MENIU

Žiniasklaida ir aš
Kategorija

1865

A. Maldeikienė apie G. Kildišienės planą: ji kopijuoja lietuviško verslo modelį

#išgyvenkLietuvoje, #Maldeikienė, Žiniasklaida ir aš

sausio 24, 2017

Didžioji Lietuvos tragedija yra emigracija, o buvusi Seimo narė Greta Kildišienė gali būti jos veidas, teigia Seimo narė Aušra Maldeikienė.

Komentuodama automobilio „Range Rover“ lizingo iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ istoriją, politikė sakė, kad jos darbas yra pasakyti, kas atsitinka su visuomenėmis, kurios sau meluoja. „Kurios ciniškai spjauna į veidą rinkėjams, pasakodami jiems nesąmones. Šitos visuomenės turi didelių problemų. Lietuvos didžioji tragedija yra emigracija. Ponia Kildišienė gali būti tos emigracijos veidas“, – „InfoTV“ eteryje sakė A. Maldeikienė.

Pasisakė apie diplominį darbą

G. Kildišienė pirmadienį gynėsi diplominį darbą, kuriame pristatė moterišką paltą. Jos teigimu, toks paltas turėtų sudominti 30–50 metų moteris.

Per metus G. Kildišienė planuotų pagaminti 56 tūkst. tokių paltų. Pagal G. Kildišienės verslo planą ir apskaičiavimus, palto pasiuvimui reikėtų 60 minučių, o siuvėja už vieno palto pasiuvimą uždirbtų apie 4,44 eurus.

„Manau, kad ji labai gražiai kopijuoja lietuviško verslo modelį. Tada kyla klausimas, ar tikrai valstiečiai, eidami į Seimą, deklaravo, kad žmonės toliau gyvens už tas kapeikas, kurias jie gauna. Jeigu taip, tai kodėl sau netaiko ir kodėl jų paltukai ir jų džipukai yra kitokių kainų?“ – svarstė A. Maldeikienė.

Seimo narė pabrėžė, kad Lietuvoje žmonės dažnai tapatina postą ir jam pripaišo – jei turi politiko postą, tada esi politikas. „Dėl to mes neturime politikos. Žmogus yra politikas tada, kai apsisprendžia gyventi visuomenėje. Aš esu politikė turbūt 35 metus. Aš nemoku siūti ir man tai nelabai įdomu ir aš nežinau, ar galima per valandą pasiūti paltą. Aš tik žinau, kad „Lelijoje“ už marškinius duodavo 11 litų prieš 6 metus. Ir visi baisėjosi, kaip tai sunku padaryti“, – kalbėjo A. Maldeikienė. Ji teigė, kad G. Kildišienės istorija yra šaukštas deguto ne į valstiečių statinę, o į Lietuvos visuomenę. (daugiau…)

Skaityti straipsnį

1840

A. Maldeikienė dėl G. Kildišienės džipo kreipiasi į Lietuvos banką

#išgyvenkLietuvoje, #Maldeikienė, Žiniasklaida ir aš

sausio 19, 2017

Seimo narė Aušra Maldeikienė teigia, kad jei „Agrokoncernas“ automobilius išperkamosios nuomos būdu pardavinėja nuolat, gali būti, kad jis nesilaiko Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų.

Siekdama išsiaiškinti, ar jos įtarimai pagrįsti, A. Maldeikienė kreipėsi į Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską. „Viešai skelbiamos lengvojo automobilio išperkamosios nuomos sutarties tarp „Agrokoncerno“ ir su Seimo nare Greta Kildišiene susijusio asmens sąlygos suteikia rimtų abejonių, ar „Agrokoncernas“ laikosi Vartojimo kredito įstatymo nuostatų“, – rašoma žiniasklaidai išplatiname kreipimesi. A. Maldeikienė teigė, kad pagrindinis koncerno akcininkas Seimo narys Ramūnas Karbauskis viešai aiškina, kad parduoti išperkamosios nuomos sąlygomis automobilius su įmone nesusijusiems fiziniams asmenims yra įprastinė „Agrokoncerno“ įmonės praktika.

