MENIU

#išsaugokgalvą
Kategorija

520

ES privalo spręsti kylančius iššūkius, Lietuva – imtis iniciatyvos

#išsaugokeurą, #išsaugokgalvą, #Maldeikienė

spalio 10, 2018

Šiandien Briuselyje vykusiame tarpparlamentiniame susitikime „Valstybių narių diskusija dėl Europos ateities“ skaičiau pranešimą, kuriame pateikiau savo pastabas dėl Europos Sąjungos ateities.

Apklausos rodo, jog Lietuvos gyventojai gerokai optimistiškesni dėl Europos Sąjungos ateities, nei bendras Europos Sąjungos vidurkis: 68 prieš 57 procentus. Vis dėlto Europos Sąjungos politikos oponentų  gretos šalyje auga, ir auga visų pirma dėl nesuvokimo, kaip realiai veikia Europos Sąjunga ir kodėl gerovė jos rėmuose pasiskirsto taip netolygiai.

Šiek tiek paradoksaliai pasakysiu, jog manau, kad Europos Sąjunga taps artimesnė Lietuvai, kai mano šalis taps aktyvesne europinės politinės darbotvarkės formuotoja (angl. policy shaper), o ne vien kaip jos įgyvendintoja (angl. policy taker).

(daugiau…)

Skaityti straipsnį

677

„Pažymų politika“ turi būti stabdoma

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą, #Maldeikienė

spalio 9, 2018

Spalio 6 dienos numeryje „Valstiečių laikraštis“ informavo:

„Teismas grąžino į Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovo pareigas Eriką Bėrontą ir įpareigojo jam išmokėti beveik 22,3 tūkst. eurų kompensaciją. Iš pareigų jį atleidęs tuometinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas rėmėsi slaptąja Specialiųjų tyrimų tarnybos pažyma. Įtarimai E. Bėrontui taip ir nebuvo pareikšti.“

Tame pačiame „Valstiečių laikraščio“ numeryje spausdinami mano ir mano konkurento Vygaudo Ušacko komentarai tema „Kaip sustabdyti valstybės valdymą slaptosiomis pažymomis?“ Šiuo atveju mūsų nuomonės absoliučiai sutampa.

A. Maldeikienė: „Blogiausia, kas nutiko“

Šita mada į Lietuvą atėjo prieš kokius 15 metų. Man atrodo, kad 90 proc. visų tų slaptųjų pažymų yra paprasčiausias siekis susidoroti su konkurentais. Tai yra neteisinės, nedemokratinės valstybės instrumentas. Tokia praktika turi būti stabdoma. Dėl jos žeminami politikai – kažkas kažką sugalvojo, parašė…

Negana to: mes net nežinome, ar tikrai toks dokumentas buvo pateiktas. Gali išeiti į tribūną Seimo pirmininkas, premjeras ar koks nors ministras – aš šiuo atveju nieko konkrečiai neturiu mintyje – ir pasakyti: „Turime žinių…“ Ką jums tai primena? Man – 1937 metų įvykius Rusijoje, apie kuriuos mokiausi per istorijos pamokas mokykloje. Tada irgi pasakydavo: „Yra nuomonė, kad…“, ir tai reikšdavo, kad žmogus netinka.

(daugiau…)

Skaityti straipsnį

1004

Atvira prieiga reiškia daugiau lėšų mokslo tyrimams, o ne leidykloms

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą, #Maldeikienė

spalio 4, 2018

2018 metų rugsėjo 4 dieną Europos Komisija su Austrijos, Suomijos, Prancūzijos, Airijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Slovėnijos, Švedijos ir Jungtinės karalystės mokslą finansuojančiomis institucijomis paskelbė iniciatyvą „cOAlition S“.

Iniciatyvos siekis daugiau, nei aiškus: iki 2020 metų sausio 1 dienos pasiekti, kad nacionalinių ar Europos lygiu mokslą finansuojančių organizacijų remtos mokslinės publikacijos būtų pateikiamos tik atviros prieigos žurnaluose arba atviros prieigos platformose.

(daugiau…)

Skaityti straipsnį

831

Taivanas turi grįžti į pasaulio tautų ratą pilna apimtimi

#išsaugokeurą, #išsaugokgalvą, #Maldeikienė

spalio 4, 2018

Privalome perkrauti savo santykius su Taivanu, ketvirtadienį Spaudos konferencijoje Seime sakė Seimo nariai dr. Mantas Adomėnas ir dr. Aušra Maldeikienė.

„Įprasta, vadinamuoju pragmatizmu grįsta politika, kai pataikaujant komunistiniam Kinijos Liaudies Respublikos režimui, Lietuvoje net nedrįstama viešai analizuoti Taivano  klausimo, demonstruoja sustabarėjusią ir veidmainišką šalies užsienio politiką“, – pabrėžė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko  pavaduotoja A. Maldeikienė.

Jei pritardamas Seimo Užsienio reikalų komiteto narys M. Adomėnas akcentavo, jog  „Lietuvos santykiai su Taivanu (Kinijos Respublika) turi būti peržiūrėti stiprėjančio Kinijos Liaudies Respublikos autoritarizmo ir vienašališkos ekonominės ekspansijos politikos kontekste“.

„Lietuva turi pakviesti Taivaną atidaryti savo prekybinę atstovybę Vilniuje“, – vienu balsu teigė Seimo nariai.

Spaudos konferencijoje atkreiptas dėmesys, jog dar 1979 metais susiformavusi „Vienos Kinijos“ koncepcija, kur Taivanui de facto nepriklausomai valstybei tenka Kinijos Liaudies Respublikos provincijos vaidmuo, pastaruoju metu braška per visas siūles.

Šių metų vasario pabaigoje JAV Kongresas ir Senatas vieningai priėmė „Taivano kelionių aktą“ (Taiwan Travel Act), kuris atveria naują JAV ir Taivano aukšto lygio politinių kontaktų etapą.

Remiantis šiuo kovo viduryje JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytu dokumentu aukščiausi JAV politiniai pareigūnai gali lankytis Taivane, o Taivano – JAV. Panaši praktika buvo sustabdyta dar 1979 metais, po to kai JAV užmezgė diplomatinius santykius su komunistine Kinija ir oficialiai pripažino „Vienos Kinijos“ doktriną.

Šis įstatymas taip pat skatina Taivano Prekybinių atstovybių, kurios matomos kaip puikus dvišalių ekonominių santykių instrumentas, plėtrą JAV.

Staigiai prastėjančios demokratijos padėties Kinijos Liaudies Respublikoje fone bei atsižvelgiant į dažnėjančius šios komunistinės valstybės karinio pobūdžio išpuolius regione, pastaruoju metu peržiūrimi ir ES bei Taivano santykiai. Klausimai išskirtinai aktualizuoti Europos Parlamento 2018 rugsėjo 12 dienos Rezoliucijoje dėl ES ir Kinijos santykių padėties, kur atvirai kviečiama „kuo sparčiau perkrauti ES ir Taivano santykius“.

Seimo nariai spaudos konferencijoje pabrėžė, jog EP priimta rezoliucija primygtinai ragina kiek galima sparčiau pradėti derybas dėl dvišalio investicijų susitarimo su Taivanu, pastarąją šalį matant kaip ES įmonių atspirties tašką norint patekti į žemyninę Kiniją.

Paremdama EP Rezoliuciją, Seimo narė A. Maldeikienė sakė, kad privalu daug griežčiau pasisakyti prieš Kinijos Liaudies Respublikos karines provokacijas Taivano atžvilgiu, kurios kelia grėsmę Taivano sąsiaurio taikai ir stabilumui. „Visi sąsiauryje kylantys ginčai turėtų būti sprendžiami taikiai ir remiantis tarptautine teise“, – pabrėžė Europos reikalų komiteto vicepirmininkė.

