Socialdemokratų siųsto ministro vadovaujama Ūkio ministerija paruošė dar vieną dokumentą, kuris įšaldo, o perspektyvoje, labai tikėtina, ir mažina kai kurių sričių darbuotojų realų darbo užmokestį.
Šį trečiadienį Vyriausybės posėdyje bus svarstomas dokumentas, kurio skambus pavadinimas slepia ne vieną aktualią Lietuvos darbo rinkos bėdą. Kai paskaitai, kad Vyriausybė tvirtins sąrašą profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių trūksta Lietuvai, — viskas skamba gražiai.
Kai perskaitai profesijų sąrašą, nenoromis nusijuoki: aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams Lietuvoje nuo šiol priklauso siuvimo technologas, mechanikos inžinierius, maisto produktų ir gėrimų technologas ir daug panašių vidutinės kvalifikacijos Lietuvoje ruošiamų specialistų.
Stygiaus anatomija
Vyriausybės kanceliarijos viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento viešojo valdymo ir atviros Vyriausybės skyriaus patarėja [pirmas biurokratijos dėsnis: kuo ilgesnis pavadinimas, tuo mažiau reikalingas darbas ten vyksta] Aušrina Genienė pristatydama dokumentą atveria Vyriausybės nariams akis: „56 proc. apklaustų pramonės sektoriuje veikiančių įmonių trūksta kvalifikuotų specialistų“. Ypač prasta padėtis esanti tekstilės, baldų gamybos, medienos ir metalo apdirbimo bei maisto apdirbimo pramonės sektoriuose. Pažymoje tvirtinama, kad profesijų sąrašas sudarytas pagal profesinių ir visokių kitokių svarbių asociacijų („Infobalt“, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos), Lietuvos darbo biržos ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenis.
Vis dėlto žvelgiant giliau, priešingai, nei tvirtinama A. Genienės pažymoje, kad „į sąrašą įtrauktos darbdaviams pačios aktualiausios profesijos iš tų sektorių, kuriuose specialistų paklausa negali būti patenkinama Lietuvoje ruošiamais specialistais“, Lietuvos darbo birža aiškiai informuoja, kad eilės į sąrašą įtrauktų profesijų darbo pasiūla viršija paklausą. Štai mechanikos inžinierių pasiūla paklausą viršija pusantro karto (254 žmonės ieško tokio darbo, laisvų darbo vietų 164), maisto produktų ir gėrimų technologų rinkoje pasiūla beveik tris kartus didesnė, nei paklausa (252 palyginus su 87), o 117 vietų grafikos dizaineriams vaikosi net 357 žmonės (pasiūla viršija paklausą daugiau, nei tris kartus). (daugiau…)