Kad ir kaip vertintum, kad ir kaip keistųsi taktikos ir strategijos, JAV Lietuvai yra būtinas saugumo skėtis.
Pernai Lietuvos eksportas į Jungtinės Amerikos Valstijas sudarė beveik 1,4 mlrd. Eurų, tuo tarpu importas buvo kone keturis kart mažesnis ir siekė 370 mln. eurų. JAV gamintojams Lietuva vis dar atrodo savotiškai menkas tolimas užutėkis.
Vis dėlto Lietuvai reikia to, ką JAV jau turi ir gali eksportuoti: dujų, konkrečiai suskystintų dujų. Savo ruožtu, mes Lietuvoje turime Suskystintųjų dujų terminalą. Kadangi jau jo projektavimo metu buvo aišku, kad tas terminalas ne tiek gamybinės infrastruktūros, kiek politinis energetinio saugumo įrankis, dabar pats metas šį įrankį tinkamai panaudoti.
Jei mes norime ilgalaikio saugaus ir nenutrūkstamo SGD dujų tiekimo, jei mes norime sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo rusiškų dujų, galų gale jei mes norime aiškesnių ir skaidresnių tiekimo sąlygų Lietuvos stambiesiems dujų vartotojams, kurie šiuo metu moka didžiąją dalį išlaikymo kainos, privalu padaryti strateginį sprendimą.
Lietuva galėtų ir turėtų aukščiausiu lygmeniu derėtis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kad JAV kompanija ar konsorciumas, kuri eksportuoja SGD, taptų strateginiu „Klaipėdos naftos“, valdančios Klaipėdos SGD terminalą, investuotoju.
Tokiu būdu JAV politinėje darbotvarkėje Lietuva atsidurs aukščiau: kiekvienas kubinis dujų metras, kurį gausime ne iš „Gazpromo“, o iš JAV kompanijų, lengviau atvers Lietuvai duris JAV Kongreso rūmuose, nesvarbu, kuri partija tuo metu bus valdžios olimpe. Lietuvos saugumas taps ir JAV ekonominių interesų saugumu.
Be abejonės, velnias visada slepiasi detalėse, būtina įvertinti šių procesų kainą. Tą kainą galima sužinoti, ir tikėtina, kad JAV gali pasiūlyti gerą sandėrį.
Be kita ko, tokia alternatyva turėtų dar vieną malonią išdavą: tamsios politinės jėgos, kurios nuolat pelnosi iš dujų tiekimo ir „Gazpromo“ pinigų, patirtų fiasko. Jų dienos būtų suskaičiuotos.
Tam tikra prasme, kalbėdamas apie „Nordstream 2“ projektą, JAV prezidentas tai pasakė grubiai, tiesmukai ir aiškiai. Manau, jog verta jo žodžius išgirsti.
Puiki mintis. logiška.
įdomi idėja, tačiau matyt Lietuvai nieko nereikia bet kokia kaina, o dujos iš Statoil ar Gazo taip pat gerai dega kaip iš JAV skalūnų. Nepamirškime, kad SGD terminalas kaip verslo objektas yra minusinis, išlaikomas Lietuvos dujų vartotojų, ir pagrindinė jo paskirtis yra diversifikuoti tiekimą, o vien ant JAV tiekimo sėsti būtų ne mažiau rizikinga nei ant Gazo. Ką turėtų reikšti “tikėtina, kad JAV gali pasiūlyti gerą sandėrį”, nelabai aišku, ypač jei (tikiu kad tai tik klaida) atskirti sandorius nuo sandėrių.
Jei kažkas ims mūsų terminalo akcijas, tai tik dėl galimybės mums parduoti savo dujas brangiau nei rinkoje, nes gautą iš to nuostolį vis tiek įskaičiuos į pardavimo kainą. Naišku, ar būtent dėl to ir siūlote parduoti ne terminalo, o pelningai veikiančios Klaipėdos naftos, turinčios išskirtinę krovos nišą akcijas. Deja vu, jei dar pataikyti ant kokių didžiąja politika sugebančių dangstytis ir mūsų silpną viešąją vadybą išnaudoti avantiūristų, turėtume tikrų tikriausią Mažeikių naftos kontrolinio paketo dovanojimo Williams už įsivaizduojamus interesus scenarijų (kaip jie netrukus išnyko, visi pamename), dublis antras. Manau, vieno tokio atvejo jau turėjo pakakti visam laikui, juo labiau nes prielaidos kad tokia privatizacija JAV vyriausybei būtų nors kiek svarbi ilgalaike prasme patikrinti neįmanoma.
Tai reikštų kad “laisvę” perduotumėm Amerikai. ir labai priklausytumėm nuo Amerikos ir Rusijos lyderių ” rankos paspaudimo”. Pastarieji įvykiai rodo, kad Trumpas neprognuozojamas.