Tarkime, spaudos konferencijos Seime sausio 17 dieną metu jis sakė, jog „ tai yra normali praktika, išperkamosios nuomos sutartis, palūkanos ir visa kita, kaip priklauso, tokių žmonių, kaip Greta Kildišienė, mūsų verslo praktikoje yra šimtai tūkstančiai“. (daugiau…)

Skaityti straipsnį

1506

A. Maldeikienė. Politinės teisingumo laidotuvės

#išgyvenkLietuvoje, #Maldeikienė, Žiniasklaida ir aš

sausio 19, 2017

Tikrosios Naisių „darnos“ paveikslėliai Seime man būtų visiškai neįdomūs, jei anapus jų neatsivertų gilios Lietuvos žaizdos: žmonių pasimetimas, neviltis ir netikėjimas sąžininga politika.
Nueinate į parduotuvę ir matote kainas, kurios nebeturi jokio ryšio su jūsų gaunamu vidutiniu atlyginimu, tad esate priverstas taupyti net esminių poreikių sąskaita ir nebegydote dantų, vaikštote su seniai nebetinkamais akinių lęšiais, bijote, kad paauglys vėl išaugs batus?

Nuolat bandote sau atsakyti į klausimą, kodėl kiti išgyvena ir važinėja prabangiais automobiliais bei rėdosi gražiais kailinukais, nors jų pajamos, atrodo, nepalyginamai mažesnės? Svarstote, kaip kiti išgali tai, kas jums nepasiekiama?

Nesuprantate, kodėl nuolat girdėdami apie be perstojo augantį Lietuvos BVP, jau devyneri metai savo sąskaitoje matote tuos pačius skaičius, o įvertinę nuolat augančias būtiniausių paslaugų ir prekių kainas, suprantate, kad realus jūsų gyvenimo lygis smenga žemyn?

Atsakymą sudaro du žodžiai, kurie ir yra visų aštrėjančių Lietuvos politinių ir ekonominių problemų ašis — pajamų ir galimybių nelygybė, kurią savo ruožtu pagimdė itin gilus teisingumo stygius. Kokius žodžius dabar dažniausiai jums kartoja apgaulių farso herojai? Čia viskas teisėta. (daugiau…)

Skaityti straipsnį

2454

Aušra Maldeikienė: „Greta Kildišienė siunčiama ten, kur ji tikrai nieko neišmano“

Žiniasklaida ir aš

sausio 17, 2017

Aktualūs pokalbiai laidoje „Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nauju laiku: nuo 18:40 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.

 

Laidos įrašą rasite: http://bit.ly/2jZGCWg

Skaityti straipsnį

1822

Imasi privilegijuotų verslų, kurie mokesčių mokėtojams kasdien kainuoja po 77 tūkst. eurų

#išgyvenkLietuvoje, Žiniasklaida ir aš

sausio 9, 2017

Neįgaliųjų ir kitų lygiomis sąlygomis darbo rinkoje konkuruoti negalinčių asmenų integracija užsiimti turinčios socialinės įmonės pernai gavo 23,8 mln. eurų valstybės pagalbos. Seimo narė Aušra Maldeikienė tvirtina, kad šias lėšas protingiau būtų nukreipti į atvirą darbo rinką.

Negalutiniais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, pernai Lietuvoje veikė 163 išskirtinėmis sąlygomis ir lengvatomis besimėgaujančios socialinės įmonės, kurios įdarbino 6321 tikslinėms grupėms priklausantį asmenį ir gavo 23,8 mln. eurų valstybės pagalbos lėšų. Taigi kiekvienam asmeniui per 2016 metus teko po 3765 eurus arba po 314 eurų per mėnesį. 210 tūkst. eurų iš šios sumos teko Kaune veikiančiai ir gėrimus, taip pat ir alkoholinius, gaminančiai „Kauen Craft“ (buvusi „Selita“). Pinigai skirti darbo užmokesčiui kompensuoti.

Vienintelis nuo 2005 metų socialinės įmonės statusą turinčios bendrovės akcininkas – mineralinio vandens prekyba ir gamyba užsiimanti „Druskininkų rasa“. Darbo biržos duomenimis, 2016 metų lapkritį „Kauen Craft“ įdarbino 105 darbuotojus, kurių 59 (56 proc.) priklausė tikslinėms grupėms, t.y. turėjo mažesnį darbingumą arba specialių poreikių. Dar 200 tūkst. eurų sutaupė Per 11 praėjusių metų mėnesių „Kauen Craft“ gavo 10,3 mln. eurų pajamų ir uždirbto 1,4 mln. eurų pelno. Tačiau įmonė nesumokėjo nė cento pelno mokesčių, nes jai taikoma lengvata, kai vietoje 15 proc. tarifo taikomas 0 proc. Tai „Kauen Craft“ leido sutaupyti per 200 tūkst. eurų.

Naudotis 0 proc. lengvata alų verdančiai įmonei leidžia Pelno mokesčio įstatymas, kuriame numatyta, kad juridiniai asmenys, kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 proc. ir kuriuose dirba daugiau kaip 50 proc. riboto darbingumo asmenų, nuo šio mokesčio yra atleidžiami. Pelno mokesčio įstatyme yra dar viena specialiai socialinėms įmonėms skirta 0 proc. tarifo lengvata, tačiau ja „Kauen Craft“ naudotis negali, nes vykdo į neremtinų sąrašą įtrauktą veiklą – gamina alkoholį, o iš jos gaunamos pajamos viršija 20 proc.

Darbo biržos duomenimis, iki 2016 metų gruodžio „Kauen Craft“ buvo gavusi 4,6 mln. eurų pajamų iš neremtinos veiklos ir tai sudarė 45 proc. visų jos pajamų. Jei tokia remtinų ir neremtinų pajamų proporcija įmonėje būtų visą laiką, ji prarastų socialinės įmonės statusą, tačiau „Kauen Craft“ jį vis dar turi. Taip yra todėl, kad Socialinių įmonių įstatyme leidžiama ne daugiau nei šešis mėnesius per metus nesilaikyti socialinėms įmonėms nustatytų sąlygų.

Taigi „Kauen Craft“ gali kurį laiką neblogai užsidirbti iš alkoholio ar kitų neremtinų veiklų, o po to sumažinti jas iki mažiau nei 20 proc. ir toliau neprarasti socialinės įmonės statuso. „Kauen craft“ direktorė Rasa Girkontienė pabrėžė, kad jos įmonę nuolat tikrina Darbo birža ir Darbo inspekcija ir ji jokių įstatymų nepažeidžia. „Nuolat vykdomi patikrinimai, pateikinėjamos deklaracijos ir tikrai nemanau, kad kažkas yra negerai“, – DELFI sakė ji. Pašnekovė taip pat pasakojo, kad įmonėje dirbantys neįgalieji atlieka įvairius darbus tiek administracijoje, tiek gamyboje. „Tarkim, buhalterė turi neįgalumą, pardavimuose dirbantys asistentai, gamyboje, kuro krovime – visiškai visur, kur tik gali“, – paaiškino ji. R. Girkontienė taip pat tvirtino, kad neįgaliųjų ir kitų darbuotojų gaunami atlyginimai nesiskiria, nors pirmieji kartais nudirba mažiau už antruosius.
(daugiau…)

Skaityti straipsnį

1885

Šokiruojančia kainų lentele pasidalijusi A. Maldeikienė: dariau eksperimentą

#išgyvenkLietuvoje, #Maldeikienė, Žiniasklaida ir aš

sausio 4, 2017

Socialiniuose tinkluose iš naujo išplito tariamai šokiruojanti lentelė, kurioje lyginamos šviežių agurkų kainos ir jų pardavimo sąnaudos Lietuvos ir Vokietijos parduotuvėse. Akylesni netruko pastebėti, jog kai kas čia ne taip ir pasiūlė alternatyvių lentelių.

Fiktyvi „Facebook“ paskyra (joje nurodyti išgalvoti savininkai ir kontaktai), pasidalino įrašą, kuriame vaizduojama lentelė „1 Kg vietinių ūkininkų išaugintų neekologiškų agurkų“. Sprendžiant iš lentelės, agurkų kilogramo kaina Lietuvoje yra 3,39 Eur, o Vokietijoje – 2,29 Eur. Taip pat nurodoma, kad atėmus darbuotojų darbo užmokesčio, mokesčių ir kitas sąnaudas Lietuvoje prekybininkas pardavęs kilogramą agurkų gauna 2,21 Eur pelno, o Vokietijos – 0,4 Eur. Nors pradinis „Lietuvos naujienų“ įrašas apie agurkų kainas skelbtas dar praėjusią gegužę, pastaruoju metu jį daug kas pasidalijo iš naujo. Pvz., tarp tokių asmenų buvo ir Seimo narė Aušra Maldeikienė, savo paskyroje nusistebėjusi: „Labai keisti ir įdomūs skaičiai. Gal galime juos patikrinti? Draugai Vokietijoje, gal padėtumėte?“

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas stebėjosi, kaip feisbuke sklinda tokia nepatikrinta informacija ir kad ją toliau platina net ir Seimo narė. „Galvoju, kad tai yra parodija. Ir žmones bandoma tokiais būdais erzinti, kvailinti, audrinti ir t.t. Manau, kad rimtesni ir save gerbiantys žmonės suvokia, kad čia yra neadekvatu. Kiek pasižiūrėjau komentatorių turinį, manau, ji pasigailėjo įdėti tokį dalyką. Ir iš tiesų nevertėtų“, – politikės įrašą apie agurkų kainas komentavo jis. Asociacijos vadovas nesiėmė spręsti, kas ir dėl kokių motyvų galėtų skleisti tokią nepatikrintą informaciją. „Galbūt kam nors tai asmeniškai atrodo, kad tokie duomenys teisingi, galbūt vėl norima suaudrinti visuomenę, suklaidinti dėl kokių nors priežasčių. Motyvų tikrai neįsivaizduoju. Tiesiog gaila, kad tokiems visiškai realybės neatitinkančiais teiginiams skiriama tiek laiko. Vis dėlto kiekvienas žmogus turi laisvę rašyti, reikštis. Liūdniausia, kad Seimo nariai, ir dar ne šiaip kokie, o su ekonomine logika dar draugaujantys, toliau platina tokius „fake’us“ ir jiems taip suteikia daugiau dėmesio“, – kalbėjo L. Vilimas ir pasidžiaugė, kad politikės sekėjai komentaruose ją truputį sugėdino. „Tokio lygio valstybės atstovai, visuomenės veikėjai neturėtų mėtytis panašiomis pseudo agitacijomis, kurstymais, kažkokios žinutės formavimu. Jei kyla klausimų, ar tiesiai, ar per Seimo komitetą pirmiausia galima kreiptis į bet kurį pardavėją, tiekėją, galų gale į mūsų asociaciją. Taip lengviau sužinoti realybę negu kad klausiant visuomenės ir tarsi kviečiant siųsti visokias nuotraukas, o iš to vėliau darys kokius nors apibendrinimus“, – reziumavo pašnekovas.

(daugiau…)

Skaityti straipsnį

2491

A. Maldeikienė. Kodėl viešojo sektoriaus ir privataus verslo bendradarbiavimas energetikoje lyg prakeiktas?

#išgyvenkLietuvoje, Žiniasklaida ir aš

gruodžio 13, 2016

Prieš penkiolika metų savivaldybės masiškai sudarinėjo šilumos ūkio nuomos sutartis su privačiu verslu.

Tikėta, kad privatus verslas atneš į šį sektorių naujovių, tiek kalbant apie šiuolaikišką, efektyvią vadybą, tiek apie investicijas, kurių anuomet savivaldybės nebuvo pajėgios skirti. Vis dėlto paaiškėjo, kad toks savivaldybių ir privačių verslų bendradarbiavimo modelis Lietuvoje nepasiteisino. Dažnai galima girdėti teiginių, kad monopolinėmis rinkos sąlygomis verslas niekada nebus suinteresuotas veikti efektyviai ir visi jo veiksmai bus nukreipti į kuo didesnį pelną.

Visgi, mano galva, problemos šaknys yra giliau. Netiesa, kad tik privatus verslas geba veikti efektyviai, o valstybinės institucijos korumpuotos ir nepajėgios ūkiškai tvarkytis. Kaip ir netiesa, kad privatus ūkis visuomet yra orientuotas tik į gobšumą ir yra blogis. Iš tiesų susiderinus interesus, viešojo sektoriaus ir privataus verslo partnerystė gali būti efektyvus sprendimas. Tačiau Lietuvoje jis nepasiteisina. Kad bendradarbiavimas būtų sėkmingas būtina sąlyga – kvalifikuotas, aukšto intelektinio lygio viešasis sektorius.

Deja, turime pripažinti, kad realybėje net Vilniaus mieste, kuriame gyvena per 600 tūkst. gyventojų, situacija prasta dėl nekonkurencingo atlygio viešajame sektoriuje. Galime kalbėti apie korupciją, bet ji čia net nebūtina. Geriausius teisininkus rinkoje nusisamdęs privatus verslas savo interesus atstovaus gerokai kokybiškiau nei savivaldybės.

Esant tokiai situacijai, neišvengiama, kad sutarties šalys atsiduria nelygiavertėje padėtyje ir derybos baigiasi privataus verslo naudai. Turime pripažinti karčią tiesą: viešasis sektorius neturi tokių derybinių instrumentų, kokių turi privatus verslas, kartais, pavyzdžiui, energetikos sektoriuje kovojantis dėl šimtų milijonų eurų pelno.

(daugiau…)

Skaityti straipsnį

2914

A. Maldeikienė. Kaip nusipjauti galvą?

#išsaugokgalvą, #Maldeikienė, Žiniasklaida ir aš

spalio 31, 2016

Žinant, kad minimali alga Lietuvoje šiuo metu sudaro 380 eurų, tai, žinoma, skamba neblogai. Tiesa, norėdami tokią algą uždirbti Universitete baigę mokyklą dar privalote studijuoti apytikriai 11 metų, parašyti daktaro disertaciją ir laimėję konkursą tapti dėstytojais.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-maldeikiene-kaip-nusipjauti-galva.d?id=72703830

Skaityti straipsnį

2578

Nieko išskyrus tiesą „Kauno žiniose“

Žiniasklaida ir aš

rugsėjo 8, 2016

Nieko išskyrus tiesą: apie sunkiausius gyvenime sprendimus, nuveiktus darbus ir nūdienos aktualijas „Kauno žiniose“:

Politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ kandidatė Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 4 Aušra Maldeikienė.

Koks buvo sudėtingiausias Jūsų gyvenimo sprendimas? Kodėl?

– Palikti mokyklą bei dėstymą universitete, ir atsidėti politikai. Tai iš tikrųjų reiškė sugriautą asmeninį gyvenimą, nuolatinę emocinę ir psichinę įtampą, tarnavimą žmonėms, kurie yra žiauriai nedėkingi. Su vaikais — mokiniais ar studentais — labai lengva: juos mokai, atiduodi širdį ir jų akys žvilga. Rinkėjai dažniausiai patys nežino, ko nori, turi jiems aiškinti, ko jie turėtų ir/ar galėtų norėti. Taip, tai yra labai sunkus sprendimas.
Pilną straipsnį skaitykite čia >>>

Skaityti straipsnį

3020

Šūkiai problemų neišsprendžia: Užkalnio laidos reminiscencija

#išgyvenkLietuvoje, #Maldeikienė, Įžvalgos, Žiniasklaida ir aš

gegužės 10, 2016

Viena didžiausių Lietuvos bėdų — nuolatinis bandymas rasti labai paprastus, vieno sakinuko atsakymus į labai sudėtingus visuomenės gyvenimo klausimus. Apie tai ir kalbėjome šioje laidoje.

Paminėsiu tik vieną momentą. Štai socialinis modelis, kuris svarstomas (arba stringa, kaip sako kiti) Seime. Mums aiškinama, kad jeigu tik mūsų darbo rinka bus lankstesnė, iškart atsiras bene 150 tūkst. naujų darbo vietų. Niekaip nesuvokiu, kodėl įstatymiškai įteisinus faktinę padėtį, tos darbo vietos pasipils kaip iš gausybės rago. (daugiau…)

Skaityti straipsnį