Ji paragino Lietuvos užsienio politikos formuotojus aiškiau išreikšti savo poziciją dėl vienašališko Kinijos sprendimo pradėti skraidyti naujais maršrutais virš Taivano sąsiaurio. Seimo narė pabrėžė, jog aštrėjančios priešpriešos rodo, jog abipusiai žemyninės Kinijos ir Taivano santykiai gali paaštrėti.

Užsienio reikalų komiteto narys M. Adomėnas vertindamas platesnį klausimo kontekstą kalbėjo, jog Taivano klausimas šiandien ypatingai opus būtent todėl, kad oficialiosios Lietuvos požiūris į Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano politikas aiškiai atskleidžia mūsų šalies politikos tikrąjį veidą.

„Seklėjanti, ties vienu, nors ir svarbiu, Rytų partnerystės klausimu susikoncentravusi Lietuvos užsienio politika, rodo akivaizdų realių ambicijų stygių“, tvirtino M. Adomėnas. Pasak jo, „unipoliarinė užsienio politika, kai santykius su Pietryčių Azijos šalimis išsemia pataikavimas Kinijos Liaudies Respublikai, tikintis ekonominių dividendų bet kokia kaina, rodo tikrąjį Lietuvos užsienio politikos pavidalą“.

„Santykių su Taivanu peržiūra yra testas mūsų demokratijai, kur EP Rezoliucija tampa naujos politikos riboženkliu“, sakė Seimo narys, aiškiai reikalaudamas grįžti prie vertybinės Lietuvos politikos.

Seimo narių nuomone, Lietuva privalo aktyviai remti prasmingą Taivano dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, pvz., Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) ir Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO). Jie pabrėžė,  jog tai, kad į šias organizacijas toliau neįtraukiamas Taivanas, neatitinka ES interesų.

Skaityti straipsnį

1893

Jei raudonas komunistinis maras yra turtingas, galime jo nematyti?

#išsaugokeurą, #išsaugokgalvą, #Maldeikienė

spalio 1, 2018

Nuo vaikystės prisimenu, kaip visi nuoširdžiai stebėjomės tais Vakarų intelektualais (tarkime, George‘u Bernardu Shaw), kuriems sovietinė Rusija buvo sėkmės ir klestėjimo oazė.

Gyvenimas išmoko ironijos: dabar tikrai žinau, kad didelė dalis žmonių nematys kito kančių, skurdo, net kraujo ir žudynių. „Nebūtų verti, niekas neskriaustų; tai manęs neliečia; investicijos yra gėris, ir mums bus naujų darbo vietų; musulmonams taip ir reikia“, – tai labai įprasta pragmatiška pozicija.

Kiekvienas tokios pozicijos žodis man yra absoliučiai nepriimtinas. Ir būtent todėl šiandien susirinkome prie Kinijos ambasados – kad primintume, jog Lietuvos bendravimas su Kinija negali būti plėtojamas kartu neatsižvelgiant į žmogaus teisių klausimą Kinijoje.

Jeigu ten žmonės skriaudžiami, jeigu išmetami iš namų, tokia šalis neverta didžios nacijos vardo.

Labai dėkoju visiems kolegoms, kurie pasirašė mitingo rezoliuciją. Štai jų vardai: Ingrida Šimonytė, Naglis Puteikis, Bronislovas Matelis, Gintaras Steponavičius, Justas Džiugelis, Arūnas Gelūnas, Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nilsen, Dovilė Šakalienė, Rasa Budbergytė, Arvydas Anušauskas, Vytautas Kernagis, Žygimantas Pavilionis, Rūta Miliūtė, Stasys Jakeliūnas, Andrius Navickas, Audronis Ažubalis, Monika Navickienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Andrius Kupčinskas, Vitalijus Gailius, Gabrielius Landsbergis, Rasa Juknevičienė, Gintarė Skaistė, Agnė Bilotaitė, Irena Degutienė, Antanas Matulas, Kęstutis Masiulis, Remigijus Žemaitaitis, Stasys Šedbaras, Virginija Vengrienė, Sergėjus Jovaiša ir aš, Aušra Maldeikienė.

Dvi labai netikėtos ir nemalonios situacijos. Rezoliucijos nepasirašė Emanuelis Zingeris – žmogus, kurio tautos tragedija jam vis dėlto turėtų suteikti platesnį pasaulio vaizdą, nei vien pragmatiški kliedesiai apie naudą.

Nesutiko pasirašyti ir potencialus kandidatas į Vilniaus merus Dainius Kreivys. Pasak jo, juk miestas investicijų gali netekti. Toks savotiškas „paleckininkų“ samprotavimo forpostas TS-LKD.

(daugiau…)

Skaityti straipsnį

696

Dar viena tyrimo komisija skaidrumo politikoje nesukurs

#išsaugokgalvą, #Maldeikienė

rugsėjo 25, 2018

Tokios tyrimo komisijos neturi jokio gero vardo dar nuo tų laikų, kai tarpusavyje vieni kitus juodino socialdemokratai ir konservatoriai.

Seime esančios verslo grupės nori tirti kitas grupes – „Agrokoncernas“  nori tirti kitus koncernus. Veikiausiai komisijos iniciatoriai jau žino, ką tirs ir ką jie nori rasti, taigi čia stebime politinį teatrą. Dar blogiau yra tai, kad taip kuriami ne teisiniai, o politiniai faktai, tęsiamas valstybės „valdymas pažymomis“. Korupciją turi tirti ne Seimas ir ne tokio pobūdžio komisijos. Šiuo atveju dar viena komisija  yra bandymas su žemėmis sumaišyti tiek konservatorius, tiek ir visu kitus, kurie šiuo metu neįtinka valstiečiams bei Kirkilo partijai. Kartu viliamasi  panaudoti komisijos „radinius“ būsimoms rinkiminėms kovoms.

Jeigu korupcija slypėtų iš tiesų labai giliai, būtų atitinkamą medžiagą jau turinčių tarnybų – VSD ir STT. Jei šioms tarnyboms paviešinti svarbią medžiagą ar naudoti ją baudžiamajame kontekste rankos yra surištos, galima pakeisti įstatymus. Tarp kitko, iki šiol egzistavusių tyrimo komisijų pagrindu teisėkūra stebėtinai įstrigusi, nes komisijų „tyrimai“ jau seniai tapo savitiksle veikla.

Akivaizdu, kad daug dėmesio bus skiriama energetikos sektoriui. Ten yra problemų ir bėdų, tik vėlgi – sprendžiamos ne realios problemos, o kaupiamas bei perskirstomas politinis kapitalas. Ir tai yra viskas, ko siekiama. Aš tokiame šou dalyvauti nenoriu.

Manau, kad naujosios komisijos tikslas nėra sutramdyti stambaus verslo įtakos grupes. Veikiau bus siekiama tą patį įtakos lauką perdalinti kitiems žaidėjams.

Aš palaikau naujo modelio lobistinę veiklą reguliuojančius įstatymus. Jie išskaidrintų įstatymų leidybos procesą ir stabdytų grupes, kurios siekia daryti įtaką  politiniams sprendimams bei vykdo lobistinę veiklą prisidengę įvairių „asociacijų“ vardu. Gavau verksmingus visokiausių konfederacijų laiškus, kuriuose iš esmės rašoma apie tai, kad jie nenori būti liečiami, nenori deklaruoti savo interesų ir susitikimų. Tarkime, NVO sektorius, su kuriuo tenka susidurti įstatymų leidyboje, neturi jokių problemų su susitikimų deklaravimu. Tad jei dabartinių komisijų „komisarams“ norisi skaidrinti politinį procesą, siūlau palaikyti griežtą ir aiškų interesų, susitikimų bei poveikio deklaravimą. Tai neleistų žaisti slapčia.

Na ir galiausiai teisinės pasekmės: jų tokios komisijos praktiškai nesukuria. Nepaisant pilamo purvo, visi ir toliau sėkmingai išlieka pareigose, pozicijose bei postuose. Jokio rezultato. Skardžius liko. Bastys grįš.

Skaityti straipsnį

1716

PIRMI TV DEBATAI. Laisvę kuria įvairovė, solidarumas ir įtrauki, visiems atvira rinka, o ne beprasmiai šūkiai apie „vienybę“

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą, #Maldeikienė

rugsėjo 25, 2018

Laisvę kuria įvairovė, solidarumas ir įtrauki, visiems atvira rinka, o ne beprasmiai šūkiai apie „vienybę“. Kodėl taip manau? Pirmuosius debatus tarp pretendentų į LR Prezidento postą žiūrėkite čia.

Skaityti straipsnį

7026

Maža pergalė Seime – mažiems žmonėms ir smulkiam verslui

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą, #Maldeikienė

rugsėjo 18, 2018

Padariau tai, kas dar vakar atrodė neįtikima. Įstatymo pataisos, kurios iš Lietuvos žmonių turėjo atimti dar vieną galimybę užsidirbti, buvo pasiųstos į šiukšlių dėžę. Apie ką visa tai buvo?

Šiandien svarstytomis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pataisomis, kaip aiškino jų autoriai, esą buvo siekta suvienodinti teisinius reikalavimus. Rašė gudrūs biurokratai – daugybė puslapių, visokios teisinės insinuacijos, viskas aptaku ir nuobodu.

Tačiau vienos šių pataisų dalies esmė buvo labai paprasta: jei kas nors turi nedidelį kaimo turizmo verslą, tarkime kokį nors mažutį „B&B“ (nakvynė plius pusryčiai), tai privalo turėti ir higienos pasą, o jam gauti reikia įgyvendinti galybę reikalavimų, pateikti nemažai dokumentų ir sugaišti daug laiko. Negana to, pagal svarstytą įstatymo pataisų variantą, šie smulkūs verslininkai būtų turėję visa tai atlikti per 90 dienų nuo įstatymo įsigaliojimo.

Taigi, jiems būtų reikėję gauti leidimą. Tai reiškia arba kyšį ir viešą pažeminimą, arba brangiai apmokamų konsultantų samdymą, kad šie sutvarkytų reikiamus dokumentus. Tik štai po to ar ką beuždirbsi? Ir galų gale – kiekvienas tave kontroliuos.

Kaip jau tapo įprasta, gudriems ponams – o tai yra kontroliuojančios institucijos ir tariamai „privatus“ verslas, kitaip sakant, tie, kurie per įstatymus sau susikuria „versliuką“ konsultuoti, kaip tuos įstatymus valdyti bei vykdyti – taigi, šiems ponams pinigai, o dirbančiam žmogui belieka baudos, neviltis, o blogiausiu atveju tik emigracija. Tai ar nebus korupcijos, kaip rašo biurokratai ir juos atstovaujantis Aurelijus Veryga aiškinamajame rašte? Baikit, nemanau.

Įstatymas ciniškas. Naikinantis mažuosius. Neleidžiantis užsidirbti.

Iki mano kalbos tai buvo techninis dokumentas. Po jos – dauguma nubalsavo prieš ir susilaikė  (už 35, prieš 18, susilaikė 34); balsavo prieš arba susilaikė visų Seimo frakcijų, išskyrus LSDDP, atstovai. Šio naikinančio įstatymo nebėra. Nebėra. Džiaugiuosi ir kartu pati šiek tiek negaliu tuo patikėti.

Kalbą iš Seimo galite peržiūrėti čia.

Skaityti straipsnį

1359

Kalba Seime dėl demografijos, migracijos ir integracijos politikos

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą, #Maldeikienė

rugsėjo 13, 2018

Dokumentas, kurį svarstome, Seimo 2017 metų balandžio 20 dienos nutarimu Seimui turėjo būti pateiktas dar praeitų metų rugsėjo 1 dieną, o tų pačių metų gruodžio mėnesį priimtas bei patvirtintas. Vėluojame vienerius metus. Dar pernai pavasarį tuometinė Migracijos komiteto pirmininkė Guoda Burokienė pranešusi Seimui ir pasauliui (t. y. žiniasklaidai), kad tai bus iš esmės naujas dokumentas, melavo dvigubai – pirma, tuometinis nutarimas buvo tiesioginė praėjusios kadencijos Seimo priimto nutarimo kopija. Antra ir dar blogiau yra tai, kad iš didelio debesies iškrito vos keli lašai: dokumento esmė „vienas prie vieno“ visa savo mąstymo logika bei teoriniu pamušalu niekuo nesiskiria nuo jau bene 15 metų kartojamų tiesų ir beveik 30 metų Lietuvoje diegiamos ideologijos.

Nuo ko pradedamas šis dokumentas? Nuo konstatavimo, kad sudėtinga Lietuvos demografinė padėtis, emigracija ir kartų kaita daro neigiamą poveikį šalies ekonomikai, etc. Kalbant tiesiai,  Lietuvos žmonės mažai gimdo, sensta, emigruoja ir todėl TRUKDO ekonomikai. Dar 1988 metais Sąjūdžio mitinguose ši tiesa buvo pasmerkta kaip pamatinė sovietinės ideologijos logika. Ir dar tada sakyta, kad Nepriklausomoje  Lietuvoje žmogus ir jo gyvenimas taps visuomenės tikslų centru. Bet  pasikuitus ideologinių tiesų sąvartyne, įkalus į galvas tai, kad gerą gyvenimą garantuoja ekonomika, pastaroji galų gale ir tapo tikslu.

Paradoksalu, tačiau bene geriausiai tai demonstruoja antras nutarimo skyrelis skambiu „Vizijos“ pavadinimu. Prisipažinsiu, seniai neskaičiau tokių mokyklinių, tiesiog vaikiškų dėlionių, kurios gal ir gražios saldžius rašinėlius mėgstančioms ir vakarus prie meilės serialų leidžiančioms sieloms, bet neturi jokio gilesnio turinio, išskyrus bandymą apibrėžti idealią, ir tai reiškia absoliučiai totalitarinę, visuomenę bei idealų tokios visuomenės žmogų. Džiugų. Ramų. Viskuo aprūpintą. Tokį, kuriuo pasirūpina ir kuris nekelia problemų valdžiai, kokia ta valdžia ar galios struktūra bebūtų. Kad ir kaip vertintum, tačiau kai žmogus netenka savo prieštaringos žmogiškosios prigimties, jis tampa nebe žmogumi, o tiesiog instrumentu.

Visas šis nutarimas ir yra savotiškas viskuo patenkintų bei „ekonomikai“ naudingų žmonių gamybos technologinis aprašas. Arba, būkime atviri, tai yra nutarimas, kuris puikiai demonstruoja, kas nutinka valstybėse, sunaikinančiose savo kultūrą, mokslą, ir ypač socialinius mokslus. Dokumentą rašė kažkokie anoniminiai biurokratai, ir jie rašė jį pagal tai, kuo tiki ir ką nori girdėti valdantys politikai (čia yra ir sveikas maistas mokyklose, ir atkurta populiacija, ir raudos dėl nepakankamos paramos šeimai ir / arba pagal pareikalavimą – lyčių lygybei…). Visi privalomi modernios nerišlios „naujakalbės“ atributai.

Būtų stebuklas, jeigu žmogus, gyvenantis tokio nerišlaus kalbėjimo lauke, norėtų jame ir likti. Taigi, emigruoja. Politinė ekonomija – mokslas, nagrinėjantys visuomenės socialines struktūras – kalba labai paprastai. Jis sako, kad sėkmingos šalys yra sėkmingos ir turtingos dėl to, kad turi įtraukias ekonomines ir politines institucijas (institucijos čia yra rašytos ir nerašytos taisyklės, kurios formuoja šalies politinį ir ekonominį gyvenimą). Nesėkmingos, neturtingos šalys  yra nesėkmingos dėl to, kad jų ekonominės ir politinės institucijos išstumia piliečius iš visuomenės. Itin daug parametrų – emigracija, sveikatos problemos, krentantys išsilavinimo standartai ir t.t. – rodo, kad Lietuvos pasirinktas kelias nėra sėkmingas.

Itin daug institucijų, tiek politinių, tiek ir ekonominių, Lietuvoje yra išstumiančios arba labiau ištumančios, nei įtraukios. Apie tai mums nuolat kalba ir rašo tarptautinės organizacijos. Net pamatinė kiekvienos modernios viešuomenės institucija – švietimas – Lietuvoje jau pasiekė tokią būseną, kad per privatų švietimą viešieji visų gyventojų sunešti mokesčiai dalinami menkesnes pajamas gaunančius žmones tiesiog išstumiant iš kokybiškesnio išsilavinimo erdvės, kai bendri pinigai atitenka turtingesnių kaprizams tenkinti. Visuomenė verčiama toleruoti labai skirtingus išsilavinimo lygius mokyklose. Atvirai proteguojamos ir turtingesnių bei galios padėtyje esančių žmonių privilegijos sveikatos apsaugoje. Pavyzdžių tiesiog begalės. Agresyviai ištumanti apmokestinimo sistema dar labiau stiprina pajamų nelygybę.

Tokios išsunkiančios ir išstumiančios institucijos neatsiranda savaime. Jos gimsta politinio proceso metu, kai, pirma, politinė valdžia sutelkiama labai siaurame spektre, kuris ją naudoja savo galiai stiprinti, ir, antra, valstybė neturi galios ir pajėgumų visiems vienodai teikti kokybiškas, bent pačias svarbiausias viešąsias paslaugas. Beje, šios tiesos galioja ne tik pačiai valstybei, bet ir regionams, o emigracijos ir demografijos plane šis aspektas labai svarbus.

Problemas sprendžia atviresnis politinis procesas, įtraukios politinės institucijos. Apie tai nutarime nerandame nei žodžio. Nors tai ir yra esmė. Juk jei kalbame apie visuomenės pavidalus, tai ne apie ekonomiką, o apie gyvenimą turėtume kalbėti.

Mano kalba buvo teorinė. Ką padarysi – nesu praktikė, kuri uždirba milijonus. Priklausau tai profesijai, kurios prestižą karštos galvos svajoja atkurti tik tada, kai jau jausis pakankamai pripildę savo kišenes. Bet kaip mokslininkė, kuri visą gyvenimą studijavo socialines sistemas, galiu jus užtikrinti: rankose laikome dar vieną mirusį dokumentą, kuris neveiks vien dėl to, kad ne žmogus, o negyva, amorfinė, itin komplikuota teorinė struktūra vardu „ekonomika“ yra šio dokumento tikslas. Pastaba ypač ironiška tampa vien prisiminus, kad po dešimties dienų šioje katalikiška save vadinančioje šalyje lankysis Popiežius. Popiežius, kuris kartu su visa Bažnyčia, bent jau katalikais save laikantiesiems nuolat kartoja – žmogus yra ne priemonė, o tikslas. Tik tuomet, kai tai suprasime, ir dokumentus kitaip rašysime, ir gyvensime kitaip.

Skaityti straipsnį

1613

Kaip Kinija tapo strategine Lietuvos partnere?

#išsaugokeurą, #išsaugokgalvą, #Maldeikienė

rugsėjo 3, 2018

pixabay.com nuotrauka

 

Lietuvos Užsienio politikos rėmuose labai retai svarstomas santykių su Kinija klausimas. Tuo metu, kai aštrėjantys JAV ir ES santykiai su šia ketvirtąja [JAV, ES, Rusija] geopolitine galia yra itin dažnai aptarinėjami Vakarų spaudoje, Lietuvoje stovi tyla. Seimo pirmininkas „Žinių radijo“ laidoje netgi pareiškia, kad tai nėra joks Lietuvos klausimas. Tačiau Lietuva itin aktyviai dalyvauja prieš penkerius metus Kinijos iniciatyva suburtame 16+1 bendradarbiavimo formate. Pastarasis sulaukia ir labai nevienareikšmiškų vertinimų Briuselyje bei ES valstybių sostinėse.

Plačiau šis klausimas aptartas praėjusios savaitės mano spaudos konferencijoje, kurią galite pažiūrėti čia.

Ką šiuo klausimu darau dabar? Praėjusią savaitę pakartotinai kreipiausi į Finansų ir Užsienio reikalų ministerijas dėl finansų ministro Viliaus Šapokos galimai viršytų įgaliojimų, kai jis be atsakingų Seimo komitetų žinios pasirašė, kaip pats viešai akcentavo, strategines sutartis su Kinijos Liaudies Respublika. Kartoju: šis klausimas nebuvo svarstomas atsakinguose Seimo komitetuose.

Pirmą kartą tokie paklausimai šioms institucijoms buvo išsiųsti dar liepos viduryje, ir tada klausta, kodėl tokie svarbūs Lietuvai klausimai, kaip antai strateginis bendradarbiavimas su Kinija, nebuvo svarstyti nei Seimo Užsienio reikalų, nei Europos reikalų komitetuose.

Gauti atsakymai, ypatingai tas, kuris pasiekė mane iš Finansų ministerijos, yra klasikinis biurokratinio „atsirašinėjimo“ pavyzdys, kai klausiama vieno, o atsakoma visiškai kita. Taigi, klausta, pirma, kas suteikė Viliui Šapokai mandatą spręsti klausimus, kurių turinys yra akivaizdžiai Lietuvos užsienio politikos klausimas; antra, kodėl šis vizitas ir jo tikslai nebuvo aptarti aukščiau minėtuose (Užsienio ir Europos reikalų) komitetuose; trečia, kaip užsienio reikalų ministerija vertina tai, kad itin svarbūs sprendimai apie Lietuvos užsienio politiką priimami be Seimo pritarimo?

Atsakymuose klausimai ignoruojami ir rašoma, kad delegacija sudaryta 2018  metų birželio 29 dieną Ministro pirmininko potvarkiu Nr. 124.  Kaip bežiūrėsi, tai nėra atsakymas į tuos konkrečius klausimus, kurie buvo užduoti.

Tiesa, Užsienio reikalų  ministerija savo rašte tvirtina, kad aptariamas 16+1 formatas nepriima teisiškai įpareigojančių dokumentų, susitikimų proga paskelbiamos tolesnės bendrosios veiklos gairės, valstybės reklamuoja savo pranašumas ir galimybes. Bet ar tikrai tada tai yra strateginiai dalykai?

Užsienio reikalų ministerija pripažįsta ir tai, jog yra „pasirengusi diskutuoti su Seimo nariais, kaip efektyviausia galime įgyvendinti Lietuvos interesus santykiuose su Kinija.“ Tai yra tik pirmas žingsnis, o aš sieksiu, kad klausimas būtų įtrauktas į rudens sesijos Europos komiteto dienotvarkę.

Jau sutarta, kad klausimas bus nagrinėjamas ir specialiame NSGK renginyje, kurio formatas kol kas dar nėra apibrėžtas.

Skaityti straipsnį