln. eurų ar ligos socialiniam draudimui – 162,5 mln. eurų.

Galima kalbėti dar daug, bet išvada aiški: vadinamasis Šeimos stiprinimo įstatymas yra manipuliacinis įstatymas, kuris nieko nesprendžia (man neteko girdėti, kad kas nors norėtų silpnesnės šeimos įstatymo)m bet leidžia kai kuriems idėjų stokojantiems politikams kurti dirbtines viešąsias diskusijas. Tai taip pat įstatymas, kurio pagrindu vienos ideologijos NVO gaus lėšų savo veiklai. Pastaroji dalis ypatingai ciniška.ek tiek komiška tai, kad balsavo Matulas ir Razma, kurie skyrėsi. Įstatymą teikia išsiskyręs Gražulis.

Mano komentaras šiuo klausim taip pat buvo skelbtas lrytas.lt

9 komentarai įraše "Kodėl buvau viena iš tų, kurie balsavo prieš Šeimos stiprinimo įstatymą?"

  1. scania parašė:

    Jei kvaila motinystės atostogas finansuoti iš pensininkų, tai gudru finansuoti iš valdžiauninkų. Net Kubilius pripažino valdininkų pavagiamus milijardus. Štai iš tų milijardų ir reikia finansuot.

    • Aušra Maldeikienė Aušra Maldeikienė parašė:

      taigi taip ir rašau. Jei jau finansuoti, tai ne iš pensijų, o iš biudžeto. Nesuprantat????
      Nors aš tikrai nemanau, kad tai logiškas sprendimas. Jis pakerta ir tų vaikų, ir mamų ateitį,

      • scania parašė:

        Hmmm, (6) punktas. Supratau, kad didžiausia blogybė – ne motinystės atostogos, o finansavimo šaltinis. Ir būdas kiršinti: naujiems biurokratams lėšos iš biudžeto, mamoms – lėšos iš pensininkų. Tame blogybė! Ar negerai supratau, ir blogai motinystės atostogos? 6 punktas miglotas, išvadas galima daryti priešingas.

  2. rasa parašė:

    Nesutinku su teiginiu dėl motinystės atostogų finansavimo – tikrai jis finansuojamas ne iš pensininkų biudžeto: kiekviena dirbanti ir ne daugiau 4 vaikų pagimdžiusi motina savo motinystės atostogas pilnai finansuoja pati iš savo ir savo darbdavio Sodrai sumokėtų mokesčių. Ir dar pilnai finansuoja ir savo pensiją.. Motinystės atostogų finansavimas turbūt vienintelis protingas ir atsiperkantis Sodros lėšų panaudojimo būdas, nes, priešingai nei nuolat nuvertėjantys pensijų fondai, būtent dirbančių moterų pagimdyti vaikai mokės pensijas ir dabarties , ir ateities pensininkams po 20 metų. Kitas klausimas, kad pagalba dirbančiai šeimai nutrūksta su motinystės atostogomis ir tai, kartu su nenormaliai dideliais mokesčiais, skatina emigraciją taip prarandant didelę dalį būsimų mokesčių mokėtojų. Bet tai jau kitas klausimas, kuriam spręsti valdančiajai daugumai vis dar neužtenka proto

    • scania parašė:

      Nėra pagrindo netikėti Maldeikienės žodžiais, kad finansuojama iš pensininkų. Motinų uždirbti pinigai, gali būti, skiriami seimūnų pieštukams. Nenustebčiau 😀
      Motinos užsidirba, bet jų pinigai eina per biurokratų rankas.

    • Adomas parašė:

      Mauras teisus – tai nėra kaupiamoji sąskaita. Tai tėra politikų pažadai. O pažadais sotus nebūsi. Realiai juos suneša dirbantieji ir paskolos iš užsienio. Kuo mažesnis dirbančiųjų su išlaikytiniais santykiais – tuo tokie pinigų transferai darosi vis didesne prabanga. Todėl gimstamumas auginimas ir užsienio tautiečių diasporos pritraukimas, neatmetimas svarstant pilietybės klausimus (nesakau susigrąžinimas, nes tai kol kas utopija) turėtų būti kiekvienos sveikai mąstančios ir klestėti besiruošiančios valstybės prioritetu. O klestėti mes tikrai galima, nesvarbu, kas ką besakytų. Tik daugiau iniciatyvos reikia. Kai mes neveikiam – už mus veikia visokie kurmiai ir garbėtroškos.

      • Adomas parašė:

        Bet svarbiausia – auginti realų (ne nominalų) vidutinį atlyginimą*. Šiuo metu atlyginimai mažesni nei BVP per capita (nepersiskirsto), arba tas skirtumas nuteka į šešėlį (persiskirsto neskaidriai).

        *Tam vėlgi reikia – konkurencingumo, smegenų, drąsos, o iš kur jų paimsi, jei niekas nieko nemoko (eksportuojam, alia). Aplink tik baliai festivaliai, Gretučių paltukai ir per mažos išmokos/pensijos 🙂

        Dar Lietuva galėtų labiau skatinti investavimą, kad ir priverstinai. Per daug sukasi pinigų sistemoje (kainos auga), vadinasi reikia dalį nusiurbti ir įmesti į pensijas (patikrinta praktika). Win/Win – infliacija sumažėja, žmonės jaučiasi saugesni, ne tokie irzlūs – kaupia ateičiai. Ir nereikia išradinėti dviračių su alia unikaliomis „Idėjomis Lietuvai“ – viskas jau seniausiai išrasta, tereikia TAIKYTI.

        • Adomas parašė:

          Dėl realaus atlygio – visų pirma reikia imti sakyti visuomenei, kiek jie iš tiesų mokesčių sumoka (įskaičiuoti darbdavio mokesčius prie samdinio BRUTTO atlygio). Tada jie supras kiek daug mokesčių moka. Antras etapas – mokesčius suvienodint (automatiškai kažkiek sumažėtų?). Už tai gerb. Aušra kovoja jau nuo pirmos dienos, ir kodėl mes jos neklausom?

  3. Mauras parašė:

    gal nustokime vaizduoti, kad Sodra yra pensijų draudimas ar kaupimas, kur kažkas kažką kaupia ir finansuoja. Kad dabartinėje Lietuvos mokesčių sistemoje, kai bazinę pensiją mokės jokių Sodros įmokų nematantis centrinės valdžios biudžetas, o Sodra jam skolinga bene 3,5 mlrd €, mokesčio „lėkštutės“ pavadinimas ką nors reiškia. Kaip ir apsimesti, kad motinystė – draudiminis įvykis, o išmokos joje vaidina esminį vaidmenį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *