MENIU

Komentarai (1) #išsaugokeurą, #išsaugokgalvą, #Maldeikienė

Jei raudonas komunistinis maras yra turtingas, galime jo nematyti?

Nuo vaikystės prisimenu, kaip visi nuoširdžiai stebėjomės tais Vakarų intelektualais (tarkime, George‘u Bernardu Shaw), kuriems sovietinė Rusija buvo sėkmės ir klestėjimo oazė.

Gyvenimas išmoko ironijos: dabar tikrai žinau, kad didelė dalis žmonių nematys kito kančių, skurdo, net kraujo ir žudynių. „Nebūtų verti, niekas neskriaustų; tai manęs neliečia; investicijos yra gėris, ir mums bus naujų darbo vietų; musulmonams taip ir reikia“, – tai labai įprasta pragmatiška pozicija.

Kiekvienas tokios pozicijos žodis man yra absoliučiai nepriimtinas. Ir būtent todėl šiandien susirinkome prie Kinijos ambasados – kad primintume, jog Lietuvos bendravimas su Kinija negali būti plėtojamas kartu neatsižvelgiant į žmogaus teisių klausimą Kinijoje.

Jeigu ten žmonės skriaudžiami, jeigu išmetami iš namų, tokia šalis neverta didžios nacijos vardo.

Labai dėkoju visiems kolegoms, kurie pasirašė mitingo rezoliuciją. Štai jų vardai: Ingrida Šimonytė, Naglis Puteikis, Bronislovas Matelis, Gintaras Steponavičius, Justas Džiugelis, Arūnas Gelūnas, Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nilsen, Dovilė Šakalienė, Rasa Budbergytė, Arvydas Anušauskas, Vytautas Kernagis, Žygimantas Pavilionis, Rūta Miliūtė, Stasys Jakeliūnas, Andrius Navickas, Audronis Ažubalis, Monika Navickienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Andrius Kupčinskas, Vitalijus Gailius, Gabrielius Landsbergis, Rasa Juknevičienė, Gintarė Skaistė, Agnė Bilotaitė, Irena Degutienė, Antanas Matulas, Kęstutis Masiulis, Remigijus Žemaitaitis, Stasys Šedbaras, Virginija Vengrienė, Sergėjus Jovaiša ir aš, Aušra Maldeikienė.

Dvi labai netikėtos ir nemalonios situacijos. Rezoliucijos nepasirašė Emanuelis Zingeris – žmogus, kurio tautos tragedija jam vis dėlto turėtų suteikti platesnį pasaulio vaizdą, nei vien pragmatiški kliedesiai apie naudą.

Nesutiko pasirašyti ir potencialus kandidatas į Vilniaus merus Dainius Kreivys. Pasak jo, juk miestas investicijų gali netekti. Toks savotiškas „paleckininkų“ samprotavimo forpostas TS-LKD.

O dabar rimtoji dalis: bendradarbiavimas su Kinija neturi paminti ES vertybių.

Minint Kinijos Liaudies Respublikos 69-ąsias įkūrimo metines pirmadienį prie Kinijos Respublikos ambasados Vilniuje susirinkę žmonės protestavo prieš žmogaus teisių pažeidimus šioje vienvaldėje Komunistų partijos valstybėje.

Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į veiksmus prieš uigūrų tautą, kuri persekiojama tiek todėl, kad šios tautos nuo amžių gyvenamos žemės reikalingos ambicingam Kinijos projektui „Viena juosta, vienas kelias“, tiek dėl priklausymo musulmonų religinei bendruomenei.

Mitinge pažymėta, kad 2018 metų rugsėjo 12 dieną didele balsų persvara Europos parlamentas priėmė Rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių padėties. Rezoliucijoje primygtinai nurodoma, kad ES bendravimas su Kinija turėtų būti principingas, praktiškas ir pragmatiškas, tačiau plėtotis nepaminant šalių interesų ir bendrų ES vertybių.

Paremdami Europos parlamento dokumentą mitingo dalyviai atkreipė dėmesį ir į Rezoliucijoje akcentuojamas grėsmes, kurios ryškėja vertinant Kinijos subregioninės diplomatijos projektą  –  „16+1“ susitikimų formatą, kuriam priklauso ir Lietuva.

Dokumente konstatuojama, kad nors “16+1“ šalyse Kinijos jau suplanuotos investicijos ir finansavimas yra solidūs, tačiau „ne tokie svarbūs kaip ES investicijos ir dalyvavimas“, ir todėl susitarimo narės turėtų užtikrinti, kad jų dalyvavimas šiame formate sudarytų sąlygas ES turėti vieningą poziciją palaikant santykius su Kinija.

Mitingo metu pritarta EP Rezoliucijos raginimui, kad  „16+1“ susitarimo valstybės narės, ir jų tarpe Lietuva,  atliktų išsamią pasiūlytų infrastruktūros projektų analizę ir patikrą, įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus, ir užtikrintų, kad nebūtų pakenkta nacionaliniams ir Europos interesams dėl trumpalaikės finansinės paramos ir ilgalaikių įsipareigojimų, prisiimamų dėl Kinijos dalyvavimo strateginiuose infrastruktūros projektuose, taip pat dėl potencialiai didesnės politinės įtakos, nes tai susilpnintų ES bendrąsias pozicijas Kinijos atžvilgiu.

„Lietuvai nereikia investicijų, kurios aplaistytos žmonių krauju ir ašaromis“, – sako Seimo narė Aušra Maldeikienė. Pasak jos, „jeigu kaunamės už tai, jog pažeidžiamos Rusijos opozicijos teisės, tai daug didesnį nerimą turėtume jausti dėl šalių, kuriose apskritai nėra opozicijos ir kurias valdo autoritarinė Komunistų partija.“

Lietuvos prekybiniai ryšiai su Kinija yra labai asimetriški, o prekybos disbalansas Kinijos naudai siekia  beveik 664 mln. eurų. 2017 metais Lietuvos eksportas į Kiniją sudarė 179,1  mln. eurų arba 0,7 proc. nuo bendros eksporto apimties, Kinijos prekių importas sudarė  822,9 mln. eurų (2,9 proc. nuo bendros importo  apimties). 2018 metų antrojo ketvirčio pabaigoje  tiesioginės Kinijos investicijos Lietuvoje sudarė 10, 13 mln. eurų (palyginus su 4,78 mln. eurų tuo pačiu metu 2017 metais), o Lietuvos investicijos Kinijoje buvo 44,69 mln. eurų (per metus išaugo 20,5 mln. eurų).

Įvertinę kontraversišką Kinijos investicijų situaciją, Seimo nariai inicijavo Seimo Europos reikalų komiteto klausymus Kinijos ir Lietuvos bendradarbiavimo klausimais, kur URM ir Finansų ministerijos atstovai pristatys Lietuvos pozicijas formato „16+1“ rėmuose ir paaiškins, kokių priemonių bus imamasi, kad būtų nuosekliai įgyvendinama EP Rezoliucija.

Už EP Rezoliuciją balsavo ir 8 Lietuvos atstovai  – Laima Liucija Andrikienė,  Petras Auštrevičius, Valentinas Mazuronis, Valdemar Tomaševski, Algirdas Saudargas, Vilija Blinkevičiūtė, Bronis Ropė, Viktor Uskakich. Mitingo Rezoliuciją palaikė 33 Seimo nariai, priklausantys Tėvynės Sąjungos – Krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Valstiečių ir žaliųjų, Socialdemokratų, Tvarkos ir teisingumo frakcijoms bei  Mišriai Seimo narių grupei.

Mitingo, įvykusio 2018 metų spalio 1 dieną Vilniuje, REZOLIUCIJA

69 komunistinės Kinijos gyvavimo metai pažymėti milijonų žmonių kančiomis. Pastaruoju metu Kinijos Liaudies respublikos Komunistų partija vėl stiprina represijas savo šalies gyventojų atžvilgiu.

Siekdama įgyvendinti “Viena juosta, vienas kelias” iniciatyvą Sindziango regione, kuriame daugiausiai gyvena etiniai uigūrai ir kazachai, KLR realizuoja kalinimo be teismo sprendimo programą. Pagal ją sulaikoma dešimtys tūkstančių žmonių, kuriems taikomas priverstinis politinis perauklėjimas. Kinija persekioja uigūrų kalbą, papročius ir religines praktikas. Tūkstančiai uigūrų ir etninių kazachų yra įkalinti vadinamosiose politinio perauklėjimo stovyklose.

Xi Jingpingo Vyriausybė beveik milijoną uigūrų musulmonų įkalino perauklėjimo stovyklose, kur šeimos yra verčiamos išsižadėti savo religinių įsitikinimų ir šlovinti valdančiąją Komunistų partiją. Siekdama palaužti uigūrų tautos dvasią KLR naudoja smurtą, kankinimus, masinį sekimą ir areštus.

KLR piliečiai yra visuotinai sekami naudojant „Skynet“ elektroninio stebėjimo sistemą pagrindiniuose miestų rajonuose, įrengiant GPS stebėjimo įrenginius visose motorinėse transporto priemonėse, naudojant veido atpažinimo skaitytuvus kontrolės punktuose, traukinių stotyse ir degalinėse ir prievarta imant tautinių mažumų atstovų kraujo mėginius, siekiant dar labiau išplėsti Kinijos DNR duomenų bazę.

Kinija ir toliau vykdo represijas Tibete, naikindama tibetiečių tapatybę ir kultūrą. Tibete KLR persekioja bet kokius, net pačius taikiausius protestus ar valstybės politikos kritiką, susijusią su etninių ar religinių mažumų interesų gynimu. Nepriklausomiems stebėtojams ir žurnalistams yra apribotos galimybės pateikti į Tibeto autonominį regioną. Neviltis skatina drastiškas protesto priemones ir pablogėjus humanitarinei padėčiai Tibete padidėjo susideginimo atvejų skaičius (iš viso nuo 2009 metų – 156 atvejai nuo 2009 m.).

Vertindami Kinijos Liaudies Respublikos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus;

suprasdami, kad planuojamos Kinijos valstybinių įmonių investicijos į strateginius Lietuvos objektus yra grėsmė Lietuvos žmonių referendumu pasirinktai geopolitinei krypčiai ir bendradarbiavimas su totalitarine valstybe, kuriai vienasmeniškai vadovauja Komunistų partija;

prisimindami šimtų tūkstančių Lietuvos žmonių, kuriuos nukankino sovietinis komunistinis režimas, kančias;

reikalaujame, kad KLR stabdytų represijas šalies viduje;

reikalaujame, kad bendraudama su kitomis nepriklausomomis valstybėmis KLR remtųsi tarptautine teise;

pareiškiame, kad nuosekliai sieksime, jog Lietuva išlaikytų valstybės, kurios politika grindžiama vertybėmis, o ne vadinamuoju pragmatizmu, kelią.

1 komentaras įraše Jei raudonas komunistinis maras yra turtingas, galime jo nematyti?

  1. Marius parašė:

    Žmonės sekami ir Lietuvoje. Kodėl neprotestuojate? VSD ar FNTT taip pat laiks nuo laiko perkrečia žmonių išmaniuosius telefonus nuotoliniu būdu, jei, pavyzdžiui, tas žmogus buvo telefonu kalbėjęs su ne ta, su neteisingos partijos (kabutėse) atstovu. Labai konkrečiai: kartą žmogus, mano artimasis telefonu pakalbėjo su seniūnaičiu (jis darbo partijos narys) darbo reikalais ir žmogui kelias dienas iš eilės išaugo sunaudojamų interneto duomenų kiekis ir telefonas greitai išsikraudavo. Būčiau nepatikėjęs bet pats mačiau – tai ne sąmokslo teorija ar paranoja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *